Apginti titulą sunkiau, nei jį iškovoti?

Nebūtinai – pasakytų jums dauguma Granito žaidėjų. Pernai III lygos čempionų vardus jie užsitikrino po įtemptų lygiųjų su AFK komanda (2:2), prabėgus metams – tiesioginėje dvikovoje įveikdami pagrindinius konkurentus Medžius (2:1).

Ir pernai, ir šiemet jie galutinį tašką padėjo turėdami rungtynes atsargoje. Pernai surinko 52 taškus, šiemet yra sukaupę 48. Tad abiem atvejais jie išlaikė panašų ritmą ir patys kontroliavo savo padėtį.

2023 metų sezone dar liko išsiaiškinti antrosios ir trečiosios vietų likimą – į jas pretenduoja Širvintos/VGTU-Vilkai ir FK Medžiai.

 

Moka žaisti svarbias rungtynes

Šiemet padažnėję rungtynių nukėlinėjimai, neįvykusios rungtynės sezono pabaigoje turnyrinėje lentelėje įnešė sumaišties. Bet tuo pačiu buvo akivaizdu, kad prieš dvikovą su Granitu, Medžių komandą turėjo tenkinti tik pergalė – tik laimėjimo atveju jie būtų išsaugoję viltis pakovoti dėl aukso.

Į šias auksines rungtynes Medžiai atėjo su labai nepalankia tarpusavio susitikimų istorija. Antra vertus, juos drąsino faktas, kad šią vasarą pagaliau buvo pavykę nugalėti Granitą po 4 metų pertraukos. Neraminti turėjo veiksmai gynyboje: net pergalingoje atkarpoje su silpnesnėmis komandomis žaliai balti sugebėdavo „atsivežti“ po vieną apmaudų įvartį.

Nepalankiai Medžiai pradėjo ir lyderių akistatą. Savo meistriškumu pasinaudojęs Darius Kazubovičius jau 7 min. aplenkė gynėjus ir nukreipė kamuolį į vartus.

Būdami pirmaujančioje pozicijoje, Granito atstovai jaučiasi puikiai ir moka žaisti be priekaištų. Kai reikėdavo – prilaikydavo kamuolį, esant reikalui tvarkingai grįždavo į gynybą, nedarė klaidų.

Medžiams po didžiulių pastangų pavyko išlyginti rezultatą 72 min. galva įmušus Rimvydui Strazdui. Tačiau jau po poros minučių Granitas susigrąžino iniciatyvą po dar vieno, jau auksiniu virtusio D. Kazubovičiaus įvarčio.

Vertindamas svarbiausias sezono rungtynes, Granito vadovas ir žaidėjas Jevgenijus Rybakovas sakė: „Sužaidėme gerai, išvengėme didesnių klaidų. Pirmas kėlinys buvo geras, neleidome varžovams kažko sukurti, patys galėjome padidinti persvarą. Antrame kėlinyje buvo du geri Medžių momentai, bet tai normalu, nes jie „lipo“, neturėdami ko prarasti. Smagu, kad praleidę, iš karto įmušėme patys ir atstatėme pranašumą.“

Reziumuojant galima konstatuoti, kad Granitas visiškai nusipelnė apginti titulą. Nes sužaidė užtikrinčiau, brandžiau ir gerai susitvarko su atsakomybe žaidžiant didelės svarbos rungtynes.

„Ne pirmas kartas toks. Jau ir praėjusio sezono pabaigoje buvo svarbios rungtynės, su kuriomis privalėjome susitvarkyti. Futbolo sezonas toks, kad pabaigoje, kažkuriuo metu ateina tie finalai, su kuriais privalai susidoroti. Mums pavyko, – samprotavo J. Rybakovas. – Manyčiau, kad mače su Medžiais mums gal net lengviau buvo, nes jau prieš tai žaidėme didelės svarbos rungtynes su VGTU-Vilkais ir jas laimėjome. Jau tada buvo kaip mažasis finalas ir tą patirtį atsinešėme į šį mačą, todėl jaudulio nebuvo.“

Granito III lygos istorijoje auksiniu atspalviu pažymėti 2016, 2022 ir 2023 m. sezonai.

Tai vis tik sunkiau titulą iškovoti ar jį apginti?

„Sunku vienareikšmiškai teigti. Žvelgiant iš pačios komandos pusės, per sudėties formavimą, tai šie metai sunkesni. Nes rinkome mažiau žaidėjų, dažnai žaidėme be keitimų ir net su aikštės žaidėju vartuose. Kalbant apie patį III lygos pajėgumą, galbūt praėjęs sezonas atrodė stipresnis, daugiau komandų turėjo šansų laimėti. O šiemet tos konkurencijos gal buvo mažiau“, – vertino čempionų vadovas.

Įsirašę techninę pergalę prieš iš pirmenybių pasitraukusią ESFA-Versmės komandą, Granitas tapo nebepavejami net teoriškai. Sezonas III lygoje jiems taip pat tikriausiai baigtas. Dar yra nuo vasaros nesužaista dvikova su FK Ataka. Bet panašu, kad nė viena pusė nespinduliuoja dideliu entuziazmu žaisti šias nelemiančias rungtynes.

O štai Vilniaus taurėje Granitas dar turi ambicijų, nes po čempioniško šėlsmo praėjus dviem dienoms, nuvažiavo į Širvintas ir ketvirtfinalyje 2:0 įveikė VGTU-Vilkus. Toliau laukia pusfinalis ir perspektyva sezoną pabaigti su „dubliu“.

 

Liaupsės snaiperiui

Naujosios Vilnios Granito sėkmė ir pergalės sunkiai įsivaizduojamos be Dariaus Kazubovičiaus indėlio.

Šiemet snaiperis III lygoje priskaldė 22 iš 58 visos komandos aikštėje pelnytų įvarčių. Ir jei Medžių lyderis Rimvydas Strazdas paskutiniuose dviejuose turuose nesužibės išskirtiniu rezultatyvumu, D. Kazubovičius trečią sezoną iš eilės taps VRFS snaiperių. Pernai jis įmušė 27 įvarčius, užpernai – 18.

„Ką gi mes darytume be Dariaus?, – retoriškai klausė J. Rybakovas. – Labai smagu dėl jo. Ypač dėl to, kad paskutinę sezono atkarpą žaidė pasitempęs raumenį ir per skausmus. Bet išliko naudingas ir rezultatyvus. Jei kas nors mūsų komandoje labiausiai norėjo laimėti, tai būtent jis.“

Pernai pirmą kartą tapęs III lygos laimėtoju, D. Kazubovičius iš karto pasakė, kad 2023 m. tikslas bus pakartoti šį pasiekimą: „Juk nesakysiu, kad norime trečiosios vietos.“

„Mes taip pat kartais stebimės, iš kur pas jį tos motyvacijos. Atrodo, III lygos futbole viską įrodęs, bet nesustoja. Iniciatyvos ir energijos pas jį pilna ne tik aikštėje, bet ir užklasinėje komandos veikloje“, – pastebėjo Granito vadovas.

 

Širvintų nuliukai

Po to, kai Širvintos/VGTU-Vilkai pralaimėjo potencialią kovą dėl aukso Granitui (1:2), sumažino tempą ir trejas rungtynes iš eilės arba 270 minučių gryno žaidimo laiko savo stadione negali įmušti įvarčio.

Iš pradžių buvo nulinės lygiosios su Navigatoriais. Šios lygiosios išskirtinės dėl žvarbių rudeniškų sąlygų ir dėl kuklių Navigų pajėgų. Jie atvyko žaisti į Širvintas, vienas žmogus prisijungė jau joms įpusėjus.  Tik du ketimai buvo šeimininkų pusėje, tačiau bendru amžiaus vidurkiu jie atrodė gerokai jaunesni. Netgi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis Navigatoriai patampė nervus Vilkams, antrame kėlinyje turėjo galimybių namo išsivežti pergalę, bet viskas baigėsi be įvarčių.

Rezultatas 0:0 degė ir VGTU-Vilkų rungtynėse su AFK. Ir čia viskas klojosi labai panašiai. AFK susirinko taip pat kukliai, be vadovų ir trenerių, bet sužaidė palyginti solidžias rungtynes. Perleidę varžovams iniciatyvą, AFK atsakydavo pavojingesniais išpuoliais ir prie sėkmingesnės realizacijos galėjo namo grįžti su trimis taškais.

Tuo metu VGTU-Vilkai, nors ir ilgiau kontroliavo kamuolį, su šiuo poziciniu pranašumu nelabai žinojo, kaip elgtis. Ir atakoje pritrūko kūrybiškumo.

„Vien iniciatyvą turėti neužtenka. Varžovai dažnai prieš mus žaidžia antru numeriu, ginasi labai žemai, todėl mūsų pozicinis futbola atrodo sunkokai. Ir normalu, kad jie turės progų ir savų kontratakų, nes dažniau žaidėme su kamuoliu“, – paaiškino VGTU-Vilkų treneris Deividas Maciulevičius.

Savo tuščią dešimties dienų atkarpą Širvintų futbolininkai pratęsė dar vienu pralaimėjimu Granitui (0:2) ir iškritimu iš Vilniaus taurės ketvirtfinalio.

„Nežinau, kas atsitiko, bet po ankstesnio pralaimėjimo Granitui III lygoje, nebesurenkame optimalios sudėties ir žaidėjai neberodo to pergalių alkio, kaip anksčiau, – pažymėjo VGTU-Vilkų vadovas Haroldas Kerušauskas. – Nors kontroliuojame rungtynes, nebėra koncentracijos, o puolimas visiškai bedantis. Atrodo, ginamės neblogai, bet tarp pirmojo trejeto komandų mūsų įmuštų įvarčių rodikliai labai skiriasi. Nors lygoje savo tikslus įvykdėme, tačiau taurėje turėjome kitų planų. Ir gaila, kad neradome motyvacijos ketvirtfinalio rungtynėms prieš Granitą.“

 

Geležinio Vilko finišas

Savo pasirodymą III lygoje jau pabaigė ir Geležinis Vilkas. O jų kraitis šiemet kuklokas: 6 taškai ir 2 pergalės, nors viena iš jų „popierinė“ prieš Elektrėnų komandą.

Kariškiai padarė, ką galėjo. Viso sezono metu pasižymėjo kovingumu ir dideliu noru, tačiau kokybe ir meistriškumu nusileido daugeliui komandų.

Paskutinės jų rungtynės su FK Ataka namie ir pralaimėjimas 3:6 neblogai simbolizavo visą jų sezono pasirodymą. Kovėsi pagirtinai didžiąją rungtynių dalį, atsilikdami pavijo varžovus ir išlygino rezultatą 3:3. Tačiau per paskutines 10 minučių praleido tris įvarčius ir paleido rungtynes.

Geležinio Vilko treneris Šarūnas Beivydas detaliai paaiškino, kas nutiko komandai paskutinėmis dvikovos minutėmis: „Tikrai niekas nesustojo žaisti ir nemačius rungtynių tikrai nereikėtų daryti tokių ne visai tikslių išvadų. Visi norėjo laimėti. Todėl išlyginę rezultatą, labai norėjome įmušti dar ir persverti. Dėl to atsivėrė erdvės mūsų gynybos linijoje. O Ataka turi labai greitą puolėją Tomą Bielicką, kurio mūsų gynėjai negalėjo pagauti. Mes neturime tiek stiprių žaidėjų, kurie užpildytų pagrindines pozicijas aikštėje.“

​

 

Sidabrinė intriga

2023 m. III lygoje lieka sužaisti vos kelerias rungtynes ir vienintelė likusi intriga – kas iškovos 2-ąją vietą. Į ją taikosi VGTU-Vilkai ir FK Medžiai. Šių komandų dvikova numatyta sekmadienį 16 val. Pilaitės stadione.

Abi komandos šiuo metu turi surinkusios po 41 tašką, bet geresnės atrodo Medžių galimybės, nes jie dar turės vienas nesužaistas rungtynes su Tera.

Ne VGTU-Vilkų pusėje atrodo ir pastarosios atkarpos jų forma, tris rungtynės be įvarčių ir priblėsusi motyvacija. Nors komandos atstovai sako, kad nusiteikimo atras.

„Po šios atkarpos turime paskutines rungtynes, per kurias bandysime suaktyvinti savo puolimą. Antroji vieta mums svarbi, bet lygiai taip pat svarbi ir Medžiams. Pamėginsime paskutinėse savo rungtynėse atsidėkoti visą sezoną mus palaikiusiems fanams ir pradžiuginti juos gražiu žaidimu“, – sakė VGTU-Vilkų treneris D. Maciulevičius.

Paskutinės dvejos komandų tarpusavio rungtynės buvo dosnios įvarčiais. Pernai Širvintose Medžiai šventė įspūdingą pergalę 4:3. Šių metų birželį VGTU-Vilkai namie pasiekė revanšą 3:2, nors du kartus turėjo vytis oponentus.

 

Artimiausios rungtynės:

FK Medžiai – Širvintos/VGTU-Vilkai. Sekmadienis, 16:00, Pilaitės stadionas.

FK Ataka – AFK. Sekmadienis, 18:00, Pilaitės stadionas.

FK Navigatoriai – FK Tera. Pirmadienis, 20:20, Senvagės stadionas.

VJFK Trakai – FK Navigatoriai. Šeštadienis, 14:30, Trakų stadionas.