VRFS salės futbolo I lygoje palaipsniui išsigrynino favoritų trio. Čia ir toliau situaciją tvirtai kontroliuoja Vilnius TECH, o juos teoriškai bando vaikytis Spartakas su VDA Futsal. Tuo metu Setaltas su Aktu po eilės nesėkmių buvo pastumti nuo trejeto ir kovoje dėl medalių jiems jau prireiks nemenkos sėkmės.

Vienuoliktas turas lygoje buvo palyginti ramus. Visi lyderiai bei favoritai rinko pergales ir tą darė užtikrintu tonu.

 

11 turo rezultatai:

Spartakas – Mostiškės-Tonitra 10:7
Vilnius TECH – Bekentas Futsal 8:4
Nemenčinė-Hegvita – Aktas 3:6
VDA Futsal – Vilniaus kolegija 7:3

 

Turo nusivylimas: Vilniaus kolegijos pasirodymas

Ankstesnėmis savaitėmis lyderiai bei favoritai išsitaškė tarpusavyje, todėl 11 ture klijuojant „savaitės rungtynių“ etiketę teko rinktis iš ne pačių ryškiausių afišų. Labiausiai domino, ar Vilniaus kolegija sugebės kažką pasiūlyti VDA jaunuoliams.

Nuo sausio pradžios VDA Futsal per visas komandas I lygoje eina kaip su aštriu dalgiu per šlapią žolę. Vis tik prieš rungtynes su Vilniaus kolegija kirbėjo nedidelė viltis, kad čia galime sulaukti intrigos. Nes Kolegija pastaruoju metu irgi turėjo, ką pasiūlyti – ne taip seniai įveikė Setaltą (6:3), sustabdė TECH žygį (3:3), iki paskutiniųjų taškėsi su Spartaku (2:3).

Bet apžvalgininko lūkesčiai pasirodė neturintys pagrindo. VDA dominavo be klausimų. Pirmas kėlinys – 3:0. Kai įpusėjus antram rezultatas tapo 6:0, pedagoginio salėje buvo galima gesinti šviesas ir skirstytis. Galutinis rezultatas – 7:3.

„Sakyčiau, kad rungtynės „į vieną kasą“. Jau prie rezultato 6:0 šiek tiek atsipalaidavome, pradėjome eksperimentuoti, todėl ir pabaigėme 7:3. Bet manau, kad pilnai kontroliavome rungtynes“, – įsitikinęs VDA vadovas, žaidėjas ir pusiau treneris Artūras Žarnovskis.

VDA Futsal komandos parengta rungtynių santrauka:

Vilniaus kolegijos treneris Deivydas Venckus sako, kad tokio prasto pasirodymo praėjusį trečiadienį priežastys slypi pagrindinėje pozicijoje: „Problema su vartininkais. Turime du vartininkus ir abu buvo traumuoti. Į vartus pastatėme aikštės žaidėją, kuriam nebuvo puikus vakaras. Įvarčiai vienas po kito ir tokie... žudantys. Kažkur iš aštraus kampo, kažkur po rikošeto. Sunkios rungtynės buvo dėl šitos priežasties.“

Pirmo rato rungtynėse Vilniaus kolegija priešinosi labiau (4:5), bet šį kartą ne vien vartininko kaltė buvo dėl aiškios varžovų komandos persvaros.

„Gynyboje irgi nėra stabilumo. Tai žmogų paleidžiame, tai dar kažkas. Man atrodo, mes tokių lengvų įvarčių varžovams nemušame, kaip jie mums. Ir taip – kiekviename ture, – tęsė D. Venckus. – Viskas ateina iš neigiamų smulkių detalių, kai paleidi varžovą, ar nepribėgi prie jo. Kartais kaip stovelius mus praeina. Artūras Žarnovskis priima kamuolį nugara ir nedaro nieko klaidinančio. Tada tiesiog pasimeta į šoną ir muša į vartus, o prie jo stovėjęs gynėjas lieka ten, kur buvęs. Tuomet pagalvoji: nu kaip taip galima?“

Vilniaus kolegija per 10 rungtynių surinko 8 taškus, bet prie didesnės sėkmės galėjo turėti solidesnį kraitį. Šiuolaikiniame futbole įprasta narplioti ne tik xG rodiklius, bet ir „overperformance“ bei „underperformance“ pasirodymus. Vilniaus kolegijai turbūt tiktų labiausiai „underperforminančios“ I lygos komandos titulas.

„Sutinku su tuo 100 proc. Turėjome rungtynių su apmaudžiai prarastais taškais. Ir rezultatas ne visada atspindi realią įvyko eigą ar kovą. Kad ir šį kartą – rezultatas vienu metu buvo 6:0, bet neatrodė, kad mums suka galvas ir žaidžia tik prie mūsų vartų. Apylygis žaidimas, tik įvarčiai lekia į mūsų vartus. Net tose rungtynėse, kurias laimėjome, negalime pasakyti, kad buvome visa galva pranašesni. Kaip ir pralaimėtose nebuvome kažkaip stipriai daužomi. Tik tokie netipiniai įvarčiai galiausiai daro skirtumą ir rezultatą“, – svarstė D. Venckus.

 

Turo pozityvas: atsipeikėjęs Aktas

Sausio mėnesio pabaigoje Akto komanda buvo įkritusi į duobę. Pralaimėta VDA (2:3), gautas riebus Setalto antausis (1:8). O pridėjus „planuotą“ pralaimėjimą LFF taurėje nuo Akmenės krašto (2:7), nesėkmių serija buvo išsitęsusi iki trijų.

„Kaip kažkada yra sakęs Kazys Maksvytis – papuolėme į mažą duobelę. Gerai, kad pavyko iš jos išlipti“, – teigė Akto treneris Tadas Diržininkas.

Proga nutraukti seriją išpuolė per išvyką į Nemenčinę. Ten, nepaisant dažnai pasitaikančių stambių rezultatų, lengva nebūna niekam. Turėjo problemų ir Geniai. Nors jie buvo priekyje, visą laiką jautė šeimininkų alsavimą į nugarą. Likus žaisti 10 minučių Akto persvara buvo tik vienas įvartis (4:3). Bet po Andžejaus Romeiko ir Emilio Tankūno įvarčių svečiams pavyko įtvirtinti pranašumą ir laimėti 6:3.

Pergalės Aktui reikėjo būtinai – kluptelėjimas Nemenčinėje galėjo reikšti kovos dėl medalių pabaigą. Bet ir dabar jų padėtis nėra pavydėtina: yra ketvirti ir pirmi už brūkšnio dėl vietos trejete. Reikia ne tik patiems rinkti taškus, bet taip pat laukti Spartako arba VDA Futsal nesėkmių.

„Aš per daug nežiūriu į lentelę ir statistiką, bet komandoje yra, kas pakalkuliuoja. Tai jie suskaičiavo, kad šį sezoną per rungtynes su pirmo penketo komandomis sukrapštėme 1 taškiuką. Buvo lygiosios su Spartaku, kitas rungtynes pralaimėjome, – pasakojo T. Diržininkas. – Tai parodo mūsų pajėgumą. Antra vertus, kitaip būti turbūt negali, kai į treniruotes ateina du vartininkai ir trys veteranai. Kitiems tikriausiai nereikia. Nieko nepadarysi, toliau eisime ir kovosime su visais, o kaip bus – pamatysime.“

 

Dilema: Bekento nenoras

Vilnius TECH ir Bekento Futsal susidūrimas VGTU sporto salėje iš anksto turėjo aiškiai numatomą favoritą. Bet staigmenų kartais būna: maža ką, gal Bekentas ims ir nustebins?

Nė velnio. Bekentas stabilus. Ketvirtas pralaimėjimas per mėnesį, antras iš eilės – praleidžiant 8 įvarčius.

Tai, kaip VGTU sporto salėje sužaidė Bekentas – būtų neatleistina bet kuriai komandai. Jie išėjo žaisti nepasiruošę, nenusiteikę ir jau nuo pirmųjų minučių traukė kamuolius iš savų vartų. Rezultatas 8:4 jiems dar gana padorus, nes susitikimo pabaigoje Vilnius TECH atleido vadžias ir suteikė oponentams progą padailinti skaičiukus švieslentėje.

„Mūsų žaidimas – katastrofa. Ir ne tik šiose rungtynėse, o jau kelis turus iš eilės, – tiesiai šviesiai pareiškė Bekento komandos vadovas Arsenijus Buinickis. – Jeigu žmonės neturi nei noro, nei energijos, jų su botagu žaisti nepriversi. Ačiū, kad bent į rungtynes atvažiuoja. Bet geriau jau iš viso nežaisti, negu žaisti taip. Vargšelis mūsų Simonas Sabonis, buvo paliktas „ant sušaudymo“ vartuose.“

Sezono pradžioje Bekentas Futsal irgi rinko pralaimėjimus, bet rudenį energijos ir noro žaisti buvo daugiau. Dabar entuziazmas išblėso. Paskutinių trijų pralaimėtų rungtynių įvarčių balansas – 11:22.

Komandos vadovas sako, kad reikia sukandus dantis kažkaip pabaigti šį sezoną, sužaisti likusias 5 rungtynes, o tuomet žūrėti, ar verta tęsti projektą, ar geriau skirstytis.

„Žaidėjai, iš kurių tikėjomės, kad trauks komandą į priekį – atvirkščiai. Traukia ją atgal. Ateinama žaisti be noro, atsidavimo, nerodoma jokių pastangų. Visiškai nieko. Sau jau esu pasakęs, kad kaip nors užbaigsime šį sezoną, o tada sėsime ir kalbėsimės, ką darome toliau. Kalbėsimės su tais, kam dar įdomi ši komanda. Nes šitaip dalyvauti jokios prasmės. Nelinksma. Gerai, kad dar yra kitų veiklų ir reikalų, kur galima nukreipti savo energiją, nes vien tik su tokiu futsalu būtų liūdna. Yra kaip yra“, – atviravo A. Buinickis.

VRFS futsal taurėje Bekentas dalyvauti neketina – prie esamos situacijos ir nusiteikimo žaisti būtų vien tik kančia.

 

Savaitės skaičius: 3:32

Pergalės būna gražios, įsimintinos, ir būna tokios „dėl statistikos“ – idant užsidėti varnelę, įsirašyti tris taškus ir eiti tolyn.

Būtent tokią varnelę praėjusiame ture užsidėjo Spartakas, namų salėje 10:7 įveikęs Mostiškių-Tonitros komandą.

17 įvarčių iš abiejų komandų per 3600 gryno žaidimo sekundžių reiškia, kad statistinis įvartis vidutiniškai krito 3 min. 32 sek. intervalu.

„Pirmame kėlinyje viskas buvo gerai, pirmavome 5:1. O po to jau pasileidome plaukus. Buvo ir streso, bet visą laiką buvome priekyje, – savo komandos pasirodymu nesižavėjo Spartako vadovas Dmitrijus Raksa. – Aišku, jei tokią gynybą demonstruosime mače prieš VDA – nebus ką veikti. Privalome pasitempti.“

Jeigu savitą istoriją turintį Akto ir Bekento susidūrimą drįsau pavadinti Vilniaus futsalo derbių motina, tai Spartakas prieš VDA, be jokios abejonės, yra šių derbių tėvas. Su giliomis tradcijomis ir istorija. Pirmą komandų akistatą sezono pradžioje Spartakas laimėjo 2:0. Antrą kartą derbio dalyviai susitiks ateinančio penktadienio vakarą Pliaterytės mokyklos sporto salėje.

 

Savaitės citata

„Šiose rungtynėse susitiko dvi karštos komandos, o po jų viena atvėso“, – Artūras Žarnovskis (VDA) po pergalės prieš Vilniaus kolegiją.

 

12 turo rungtynės (vasario 13-16 d.)

Bekentas Futsal – Setaltas. Antradienis, 20:15, Širvintų SC salė.

Nemenčinė-Hegvita – Vilniaus kolegija. Antradienis, 20:45, LEU salė.

Aktas – Mostiškės-Tonitra.

Spartakas – VDA Futsal. Penktadienis, 20:30, Pliaterytės mokykla.

​