Po kokių 20-25 metų Vilniaus futbolo bendruomenės nariai savo vaikams ir anūkams prie karštos arbatos puodelio turbūt pasakos tokią istoriją: „Buvo 2017 metai, prasidėjęs eilinis SFL B diviziono sezonas.... Bet ne viskas ten buvo kaip įprasta – ten dalyvavo ir tokia „Ozo Tapyrų“ komanda, kuri ne vieną futbolo sirgalių vertė iš nuostabos kilsčioti antakius, tuo pačiu stebindami net ir patys save...“ Ir ne taip svarbu, kaip tapyrų sezonas klostysis toliau – ši komanda šiame sezone startavo turbūt geriausiai per savo istoriją, vienaip ar kitaip įsirašydami ir į SFL metraščius. Trečia pergalė iš trijų, trečios „sausos“ rungtynės iš trijų (vienintelė tokia komanda visoje Vilniaus mėgėjų futbolo sistemoje) ir užsėstas lyderio sostas. Ar gali būti kas geriau?

Spėta rezultatų: 18

Tiksliai atspėta rezultatų: 1

Tiksliai atspėta baigčių: 5

 

Mostiškės 3-1 Trivartis

Kaip ir buvo galima tikėtis – ne pats patogiausias laikas ir vieta kiek pakoregavo svečių susirinkimą, bet šie vis dėlto sugebėjo surinkti sudėtį ir nuvykti į Nemenčinę. O nuvykę turėjo vieną planą – susispausti savo aikštės pusėje, gintis, dar kartą gintis, mėtyti kamuolius į priekį savo vienišam puolėjui ir tikėtis, kad šis su juo sugebės kažką nuveikti. Ir ką gi jūs pamanysit – iš tikrųjų sugebėjo. Kėliniui artėjant prie pusiaukelės, kamuolį gavo L. Sungaila, kuris, sulaukęs pagalbos, į gerą poziciją išvedė savo kolegą Laimoną Gelžinį. Šis, gavęs neblogą progą, neklydo – nuginklavo šį kartą vartuose turėjusį stovėti „Mostiškių“ aikštės žaidėją ir kiek netikėtai išvedė raudonuosius į priekį. Bet šis įvartis iš esmės nieko nepakeitė – šeimininkai toliau aktyviai brovėsi į priekį, o „Trivartis“ gynėsi. Ir net į pertrauką šie sugebėjo išeiti pirmaudami.

Sugebėjo svečiai gintis ir pirmoje antro kėlinio pusėje, bet tada „Mostiškės“ vis dėlto prapliupo įvarčiais – pelnė jų tris per šešiolika minučių ir nusprendė mačo baigtį. Visų pirmą Marat Valejev po kampinio įspūdingu smūgių iš 20-22 metrų rezultatą išlygino, dar po dešimties minučių po sumaišties raudonųjų baudos aikštelėje smūgiu iš arti jau savo komandą į priekį išvedė „Mostiškių“ puolėjas Artur Plešakov, o paskutinę vinį į svečių karstą dar po kelių minučių smeigė Igoris Gulbickij, pasižymėjęs galva po tikslaus Michail Krasockij perdavimo. Tuo esminiai įvykiai šiose rungtynėse ir baigėsi.

„Matosi, kaip geriname savo žaidimą bei tobulėjame su kiekvienomis rungtynėmis. Galėjome įmušti ir 5-6 , bet žiūrint iš kitos pusės - viskas dar prieš akis. Šaunuoliai komanda!“ – pirmaisiais savo komandos taškais pasidžiaugė „Mostiškių atstovas Valerij Krasockij.

„Į Nemenčinę važiavom super-avarine sudėtimi, rinkdami žaidėjus iš visų galimų rezervų (vien tik tas faktas, kad teko žaisti žmogui, jau turinčiam klubo „garbės nario“ statusą ir gerus 5 metus nesivilkusiam „Trivarčio“ aprangos bei turinčiam labai rimtų problemų su koja, pasako, jog į išvyką važiavom ne itin optimistiškai nusiteikę) ir galiausiai sukrapštę vos 12 žmonių.

Kaip ten bebūtų, vertindamas rungtynes, galiu pasidžiauti, kad „Trivartis“ tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis sugebėjo išspausti maksimumą ir atsilaikyti pusantro kėlinio. Žinoma, čia kelis kartus mus gelbėjo ir aikštės kupsteliai bei pačių varžovų technikos trūkumai. „Mostiškės“ paliko techniškos komandos įspūdį ir, manyčiau, jei būtų rungtyniauta ant dirbtinės dangos, tai jie turėtų žymiai mažiau problemų su tokia „Trivarčio“ sudėtimi. Apie jų galimybes kovoti dėl medalių dar nenorėčiau kalbėti, nes neteko matyti visų kitų diviziono komandų“ – savo komandos kovingumu pasidžiaugė bei varžovų ekipą gyrė „Trivarčio“ atstovas Artūras Stepanovič.

Prieš mačą spėjau, jog „Mostiškės“ išlaikys sausus vartus bei pasižymės vienu kartu daugiau. Na bet „Trivarčio“ kovingumas kiek sutrikdė mano prognozes, tad negalima labai jau pykti...

 

Lentvaris 1-3 Futbolo Broliai – RAILANA

Nepaisant to, jog SFL komandoms kartais kyla sunkumų renkant žmones rungtynėms kažkur už Vilniaus, „Futbolo Broliams“ tokios problemos šį kartą nebuvo aktualios – surinkta solidi startinė sudėtis ir dar aštuoni veidai ant atsarginių suolo, pasiruošę bet kada žengti į aikštę ir pridėti savos energijos. Natūralu, jog turėdami daugiau jėgų ir potencialo, svečiai su kamuoliu buvo daugiau. Tačiau nuo pat pirmų minučių kažką sukurti buvo sunkoka, mat šeimininkai aktyviai ir solidžiai gynėsi, bet kelias progas „Futbolo Broliai“ vis dėlto turėjo, ir kėliniui jau persiritus į antrą pusę vieną tokių pavertė įvarčiu, kai tiksliai smūgiavo Egidijus Žvaliauskas, tad ilsėtis komandos išėjo svečiams pirmaujant vienu įvarčiu.

Antroji rungtynių dalis prasidėjo itin greitu šeimininkų atsakymu – Lentvario gretose pasižymėti ir išlyginti rezultatą sugebėjo Jevgenij Vicharev. Panašu, jog taškas Lentvario vyrus šiose rungtynėse tenkino, mat po išlyginamojo įvarčio šie dar didesnėmis pajėgomis stojo savo baudos aikštelės prieigose ir siekė išsaugoti tašką, kuris jiems būtų buvęs pirmasis šiame sezone. Deja, tam įvykti nebuvo lemta – po maždaug dešimties minučių svečius į priekį dar kartą išvedė tikslus Daniel Balkovskij smūgis, o iki rungtynių pabaigos likus apie penkiolika minučių galutinę „Futbolo Brolių“ pergalę užtvirtino Andriaus Kvietkausko įvartis. Tad „Futbolo Broliai“ sugebėjo iškovoti antrąją pergalę iš eilės, tuo tarpu Lentvario komandai pirmųjų taškų teks palaukti dar ilgiau.

PAGALIAU. PAGALIAU PIRMASIS TIKSLUS REZULTATO SPĖJIMAS. Apžvalgininkas tikisi, jog tai gali būti didelis žingsnis link daugiau tikslių spėjimų. Ir tai įvyko dar sąlyginai anksti – trečiajame ture, tad apžvalgininkas tyliai savimi didžiuojasi ir tikisi pratęsti sėkmingas prognozes.

 

VJFK Trakai 4-1 Granitas2

Po skaudaus pralaimėjimo pagrindinis Trakų jaunimo tikslas buvo reabilituotis ir grįžti į pergalių kelią. Reikia pripažinti, jog komandai tai padaryti pavyko gana sėkmingai. Jau 4-ąją minutę „Trakai“ išsiveržė į priekį, kai tikslus buvo Tomas Pučinskas. Tačiau „Granito2“ iš vėžių tai neišmušė, ir jau po septynių minučių Ernest Lisovskij rezultatą išlygino. Tačiau „Trakai“ iniciatyvą vis tiek laikė savo rankose, kūrė pavojingesnes progas, ir po kurio laiko antrą kartą įgijo persvarą – šį kartą po Justino Zagursko įvarčio. Šeimininkai turėjo ir daugiau progų, bet jiems eilinį kartą koją kišo realizacija – nebuvo sugebama sėkmingai sužaisti paskutinėje atakos stadijoje, tad į pertrauką komandos išėjo rezultatui esant 2-1.

Dar vieną didelį žingsnį pergalės link jaunieji „Trakų“ futbolininkai žengė antrajame kėlinyje sužaidus apie dešimt minučių, kai antrąjį savo įvartį rungtynėse pelnė jau minėtas Tomas Pučinskas. Nors po to savų šansų dar turėjo abi komandos, tačiau dar vienas įvartis krito į svečių iš Naujosios Vilnios vartus – iki akistatos pabaigos likus kelioms minutėms ketvirtą savo komandos tikslų smūgį atliko Eimantas Nasutavičius.

„Po pirmojo turo sunkios pergalės minėjome, kad reikalinga adaptacija – pripratimas prie naujo formato, naujo lygio. Antrasis turas tą puikiai parodė, o štai trečiasis lyg ir sustygavo viską į savo vietas. Nors kita vertus, pirmi du varžovai buvo jau ragavę B diviziono duonos, o štai „Granitas 2“, kaip ir keli kiti (tarp jų ir mes), esame naujokai. Galbūt todėl žaisti prieš taip pat dar tik įsiliejančią į šią sistemą komandą buvo lengviau. Nors, čia tik galime filosofuoti... Nepaisant saugaus rezultato, dar tikrai turime kur dirbti ir tobulėti. Šiose rungtynėse, kaip ir visose prieš tai, turėjome vėl didelių problemų su progų realizacija. Na, o neįmušus įvarčių, laimėti beveik neįmanoma, nebent varžovai padovanos kelis (žinoma, juokauju). Tačiau kai rezultatas toks, viskas labai pozityvu, nepaisant ir prieš tai buvusio skaudaus pralaimėjimo. Po šio turo pažvelgus į lentelę, viskas atrodo labai painiai... Akivaizu tik tiek, kad bus rimta kova dėl kiekvienos aukštesnės vietos“ – po rungtynių teigė „VJFK Trakų“ atstovas Edgaras Alšauskas.

„Galiu pasakyti tik tai, kad „Trakų“ komanda buvo daug jaunesnė, ir tokioje mažoje aikštelėje greitesnė. Galėjome sužaisti ir geriau, bet atrodėm kažkokie pavargę. Tikėkimės, kad atrasim savo žaidimą ir galėsim pakovoti dėl prizinių vietų“ – trumpai rungtynes reziumavo „Granito2“ atstovas Artur Dubinovič.

Žvelgdamas į praėjusių metų šių komandų akistatas bei nesėkmingą Trakų komandos pasirodymą pastarajame etape spėjau, jog dvikova baigsis kovingomis lygiosiomis 1:1. Bet panašu, jog „Trakai“ tą pralaimėjimą greit užmiršo, o puikus Justino Zagursko ir Tomo Pučinsko tarpusavio bendradarbiavimas (šie du žaidėjai kartu vienas kitam sukūrė pirmus tris įvarčius) svečių komandai buvo neįmenama mįslė.

 

Katastrofa 2-1 Žaibai-Viltis

Čia abi komandos siekė atsitiesti po antrame ture patirtų pralaimėjimų. Kaip ir buvo galima tikėtis - svečiai, kaip ir visose kitose rungtynėse, iškart parodė, jog sieks patys žaisti su kamuoliu ir bandys regzti pozicines atakas. Tiesa, „Katastrofa“ tam per daug neprieštaravo bei, išdėsčiusi savo gynybines linijas, rūpinosi savo vartų saugumu ir laukė progų kontratakoms. Sužaidus apie pusvalandį viena tokių pasibaigė įvarčių – šeimininkų krašto saugas Artūras Mikaila gavęs kamuolį gana nesunkiai pabėgo nuo jį dar vytis bandžiusio gynėjo bei smūgiu į tolimą kampą išvedė savus į priekį. Tiesa, persvara „Katastrofa“ džiaugėsi neilgai – jau kone kitos atakos metu svečiai gavo teisę kelti kampinį. Nuo pirmo pavojaus šeimininkai lyg ir apsigynė, tačiau kamuolys nukrito po kojomis „Žaibų-Vilties“ žaidėjui, kuris atliko smūgį į vartų pusę. Kamuolys, panašu, būtų skriejęs šalia vartų, bet suradęs geltonųjų gynėjo Jaroslav Mazov koją įlėkė tiesiai į vartus. Bet šeimininkų tai neišblaškė, ir jau po kelių minučių jie vėl turėjo progą džiaugtis – Vytautas Rimas gavo kamuolį maždaug ties 19-20 metrų, svečių vartininkas Domantas Mazgys kiek neapdairiai paliko vartus, o „Katastrofos“ saugas tuo pasinaudojęs permetė kamuolį per vartininką ir vėl išvedė „Katastrofą“ į priekį.

Antrame kėlinyje abi komandos išėjo su aiškiais tikslais – svečiai vėl bandė regzti savo pozicines atakas, o „Katastrofa“ solidžiai ir kompaktiškai gynėsi bei ieškojo laimės priekyje. Šansų tą laimę pasigauti buvo tikrai nemažai, tačiau bent penkis-šešis kartus į akistatą vienas prieš vieną su vartininku išėję „Katastrofos“ žaidėjai nesugebėdavo jo pergudrauti ir savo progas švaistė. Šeimininkai gali tik džiaugtis, jog toks jų žaidimas nekainavo taškų, mat gynyba sužaidė solidžias rungtynes, neleisdama „Žaibams-Vilčiai“ susikurti rimtesnių progų. Išskirti turbūt būtų galima vienintelį smūgį galvą, kurį į kampinį nukreipė „Katastrofos“ vartų sargas.

„Nors ir leidome varžovams žaisti su kamuoliu, tačiau jie iš to neturėjo daug naudos, nes šiandien itin gerai susikalbėjo skirtingos mūsų grandys - puolėjai laiku paspausdavo oponentų gynėjus, saugai sugebėdavo sėkmingai padėti gynėjams jų veiksmuose, tad daug progų varžovams ir nesuteikėm. Šaunuoliai visi!“ – pergale buvo pasidžiaugta „Katastrofos“ feisbuko paskyroje.

„Šiandien trūko charakterio, sportinio pykčio, susikaupimo. 5-tos lygos pirmenybėse dar daug laiko taisyti klaidoms (15 rungtynių), tačiau tai reikia daryti jau artimiausią penktadienį!“ – trumpai pagrindinės pralaimėjimo priežastys buvo įvardintos ir „Žaibų-Vilties“ feisbuke.

Čia apžvalgininkas spėjo kovingas ir įtemptas lygiąsias 1-1, bet „Katastrofa“ vis dėlto sugebėjo atsitiesti po sutriuškinimo ir iškovoti antrąją pergalę sezone.

 

Valčiūnai 0-2 Ozo Tapyrai

Čia susitiko dvi komandos, kurios iki šios tarpusavio akistatos dar nebuvo praradusios taškų, todėl tai be abejo buvo centrinė turo dvikova. O scenarijus čia buvo iš esmės netoli tokio paties, koks buvo oranžinių kovoje su „Mostiškėmis“ – čia „Ozo Tapyrai“ taip pat neturėjo kamuolio kontrolės persvaros, o sėkmingą rezultatą iškovoti ir vėl tikėjosi savo geležinės gybos bei žaibiškų išpuolių pagalba. Ir, kaip bebūtų (ne)keista – jiems tai pavyko ir vėl. Šį kartą pirmąjį įvartį tapyrai sukombinavo jau 15-ąją minutę, kai po tikslaus Raimondo Žilevičiaus perdavimo iš arti vienu lietimu pasižymėjo Tomas Beinoras. Nors pirmajame kėlinyje „Valčiūnai“ ir lipo ant savo varžovų, bet ypatingai didelio pavojingų epizodų skaičiaus nesukūrė, tad po pirmojo kėlinio įsivaizduojama Dilgynės stadiono švieslentė rodė minimalią „Ozo Tapyrų“ persvarą.

Antroje rungtynių dalyje šeimininkai įjungė dar aukštesnę pavarą, dar didesnėmis pajėgomis metėsi lyginti rezultato, tad darbo tapyrų vartininkui Mariui Diliui tikrai netrūko. Kaip pavojingiausią epizodą turbūt būtų galima išskirti „Valčiūnų“ atakų lyderio V. Rodevič smūgį galva iš artimo atstumo, kuris skriejo tiesiai į vartininką. Ir aišku, neįmuši tu – įmuš tau. Priešingai nuo savo varžovų, „Ozo Tapyrai“ savo gautos progos nepraleido – 73-ąją minutę svečiai pabėgo į greitą ataką, kurios smaigalyje atsidūręs Andrej Tunevič iš maždaug 20-ies metrų neatremiamai šovė į viršutinį kampą. Po to „Valčiūnai“ dar bandė kažką kombinuoti puolime, kėlė kampinius, bet tapyrai sėkmingai darė tai, ką daro viso šio sezono pradžioje – sėkmingai gynėsi, ir pabaigoje džiaugėsi jau trečiąja pergale šiame sezone, ir trečiąja pergale nepraleidžiant įvarčio.

„Apmaudus pralaimėjimas. Atrodo, užpulti pavyko, bet įmušti niekaip nesugebėjome. O kai neįmuši tu - įmuša tau. Tiesiog futbolo dievai tą dieną buvo varžovų pusėje. Nenoriu ieškoti pralaimėjimo priežasčių, mat visi, kas atvažiavo - tikrai šaunuoliai, bet negaliu suprasti tų žaidėjų, kurie nebuvo rungtynėse neturėdami rimtų planų. Stengsimės pailsėti ir pasiruošti sekančioms rungtynėms“ – akmenukų ir į savo komandos žaidėjų daržą pabarstė „Valčiūnų“ atstovas Tomas Narkevič.

„Komandoje nuotaikos puikios, o kai kovoji negailėdamas jėgų ir nepatraukdamas kojos, tai ir sėkmė kartais nusišypso. Turbūt pagrindinis raktas į pergalę ir buvo kovingumas. Scenarijus tikrai buvo kiek panašus į mačą su „Mostiškėmis“, tačiau šį kartą kiek ilgiau kontroliavome kamuolį. Prisimenant abejas pralaimėtas rungtynes praėjusiame sezone, lyg ir būtų logiška teigti, kad „Valčiūnai“ susilpnėjo, bet taip tikrai nėra. Tai tikrai stipri komanda, kuri kovos dėl aukštų vietų“ – komandos pergale džiaugėsi tapyras Karolis Tretjakas.

Šį kartą spėjau, kad tapyrai suklups minimaliu skirtumu, bet mano prognozė buvo negailestingai sudaužyta į šipulius. Ką gi, panašu, jog ateinančiuose turuose tapyrus reiks įsivaizduoti kaip mačų favoritus...

 

Tėvynės Sąjunga 1-1 Stickers

Turas užsibaigė dviejų gerai viena kitą pažįstančių komandų dvikova. Ir buvo ji tokia, kokia būna įprastai – daug kovos, emocijų, geltonų kortelių bei įtampos. Pirmasis kėlinys iš esmės buvo lygus, gal kiek aktyvesni buvo svečiai, nors savo progų turėjo abi komandos. TS turėjo dvi neblogas progas, bet 1x1 su vartininku atsidūrę komandos puolėjai jų įvarčiais nepavertė, o už tai greitai buvo nubausti, kai 36-ąją minutę komandos draugo smūgį maždaug nuo baudos aikštelės linijos sėkmingai pakartojo Jan Burbo.

Antrajame kėlinyje didesnę laiko dalį iniciatyva priklausė konservatoriams, bet kažkokių itin pavojingų momentų jiems sukurti nepavyko. „Stickers“, tuo tarpu, atsitraukė ir laukė savo šanso kontratakose. Nors TS ir susikurdavo neblogų situacijų, bet vis sutrukdydavo netikslūs ir nelogiški veiksmai paskutinėse atakos fazėse. Ir per paskutines kelias minutes buvo susikurtos tokios progos, kurios privalėjo virsti įvarčiais – vieną kartą iš 7-8, kitą iš 13-14 metrų Tėvynės Sąjungos puolėjai, būdami visiškai laisvi, sugebėjo šauti kažkur šalia vartų. Vis dėlto, kai jau atrodė, jog svečiai sugebės iškovoti antrąją pergalę iš eilės, 90-ąją minutę su dideliu fortūnos šypsniu „Tėvynės Sąjungos“ komanda rezultatą vis dėlto išlygino. Buvo paskirtas baudos smūgis, beveik ties vidurio ir šoninės linijų sankirta. Konservatoriai atliko aukštą pedavimą kažkur link „Stickersų“ vartų, bet nesėkmingai sužaidus ir suklupus svečių vartininkui, kamuolys kažkokių būdu suspurdėjo viršutiniame vartų kampe, taip priversdamas abi ekipas pasidalinti po tašką.

„Rezultatas, mano manymu, teisingas, mat aiškios persvaros neturėjo nei viena komanda, tik gaila paskutinėmis minutėmis neišnaudotų dviejų 100% momentų. „Stickers“ iš esmės niekuo nenustebino, nes  žaidė įprastą savo futbolą - kietą, visada arti pražangos, kovingą“ – rezultato dėsningumą pabrėžė TS atstovas Alvydas Eidukaitis.

„TS turi nemažai naujų veidų, pasistiprino, bet to ir tikėjomės, nes tą patį padarėme ir patys. Rungtynės tarp mūsų komandų yra derbis, kur visada būna daug kovos ir emocijų. Tas pats buvo ir šiose rungtynėse.  Atvirai pasakius -  tiek mes, tiek ir varžovai žaidėme itin prastai, bet rungtynės pavyko kovingos, atkaklios ir įdomios.

Norėčiau paminėti ir tai, jog antrame kėlinyje teisėja kiek „pametė“ rungtynes, pridarė klaidų į abi puses, bandė tas klaidas taisyti klaidomis, bet nieko gero nesigavo. Tiesiog neatlaikė įtampos ir tiek“ – priekaištų ir rungtynių teisėjams turėjo „lipdukų“ atstovas Ruslanas Daškevičius.

 

ANONSAS

„Žaibai-Viltis“ – „Tėvynės Sąjunga“

05.19 (penktadienis), 20.00, Fanų stadionas

Vis dar nerandantys savo žaidimo „Žaibai-Viltis“, ar keliais itin banguotais pasirodymais startavusi TS komanda? Turo atidarymo rungtynės iš tiesų turėtų būti įdomios ir parodyti, kaip konservatorių patirtis tvarkysis su šeimininkų jaunatviška energija ir entuziazmu. Įvarčių turėtų būti ne vienas, bet manau, jog jie pasidalins po lygiai – 2:2.

 

„Granitas2“ – „Ozo Tapyrai“

05.20 (šeštadienis), 10.45, Naujosios Vilnios stadionas

Bus įdomu, ar ant bangos šiuo metu esantys tapyrai pakoreguos savo penktadieninius planus tam, kad šeštadienio ryte gausiai susirinktų ir nuvyktų aplankyti „Granito“ dublerių. Kas žino – gal svečiai susirinks net ir gausiau, nei šeimininkų komanda? Tas faktas, kad rungtynės bus žaidžiamos Naujojoje Vilnioje oranžinių taip pat neturėtų gąsdinti – užtenka pasakyti ir tai, jog tapyrai visas tris pergales iškovojo ant natūralaus gazono – jiems dar net neteko išbandyti jėgų ant dirbtinės aikštės. Mano spėjimas – tapyrai tęsia pergalių seriją, bet praleidžia pirmąjį sezono įvartį – 3:1.

 

„Lentvaris“ – „Katastrofa“

05.20 (šeštadienis), 17.00, Lentvario stadionas

Vis dar be taškų esantys Lentvario vyrai šiame ture priims praėjusiame mače pergalę iškovojusią „Katastrofos“ ekipą. Galbūt pastarieji ir turėtų būti laikomi nežymiais dvikovos favoritais, bet lieka neaišku, kaip toks rungtynių laikas paveiks komandos susirinkimą. Kova turėtų būti kieta, nebus išvengta ir geltonų kortelių, bet spėčiau, jog „Katastrofa“ vis dėlto išneš sveiką kailį – 2:0 geltonųjų naudai.

 

„Trivartis“ – „Valčiūnai“

05.21 (sekmadienis), 18.00, Fanų stadionas

Nors „Trivartis“ kol kas ir duoda gana rimtą kovą visiems savo sutiktiems varžovams, nenuspėjamas jų susirinkimas eilinį kartą gali būti tas faktorius, kuris lems galutinį rungtynių rezultatą. Čia gali prisidėti ir tas faktas, jog ir tie patys „Valčiūnai“ bus kupini sportinio pykčio bei sieks atsitiesti po pralaimėjimo „Ozo Tapyrams“ bei per daug neatitrūkti nuo pirmųjų lentelės pozicijų. Spėjimas – svečiai iškovoja pergalę rezultatu 3:0.

 

„Futbolo Broliai – RAILANA“ – „Mostiškės“

05.22 (pirmadienis), 19.00, Fabijoniškių stadionas

„Futbolo Broliai“ šiuo metu yra ant bangos – po lygiosiomis pradėto sezono buvo iškovotos dvi užtikrintos pergalės, o ateinančiame ture į svečius atvyks praėjusiame ture pirmąją pergalę į savo sąskaitą įsirašiusi „Mostiškių“ komanda. Nors pastaroji ekipa, jos pačios atstovų teigimu, nuolat gerina savo žaidimą, šeimininkai šiuo metu tiesiog atrodo itin geroje formoje, todėl pranašumą skirčiau jiems – 2:0.

 

„Stickers“ – VJFK „Trakai“

05.22 (pirmadienis), 19.30, Dilgynės stadionas

Nors nominalūs mačo šeimininkai yra „Stickers“, bet Dilgynė yra gerai pažįstama ir ekipai iš „Trakų“, todėl namų aikštės pranašumo čia sureikšminti nėra per daug prasmės. Lipdukai praeitame ture apmaudžiai paleido du taškus prieš TS, o „Trakai“ gražiu stiliumi grįžo į pergalių kelią susitvarkę su „Granito2“ komanda. Nors „Stickers“ ir pasižymi gana solidžia gynyba, „Trakų“ komanda savo progų vis tiek turės. Klausimas lieka toks – kiek iš jų sugebės išnaudoti? Spėjama baigtis – VJFK „Trakų“ pergalė 3:1.