Lapkritis link pabaigos, o sostinės futsalo bendruomenės reikalai dar tik užsikuria.

Antrosios varžybų savaitės apžvalgoje aptarsime kuriozą Spartako rungtynėse, vieną iš kelių Vilniaus derbių ir Bekento taktinius sumanymus.

 

2 turo rezultatai

VGTU-Vilkai B – FK Aktas 3:4
FK Tera – VDA Futsal 2:4
Vilniaus kolegija – Bekentas Futsal 4:2
FK Spartakas – Visinčia 9:4
Mostiškės – Setaltas nukelta

 

Savaitės rungtynės: Vilniaus kolegija VS Bekentas Futsal

2:0, 2:2, 4:2. Tokia dinamika klostėsi įdomiausios 2 turo rungtynės tarp Vilniaus kolegijos ir Bekento.

Įdomu, kad Kolegijos atletai legendinę komandą oficialiose rungtynėse paklojo trečią kartą iš eilės per vienų metų laikotarpį.

„Nežinau, parankūs jie mums ar neparankūs. Tiesiog taip gaunasi. Eini ir žaidi“, – nesuko sau galvos Vilniaus kolegijos treneris Deivydas Venckus.

Kur kas labiau jis gūžčiojo pečiais, kai nuo rungtynių pradžios Bekentas pasodino savo vartininką ant suolo ir išleido į aikštę penktą žaidėją. Studentai tuo pasinaudojo efektyviai, mat Valdas Jašmontas dviem įvarčiais į tuščius vartus mačo pradžioje sukūrė savo komandai solidų pranašumą.

„Stebino labai dažni jų bandymai žaisti penkiese. Jei tai darai atsilikdamas – viskas ok. Bet nuo rungtynių pradžios rezultatui esant 0:0? Keista. Mes greitai įmušėme du įvarčius“, – pastebėjo D. Venckus.

Čia reikėtų stabtelėti ir paklausti Bekento Futsal komandos, kam jiems to reikėjo? Atsakymas numanomas, nes Arsenijus Buinickis dirba Kauno Žalgirio trenerių štabe. Žalgiriečiai A lygoje gal net daugiau rungtynių laiko žaidžia be aiškiai išreikšto vartininko, nei su juo. Galbūt Arsenijus nusprendė atsinešti šitą sumanymą ir į Bekentą, bet turbūt pamiršo, kad idėjos išpildytojai yra kitokie, nei Kaune.

„Tikrai taip, tai buvo Arsenijaus idėja, – informaciją apžvalgininkui patvirtino Bekento atstovas Vadimas Pinko ir labai išsamiai paaiškino motyvus. – Kauno Žalgiris atsispiria tuo, kad jų vartininkas iš Brazilijos Jordanas puikiai rungtyniauja kojomis ir tuo, kad visos komandos A lygoje prieš kauniečius žaidžia labai žemai. Kadangi salėje erdvės ir plotai mažesni, individualiai pasiruošusios komandos gali išbėgioti gynyboje, todėl Žalgiris iš karto bando forsuoti tempą pajungdami ir vartininką.

Mes gi penktą žaidėją naudojome ne todėl, kad prieš mus žaistų susispaudę žemai, o todėl, kad turėjome planą ilgiau būti su kamuoliu. Reikia pažiūrėti į kai kurių žaidėjų pasus, jiems nepavyktų visas rungtynes tolygiai bėgioti su jauna varžovų komanda. Rizikavome, nes žinojome, kad paskui jaunus studentus nespėsime. Salėje psichologiškai svarbus dalykas pajausti kamuolį ir patiems porą trejetą minučių pakontroliuoti jį, kad nereikėtų lakstyti paskui jaunuolius iškišus liežuvius. Ne pirmą kartą naudojome tokią taktiką ir tikrai ne paskutinį.“

Judame toliau. Bekento vyrai patyrę, o tokia pradžia jų neišmušė iš ritmo. Du įvarčiai salėje reiškia nedaug ir šią tiesą jie patvirtino bei palaipsniui atsitiesė. Po nesėkmingo Kolegijai ir sėkmingo Bekentui rikošeto rezultatas sušvelnėjo, o netrukus jį išlygino V. Pinko.

„Mūsų vartininkas patyrė traumą, o jį pakeitęs stojo į vartus atvėsęs ir prasileido apmaudų įvartį. Bet nieko, svarbu, kad išsikapstėme“, – teigė Vilniaus kolegijos treneris.

Lemiamas apsišaudymas nutiko likus žaisti porą minučių. Bekentas nepasinaudojo puolime susikurtu kiekybiniu pranašumų ir netrukus gavo kontrataką, pasibaigusią Gyčio Vaivados įvarčiu. Paskutinėmis sekundėmis bandė kartoti išsigelbėjimo Širvintose prieš Setaltą scenarijų, buvo arti to, bet prarado kamuolį, o smūgių į tuščius vartus specialistas V. Jašmontas padėjo tašką – 4:2.

„Pirmosiomis minutėmis atrodėme kažkokie išsigandę ir pasimetę, niekur nespėjome. Bet vėliau tai buvo turbūt geriausios mūsų rungtynės per šiuos su sezonus“, – tvirtino V. Pinko iš Bekento.

Kaip geriausios, jei pralaimi?

„Širvintose prieš Setaltą išsigelbėjome lygiąsias išplėšdami paskutinėmis sekundėmis. Tai buvo prastos rungtynės visai komandai, bet su dideliu sėkmės faktoriumi. O šį kartą sužaidėme geriau kokybine prasme. Geriau pralaimėti šitaip ir vyrams patikėti, jog galime žaisti gerą futsalą, nei iš dangaus nukristų lygiosios kaip Širvintose ir turėti iliuzijų, kad taip žaidžiant kažko pasieksime, – paaiškino V. Pinko. – Pernai sugrįžus į salę procesas nedžiugino. Atrodė, kad visi YouTube prisižiūrėję futsalo derinių juos pildo realybėje, o mes niekur nespėjame ir žaidžiame ne futsalą, o futbolą salėje. Bet rungtynės su Vilniaus kolegija buvo gerai nuteikiančios. Man tinka toks žaidimas.“

Pozityvumo gūsis pūstelėjo ir į Vilniaus kolegijos bures. Prisiminkime, kaip pernai jie sezono pradžioje vargo mėgindami susipažinti su futsalo subtilybėmis ir kaip atėjo rezultatai pavasariop. Panašu, kad tą antro rato sportinę formą jie atsinešė į šių pirmenybių pradžią.

Aišku, pirmieji varžovai – Visinčia ir Bekentas – neprimena topinių lygos komandų statuso.

„Džiaugtis reikia kiekviena pergale, bet apskritai džiūgauti dar anksti. Visgi malonu, kad matau visai kitokią komandą, nei prieš metus. Yra daug geresnis susižaidimas, požiūris. Turime pastiprinimo, o visa komanda jau apsišaudžiusi. Tad šias pergales laikau logiškomis“, – pažymėjo D. Venckus.

 

Turo pozityvas: sentimentalus derbis

Šešios vien tik Vilniaus mieste žaidžiančios I lygos komandos garantuoja mums trisdešimt sostinės derbių per visą sezoną. Kiekvienas jų su sava aura ir istorija, kažkuo specifinis.

Naujai atsiradęs derbis tarp VGTU-Vilkų B ir Akto irgi turi specifinę detalę. Ta detalė – ilgametis Akto kolektyvo narys Marijus Rimas, šiemet VGTU-Vilkų dublerių komandą išrikiavęs VRFS salės futbolo pirmenybėms.

Bet jei ieškotume galimų priešpriešos užuomazgų, abi pusės iš karto patvirtino, kad nieko panašaus nebuvo. Vyko atkakli ir korektiška kova.

„Neslėpsiu: žaisti prieš jį man nėra didelis malonumas, bet laimėti gi visada norisi, – sakė Akto treneris Tadas Diržininkas ir nugrimzdo į sentimentus. – Po rungtynių Marijus užėjo į mūsų rūbinę pabendrauti. Čia gali patekti ne kiekvienas varžovas. Jei ne Marijus, aš salės futbole gal net nebūčiau atsiradęs. Kai stebėdavau aukščiausioje lygoje jį ir jo komandas, keldavau sau tikslus, klausimus, ko turėčiau pasimokyti. Tai taip ir ėjome kartu futsale. Tik dabar tapome kaip atskiri vienetai, kaip varžovai, bet jokios priešpriešos neatsirado.“

Aktas kontroliavo šias rungtynes, gaudydami varžovus greitomis atakomis. Pabaigoje pirmavo 4:1, bet oponentai užkūrė gaisrą priartėdami iki 4:3. Prie didesnės sėkmės baigiantis mačui galėjo ir tašką užkabinti.

„Mes darėme daug klaidų. Tu negali šitaip klysti prieš tokio lygio komandą, kaip M. Rimo kapela, – savo verdiktą pateikė Akto treneris. – Jie sugrįžo labai greitai. Tada paėmiau minutės pertraukėlę, nusiraminome ir atstovėjome. O viskas galėjo baigtis kitaip.“

T. Diržininką labiau pradžiugino kitas dalykas: „Puolime aš visada akcentuoju momentus, kai įvartis pelnomas uždarant perdavimą prie antro virpsto. Šiose rungtynėse mums pavyko taip įmušti 3 kartus iš 4. Tai labai gerai. Jei viską atlieki teisingai – įvartis praktiškai garantuotas. Salės futbolas pasižymi didele dinamika. Tu dėliok kaip nori, bet kas tą vakarą turi daugiau meistriškumo ir geriau uždaro progas, tam ir pasiseka.“

O didžiausia šio susitikimo intriga buvo ta, kad po rungtynių Akto treneris VGTU-Vilkų B strategą asmeniškai parvežė namo.

Tai toks buvo šis sentimentalus senų draugų derbis.

 

Turo negatyvas: pradingę vartininkai

Penktadienį Spartakas savo salėje 9:4 susitvarkė su Šalčininkėlių Visinčios komanda, bet prikrėtė cirkų, kai rungtynes baigė be abiejų savo vartininkų Maksimo Bechterevo ir Eugenijaus Larkino.

Abu jie sugebėjo susiveikti raudonas korteles identiškose situacijose.

Spartako vadovas Dmitrijus Raksa turi įtarimų, kad trečiadienį, kai laukia išvyka į Širvintas pas Setaltą, abu iš anksto buvo suplanavę kažkokių asmeninių veiklų.

„Pas mus vienetiniai atvejai, kai į rungtynes ateina abu. Paprastai arba vienas, arba kitas. Penktadienį atėjo dviese ir abu sugebėjo gauti raudonas korteles. Taip nebūna!“, – negalėjo patikėti D. Raksa, nes analogiško atvejo per du dešimtmečius jo vadovaujamoje komandoje nėra buvę.

Pačioje pirmo kėlinio pabaigoje, prie rezultato 4:0, M. Bechterevas tradiciškai nukeliavo į priekį patikrinti Visinčios gynybos. Varžovams perėmus kamuolį ir rūkstant į priekį Maksas žinojo, kad neturi teisės liesti kamuolio rankomis. Tačiau suveikė vartininko instinktai.

Spartakas atsilaikė tas dvi žaidimo mažumoje minutes. Kai rezultatas buvo 5:0, jau antrame kėlinyje analogišką pasirodymą surengė Makso kolega E. Larkinas.

„Aš dar jam šaukiau: stovėk, neliesk! Bet kur ten... Kai atsisėdo ant suolo, tada suprato, ką padarė“, – dramas Pliaterytės mokyklos salėje prisiminė Spartako kapitonas.

„Kvailiausia, kad taip prisidirbome ne atkakliose rungtynėse, o pirmaudami 4-5 įvarčių persvara ir kontroliuodami žaidimą. Tada į vartus pastatėme Valdemarą Šaveiko. O šitie du gražuoliukai persirengė ir atsistojo šalia aikštės“, – kraipė galvą D. Raksa.

Su Visinčia viskas praėjo sklandžiai ir be problemų, Spartakas pasiėmė tvirtą pergalę 9:4.

Bet šios rungtynės – mažiausias galvos skausmas. Dabar jiems teks vynioti didelį problemų kamuolį per trečiadienio išvykos rungtynes su Setaltu. Kuris Spartakui istoriškai nėra palankus varžovas.

„Aš ir pats esu stovėjęs vartuose. Bet kadangi iškritęs Vadimas Švaikevič, o aš esu vienintelis sveikas paskutinio gynėjo pozicijoje, tai man apsimovus pirštines visai liktume be šios pozicijos, – svarstė kapitonas. – Situacija sudėtinga, bet kažką sugalvosime per tris dienas. Svarstau porą variantų.“

 

Turo skaičius: 18

Visinčia šį sezoną žadėjo kovoti dėl futsal I lygos apdovanojimų, ar bent taikytis į vedančių komandų gretas, bet kol kas tenka kalkuliuoti praleidžiamus įvarčius.

Startas kol kas slogus: Šalčininkėlių atstovai 2:9 pralaimėjo Vilniaus kolegijai, 4:9 Spartakui ir sumoje jau praleido 18 įvarčių.

Spartaką penktadienį ištikus žioplai vartininkų krizei, rodos, galėjo kabintis į rungtynes. Bet nebuvo, už ko kabintis, į rungtynes atvykus su šešiais aikštės žaidėjais. Jėgų tiesiog nepakako, o spartakiečiai kontroliavo kamuolį ir uždarinėjo rungtynes.

Kai tokios komandos, kaip Vilniaus kolegija, Aktas rungtynėms paruošia po tris ketvertus, Visinčios du keitimai bendrame fone atrodo labai kukliai.

 

Augimo skausmai

„Salės futbolas – nelengvas reikalas. Tam reikia sportuoti ir ruoštis“, – konstatavo šaltinis iš Teros komandos.

Teros sezonas prasidėjo košmarišku pralaimėjimu 1:11 Spartakui, o kitose rungtynėse sukovojo atkakliau, privertę VDA Futsal džiaugtis negražia pergale (2:4).

Turbūt teisus buvo Teros vadovas Sergejus Vasiljevas, prieš sezoną pranašavęs: „Kai ateini į lygą be patirties, negali tikėtis kažko daugiau. Kai įsivažiuosime, bus viskas gerai, bet iki tol bus prarasta daug taškų.“

Naujokai dar kenčia augimo skausmus. Pagrindiniai klubo žaidėjai kol kas į salę nesirenka, čia iniciatyva suteikta komandos jaunimui. O jiems dar reikia daug ko išmokti.

 

Savaitės citata

„Mes visada padedame varžovams, jei ko paprašo. Tikriausiai žaisime tarp Kalėdų ir Naujųjų, pakilę nuo šventinių stalų. Ne pirmas kartas“, – Setalto vadovas Dmitrijus Timko apie atidėtas rungtynes su Mostiškėmis.

 

3 turas: licencijuotų trenerių dvikova

Trečiasis lygos turas startuoja pirmadienio vakarą rungtynėmis tarp VGTU Vilkų dublerių ir Bekentas Futsal komandų. Šiemet lygoje yra du diplomuoti, UEFA B kategorijos licencijas turintys treneriai ir abu jie susitinka akis į akį šį vakarą: Marijus Rimas (VGTU-Vilkai B) ir Arsenijus Buinickis (Bekentas Futsal).

VGTU-Vilkai B į I lygos pirmenybes delegavo naują komandą su kelių lygos senbuvių ir jaunų žaidėjų miksu. Laiko susižaisti reikia, bet jie jau užsitarnavo Akto komandos pagarbą praėjusiame ture. Tam tikrų idėjų iš Kauno Žalgirio žaidimo filosofijos į Bekento žaidimą bando integruoti ir A. Buinickis, todėl šie faktoriai pirmadienio dvikovą pavers nenuspėjama.

Šią savaitę į dvikovą su Setaltu Spartako komanda važiuos be tikro vartininko, o Aktas patikrins, ko verta šio sezono VDA Futsal sudėtis.

VGTU-Vilkai B – Bekentas Futsal. Pirmadienis, 20:45, VIKO SC salė.

Setaltas – Spartakas. Trečiadienis, 20:15, Širvintų SC salė.

Aktas – VDA Futsal. Trečiadienis, 20:45, VIKO SC salė.

Visinčia – Mostiškės. Penktadienis, 20:00, Šalčininkėlių salė.

Vilniaus kolegija – FK Tera. VIKO SC salė.