Daugiausiai 8 taškai. Tiek reikia surinkti Vilnius TECH komandai per likusias 4 rungtynes, norint pasiimti VRFS futsal I lygos nugalėtojų titulą. Komanda, per ligšiolines 12 rungtynių laimėjusi 10 kartų, šio šanso paleisti negali.

14 ture įveikę Spartaką, technikai susikūrė sau idealią situaciją sezono finišui.

Spartakui horizonte šviečiasi sidabras, o prizininkų pakylą uždarys VDA Futsal ir Akto lenktynių laimėtojai.

 

Sezono rungtynės: Spartakas VS Vilnius TECH

Vilnius TECH komanda ilgą sezono dalį tvirtai pirmavo I lygoje, bet prieš susidūrimą su Spartaku Pliaterytės mokyklos salėje jų pozicijos buvo šiek tiek susvyravusios. Spartakas turėjo 4 taškų pranašumą ir, nors buvo sužaidę 2 rungtynėmis mažiau, savo pergalės atveju būtų tą pranašumą pavertę nenukandamu per tas dvejas sutaupytas varžovų rungtynes.

Čia verta prisiminti, kokiomis nuotaikomis komandos atėjo į lemiamas rungtynes.

Spartakas prieš tai 5:3 nugalėjo Setaltą. Vis dar čempionus, kurie pastaruoju metu praradę norą ir charakterį, nebesirenka ir žaidžia iš reikalo. Net Spartako atstovai po to kalbėjo, kad tos rungtynės didelės laimės neatnešė – tiesiog po darbų nuvažiavai į salę, atlikai kitą reikalingą darbą ir išsiskirstė ilsėtis.

Tuo tarpu TECH tą savaitę patyrė pirmą sezono pralaimėjimą – 2:3 pralaimėjo Aktui. Ir čia buvo labai svarbus momentas. Akto Geniai prikėlė žiemos miege kimarinusį lokį ir sužadino jo sportinį pyktį bei motyvaciją.

„Po Akto rungtynių mes atsibudome, išsiblaivėme ir praregėjome, – tvirtino vienas TECH komandos lyderių Erikas Milašauskas. – Tai buvo prasčiausios sezono rungtynės, be susikaupimo ir atsidavimo. Įsivaizduokit iki kokio lygio buvo atsipalaidavimas, jei Andžejus Romeiko vienas apibėgdavo mūsų 20-mečius jaunuolius. Tragedija.“

Negerų ženklų TECH žaidime būta ir anksčiau. Jie ištaškė trijų įvarčių pranašumą mače su Vilniaus kolegija ir su ja sužaidė lygiosiomis, vargo rungtynėse su Nemenčine (3:1), leido įmušti 4 įvarčius Bekentui. Ir prisižaidė. O prisižaidę – supyko ant savęs.

„Šito mums ir reikėjo. Prieš rungtynes su Spartaku jau buvo tokia emocija, kad privalome sužaisti ir išsikrauti taip, kad pavargtume ir jei taip bus – Spartakas sugrius. Kito pasirinkimo nebuvo. Buvo ne galimybių klausimas, o noro ir motyvacijos“, – pareiškė E. Milašauskas.

Jo komanda šias rungtynes varžovų teritorijoje laimėjo rezultatu 4:2.

Vilnius TECH komandos speakeris neabejojo saviškių pranašumu ir pelnyta pergale.

Tuo metu Dmitrijus Raksa iš Spartako turėjo savųjų „bet“ pastabų: „Fiziškai jie buvo geresni, čia aišku. Bet paanalizavus tuos įvarčius – gal tik vienas buvo „normalus“. Mūsų vartininkas Maksas ir pats krimtosi, kad pirmas įvartis buvo silpnas ir traukiamas. Antrą jiems padovanojome, ketvirtas irgi apmaudus. Maksas traukė gerų smūgių, deja prasileido ir tokių. Bet progų ir mes turėjome, patikrinome štangas. Susimušk savo progas – ir jau gal kitaip bus. Na, bet tie studentai stipresni fiziškai, kovoja, bėga.“

Esminiu rungtynių lūžio momentu D. Raksa pavadino antro kėlinio pradžią, kuomet į varžovų aikštelės pusę nusiyręs Maksas prarado kamuolį ir Danielius Zybartas po akimirkos pelnė įvartį iš aikštės vidurio, persverdamas rezultatą 2:1. Praktiškai už dyką įvartį gavę TECH atsidūrė vairuotojo sėdynėje, žaisti jiems tapo lengviau, jie galėjo kontroliuoti rungtynes ir diktuoti sąlygas.

Tačiau apie Makso kartais pasitakančias nepasiteisinusias avantiūras galima pakalbėti plačiau.

Sausį per pirmąją komandų akistatą VGTU sporto salėje lygiai tokiu pačiu epizodu prasidėjo pirmasis kėlinys. Įvartis per pusę aikštės – vėl pigiai įgyta persvara TECH komandai leido startuoti turint +1 savo sąskaitoje (tada jie laimėjo 4:3).

Jau tada E. Milašauskas stebėjosi, kodėl Spartakas dažnai naudoja tokią rizikingą vartininko įžaidėjo taktiką prie lygaus rezultato, o ne tuomet, kai reikia vytis ir lyginti. Esą jiems tai – lyg siemkių gliaudymas. Stebėjosi tada – stebisi ir dabar.

„Kodėl jie tai naudoja? Neseniai mieste sutikęs Spartako žaidėją klausiau to paties. Aš to nesuprantu, bet džiaugiuosi. Nes mums tai tikrai lyg siemkių gliaudymas, – juokėsi TECH atstovas. – Giedrius Barevičius mums buvo gerai išaiškinęs, kaip reikia sustoti tokiose situacijose. O mūsų komanda greita, gali užbėgti, tai tokios situacijos naudingos.“

„Apskritai, noriu pasakyti, kad mums tai buvo pačios įdomiausios rungtynės šį sezoną. Su Spartaku visada įdomu, visada būna gera kova“, – pridūrė jis.

Prakalbus apie Makso kamuolio įžaidimus ir iš to kartais atsivežamus įvarčius, D. Raksa pasiūlė žiūrėti plačiau: „Taip, aš ir pats jam sakiau: neužlįsk su kamuoliu per toli, geriau išmušk į užribį, nes po to jau šaukštai po pietų. Tokie jo instinktai, nori kažką sukurti. Bet iš kitos pusės – tu žaidi prieš jaunus, fiziškai stiprius varžovus. Jie tave visą laiką spaudžia, presinguoja. Tu negali sukurti tiek atakų, kiek jie. Ką daryti? Tokiu atveju Maksas mums padeda nuimti tą spaudimą, kažkiek išplėsti aikštelę, kai įžaidžia kamuolį. Numuša ritmą, padeda atsidengti. Žaisdami 4x4 prieš TECH nelabai ką sukurtume, nebūtume lygiaverčiai atakose. Todėl tokie sprendimai ir rizikos yra apsvarstyti.“

Turnyro lentelėje Spartakas formaliai dar pirmas. Bet tašku atsiliekantys Vilnius TECH turi porą rungtynių atsargoje ir labai greitai gali situaciją apversti savo naudai. Matant jų formą – abejonių, kad taip nenutiks – nedaug. Tad jei VRFS čempionatuose būtų dalinami čempionų žiedai, juvelyrai jau prašytų technikų pirštų išmatavimų.

„Šiokį tokį lūžį kovoje dėl titulo padarėme, bet mums dar lieka ketverios rungtynes ir jose bus ką veikti, – politkorektišku bandė išlikti E. Milašauskas. – Bet man patinka sugrįžusi komandos motyvacija ir kovingumas. Po Naujųjų šito kurį laiką trūko. Pralaimėjimas Aktui tai sugrąžino. Matant sugrįžusią energiją manau, kad viskas bus tvarkoje.“

O ką Spartakas? Jei nesusimaus sezono finiše, jie nesunkiai turėtų pasiimti 2-ąją vietą. Irgi padorus rezultatas.

„Jei rudenį kažkas pasakytų, kad likus 3 rungtynėms turėsime visus šansus kovoti dėl 1 vietos – tikrai būtų gerai. Net jei pasiūlytų medalius ir antrą vietą – visi tikrai imtume tokį variantą, nes šį sezoną susirinko stiprios komandos. Bet kai sezonas einasi taip, po to jau kyla apetitas. Turėjome šansą, juo nepasinaudojome. Gaila. O 1-os vietos klausime jau viskas aišku“, – konstatavo D. Raksa.

 

Galingas trenerio sugrįžimas

Sausio mėnesio pabaigoje FK Akto komanda susidūrė su iššūkiais. Du pralaimėjimai prieš VDA ir Setaltą pasėjo rimtą abejonę dėl Genių galimybių tapti prizininkais. Maža to, dar ir komandos treneris Tadas Diržininkas darbo reikalais išlėkė į užsienį.

Bet iš žiūrovų tribūnų nusileidęs ir prie komandos vairo laikinai stojęs Akto simbolis bei talismanas Tomašas Labulis suvaldė krizę. Buvo pasiektos „planuotos“ pergalės prieš Nemenčinę bei Mostiškes ir Aktas išliko kovoje.

O po to grįžo vyriausiasis treneris ir su nauju įkvėpimu bei energija iš naujo užkūrė komandą.

Rezultatai kalba už save: privertė pirmą pralaimėjimą patirti TECH komandą (3:2) ir principiniame derbyje nugalėjo senus savo varžovus Bekentą (6:4).

Istorija su TECH jau aptarta – lyderiai išėjo žaisti atsipalaidavę, galvodami, kad aploš varžovus viena koja. O su tokiu požiūriu taip paprastai nesigauna. Ir buvo nubausti.

Sunku Aktui buvo ir prieš Bekentą. Kova nuo pirmo iki finalinio švilpuko, o pergalę 6:4 Andžejus Romeiko įtvirtino tik paskutinę rungtynių minutę.

„Bekentas žaidė gudriai. Jie iš karto nusprendė žaisti penkiese ir apsunkino mūsų planą. Daug keitimų neturėjome, todėl vargome, – pasakojo T. Diržininkas. – Žaidimas buvo negražus. Džiaugiuosi tik tuo, kad atstovėjome ir pasiėmėme reikalingus tris taškus.“

Prieš keletą savaičių iš Bekento stovyklos sklido pesimistinis tonas apie pradingusį norą žaisti, tapusį labiau būtinybe užbaigti sezoną. Bet jie randa jėgų pakovoti.

„Jie daug progų kūrė žaisdami penkiese, nes visų nespėdavome išgaudyti. Ir jei būtų jomis pasinaudoję – dar neaišku, ar sugebėtume laimėti. Gerai, kad visą laiką buvome priekyje. Bet įmuši, pakeli persvarą iki dviejų įvarčių, atrodo, jau norisi žaisti ramiau, lėčiau. O tada taukšt – jie vėl muša ir vėl įtampa. Taip visas rungtynes ir kovojome“, – sakė Akto treneris.

Antradienį Aktas žaidžia Vilniaus taurės ketvirtfinalio rungtynes su naujoviška O.G. komanda iš Kaišiadorių.

Po poros dienų, ketvirtadienį, laukia rimta dvikova su VDA Futsal. Nuo šios dvikovos baigties didžia dalimi gali priklausyti šio sezono VRFS futsal I lygos medalių likimas.

„Norisi revanšo už pralaimėjimą pirmame rate, bet nežinai, kaip bus. Žinai tik tiek, kad bus sunku. Pastaruoju metu renkamės šiaip sau, sunkokai. Atrodo, komanda atsivalgė žiemos futbolo ir nori viską greičiau pabaigti. Motyvuoja faktas, kad šiuo metu einame dėl trečios vietos. Rungtynės svarbios, bet prieš jas nieko naujo nesugalvosi, strategijų ir schemų nepripieši. Žaisime taip, kaip mokame“, – kalbėjo T. Diržininkas.

 

Vilniaus futsal taurės intrigos

Sezonui einant į pabaigą Setalto vežimas nevaldomai ėmė dardėti žemyn ir lūžinėti į šipulius. Seniai tapo aišku, kad čempionų titulas apgintas nebus, medaliai irgi nuplaukė, o pirmadienį paaiškėjo, kad taurės laimėtojų titulas irgi nebus apgintas.

I lygoje praėjusią savaitę Setaltas prasmuko rungtynėse su Vilniaus kolegija – 5:1. Susirinko nepilnai, be lygiaverčių keitimų, todėl sulindo į gynybą ir laukė. Kolegija klimpo ir klydo jų įtvirtinimuose, o Setaltas, kaip senais gerais laikais, apsigynę rūkdavo į priekį, mušdavo įvarčius ir pasiekė efektyvią pergalę.

Vilniaus taurės ketvirtfinalio burtai suvedė šias komandas į porą, todėl pirmadienį jos susitiko aiškintis santykių ir vėl.

Šį kartą Setaltas jau turėjo ir keitimų, ir tikrą vartininką, bet nusprendė žaidimo plano nekeisti – siekė gintis ir vėl bausti varžovus kontratakose.

Planas nesuveikė. Vilniaus kolegija sužaidė daug geresnes rungtynes ir triumfavo 7:5.

Kuo skyrėsi šios dvejos rungtynės kelių dienų intervalu, kad studentai iš 1:5 lygoje revanšavosi į daug didesnį svorį turinčią pergalę 7:5 taurėje?

„Skirtumas tas, kad pirmadienį sužaidėme ramiau ir užtikrinčiau. Kai lygos rungtynėse pamatėme, kad varžovai turi tik šešis žaidėjus, o vėliau prisijungė septintas, bandėme lipti, spausti juos ir varginti. Manėme, išvarginsime. Bet salėje nėra taip paprasta. Nesisekė, pradėjome skubėti, klysti, o jie kontratakavo ir mušė įvarčius, – pasakojo Vilniaus kolegijos treneris Deivydas Venckus. – O vakar sužaidėme daug ramiau, neskubėdami, nuo gynybos. Apskritai tai buvo vienos ramiausių ir vienos solidžiausių mūsų komandos rungtynių šį sezoną. Nes poziciškai sužaidėme labai gerai.“

Užtat Setalto komandai atrodė priešingai. Štai ištrauka iš jų rungtynių pateikto aprašymo: „Visiškai tą vakarą neturėjome sėkmės, nes varžovai ją buvo pasiėmę. Įvarčiai į mūsų vartus krito iš nesąmonių sferos, o mums beliko griebtis už galvų. Kitoje pusėje – pusę antro kėlinio tiek daužėm varžovų vartininką ir vartų konstrukcijas, kad turbūt visame sezone tiek nesugebėjome smūgių padaryti, tačiau įvarčių surinkome per mažai.“

„Skaičiau aš tą aprašymą ir nelabai supratau, apie ką rašo ir ką nori pasakyti. Gal patiems nuo to lengviau po pralaimėjimo?, – šyptelėjo Vilniaus kolegijos treneris. – Nežinau, kur ir kokias vartų konstrukcijas jie daužė, nepamenu nė vienos štangos. Pirmas kėlinys baigėsi 2:2 ir abiem jų išnaudotomis progomis. Antrame kėlinyje žaidimas buvo lygus. Ir dar likus 14 minučių Setaltas pakeitė vartininką penktu žaidėju, bet nieko įspūdingo nesukūrė. Net variantų neturėjo, tik stumdė kamuolį pirmyn atgal. O mes – jei pasinaudotume tais turėtais šansais perėmus kamuolį – rezultatas galėjo būti daug didesnis nei 7:5.“

I lygoje Vilniaus kolegija jau nekovoja dėl nieko – kažin, ar didelis skirtumas užimti 5, ar 6 vietą. O patekus į Vilniaus taurės pusfinalį jau gali galvoti apie didesnius žygius.

„Kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant. Bet mes neapsikrauname tikslais, tiesiog jų neturime išsikėlę. O kai neslegia jokia atsakomybė ir spaudimas, žaisti visada lengviau. Bet taurėje viską lemia vienos rungtynes, nežinai, kas nutiks. Juolab varžovai lieka rimtesni“, – svarstė D. Venckus.

Vilniaus taurės varžybos pirmadienį prasidėjo daug įspūdingesne drama, kai ketvirtfinalio etapą atidarė VDA Futsal ir Spartako rungtynės.

Kaip visada tai buvo lygiaverčių oponentų kieta ir lygi kova, sužaista ir „į kaulą“, o į įvartį buvo atsakoma įvarčiu. Spartakui dėl traumos negalėjo padėti D. Raksa, tad specialistas komandos veiksmams energingai dirigavo nuo atsarginių suolo.

Šios senų varžovų rungtynės pasibaigė lygiosiomis 3:3 ir viskas persikėlė į baudinių seriją. Baudinius abi komandos mušė solidžiai ir užtikrintai, vartininkams daug šansų nepalikdavo. Galų gale Artūras Žarnovskis tvirtai realizavo paskutinį baudinį ir nulėmė VDA pergalę 4:3.

Paskutiniais metais šių komandų susidūrimai dažniausiai baigdavosi Spartako pergalėmis, o VDA geriausiu atveju galėdavo tikėtis lygiųjų. Tad akademikams šis laimėjimas vakar buvo labai svarbus. Kažkada ir Vokietijos futbolo rinktinė niekaip negalėdavo įveikti italų oficialiose varžybose, tai tęsėsi ilgus dešimtmečius. Iki 2016 metų Europos čempionato ketvirtfinalio, kai prakeiksmą nuėmė taip pat baudinių serijoje.

Visus šių rungtynių highlightus galima pamatyti ČIA.

Spaudos konferencijoje po rungtynių abiejų komandų atstovai pasidalino savo mintimis.

A. Žarnovskis (VDA Futsal): „Kietos rungtynės. Apdaužė visus šonus, dabar vaikštau kaip pingvinas. Man atrodė, kad Spartakui pralaimėdavome visą amžinybę, tai gal net buvo susiformavęs kažkoks psichologinis barjeras. Manau, kad mes gal netgi kažkiek geriau žaidėme. Bet jei būtų žaidęs D. Raksa – galėjo baigtis liūdnai. Komandos vidinis „chatas“ dar ilgai virė nuo diskusijų, visi aiškinosi pavienius epizodus. Matyt susikaupę emocijos buvo. Apmaudu tik dėl traumų. V. Baranovskiui teko apsilankyti Lazdynuose. Atrodo, trauma rimta.“

D. Raksa (Spartakas): „Šakės, kaip sunku, kai negali žaisti ir tenka stovėti prie užribio. Būnant aikštelėje viskas lengviau ir paprasčiau. Kažkiek liūdna, nes manau, kad komanda tikrai gerai atrodė. Maniau, kad po penktadienio rungtynių su TECH psichologine prasme bus daug prasčiau, bet atsigavo. VDA Futsal laimėjo po baudinių, o tai reiškia, kad šį sezoną per pagrindinį rungtynių laiką jie mūsų neįveikė. Jei būtume visus 3 kartus laimėję prieš juos – visai nepatogiai pasijustume, juk gyvenime svarbus ir draugiškumas.“

 

Gražiausias sezono įvartis?

Praėjusiame ture VDA Futsal komanda antrą kartą šį sezoną išrašė dešimt įvarčių Mostiškėms, įveikdami svečius 10:2 ir taip jų bendrą praleistų įvarčių kiekį kilsteldami į dviejų nulių zoną.

Kažką pasakoti apie šias rungtynes nebūtų ko, jei ne pirmoji VDA ataka ir super veteranų šou, bombinis įvartis, kurį portalo Futbolas.lt facebook paskyra iš karto pasiūlė į gražiausių metų įvarčių nominacijas.

Po trumpo kamuolio įžaidimo Valentinas Baranovskis rabona stiliumi atliko perdavimą Valdemarui Borovskiui ir jis galingu smūgiu iš eigos pakišo kamuolį po Mostiškių vartų skersiniu.

Atidirbtas derinys, ar spontaniškas veteranų pakvailiojimas?

„Baik tu, čia buvo visiškai atsitiktinė lempa“, – patikino apžvalgininką šaltinis VDA klube.

Vis tiek gražu:

 

Paslaptis atskleista

Vilnius TECH komandos aprangos vis dar vienos gražiausių lygoje, bet su tvarka ten nėra idealiai. Pavyzdžiui E. Milašauskas visą sezoną rungtyniauja 20-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais, o ant jo šortų užklijuotas 12-asis numeris. Visi prie to priprato, bet atrodo keistokai.

„Skurdūs esame... Mūsų studentai ištampė tas aprangas visur, todėl tenka rinktis iš to, kas liko. Bet čia turbūt ne naujiena, I lygoje aš toks ne vienintelis“, – paaiškino #20 ir #12 viename.

 

15 turo rungtynės (kovo 6-8 d.)

Vilniaus kolegija – Mostiškės-Tonitra. Trečiadienis, 20:45, LEU salė.

FK Aktas – VDA Futsal. Ketvirtadienis, 20:45, LEU salė.

Vilnius TECH – FK Setaltas. Ketvirtadienis, 21:15, VGTU sporto salė.

Spartakas – Nemenčinė-Hegvita. Penktadienis, 20:30, Pliaterytės salė.

​