#VRFS_Istorija. G. Mikulėnas apie savo įvarčius: kiek vilką bemaitinsi, vis tiek į mišką žiūri Visos

FK Panerys nuotraulka

 

2013 metais VRFS III lygoje Gražvydas Mikulėnas užfiksavo unikalų ir sunkiai išjudinamą rezultatyvumo rekordą. TAIP komandai atstovavęs buvęs profesionalas per sezoną III lygoje įmušė net 44 įvarčius. 2014 metais jis vėl dominavo lygoje, pasižymėdamas 28 kartus.

2013-aisiais VRFS horizonte užgimė galinga futbolo jėga – buvusi LiCS komanda, tapusi TAIP, vėliau virtusi „Vilniaus Vyčiu“.

TAIP apjungė daug garsių futbolo asmenybių – be G. Mikulėno, komandoje išsiskyrė Egidijus Juška, Gediminas Butavičius, Edgaras Rukštelė, Gerdas Aleksa, Tadas Gražiūnas, vėliau prisijungė ir Nerijus Radžius. Šią kapelą treniravo pats Algimantas Liubinskas.

Su tokia sudėtimi TAIP padiktavo tempą, kurio neatlaikė varžovai. Čempionai per 26 turus surinko 68 taškus, o antroje vietoje likę „Prelegentai“ – 57. TAIP'ai pasižymėjo uraganiniu puolimu, per rungtynes mušdami vidutiniškai po 4,4 įvarčio.

2013-ųjų sezoną G. Mikulėnas įmušė net 44 kartus. Buvęs Lietuvos, Kroatijos ir Lenkijos čempionas vos baigęs profesionalo karjerą siautė VRFS aikštėse.

40-metis puolėjas tą sezoną net tris kartus pelnė po 5 įvarčius, taip pat fiksavo tris „pokerius“ ir tris „hat-trickus“. Atrodė, kad tuo metu jis tikrai galėjo rungtyniauti kur kas aukštesniame lygyje.

„Man irgi taip atrodė, – dabar prisimena G. Mikulėnas. – Buvau tik ką grįžęs namo po visų klajonių užsienyje. Paskutinis atstovautas klubas – Suvalkų „Wigry“. Rungtyniavome Lenkijos I lygoje, tačiau kasdien treniravomės profesionaliai. Mano sportinė forma buvo nebloga, įgūdžiai likę, dar galėjau žaisti aukštu lygiu. Tačiau nepavyko surasti komandos A lygoje ar I lygoje, o ir pats stipriai neieškojau, todėl tiko ir mėgėjai. Tikrai nebloga komanda susirinko.“

Tiek 2013, tiek 2014 m. sezonus TAIP susirinko dublius – laimėjo III lygą ir SFL taurę.

2014-aisiais Gražvydas vėl pasirodė įspūdingai – įmušė 28 įvarčius. Tą sezoną TAIP'ai vėl surinko 68 taškus, o antroje vietoje likusi „Viltis“ – tik 50.

G. Mikulėnas neslepia, kad pravertė ilgametė patirtis futbolo aikštėse: „Be abejo, žaidėme prieš komandas, kurių daugumą sudarė mėgėjai, susirenkantys pasitreniruoti porą kartų per savaitę. Todėl negali reikalauti iš jų daug. O pas mus beveik visi buvo perėję sporto mokyklas, turėjo suvokimą apie futbolą ir žaisti kartu buvo smagu. Be to, kai žinai, kur atsistoti aikštėje, tai ir bėgti daug nereikia.“

„Nesakau, kad visada žaidėme viena koja. Buvo ir sunkių mačų – ypač „Aktas“ taurėse duodavo gerą kovą. Su kitais prizininkais tekdavo žaisti maksimaliomis pajėgomis. Bet iš tiesų, su tokios sudėties komanda neįsivaizduoju, kas turėjo nutikti, kad nelaimėtume III lygos. Tai atrodė neįmanoma“, – pridūrė jis.

Per du sezonus septynias dešimtis įvarčių priskaldęs TAIP'ų lyderis tikino, kad skriausti mažiau patyrusių varžovų jam nepabosdavo.

„Aišku, kai visą gyvenimą žaidi futbolą, laimėti niekada nenusibosta, kaip ir nenusibosta įmušti, džiaugtis įmušus – prieš ką bežaistum. Tai įaugę į kraują. Aš ir dabar žaisdamas už „Delintrą“ veteranų turnyre jaučiu tokį patį malonumą po įvarčio. Juk kiek vilką bemaitinsi, jis vis tiek į mišką žiūri, – nusijuokė G. Mikulėnas. – Su TAIP komanda į aikštę eidavome pasikrauti gerų emocijų ir pajusti malonumą, o noras laimėti visada buvo. Be to, tada dar ir jėgų, sveikatos daugiau buvo.“

VRFS III lygos titulais prasidėjo TAIP virsmas į „Vilniaus Vytį“ ir kilimas aukštyn, į LFF II lygą, po to – ir į I lygą.

Bet G. Mikulėnas šiame procese dalyvavo labai trumpai: „Buvo epizodas, kai I lygoje pasirodžiau aikštėje po keitimo, bet tai ir viskas. Norint draskytis su jaunesniais, reikėjo rimčiau treniruotis, laiko tam neturėjau, o visko daryti per prievartą nenorėjau. Tada persimečiau į veteranų futbolą.“

Be veteranų, jis kaip žaidžiantysis treneris dar pasirodė AFK, „Navigatoriuose“ ir „Margiryje“, su šia komanda pernai taškėsi čempionišku VRFS III lygos šampanu.

Dabar G. Mikulėnas treniruoja LFF II lygoje žaidžiantį Vilniaus „Panerį“. Tai nėra pirmas bandymas gaivinti istorinį sostinės klubą, tačiau treneris viliasi, kad dabartiniams projekto iniciatoriams pasiseks.

„Panerys“ startavo sėkmingai: II lygoje laimėjo 5 rungtynes iš 6. Paneriečių tikslas – kitą sezoną žaisti I lygoje.

„Dabar visas mano dėmesys ir koncentracija skirti „Paneriui“. Komandą surinkome paskubomis, per mėnesį, bet kol kas viskas gerai, priekaištų vyrams neturiu. Susižaidimas vis gerėja, esu patenkintas. Turime viziją patekti į I lygą ir tikiu, kad tai padarysime“, – neabejojo G. Mikulėnas.

III lygos mačuose jis žada apsilankyti jau tik kaip žiūrovas: „Dviejų kėdžių neužsėsiu, tačiau stebėsiu, kaip eisis mano buvusioms komandoms. Turėdamas laiko, ir į stadioną užsuksiu. Norisi palinkėti mėgėjams greičiau pradėti savo sezoną. Visi pasiilgo rungtynių, futbolo, nori žaisti ir palaikyti sportinę formą. Karantinas išvargino.“