Vilniaus futbolo bendruomenė sveikina Lietuvos futbolo federaciją su istoriniu FIFA sprendimu surengti 2020-ųjų metų pasaulio salės futbolo čempionato finalinį etapą mūsų šalyje. Kaip jau ne kartą pabrėžta, šis turnyras yra unikalus šansas suteikti impulsą ne tik salės futbolui, bet ir visam Lietuvos futbolui apskritai: nuo vaikų iki profesionalų, nuo mėgėjų iki senjorų. Manome, kad šio turnyro sėkmę reikėtų matuoti ne tik pagal Lietuvos rinktinės pasiekimus futsal aikštėje ar turnyro organizaciją, bet ir pagal tai, kokį palikimą paliks šis čempionatas.

Šiuo metu futsal infrastruktūra Vilniuje yra kritinės būklės. Ilgus metus tai nebuvo sprendimus priimančių žmonių prioritetas. Deja galimybių išspręsti šią problemą ateityje tik mažės. Futsal pasaulio čempionatas Vilniaus bendruomenei atrodo kaip vienintelė reali galimybė pagerinti susidariusią situaciją ir padėti pamatus tolimesniam futbolo vystymui sostinėje. Teikiame savo argumentus.

Dėl esamos infrastruktūros

Šiuo metu Vilniuje futsal A lygos rungtynes įmanoma organizuoti tik Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademijos (buvęs Lietuvos Edukologijos universitetas) sporto salėje. Ši sporto salė negali talpinti didelio skaičiaus žiūrovų (iki 200). Taip pat dėl prasto matomumo iš balkonų nei vienos šių metų futsal A lygos rungtynės nebuvo ir nebus transliuojamos. Šie faktoriai labai apsunkina trijų Vilniaus klubų, rungtyniaujančių A lygoje, galimybes susirasti rėmėjų, kadangi jie negali pasigirti ir suvilioti dideliais žiūrovų ar TV transliacijų matomumo skaičiais. Kita problema – salės nuomos kaina. Sujungus LEU ir VDU universitetus, nuo 2019 m. sausio 1 dienos vienerių rungtynių kaina viršija 100 eurų, o salės užimtumas yra be galo didelis, kadangi tenka konkuruoti su tinklininkais, rankininkais ir kitų sporto šakų atstovais. Kitų tinkamų futsal salių Vilniuje nėra. VGTU sporto salė tinkama treniruotėms, tačiau nėra tinkama rungtynėms ir taip pat yra ypač sunkiai prieinama dėl didelio užimtumo universiteto bei kitų sporto šakų reikmėms. Į Vilniaus Tauro salę futsal komandos nėra įleidžiamos dėl Vilniaus miesto savivaldybės politikos bei salės užimtumo, Vilniaus Alsos salė reikalauja kapitalinio remonto. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų pastarųjų salių danga yra guminė, kuri jau nebenaudojama futsal varžybose. Visos kitos salės yra mokyklinės ir tinkamos nebent I lygos varžyboms ar vaikų treniruotėms, tačiau mokyklų vadovai į visas sales futbolininkus įsileidžia nenoriai, trūksta futsal vartų ir ženklinimo. Dalis vaikų futbolo grupių visus metus treniruojasi lauke, kadangi nei Sportimos maniežas, nei mokyklų sporto salės nėra pajėgios priimti visų sportuojančių vaikų.

Dėl galimybių plėsti infrastruktūrą Vilniuje

Už sporto infrastruktūros plėtrą mieste visų pirma atsakinga savivaldybė bei Vyriausybė, tačiau Vilniaus sporto infrastruktūra yra ypač prastos būklės ne tik Europos, bet ir Lietuvos kontekste. Sporto šakų federacijos (rankinio, žolės riedulio, futbolo) nėra pajėgios užtikrinti tinkamą infrastruktūrą. Ateityje galimybių Vilniaus mieste tik mažės, kadangi pasikeitus ES struktūrinių fondų reikalavimams, sporto infrastruktūros projektai finansuojami daug mažiau. Maža to, kitas struktūrinių fondų finansavimo periodas (2020-2027 metai) bus reikšmingai sumažintas visų pirma Vilniaus sąskaita. Taip nutiks dėl fakto, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą viršija 75 proc. ES vidurkio. T.y. viršyta riba nuo kurios mažėja šalies finansavimas. Finansų ministerija informavo, kad naujuoju periodu ketinama Lietuvą padalinti į du regionus: Vilniaus regioną (109 proc. BVP nuo ES vidurkio) ir likusios Lietuvos regioną (62 proc. BVP nuo ES vidurkio). To pasėkoje Vilniaus regionui bus sumažintas finansavimas, o prie projektų reikėtų pridėti mažiausiai 60 proc. valstybinių lėšų (likusioje Lietuvoje - 30 proc.).

Darytina išvada, kad prielaidų, kurios leistų tikėtis investicijų į sporto infrastruktūros gerinimą Vilniaus mieste, nėra. Pabrėžtina, kad net ir esama infrastruktūra, tikėtina, prastės, kadangi viešoje erdvėje vis dažniau minima informacija, jog LEU sporto salės artimiausiu metu neliks dėl universitetų jungimo proceso.

Dėl pasaulio čempionato teikiamų galimybių                

Kaip jau buvo aptarta, pasaulio čempionatas suteikia galimybę įvertinti futsal tinkamos infrastruktūros plėtros galimybes. Yra žinoma, kad paraiškoje dėl pasaulio čempionato organizavimo Lietuva įsipareigojo organizuoti varžybas trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kiekviename mieste čempionate dalyvaujančioms komandoms turės būti sudarytos sąlygos treniruotis. Kadangi arenose nebus leidžiama treniruotis, Vilniuje numatytos investicijos į Alsos, Tauro, VDU/ŠA (buvusi LEU) bei VGTU sporto sales.

Vilniaus futbolo bendruomenė prašo Lietuvos futbolo federacijos siekti, kad Vilniuje po čempionato liktų ne tik mažiausiai keturios futsal‘ui pritaikytos sporto salės, bet ir galimybės jomis naudotis. Labai svarbu pabrėžti, kad investuojant į sporto sales tuo nesinaudotų salių valdytojai, kurie galėtų pakelti kainas ir toliau riboti futsal komandų ir vaikų prieinamumą. Dabartiniai pavyzdžiai, kai Vilniuje investuojama į dirbtines dangas stadionuose, tačiau tai neatpigina paslaugos ir nedidina prieinamumo, verčia svarstyti apie atitinkamus saugiklius (pvz. numatyti reikšmingą valandų skaičių, kuomet futsal infrastruktūra galima bus naudotis nemokamai A lygos, I lygos futsal klubams, bei vaikams). Taip pat nereikėtų atmesti rizikos, kad VDU/ŠA (buvusi LEU) salė bus likviduota, tad svarstytina, ar nėra patikimiau statyti naują sporto salę, kuria galėtų naudotis Vilniaus futbolo bendruomenė. 60 proc. išlaidų finansavimas FIFA lėšomis tokią investiciją padarytų neabejotinai atsiperkančia, kadangi yra akivaizdu, jog salė Vilniuje būtų užimta visomis savaitės dienomis.

Taip pat norime atkreipti dėmesį į LFF vadovų viešus teiginius, kad į pasaulio čempionatą bus siekiama įtraukti daugiau nei 3 Lietuvos miestus. Labai džiaugiamės tokiomis intencijomis ir noru užkrėsti šia nuostabia sporto šaka kuo didesnį žmonių skaičių visoje Lietuvoje, tačiau labai tikimės, kad mažėjant rungtynių skaičiui Vilniuje tai nemažins investicijų į Vilniaus treniruočių sales ir išliks siekis turėti jas bent keturias (arba mažiau, jei būtų naujas objektas).

Dėl bendradarbiavimo

Viliamės Lietuvos futbolo federacijos dėmesio šiam klausimui. Išsamesnę statistiką, argumentus bei motyvus esame pasirengę pristatyti ir galimo susitikimo metu, kurį prašome Jūsų inicijuoti. Manome, kad į minėtų klausimų sprendimą tikslinga įtraukti ir savivaldybės atstovus, kitų sporto šakų atstovus bei visas likusias suinteresuotas šalis.

Tikimės Jūsų atsakymo ir nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą