Rugsėjo 27-osios vakaras, Širvintų miesto stadionas. Po rungtynių su AFK, VGTU-Vilkų komanda aikštėje draugiškai susikabina ir šokinėdami drauge skanduoja „Čempionai, čempionai!“

Tai – logiška 2026-ųjų sezono baigtis ir ilgai siektas bei pelnytas VGTU-Vilkų triumfas.

Širvintų komanda nuo pat pirmojo turo šiemet rodė, kas yra tikrasis III lygos bosas. Ir net kai antrame rate Žalgirio C jaunimas po truputį ėmė lipti ant kulnų, VGTU-Vilkai vis dar kontroliavo situaciją.

20 turo rungtynėse jiems namie pakako nugalėti praėjusio sezono nugalėtojus AFK ir auksinis rebusas būtų išspręstas.

Į Širvintas vykęs VRFS operatorius iš karto pasiuntė konkrečią žinutę – AFK susirinko labai prastai, todėl tikėtis intrigos čia neverta. Sužinojęs tai, apžvalgininkas atsakė, kad tokiomis aplinkybėmis svečiai „gaus septynis“.

Prasidėjus rungtynėms, ėmė plūsti ir operatoriaus pranešimai apie vis pelnomus įvarčius. Su polėkiu žaidę širvintiškiai nestabdė, todėl galutinis rezultatas – 7:0 – neturėtų stebinti.

Pernai lygoje triumfavusio AFK vadovas Darius Navikas atidavė pagarbą naujiesiems sosto užkariautojams: „Nėra net klausimų – Širvintos buvo stipriausia sezono komanda ir visiškai nusipelnė šio titulo. Sveikinimai jiems.“

O tuo metu operatorius Širvintose užfiksavo ir labai simpatiškų naujųjų čempionų įvarčių:

Kadaise suvienijusi pajėgas jungtinė VGTU-Vilkų ir Širvintų komandos savo tikslo, galima sakyti, siekė 8-9 metus.

2018-aisiais pravėrę III lygos duris, jie liko priešpaskutinėje, 11 vietoje, ir pasislinko atgal į SFL A divizioną.

Mūsų lygoje vėl rungtyniauja nuo 2021-ųjų. O dabar, po dviejų iš eilės sidabrinių sezonų, pagaliau pasiekė aukščiausią pakylos laiptelį.

 

Stabilus sezonas

Aukštą toną VGTU-Vilkai uždavė nuo pat sezono pradžios. Kai tu startuoji devyniomis pergalėmis iš eilės, kitokių minčių, nei pirmoji vieta, būti negali.

Rudens rate širvintiškius ėmė vytis galingai sugrįžęs Žalgirio C jaunimas, bet susikurto taškų buferio lyderiams pakako.

Pakilęs varžybų lygis vertė pasistiebti pačius VGTU-Vilkus. Didele paspirtimi jiems tapo žaidėjai, vienu ar kitu metu ragavę aukštesnės prabos futbolo ir turintys reikiamos patirties.

Gynybą cementavo ir klijavo Arminas Čivilis. Viduryje puikiai tvarkėsi Ignas Makarauskas ir Martynas Valukonis. Priekyje klausimus dažniausiai sprendė pripažinti komandos puolimo lyderiai Jurgis Stankevičius, Mantas Leonavičius ir Danielius Zybartas (trise pelnė 38 iš 66 įvarčių). Daug kokybės pridėjo rudens rate prisijungęs Dominykas Kodzis. O ne vieną sezoną su Riteriais A lygoje praleidusi Roką Masenzovą VGTU-Vilkų vadovas apskritai vadina didžiausiu komandos sezono atradimu.

„Su tokia sudėtimi atrodėme labai gerai, – patenkintas liko Haroldas Kerušauskas. – Tokios kokybės mums labai trūko ankstesniuose sezonuose, kai vis paleisdavome pirmą vietą. Aišku, negalima pamiršti ir mūsų treneriuko Deivido Maciulevičiaus nuopelnų. Jis sutvarkė ir labai daug padėjo šitos komandos žaidimui.“

​

Trumpą sustojimą pirmenybėse VGTU-Vilkai padarė vasaros pabaigoje, kai savo stadione 1:1 sužaidė su Salininkais ir po to 2:5 buvo sutriuškinti Keteros. Bet sunku pasakyti, ar tai verta vadinti duobe.

„Rungtynės su Salininkais labai keistos. Progų įmušti mes sukūrėme gal aštuonias, bet vartai buvo lyg užkeikti. Ta nuotaika persimetė į kitas rungtynes, neįvertinome Keteros ir mus baudė, – prisiminė Haroldas. – Atsirado nerimas, kad tai gali pakenkti sezono finišui, bet pasikalbėjome, padarėme išvadas ir išsprendėme klausimą. Ankstesniais metais tuos duobės mums kainavo titulą, o šiemet gerai suvaldėme situaciją.“

Rungtynes laimi įvarčiai, o čempionatus – gynyba.

VGTU-Vilkai parodė, kad titulai pasiekiami solidžiai ginantis. Kol kas per sužaistas 19 rungtynių jie praleido tik 13 įvarčių.

III lygoje paskutinė komanda, kuri praleido mažiau nei žaidė, 2023 metais buvo Granitas (taip pat 13 praleistų per 19 mačų).

„Kai komandos gynybą organizuoja tokie žaidėjai kaip A. Čivilis ir I. Makarauskas – neturėtų stebinti. Su gynyba pas mus daugmaž visuomet buvo gerai. Bėdų būdavo su realizacija. O šiemet jau ir įmušti pradėjome daugiau“, – vertino klubo vadovas.

 

Motyvacinė priemonė

Vasaros atostogų metu žvelgdamas į likusią sezono dalį, H. Kerušauskas mįslingai prasitarė, kad komandai suteikta rimta motyvacinė priemonė, kuri paskatins nusiteikimą kovoti toliau ir nepaleisti pirmosios vietos.

Dabar jau galima atskleisti, koks tai buvo pažadas, teigiamai dirginęs žaidėjus.

„Kelionė į Turkiją, – nusijuokė Haroldas. – Seniau ne kartą pajuokaudavome, kad visai komandai reikėtų išvažiuoti į Turkiją. Šiemet nutariau tokią mintį realizuoti ir pasakiau, kad laimėjus III lygą, pavasarį išvešime visą komandą į šią šalį. Bus kaip ir pasiruošimo sezonui dalis. Dabar jau tenka ieškoti skrydžių ir apgyvendinimo sąlygų, planuotis išlaidas. Nemanau, kad kuri nors kita komanda mūsų lygoje yra gavusi tokią dovaną iš vadovų už pasiektus rezultatus.“

 

II lyga – ne jiems

„Tikrai ne. Jokių minčių“, – prakalbus apie galimybę kopti aukštyn į LFF II lygos pirmenybes, aiškiai nukirto H. Kerušauskas.

Viena iš pagrindinių to priežasčių – klubas nenori prarasti savojo identiteto.

„Manau, kad laisvai galėtume žaisti II lygos B divizione. Tikriausiai su mūsų sudėtimi nepasiklystume ir A divizione. Bet tokios galimybės nesvarstome“, – patikino jis.

Kai profesionalumo kelių žengė TransINVEST, iš pradžių svarstyta apjungti pajėgas su jais ir tapti savotiška dukterine komanda. Bet atsisakyta. Dėl to paties identiteto.

„Visi žaidžiantys mūsų komandoje turi savo veiklas, darbus, kai kurie ir šeimas. Nei jie, nei jaunimas nenori važinėti po visą Lietuvą žaisti rungtynių. Dar yra ir finansinis klausimas“, – aiškino vadovas.

Pasak jo, neturint 50-70 tūkst. eurų biudžeto II lygoje nėra, ką veikti.

„Mums tai skaitlinga suma. O be finansinės savivaldybės paramos neverta prasidėti. Verslui tokio lygio futbolas irgi neįdomus, nes nekuria pridėtinės vertės. Todėl tai būtų susideginimas“, – neabejoja H. Kerušauskas.

 

Žalgirio testas

Nors VGTU-Vilkai jau gali planuotis čempionišką vakarėlį, jiems dar liko nesužaistos dvejos rungtynės. Ir abejos – prieš juos taip įnirtingai pasivyti bandžiusius Žalgirio C jaunuolius.

Pirmoji dvikova numatyta sekmadienį Senvagės stadione. Būtent čia pirmojo turo rungtynėse balandį Širvintos nukovė žalgiriečius 4:1, bet tada tai buvo visiškai kitokia Žalgirio C komanda, nei yra dabar.

Nors sezono tikslai pasiekti, H. Kerušauskas sako, kad motyvacija niekur neišgaravusi. Norisi dar kartą įgelti solidžiam varžovui. O ir čempioniškas statusas įpareigoja įrodyti, kad titulą paėmei ne veltui.

Tik yra keletas „bet“.

„Prasidėjęs futsalo sezonas mums gali sutrukdyti surinkti optimalią sudėtį. Be to, žalgiriečiai dabar ruošiasi UEFA Jaunimo lygos atsakomosioms rungtynėms ir bijau, kad nepapultume po jų buldozeriu“, – nuogąstavo Širvintų ekipos vadovas.

Kai pastarąjį kartą žalgiriečiai ruošėsi UEFA varžyboms, į Salininkų komandos vartus įspyrė 17 įvarčių.

„Bet mes tikrai neateisime pasikrauti malkų. Žalgiris C siūlė žaisti po tų UEFA rungtynių, bet mums laukti dvi savaites nėra prasmės. Nežiūrint visko, susirinksime ir sukovosime. Pradėjome sezoną pergalingai, taip jį norisi ir pabaigti“, – tvirtino H. Kerušauskas.

 

Įvarčių fontanai

20-asis turas lygoje buvo išskirtinai rezultatyvus, o įvarčių fontanais pliūptelėjo ne tik VGTU-Vilkai, bet ir kitos komandos. Per ketverias rungtynes pelnytas net 31 įvartis, arba po 7,75 per rungtynes.

Toliau varžovus daužo Žalgirio C jaunimas. Šį kartą žalgiriečiai rungtynėse be gynybos įspūdingu rezultatu 8:4 susitvarkė su Areono komanda.

Įmušė kaip visada krūvą, o praleido nebūdingai daug.

„Nepasakyčiau, kad komanda atsipalaidavo ir gyvena sezono pabaigos nuotaikomis, – sakė žalgiriečių treneris Romanas Lenskij. – Buvo baudinys, buvo vartininko klaidelė. Gynyboje pritrūko didesnės koncentracijos. Bet mes buvome aiškiai stipresni. Vaikinams priekaištų neturiu, išėjo gera varžybinio tipo treniruotė.“

Gražiausią sezono pergalę iškovojo FK Salininkai. Jie Senvagės stadione 5:1 sutriuškino FK Medžių komandą.

Medžiai pirmą kartą šiemet žaidė be susirgusio vadovo ir trenerio Pauliaus Gloso, o ir patys aikštėje atrodė kaip geri ligoniai.

Bet rungtynių pradžia šeimininkams nieko blogo nežadėjo. Jie turėjo kelias galimybes įmušti, tačiau pirmieji pasižymėjo svečiai. Po pertraukos Salininkams apskritai viskas atsirišo, varžovų vartai tapo platūs ir erdvūs. Martynas Barkauskas prie šios pergalės prisidėjo hat-tricku.

„Surinkome neprastai ir parodėme, kad tokia sudėtimi galime kovoti su visais, – sakė Salininkų treneris Pranas Janušauskas. – Kovingas pasirodymas. Net jaunimas, įsijungęs į kovą po keitimų, į žaidimą įsiliejo solidžiai ir davė atsipūsti seniams. Išlaikėme balansą visą laiką. Ši pergalė mums – kaip atpildas už ankstesnius pralaimėjimus.“

Taip vadinamą darbinę pergalę pasiekė Šalčininkų Ketera – jie Fabijoniškėse 4:2 tenkinosi laimėjimu prieš FM Vyčio dublerius.

„Tiek nusiteikimas, tiek pats kovingumas siekė gal 50 proc. mūsų galimybių, – pripažino Keteros vadovas Edvardas Jočis. – Komanda šiek tiek atsipalaidavo, supranta, kad medaliai jau yra, todėl žaidė vidutiniškai. O Vyčio žaidėjai buvo energingi, aktyviai judėjo ir kėlė problemų.“

Į Fabus Ketera atvyko pusiau atostoginėmis nuotaikomis. Komandos lyderiai Chrisas Milesas ir Raimondas Klimas buvo pasiėmę išeigines. Kitiems sunkiau sekėsi tvarkytis su jaunais Vyčio žaidėjais, todėl rezultatas ilgai buvo lygus.

Už sunkią pergalę Ketera gali būti dėkinga dubliais pasižymėjusiems Davidui Čuiko ir Andžejui Lisovskiui.

 

21 turas (spalio 3-4 d.)

AFK – Salininkai. Šeštadienis, 15:00, Kalnų parkas.

III lygoje liko vienintelė maža smulkmena – išsiaiškinti penktoje ar šeštoje vietoje liks praėjusio sezono čempionai AFK. Jie nuo Salininkų atsilieka 3 taškais, tarpusavio pergalių balansas šiemet lygus, tad laimėjus kiltų į 5 poziciją.

„Žinoma, šis klausimas mums yra svarbus. Visada norisi sezoną baigti pergalingai, pakilia nata“, – sakė AFK vadovas D. Navikas.

Jo kolega iš Salininkų P. Janušauskas jau informavo, kad šeštadienį esminis krūvis teks atsarginiams ir jaunimui, nes pagrindiniai žaidėjai žaisti negalės. Antra vertus, nepanašu, kad AFK „mirs“ aikštėje – tą patį šeštadienį po rungtynių organizuojama komandos sezono uždarymo vakaronė, tad jėgas ir energiją reikėtų patausoti tam reikalui.

Prognozė. Komandos ramiomis ir rezultatyviomis rungtynėmis uždarys banguotą sezoną, o AFK pakils į penktąją vietą. 5:2.

 

FK Ketera – FK Medžiai. Sekmadienis, 15:00, Šalčininkų gimnazija.

Prieš mėnesį abi komandos aršiai konkuravo dėl vietos trejetuke. Bet po trijų iš eilės Medžių pralaimėjimų šiuos varžovus jau skiria 10 taškų praraja.

Tai – proga pakiliai užbaigti sezoną, nors Medžiams po fiasko su Salininkais nebus lengva susikaupti. Juolab Keterai tai paskutinis namų mačas, jie žais prieš savus žiūrovus ir norės pergalingai pabaigti sėkmingą sezoną. Tuo pačiu galbūt padailinti rezultatyviausio lygos žaidėjo skaičius.

Tarpusavio balansas šiemet kol kas lygus. Sezono pradžioje Pilaitėje 3:1 laimėjo Ketera, o vasarą Šalčininkuose tokiu pačiu rezultatu revanšą pasiekė Medžiai.

Prognozė. Bronzinė lygos komanda neleis nusivilti savo publikai ir pergalingai įprasmins  sezoną. 3:1.

 

Žalgiris C – VGTU-Vilkai. Sekmadienis, 18:30, Senvagės stadionas.

Auksiniu sezono finalu šios rungtynės netaps. VGTU-Vilkai pasirūpino savo reikalais iš anksto ir neapsikrovė jiems nereikalinga intriga.

Nepaisant to, čempionai ir vicečempionai į šias rungtynes ateina su ambicijomis. Vieni įrodyti, kad ne be reikalo tapo čempionais. Kiti – parodyti, kad jie šiuo metu yra geriausios sportinės formos ir revanšuotis už pralaimėjimą pirmame ture (1:4).

Nors motyvacijos yra, Širvintų komandos vadovas H. Kerušauskas nerimavo, kad UEFA Jaunimo lygai besiruošiantys žalgiriečiai gali pajungti aukščiausią pavarą.

O būtent taip, panašu, ir nutiks.

„Mes jau rungtynėse su Areonu davėme pažaisti keturiems penkiems vaikinukams, kurių laukia UEFA rungtynės su islandais. Rimtesnį pasiruošimą B komanda pradeda pirmadienį ir jų treneris jau pasakė, kokias roles jiems skirti ir kiek žaidimo minučių suteikti“, – atskleidė žalgiriečių treneris R. Lenskij.

Prognozė. Šioje sezono stadijoje Žalgiris C tiesiog per stiprus kitoms komandoms. 3:1.

 

FC Areonas – FM Vytis. Sekmadienis, Nemenčinės stadionas.

Dėl ko kovoja šios komandos paskutiniame ture? Dėl nieko. Dėl galimybės greičiau pabaigti ir pamiršti nesėkmingą sezoną. Areonas gali pabandyti išbristi iš sekinančio šešių pralaimėjimų liūno. FM Vytis dar gali išvengti prasčiausio pasirodymo III lygoje statuso, o tam reikia mažiausiai lygiųjų.

Jei prieš mėnesį Vyčiai sugebėjo susidoroti su Salininkais, tai kodėl to nepabandžius žaidžiant prieš avarinės būklės Areoną?

Prognozė. Niekas čia nemirs dėl komandos aikštėje. Bus draugiško pobūdžio susitikimas, pasibaigsiantis taikiu rezultatu. 2:2.