Šiemet pirmą kartą surengtos Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) taurės varžybos. Jas pradėjo 16 klubų ir komandų. Po trijų etapų liko du kolektyvai, kurie sekmadienį išsiaiškins, kam atiteks pirmasis Vilniaus futbolo istorijoje VRFS taurės trofėjus.

Alternatyvus futbolo klubas – Baltijos futbolo akademija-B
Sekmadienis (lapkričio 6 d.), 15:00 val.
Sportimos maniežas (Ąžuolyno g. 5.).

 

Kelias į finalą

Pakeliui į finalą AFK komanda sugebėjo išsaugoti savo vartus sausus, per 270 minučių gryno žaidimo laiko nė karto nepraleidusi įvarčio!

Aštuntfinalyje AFK'ai debiutavo užtikrinta pergale 4:0 prieš FC Vovos ekipą, o ketvirtfinalyje 2:0 eliminavo A komandą-Margirį. Jau tuomet pernykščiai VRFS čempionai buvo nukraujavę, tai buvo prasidedančios jų krizės užuomazgos. AFK savo pranašumą įrodė antrame kėlinyje Arnoldo Kunigėlio bei Augusto Trinkūno pelnytais įvarčiais.

Pusfinalyje AFK susitiko su Naujosios Vilnios Granitu, šviežiai iškeptu III lygos čempionu. Vos prieš kelias dienas Granitas užsitikrino titulą tarpusavio mače sužaisdami lygiosiomis 2:2.

Atrodė, AFK'ai bus kupini noro revanšuotis, bet tik atrodė. Į pusfinalio rungtynes jie susirinko... be keitimų, be trenerio ir be klubo vadovo. O pradėjo netgi dešimtiese ir tik vėliau prisijungė vienuoliktas. Vaizdžiai tariant, pusfinalyje važiavo zuikiu.

Tiesa, ir Granito sudėtis nebuvo stebuklinga, o vienas klubo vadovų Jevgenijus Rybakovas negalėjo žaisti dėl ligos.

Tai buvo to žanro rungtynės, kai viena komanda bando dominuoti ir valdyti situaciją, o kita pasiaukojamai ginasi ir skaudžiai baudžia kontratakose. Skurdžiai susirinkę ir neturėdami keitimų, AFK nariai aikštėje paliko viską, atidavė maksimumą savęs.

Granito atstovai pasakojo, kad vien per pirmą pusvalandį turėjo tris realias galimybes, bet varžovų vartininkas buvo neperkalbamas. O netrukus Vilmantas Bingelis išvedė AFK į priekį. Po pertraukos Granitas pasileido į priekį lyginti rezultato, tuo tarpu AFK išlaukė savo progų ir po kontratakų nokautavo III lygos nugalėtojus Eriko Motuzo ir Egidijaus Janukonio įvarčiais – 3:0.

BFA-B startas taurės varžybose buvo rezonansinis – menkai sezonui pasiruošusi TEC komanda sutriuškinta net 11:1. Ketvirtfinalyje BFA dubleriai sutiko rimtesnį varžovą – FKS Ukmergę. Trys sausi įvarčiai lietaus merkiamoje LFF stadiono aikštėje, atrodė, nužudė intrigą, tačiau po pertraukos Ukmergė parodė charakterį ir kovingumą. Vis tik jaunimas sukontroliavo situaciją ir šventė pelnytą pergalę 5:1.

Vartus į finalą BFA-B plačiai atvėrė pergalė 6:3 Kariškių stadione prieš Geležinį Vilką. Akademikai visus reikalus išsprendė jau pirmame kėlinyje. Atkarpoje nuo 15 iki 21 minutės jie pelnė tris sausus įvarčius, o po pusės valandos žaidimo buvo priekyje 5:0 ir klausimų dėl nugalėtojų nebekilo.

Geležinio Vilko treneris Šarūnas Beivydas teigė, kad jam šis pralaimėjimas nepasirodė skaudus: „Ir taip buvo aišku, kad BFA-B yra šio pusfinalio favoritai, stipresni už daugumą lygos komandų. Bet kovos davėme, ypač antrame kėlinyje. Viską nusprendė anksti praleisti įvarčiai, tačiau patys irgi turėjome progų daugiau, galėjome labiau kabintis į rungtynes.“

 

Tarpusavyje

Abi VRFS taurės finalininkės tarpusavyje susitiko du kartus ir kovų prisiminimai dar labai švieži.

Rugpjūčio 10-ąją Senvagės stadione vykęs pirmasis komandų pasimatymas baigėsi nerezultatyviomis lygiosiomis 0:0. Nors ir be įvarčių, mačas buvo atkaklus, o abi komandos jo pabaigoje dairėsi galimybių išplėšti tris taškus taip pademonstruodamos, kad ne dėl lygiųjų tą vakarą susirinko.

Pažymėtina, kad AFK ekipai tai buvo pirmieji prarasti taškai po dešimties pergalių III lygoje serijos.

Spalio 9-osios vakarą po BFA maniežo kupolu pamatėme dar atkaklesnę ir įnirtingesnę komandų akistatą. Arenoje susirinko nemažai žiūrovų, o jų akivaizdoje šeimininkai iš karto palindo po nemaloniai šaltu dušu – 5 min. Erikas Motuzas išvedė AFK'us į priekį.

Po truputį BFA dubleriai užsikūrė, išsijudino ir vis dažniau priversdavo varžovų vartininką Mindaugą Ragauską atlikti gražius šuolius. Po pertraukos (53 min.) ir jis buvo bejėgis po Tito Stakėno smūgio – 1:1.

AFK'ams pavyko pelnyti pergalingą įvartį likus žaisti mažiau nei 20 minučių. Po baudos smūgio BFA vartininkas nelabai vykusiai atmušė kamuolį prieš save ir Agnius Panka tokia galimybe pasinaudojo – 1:2. Reikia pažymėti, kad paskutinėmis minutėmis BFA dubleriai buvo užsukę rimtą spaudimą ir išlyginamasis įvartis galėjo tapti logiška mačo baigtimi. Bet netapo ir AFK iš to susitikimo išėjo nugalėtojais.

 

Mintys ir pasvarstymai

Artėjant lemiamoms taurės rungtynėms abiejų komandų atstovai vieningai tvirtino, kad finalas jiems – lyg sezono desertas, kuriuo norisi pasimėgauti iki galo.

Pusfinalyje „praslydusio“ AFK vadovas Darius Navikas sako, kad po tokios patirties dabar sekmadienį svarbiausia bus optimaliai susirinkti, kad netektų kovoti be keitimų.

„Kažkokio specialaus pasiruošimo plano neturime. Reikia pasimėgauti paskutinėmis sezono rungtynėmis. Tikiuosi, nuo pirmų minučių būsime maksimaliai užsivedę ir uždėsime vyšnią ant torto „paimdami“ šį finalą, nes visas sezonas mums ir taip buvo geras“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D. Navikas.

Apie patirties ir žaidimo praktikos kaupimą dažnai kalbantis BFA-B treneris Artūras Švaikevičius mano, kad pasiekus finalą – būtina siekti jį laimėti, nes taip ir ugdomas jaunimo nugalėtojų mentalitetas.

„Mes visą sezoną III lygoje kaupėme patirtį žaisdami su vyrais ir nedarėme tragedijos, jei paberdavome taškų. O finalas – kaip desertas. Juolab AFK komandos dar nesame įveikę. Disciplinuota komanda, kurią įveikti turėsime dar vieną progą. Reikia ja pasinaudoti“, – svarstė A. Švaikevičius.

 

Varžovų požiūris

Pasiteiravome ir dviejų pusfinalyje pralaimėjusių komandų atstovų nuomonių: ką jie mano apie finalą ir kuo jis gali pasibaigti apart to, kad kamuolys apvalus, įvarčiai keičia rungtynes, o taurės mačuose visko gali nutikti?

Granito vadovas Jevgenijus Rybakovas favorito statusą nežymia persvara linkęs suteikti AFK komandai. Tačiau – su papildomomis išlygomis.

„Jeigu AFK į finalą susirinks taip, kaip į pusfinalį prieš mus ir žais be keitimų – neturės jokių šansų, – įsitikinęs J. Rybakovas. – Bet tikiu, kad susirinks tinkamai ir bus labiau motyvuoti. Jie III lygoje liko antri, todėl dabar geras šansas sezoną pabaigti su titulu. Ir tai daro juos nežymiais finalo favoritais. Tačiau mes nežinome, kokią sudėtį išrikiuos BFA-B, kiek žaidėjų paims iš pagrindinės komandos. Tai irgi svarbus faktorius.“

Jei čempionų vadovas įžvelgia AFK pranašumą, tai Geležinio Vilko treneris Šarūnas Beivydas favoritais finale mato BFA jaunuolius.

„Kai finalo nugalėtoją lemia tik vienos rungtynės, sunku prognozuoti. Vertinant meistriškumą, pasiruošimą ir iki šiol rodytą žaidimą – taurę turėtų laimėti BFA-B komanda, – teigė Š. Beivydas. – Tačiau AFK stiprūs kitkuo. Šiemet jie ne kartą, o ypač pusfinalyje prieš Granitą parodė, kad rungtynes galima laimėti dideliu noru, kovingumu bei atsidavimu.“

 

Prognozė

III lygoje aukščiau finišavę AFK turėjo pranašumą ir tarpusavio dvikovose, surinkę 4 taškus (0:0 ir 2:1). Praktika rodo, kad lygių varžovų dvikovose vienai komandai įveikti kitą kelis kartus iš eilės yra be galo sunku ir dažnai būna, kad lygoje nusileidusi komanda atsigriebia taurėje. Todėl šiais postringavimais apžvalgininkas bando argumentuoti savo prognozę, jog taurę kels BFA-B. Greičiausiai po 11 m baudinių serijos, nes per pagrindinį rungtynių laiką šviečiasi smagios lygiosios, galbūt 2:2.