Trečiadienį, t.y. užvakar, įvyko tai, ko mes laukėme nuo pat pirmosios sezono dienos. Širvintų VGTU-Vilkai pagaliau tapo vienvaldžiais III lygos lyderiais ir nuo šiol patys galės diktuoti tempą iš vairuotojo sėdynės.

Persekiotojams gi dabar reikia laukti lyderių kluptelėjimo ir ne vieno, nes taškų persvara turi patikimą dirvą augti.

Kiti sprendžia savus reikalus. Čempionai Elektrėnų Versmė nutarė didesnę atsakomybę patikėti jaunimui, o Vilties dubleriai gavo dar vieną karčią pamoką.

 

Centrinės rungtynės: Granitas prieš VGTU-Vilkus

Granitas ir VGTU-Vilkai turėjo žaisti gegužės pabaigoje. Tačiau merkiant lietui ir Naujosios Vilnios stadionui panašėjant į uždarą baseiną, nuspręstą dvikovą perkelti į praėjusio trečiadienio vakarą.

Nepasakytum, kad per tokį trumpą laiką veja pasitaisė. Žaisti ir raičioti kamuolį čia vis dar nėra taip paprasta, kaip ant sintetikų.

Gal tai, o gal ir kiti niuansai lėmė, kad abi komandos rungtynes pradėjo atsargiai, minimizavo klaidos tikimybę ir daugiausiai veiksmo vyko aikštės viduryje kovojant dėl iniciatyvos.

„Pati aikštė neleido kažko daugiau nuveikti. Mums reikėjo prie jos priprasti, tai ir lėmė atsargumą, kur futbolo buvo mažai. Visiškai ne mūsų tipo aikštė, gal dėl to Granitas joje renka taškus, – leido sau pastebėti VGTU-Vilkų vadovas Haroldas Kerušauskas. – Taip pat neturėjome pilnos sudėties, tik vieną keitimą ir tą – ką tik po ligos. Su trumpu suoleliu nepasidraskysi ir teko keisti žaidimo įpročius.“

„Širvintos prieš autsaiderius atakuoja drąsiau. Su viršaus komandomis tikriausiai visada laikosi konservatyviau. Gal ir kelių žaidėjų neturėjo, todėl į priekį nelėkė. Tiek varžovai, tiek mes puikiai supratome, kad vienas įvartis gali pakeisti visą žaidimo braižą. Ir jiems pasisekė labiau“, – vertino Granito treneris Pavelas Svirskij.

Sakyti „pasisekė“ subjektyvus reikalas, tačiau bene pirmas realesnis Širvintų komandos bandymas užpulti baigėsi tuo, kad 36 min. Jurgis Stankevičius galva surado kamuoliui vietą vartų tinkle.

Dažnai sakoma, kad tokios rungtynės būna „iki įvarčio“, nes pirma įmušusi komanda paprastai laimi. Granitas turėjo savo išpuolių ir pusprogių, tačiau visus taškus sudėjo Ignas Modėjis, 88 min. atlikęs šokį su kamuoliu ir uždaręs rungtynes – 0:2.

„Granitas fiziškai stipri komanda. Vienodu tempu atžaidė visas rungtynes, nes norėjo laimėti. Buvo ir sėkmės, bet turbūt visi laurai atitenka gynybai. Ankstesnėse rungtynėse užsikurdavome tik antruose kėliniuose, dabar išėjome nusiteikę kietam žaidimui nuo pirmos minutės. Žinojome, kad savo futbolo čia neparodysime, reikės pasistumdyti ir tas pasiteisino, – apibendrino H. Kerušauskas. – Nustebino, kad vyriškai sukovojo net tie mūsiškiai, kurie paprastai dvikovų vengia. Turėjome porą šansų, juos pavertėme įvarčiais. Darbinė pergalė.“

Jei prakalbome apie komplimentus, tai Granito komanda irgi pripažino sulaukusi rimto varžovo.

„Mes pajautėme skirtumą, ką reiškia žaisti su pvz. Tera, kai varžovas tau leidžia palaikyti kamuolį, pagalvoti, pasijausti laisviau; ir ką reiškia su VGTU-Vilkais, kai tokių akimirkų tu negauni, varžovas tau neleidžia priimti kamuolio ir laisvai kvėpuoti“, – atkreipė dėmesį P. Svirskij.

III lygos mėnesio mače vyravo lygiavertė kova, o nugalėjo komanda, geriau išnaudojusi savo šansus su sėkmės pagalba (ypač prie antro įvarčio).

VGTU-Vilkai po šio turo tapo mažiausiai praleidžiančia lygos komanda. O praleido mažiau (4), nei žaidė rungtynių (5) ir mėgėjų futbole tai pabrėžtinai puikus rodiklis.

Komandos vadovas siūlo atkreipti dėmesį, kad iki trečiadienio buvo žaidžiama su apatinės lentelės dalies komandomis, bet priduria: „Kai pats kontroliuoji kamuolį, tuomet ir gynybai būna mažiau darbo.“

100 proc. pergalių renkantys širvintiškiai tapo vienvaldžiais lyderiais, turi +3 prieš persekiotojus ir dar vienas rungtynes atsargoje. Tokiai sezono stadijai tai yra galingas pranašumas.

Ir Vilkai, atrodo, atsidūrę tokiose vėžėse, dabar nusiramino patys.

„Išankstinis favorito statusas iš pradžių gal net slėgė, – prisipažino H. Kerušauskas. – Bet sužaidėme dvejas rungtynes, pamatėme, kad galime, mokame ir nutarėme neapsikrauti reaguodami į prognozes. Padarėme gerą įdirbį prieš sezoną, komanda susižaidusi, visi pažįstami. Neramina, kad paskutinius porą turų sunkiai rinkomės, bet jei turėsime keitimų, viskas bus gerai. O ta etiketė, kurią visi mums užklijavot prieš sezoną – jau nelabai veikia. Einame savo keliu, nuo rungtynių prie rungtynių.“

Tačiau Granitas įsitikinęs – intriga lentelės viršuje niekur nedingo ir tikrai nedings. Tuo neabejoja P. Svirskij: „Dar anksti šnekėti apie aiškaus vienintelio favorito statusą. Granitas savo ambicijų šioje kovoje irgi neatsisako, kitos komandos taip pat pakovos. Visų laukia ilgas kelias.“

 

Pirmoji... čempionų pergalė

Buvo prasidėjęs antras sezono mėnuo, kai praėjusių pirmenybių nugalėtojai Elektrėnų Versmė pagaliau galėjo pasidžiaugti pirmąja savo pergale. Nors ir rungtynių iki tol nebuvo daug sužaista: vienos Supertaurėje ir trejos lygoje.

Pirmuosius tris taškus čempionai įsirašė Kaišiadorių švietimo ir sporto centro stadione 4:1 nugalėdami Šalčininkų Keteros ekipą.

Pagrindiniu Versmės komandos pergalės kalviu tapo Tomas Raštutis. Jis pelnė hat-tricką ir padėjo saviškiams nulaužti rungtynes.

Į akis krinta tai, kad Versmė namų rungtynėse susirinko tik su 2 keitimais, tačiau pademonstravo labiau kokybišką futbolą už varžovus.

Ir šioje vietoje labai įdomi išklausyti Versmės vadovo bei trenerio Romo Ščiukos minčių apie pasikeitusią komandos viziją bei sudėties formavimo procesus.

„Nusprendėme daugiau remtis jaunimu ir duodame jiems daugiau žaisti. Pasipildėme dar keliais jaunuoliais iš Kaišiadorių, todėl šis sezonas pas mus bus labiau orientuotas į kitus metus, – sakė Romas. – Aišku, žaidžiantys visada kovos dėl pergalių. Tačiau tam, kad rezultatai kiltų, į rungtynes turi rinktis visi registruoti. O kol kas to nėra.“

Šiek tiek kitokia situacija Keteros stovykloje: susirinkimu jie dažniausiai skųstis negali, tačiau būtent kokybės iš šios gausos išspausti nepavyksta. Kaišiadoryse jie turėjo 17 futbolininkų, bet antro kėlinio viduryje atidavė varžovams iniciatyvą ir persvarą.

„Mūsų atveju kiekybė nelemia kokybės. Jaunimas labai greitas, bet kartais tas greitis lemia klaidas, laikų neatiduotą perdavimą, prarastą kamuolį ir neįmuštą šimtaprocentį šansą“, – pripažino Keteros atstovas Edvardas Jočis.

Sezono startas debiutantams išlieka komplikuotas: 4 taškai po 6 turų ir 9-oji vieta.

„Turime išmokti pasaugoti ir branginti kamuolį, neskubėti, išlaukti perdavimo momento. Nuspręsti, kada mušti pačiam, o kada atiduoti pasą. Bandome mokytis iš klaidų, dirbame ir darome išvadas. Toks jau mūsų debiutas“, – sakė E. Jočis.

 

Vilties dublerių lūkesčiai ir nusivylimai

Labiausiai banguojantį žaidimą ir rezultatus šiemet III lygoje demonstruoja Vilties dublerių komanda. Kai jie 2:3 pralaimėjo Atakos kolektyvui, savo žaidime įžvelgė teigiamų optimistinių poslinkių. Tada praėjo savaitė ir net 0:8 neatsilaikė prieš AFK.

Vėliau Viltis B vyko į Šalčininkus, kur iškovojo pirmąjį savo sezono tašką – 1:1 sužaidė su Ketera.

Tas rungtynes ir rezultatą jie priėmė su nemenku pozityvo užtaisu, kurio labai reikėjo po aštuonių praleistų įvarčių nuo AFK. Tąkart Vilties atstovai kalbėjo, kad lygiosios vos ne kaip pergalė, kad tos rungtynės skatina atsispirti ir judėti į priekį.

Bet praėjo dar kelios dienos ir Viltis B pagerino savo pačių sezono antirekordą – 0:9 neatsilaikė prieš VGTU-Vilkus.

„Sunku kažką pakomentuoti. Be abejo, tai yra kompleksinės priežastys. Žinome, kad žaidžiame lygoje, kurioje kiekvienas varžovas stiprus, bet turbūt didžiausi varžovai esame patys sau, – konstatavo Vilties atstovas Aleksas Stankevičius. – Turiu omenyje, kad nepaisant to, kad žaidėjai nėra prasti, mes klystame daugiau nei galime sau tą leisti, o tokie pralaimėjimai sukelia ir psichologinių duobių.“

Pačiose Vilties B ir VGTU-Vilkų rungtynėse intriga laikėsi lygiai pusę kėlinio. Iki Jurgio Stankevičiaus įvarčio, po kurio širvintiškiai atgal nesidairė.

„Iki tol viskas ėjosi neblogai ir atrodė, kad tikrai galėsime pasiūlyti kovą, bet pats padariau grubią klaidą ir padovanojau įvartį varžovams, – prisipažino Aleksas. – Po to nespėjome atsitiesti, sekė viena klaida po kitos ir gavosi, kaip gavosi. Pralaimėjimą norisi pamiršti, bet turime pažiūrėti į veidrodį ir žaisti atsakingiau, demonstruoti daugiau noro ir stabilumo.“

Vilties B rungtynės su Medžiais ir Ataka, lygiosios Šalčininkuose parodė, kad nėra jie tokie beviltiški, kad praleistų po 8-9 įvarčius. Tačiau būtent tokie pralaimėjimai komandos viduje sukelia frustracijų.

„Belieka asmeniškai atsiprašyti už tokius rezultatus komandos draugų. O tą skausmą ir pyktį reikia konvertuoti į energiją treniruotėse, nes dabar VGTU-Vilkų puolėjai net nesuprakaitavę daužo pokerius ir dėl to yra gėda, – pareiškė A. Stankevičius. – VGTU-Vilkai nėra silpni. Jie viena geriausiai subalansuotų ir susižaidusių lygos komandų, bet jokios kovos mes jiems nepasiūlėme.“

 

Pristabdyta FK Medžių serija

Šiemet iš esmės pasikeitę Medžiai sezoną pradėjo pralaimėjimu žalgiriečiams, po to iškovojo 4 pergales iš eilės. Paskutinėje net 7:3 buvo nupūsti čempionai Versmė.

Bet ir patys suprato, kad maksimalūs išbandymai ateis rato pabaigoje, kai teks žaisti seriją rungtynių su favoritais ir potencialiais prizininkais.

Medžių ir AFK susitikime abiem komandoms sąlygas žaisti komplikavo gausiai iškritęs lietus, kuris net sintetinę veją pavertė sunkia. Apie kokybę tokiomis sąlygomis galvoti sudėtinga, todėl čia svarbiau už kokybę tapo klaidų faktorius.

O pirmieji klydo Medžiai. Pirmo kėlinio viduryje jie nesusirinko kamuolio ir leido Simonui Stankevičiui lengvai pelnyti įvartį.

„Simoną mes uždarėme tose rungtynėse, bet patys davėme jam kamuolį ir leidome mušti“, – pastebėjo Medžių treneris Paulius Glosas.

Iš epizodo matyti, kad ne tik leido, bet ir pakvietė mušti.

Panašiai krito ir antrasis įvartis, kai norint sutrukdyti Benui Paulėkui prireikė darnesnių veiksmų gynyboje.

Beno Buzevičiaus įvartis nuo 11 m žymos po penkių minučių tik sušvelnino atsilikimą – 1:2.

„Mes patys sau atsivežame lengvus pigius įvarčius. Kai nustosime tą daryti, ateis ir pergalės prieš pajėgius varžovus, – įsitikinęs P. Glosas. – Akcentavome, kad tokiu oru nereikia žaisti trumpais perdavimais prie savo vartų, o sužaidėme. Kai reikia vytis varžovus tokiomis sąlygomis šlapioje aikštėje tampa dar sunkiau.“

Sunkiai šią pergalę iškapstė ir AFK komanda. Su dideliu pastarųjų savaičių rungtynių krūviu, atsirandančiomis traumomis bei nuovargiu.

„Antrame kėlinyje privalėjome išimti kai kuriuos lyderius, o tuo metu Medžiai buvo ne juokais užlipę, – pripažino AFK vadovas Darius Navikas. – Džiaugiamės šia sunkia pergale.“

FK Medžiai iš pirmo ketverto komandų praleidžia daugiausiai – vidutiniškai net po 2 įvarčius per rungtynes.

„Užtat puolėjai neblogi. O gynyboje dar trūksta susikalbėjimo. Logiškesnis rezultatas su AFK būtų lygiosios. Tik tos pačios klaidos. Aš prieš sezoną pasakiau, kad šita FK Medžių komanda orientuota į ateitį. Kada ta ateitis bus – po pusmečio, po metų ar dar vėliau – negaliu pasakyti. Kai praleidi po 2 įvarčius, negali norėti lentelėje stovėti labai aukštai“, – įsitikinęs P. Glosas.

 

AFK „comebackas“

Tai nutiko seniau, tačiau vis tiek verta atskiro paminėjimo. AFK sugebėjo pademonstruoti išskirtinį kovingumą, panaikindami keturių įvarčių deficitą mače su žalgiriečiais. Ne tik panaikino, bet ir išplėšė pergalę.

Tiksint 50-ąjai rungtynių minutei, Žalgirio U-19 pirmavo saugia persvara 4:0 ir atrodė, kad visi klausimai tą vakarą Senvagės stadione išspręsti. Bet netrukus įmušė Simonas Stankevičius ir AFK'ai pagalvojo: kodėl gi ne?

„Klasikinis variantas. Žaidėme keliomis pavaromis žemiau savo lygio, nei turėtume tą daryti. Varžovų jaunimas bėgo, mušė įvarčius ir galbūt kažkiek atsipalaidavo. Įkritus vienam įvarčiui, atsiliekantieji pagalvojo: kodėl nepabandžius dar, kai tiek laiko lieka. Jungėme aukštesnę pavarą ir įtampa jau atsirado pas varžovus“, – sakė D. Navikas iš AFK.

Po dar vieno S. Stankevičiaus įvarčio (3:4) žalgiriečius ėmė kaustyti ne tik įtampa. Vėliau Kajus Švedas išlygino, o Arnoldas Kunigėlis užbaigė šį įspūdingą comebacką – 5:4.

Žalgirio jaunimo komanda ne pirmą kartą sau susigadina situaciją. Pernai per rungtynes su Top Kickers jie išbrido iš trijų įvarčių deficito, pirmavo 4:3, bet paskutinėmis minutėmis vis tiek sugebėjo pralaimėti mačą 4:5.

Grįžtant prie AFK – puikiai matome, kaip konkurencingoje lygoje greitai keičiasi padėtis. Trys pergalės iš eilės ir jie jau atsidūrė pirmaujančių komandų grupėje. Tiesa, komandos vadovus neramina mėgėjams nebūdingas žaidimo krūvis – per dvi savaites teko sužaisti 4 rungtynes, dar yra minifutbolo varžybos, todėl ima rastis nuovargio reiškiniai.

Užtat geras ženklas jiems tai, kad ateinantį mėnesį teks žaisti mažiau rungtynių, nei per pastarąsias dvi savaites.

​

 

VII turas (birželio 7-9 d.)

 

Viltis-B – Žalgiris U-19. Šeštadienis, 13:00, Fanų stadionas.

Dviejų sužeistų žvėriukų akistata. Vilties dubleriai du kartus per paskutinius turus buvo arti dviženklio praleistų įvarčių kiekio, tuo metu žalgiriečiai turbūt dar galvoja, kaip galima pralaimėti rungtynes pirmaujant 4:0.

Praėjusį sezoną Viltis turėjo daug bėdų su žaliais baltais ir per du susitikimus jiems įmušė tik vieną kartą (1:3 ir 0:5).

Prognozė. Sprendžiant iš komandos atstovo pasakojimo, psichologinė būsena ir komandinė dvasia Vilties ekipoje yra smukusi žemyn. Ir sutaisyti viską šeštadienį bus sunku. 1:4.

 

AFK – Elektrėnų Versmė. Šeštadienis, 13:20, Riešės maniežas.

VRFS III lyga atvažiuoja į naują vietovę – pirmenybių geografijoje atsiranda Riešės miestelis. Pernai AFK pirmieji iš mūsų lygos atidarė Kalnų parko stadioną, dabar atvers kelius į Riešę.

Kodėl taip? D. Navikas iš AFK paaiškino, kad šeštadienio popietę vyks iš anksto planuotas komandos sąskrydis, norimo rungtynių laiko Senvagės administracija garantuoti negalėjo, todėl nutarta šiek tiek pasivažinėti šiauriau Vilniaus ir išbandyti šios aikštės dangą.

Abi komandos tarpusavyje nėra susitikusios lygiai metus, kai praėjusį birželį Elektrėnuose Versmė įveikė svečius 3:0. Rudenį anksčiau laiko užsitikrinę titulą, jie nusprendė baigti sezoną anksčiau ir atsakomajame mače įteikė varžovams techninę pergalę.

Prognozė. AFK pagauna gerą bangą: trys pergalės su 15 įvarčių puokšte. Po intensyvaus rungtynių periodo jie atsipūsti turėjo 10 dienų. Todėl šeštadienį su kryptį keičiančia ir į jaunimą atsigręžiančia čempionų komanda neturėtų sulaukti daug problemų. O dar komandos pasisėdėjimas numatytas, todėl barstyti taškų nevalia. 3:0.

 

FK Ketera – FK Tera. Sekmadienis, 17:00, Šalčininkėlių stadionas.

Nenuspėjamiausia turo dvikova. Keteros sirgaliai gegužę pergalėmis pasidžiaugti neturėjo progos, šie lūkesčiai perkeliami į vasarą. Juolab naujokai pasižymi dideliu kovingumu ir žaidžia geriau, nei gali pasirodyti iš turimų 4 taškų. Aišku, komandos atstovas jau pasakė, kad vien didelio noro nepakanka. Reikia išmokti „skaityti“ kai kurias žaidimo situacijas, išmokti neperskubėti, o to neįsisavinama per savaitę.

Tuo metu Tera išlaiko pastarųjų savo sezono braižą, kai jų rezultatai sunkiai prognozuojami. Taip ir šiemet: nebuvo dviejų pergalių atkarpos, bet nebuvo ir dviejų pralaimėjimų serijos.

Prognozė. Tik pergalė leistų Terai gaudyti tolstantį ketvertą, bet ne apie dovanų dalybas sekmadienį galvos šeimininkai. Labiau realios lygiosios, kurios nepradžiugins nei vienų, nei kitų. 2:2.

 

Širvintos/VGTU-Vilkai – FK Ataka. Sekmadienis, 18:00, Širvintų stadionas.

Ataka per paskutines tris savaites gerai pailsėjo, nes sužaidė tik vienas rungtynes prieš Terą (3:4). Mielai būtų sužaidę daugiau, bet varžovų nesurado. Kai susiruošė žaisti pas Versmę, šie panoro nusikelti rungtynes. Kai laukė jaunųjų žalgiriečių, pastarieji irgi rado savo priežasčių nežaisti.

VGTU-Vilkai priešingai, vos spėjo suktis. Buvo puoliminė treniruotė prieš Vilties dublerius, trečiadienį laukė rimtas tetas – dėl lietaus atidėtos rungtynės Naujojoje Vilnioje, o sekmadienį jau namų mačas. Į jį Vilkai žiūri labai rimtai ir stengsis surinkti pajėgiausią sudėtį.

„Jei žaisime ir kovosime taip, kaip prieš Granitą – viskas turėtų būti gerai“, – neabejojo VGTU-Vilkų vadovas H. Kerušauskas.

Paskutinis komandų pasimatymas Širvintose 2023 m. rugsėjį baigėsi šeimininkų pergale 2:0.

Prognozė. Šį sezoną dar neatsirado jėga, galinti III lygoje sustabdyti širvintiškius. Neatsiras ir šį savaitgalį. 3:1.

 

FK Medžiai – FK Granitas. Pirmadienis, 20:20, Senvagės stadionas.

Akistata arba priešprieša, po truputį traukianti prie „klasikos“ statuso. Per pastaruosius tris sezonus abi komandos lygoje ir taurėse spėjo susitikti 7 kartus. Pagal šią seriją tvirtai 5-2 pirmauja granitiečiai. Praėjusio sezono pabaigoje Granitas išsinešė pergalę 6:0, bet į tą rezultatą reikėtų kreipti mažiausiai dėmesio. Abi komandos buvo avarinės būklės ir tiesiog norėjo sportiškai pabaigti sezoną.

O prieš šią akistatą – pagarbus abiejų komandų atstovų žodis.

P. Glosas (Medžiai): „Granitas šiemet susiėmė, atrado įdomių naujokų ir rodo rezultatus. Tai kietai besiginanti ir labai mažai įmušti leidžianti komanda. Bus sunku, nes dar turėsime susirinkimo bėdų.“

P. Svirskij (Granitas): „Paulius buvo paskutinėse mūsų rungtynėse ir net neabejoju, kad ruošia kažką taktikoje. Malonu, kad lygoje yra toks žmogus, kuris važiuoja per stadionus, stebi, žiūri, atiduoda save mėgėjų futbolui. Pasitikrinti su Medžiais visada įdomu. Tokioms rungtynėms reikia būti pasiruošus, nes jie ruošis rimtai.“

Prognozė. FK Medžiai ir Granitas lygiosiomis tarpusavyje iš principo nežaidžia. Bet šį kartą rungtynės pasibaigs be nugalėtojo – 1:1.