Po šventinės pertraukos VRFS futsal I lyga į sales sugrįžo atkaklių, emocingų ir dramatiškų rungtynių puokšte. 7-ame ture tik prarastą laiką besivejantys VDA Futsal pasiekė ramesnę pergalę, o kituose mačuose intriga buvo didžiulė. Po viso to Vilnius TECH komanda sustiprino savo lyderių pozicijas iki minimum 5 taškų persvaros.

 

Vilniaus kolegija – Setaltas 6:3
Aktas – Bekentas 4:2
Vilnius TECH – Spartakas 4:3
Mostiškės-Tonitra – VDA Futsal 6:10

 

Savaitės rungtynės: Vilnius TECH VS Spartakas

„Metai prasidėjo prastai. Galėjome turėti 6 taškus, o paėmėme tik 1“, – liūdnai konstatavo Spartako kapitonas Dmitrijus Raksa.

Po svaiginamo žygio 2023-ųjų pabaigoje jo komanda 2024-uosius sutiko kasdamasi vietoje. Iš pradžių buvo lygiosios 3:3 su Bekento komanda.

Lietuvos futsalo istorijoje tai tikriausiai pirmas atvejis, kai Spartakas laikytas aiškiu dvikovos su Bekentu favoritu. Bet tenkinosi lygiosiomis.

„Su Bekentu buvo svarbus faktorius vardu Simonas Sabonis. Sužaidė taip, kaip Arvydas Sabonis krepšinyje. Buvo jo vakaras. Traukė beveik viską ir pirštų galais ir nagais. Nežinau, kiek progų turėjome, kiek pramušėme, bet jis stovėjo puikiai, sukosi kaip Čirba A lygoje. Likus minutei dar vieną kamuolį ištraukė, nors krito priešinga smūgiui kryptimi. Taip ir baigėme lygiosiomis“, – prisiminė D. Raksa.

Praėjusią savaitę I lygos lyderių mūšyje Spartakas apsilankė VGTU sporto salėje ir joje patyrė skaudų pralaimėjimą 3:4. Čia gi spartakiečiai turėjo pastabų dėl teisėjų darbo kokybės. Ne tik jų, bet ir specialistų tribūnose vertinimu, arbitrai per daug atlaidžiai pažvelgė į situacijas TECH komandai mušant trečią ir ketvirtą įvarčius. Bet į aštresnes viešas diskusijas nenorėjo veltis.

„Turbūt nebūna rungtynių, kai nekiltų nepasitenkinimo teisėjų darbu. Tų klaidų visada pasitaiko, mums irgi buvo momentų, kai švilpė kitaip, nei atrodė, – savo požiūrį į šias pastabas pateikė TECH komandos atstovas Erikas Milašauskas. – Mūsų treneris taip pat pasinervina dėl teisėjų sprendimų, bet niekada tuo neteiseina pralaimėjimų ar prasto žaidimo. Mes visi apskritai galbūt per daug varome ant teisėjų, nes tą labai lengva padaryti.“

O jei kam nors kyla klausimų, kodėl komandos šiose rungtynėse sužaidė 3 minutėmis daugiau, reikia pasakyti, kad buvo minutės pertraukėlių, stabdymų ir teisėjai komandas informavo, kad bus pridėto laiko. Todėl priekaištų dėl to iš abiejų stovyklų nebuvo.

Bet eikime prie rungtynių, kuriose užsikūrė nemenkas vakarėlis jau nuo pirmosios minutės, kai eilinis Maksimo Bechterevo žygis su kamuoliu baigėsi fiasko ir įvarčiu per visą aikštę. Nesužibėjo vartų sargas ir priešingoje aikštės pusėje, todėl labai greitai Spartakas buvo priekyje 3:1.

„Taip stebėtinai lengvai mes tuos tris įvarčius sumušėme, kad net aš buvau apakęs, – prisipažino D. Raksa. – Po to prasileidome keistą prieš pertrauką ir jau 3:2. Antrame kėlinyje išėjome žaisti su mintimis apsiginti. Nieko ypatingo jiems neleidome sukurti. Patys progų turėjome ir įmušus ketvirtą gal viskas būtų pasibaigę kitaip. Bet tada dvi klaidos ir...“

Tai, kas nutiko paskutinėmis minutėmis VGTU sporto salėje, būtina pamatyti savo akimis. Net ir po tokio nokdauno Spartakas dar turėjo galimybę atsistoti ant kojų paskutinėje atakoje. Nepavyko – kamuolį nuo vartų linijos ištraukė varžovai.

Jurgį Stankevičių iš Vilnius TECH komandos galima skelbti rungtynių MVP. Įmušė pirmą įvartį iš savo aikštės pusės, įmušė pergalingą įvartį ir išgelbėjo savo komandą paskutinėje varžovų atakoje išmušdamas kamuolį nuo vartų linijos.

D. Raksa sakė, kad po tokių rungtynių naktį beveik nemiegojo, nes galvoje vis sukosi praėjusių rungtynių filmas su visais svarbiausiais jo epizodais. Gerai, kad kita dieną buvo penktadienis.

„Jau buvau pamiršęs, ką reiškia taip pralaimėti rungtynes paskutinę minutę. Teko prisiminti. Pralaimėk 2:5 ar 2:6 ir ramu, jokių nervų, miegok ramiai. O čia nuoskaudų liko. Jei ne tokia gera sezono pradžia – gal nebūtų taip apmaudu. Bet lūkesčiai užsikėlė ir norisi laimėti, – prisipažino Spartako vadovas. – Komanda buvo užsikūrusi, dabar tokios dvejos rungtynės... Artimiausiu metu pamatysime, ar mes tikrai esame komanda.“

Beje, TECH pasirodymas jam galvos neapsuko: „Nežinau... Jauni vyrai, greiti ir fiziškai stiprūs – atrodo, turėtų mus daužyti į vieną kasą. Bet vos ištraukė. Prieš VDA jie irgi laimėjo rungtynes, kurios galėjo pasisukti bet kaip. Bet čia išsitraukei, ten pasisekė, ten pasiėmei pergalę – taip žingsnis po žingsnio sezono pabaigoje ir tampama čempionais.“

„O man Spartakas yra tokie aikštelėje vaikščiojantys klaustukai, – palygino E. Milašauskas. – Niekada nežinai, kaip prieš juos žaisti. Bėgti? Spausti? O gal duoti patiems žaisti? Visada įdomu, nes turi savo tempą, stilių ir visada žaidžia iki pabaigos. Lygos autoritetai, kuriuos reikia gerbti.“

Vilnius TECH gynėjo tvirtinimu, susirinkimas į šias lyderių rungtynes jo komandoje šlubavo, o du žaidėjai atėjo padėti tik ką po ligos ir nebuvo geriausios fizinės būklės. Pirmas kėlinys, pasak Eriko, buvo prasčiausias per visą šį sezoną. O prieš pertrauką sušvelninus rezultatą iki 2:3, technikai išrado antrą kvėpavimą.

„Tuščias kėlinys ir tik po to apsipratome. Antrame mes judėjome grynai ant emocijų ir motyvacijos. Pasakėme sau, kad negalime pralaimėti tokių rungtynių namie. Buvome užsivedę. Lipome, lipome ir galiausiai pasiekėme labai svarbią pergalę“, – sakė E. Milašauskas.

 

Turo derbis

„Vyliausi, kad pedagoginio balkonas bus pilnas. Deja, tenka apgailestauti, nes sirgalių nesulaukėme, tik keli mūsiškiai atėjo. Atrodo, šio derbio aura išblėsusi ir žmonės turi svarbesnių reikalų“, – atsiduso Akto treneris Tadas Diržininkas, prisiminęs jų mūšį prieš Bekento komandą.

Laikai keičiasi. Žodžių sąjunga „Aktas prieš Bekentą“ jau nebekaitina futbolo fanatikų kraujo, kaip buvo prieš dešimtmetį, kai į tą patį pedagoginio balkoną galėjai net bilietais prekiauti.

Nepaisant to, Akto ir Bekento derbis vis dar turi savo spalvų, nors ir išblukusių, ir paskutinis jų susitikimas buvo intriguojantis.

Juolab Bekentas jau nebe toks, kaip sezono pradžioje, dalinęs varžovams dovanas. Dabar jie labiau susižaidę, pasitempę ir darantys mažiau klaidų. Savo potencialą Bekentas parodė lygiosiomis 3:3 sužaidęs su Spartaku, o 7 ture ilgai tampė nervus Aktui (4:2).

„Nesitikėkite lengvų rungtynių prieš Bekentą, – perspėjo T. Diržininkas. – A. Buinickis, J. Mežonis, V. Bartosevič – atrodo jau sena chebra, bet nieko panašaus, parako jie dar turi ir tarpusavyje gerai susigroję, moką tą futsalą žaisti. V. Bartosevičius kaip dėjo patranką mums po skersiniu, vartininkas net nespėjo sumirksėti.“

Derbyje Aktas turėjo iniciatyvą, bet seni varžovai neleido jiems nė akimirkai atsikvėpti ir į įvartį atsakydavo įvarčiu. Lūžio tašku galima laikyti Simono Stankevičiaus įvartį likus žaisti 9 minutes (3:2).

Kelias minutes Geniams sėkmingai apsigynus, Bekentas neturėjo, kur trauktis, ir po minutės pertraukėlės vietoje vartininko išleido papildomą aikštės žaidėją. Improvizuotas šturmas vaisių nedavė, o paskutinėmis sekundėmis Marius Linkevičius padėjo tašką siųsdamas kamuolį į tuščius vartus – 4:2.

„Akimirką buvau išsigandęs, kad vėl paleisime pergalę iš rankų, kaip buvo rungtynėse su Spartaku, – prisipažino T. Diržininkas. – Tada graužiau save, kad pabaigoje išleidau ne tą ketvertą, pritrūko ramybės ir prasileidome išlyginamąjį. Šį kartą susitvarkėme ramiau ir užtikrinčiau, žaidėjai sunkias atkarpas sužaidė šaltakraujiškai. Nebuvo jokių super strategijų – reikėjo ramiai padaryti tai, ką mokame.“

„Jau įtariu, koks bus kitas klausimas, – spirgėjo Akto treneris. – Apie rungtynes su VDA ir Setaltu turbūt? Orakulu aš nebūsiu, nespėliosiu ir nieko nežadėsiu. Bet šios dvejos rungtynės parodys, ko esame verti. Sausis mums kol kas sudėtingas, į treniruotes renkamės sunkiai, o sportinė forma po švenčių „šiaip sau“. Reikia kažkaip ištverti šį periodą.“

 

Tema: „Vilniaus rajono VDA“

Jeigu dvejos rungtynės yra serija, tai galima konstatuoti, kad VDA Futsal užfiksavo dviejų pergalių seriją. Ilgiausią šiame sezone.

Iki Naujųjų VDA sužaidė 5 rungtynes ir surinko  varganus 6 taškus.

Ledai pajudėjo 2024-aisiais, kai pavyko laimėti du kartus iš eilės. Abu – Vilniaus regione. Iš pradžių 9:4 pasiekta pergalė Nemenčinėje, o po to tolima ir turininga išvyka į Šalčininkėlius baigėsi pergale 10:6.

Abejas šias pergales sieja toks pats dalykas – VDA neapsikrovė su taktiniais sumanymais ir žaidimo planų raizgalynėmis. Varžovų salės rajone specifinės, kitokių matmenų, todėl reikėjo tiesiog žaisti ir spirti kamuolį į vartus kuo dažniau.

„Didelės salės yra naudingos, kai moki žaisti futsalą ir gerai bėgi. Kadangi mes nei to nei to nemokame, todėl ir mažesnės rajono salės mūsų negąsdina. Abejose rungtynėse pirmi mušėme tris įvarčius ir kontroliavome padėtį. Varžovai bandė vytis, tada mes mušėme vėl ir t.t., – paaiškino VDA treneris Artūras Žarnovskis. – Žaidimas jau malonesnis akiai, atsiranda daugiau laisvumo, perdavimų, bet pažiūrėsime, ar tai tik prieš šias komandas, ar galime panašiai žaisti ir kitose rungtynėse.“

Tuo metu Mostiškėms tai buvo trečios rungtynės per 7 turus, kai jie praleido dviženklį įvarčių kiekį.

„Nėra jie tokia prasta komanda, kaip rodo rezultatai. Vienas ketvertas visai neblogas, bet kitam trūksta kokybės. O ir tam pirmam reikėtų daugiau disciplinos aikštelėje, nes daro klaidų ir dovanoja pigių įvarčių“, – mano VDA treneris.

 

Skaičius: 6/6

Vilnius TECH tęsia tobulą sezono startą: 6 pergalės iš 6 galimų. Starte 7:2 buvo sutriuškintas savęs neatradęs Aktas, po to paimtos planuotos pergalės prieš Mostiškes ir Nemenčinę, įveiktas Bekentas, lygioje kovoje palaužta VDA, o praėjusiame ture nagais išlupta pergalė rungtynėse su Spartaku.

TECH komandos sudėtis šiemet atrodo labai lygi ir subalansuota. Esminis dalykas tas, kad šiam sezonui jie užpildė patirties trūkumą pasikviesdami buvusius savo studentus – Beną Lučiūną, Vydmantą Kuzmicką, Armantą Verbiejų. Norėjo tokių patyrusių žaidėjų pasikviesti daugiau, bet treneris Giedrius Barevičius pasakė: „užteks ir tiek“.

Kol kas užtenka. Patirties ir jaunimo lydinys dar neprarado nė vieno taško.

„Praėjusį sezoną daugelis komandos narių salėje žaidė pirmą kartą. Energijos, technikos, jėgos buvo, bet patirties trūko. Šį sezoną tą kompensavome. Labai gerai, kad ir G. Barevičius visada ateina padėti komandai, sustato visus. Mes tiesiog atradome savo vietas aikštelėje ir pradėjome žaisti protingiau. Turime savo pozicijas ir nebėgame be galvos į priekį, – paaiškino E. Milašauskas. – O tos energijos ir ištvermės tikrai netrūksta. Komanda kaip traukinys vienodu tempu gali išbėgioti visas rungtynes. Tuo bandome naudotis, varžovams siūlydami aukštesnį žaidimo tempą.“

Jau dabar TECH susikrovė apčiuopiamą pranašumą prieš konkurentus, bet Erikas ramus: „Sezonas – ne sprintas, o maratonas. Dar nė pusės jo neįveikėme. Todėl negalime galvoti ar svajoti, kas bus jo pabaigoje. Daug priklausys, kaip toliau rinksimės į rungtynes.“

 

Turo sensacija: Pamuštas Setaltas

Beveik 20 dienų be futsalo rungtynių Setalto komandai neišėjo į naudą – teko patirti antrą pralaimėjimą šį sezoną. Skaudų, 3:6 pralaimint Vilniaus kolegijai.

Klausiamas, ar ilga šventinė pertrauka nepakenks komandai, Setalto vadovas Dmitrijus Timko dar prieš Kalėdas svarstė, kad tai gali netgi pasitarnauti į gerąją pusę, nes per dažnai rungtyniaujant atsiranda „persivalgymas“.

Dabar gi atrodo, kad čempionai persisotino šventinėmis vaišėmis, o ne futsalu. Nes mače su Vilniaus kolegija buvo nepanašūs į save.

„Labai sunkios rungtynės. Daug chaoso, daug broko, daug klaidų, – pripažino D. Timko. – Dar kartą įsitikinome, kad šį sezoną I lygoje bet kuri komanda gali nugalėti bet kurią kitą.“

Setalto atstovai pažymi, kad nesugebėjo prisitaikyti prie Kolegijos pasiūlyto greito ir kieto žaidimo stiliaus.  Ilgos atostogos išderino komandos mechanizmą ir jie pamiršo, kaip reikia žaisti kombinacinį futsalą. Įsivėlė į chaosą ir Kolegija tuo puikiai naudojosi.

„Norisi šias rungtynes pamiršti. Labai tikiuosi, kad kitose rungtynėse prieš Vilnius TECH pamatysiu visai kitaip žaidžiančią komandą“, – sakė D. Timko.

 

Savaitės citata

Praėjusį sezoną prieš Setalto ir Vilnius TECH rungtynes pastarosios komandos narys E. Milašauskas pareiškė, kad „duos varžovams malkų“. Setaltas tai priėmė rimtai, laimėjo tas rungtynes, o po pergalės reflektavo kandžia replika ir iliustracija su malkomis. Ketvirtadienį komandos susitiks Širvintose ir vėl mes girdime apie šią kietojo kuro rūšį.

„Mes visada visiems varžovams pasiruošę „duoti malkų“. Jei jiems reikia motyvacijos – tai prašom. O jei nuo to įsižeis – galėsiu atnešti servetėlę ašaroms nuvalyti“, – E. Milašauskas laikosi savo linijos.

 

8 turas (sausio 17-18 d.)

Mostiškės-Tonitra – Vilniaus kolegija. Trečiadienis, 20:45, LEU salė.

Nemenčinė-Hegvita – Spartakas. Ketvirtadienis, 19:30

Setaltas – Vilnius TECH. Ketvirtadienis, 20:10, Širvintų SC.

VDA Futsal – Aktas. Ketvirtadienis, 20:45, LEU salė.

​