Savaitgalį oficialiai finišavo ir šių metų A diviziono pirmenybės. Jei kitose lygose (ar bent dalyje jų) kova dėl apdovanojimų tęsėsi iki pat paskutinių turų, tai čia medalininkai buvo aiškūs jau po praėjusių rungtynių, o vienintelė likusi intriga buvo paprasta – ar praeitų metų čempionai Ave.Ko po sunkaus sezono sugebės išsilaikyti divizione ir nenugarmėti žemyn.

Sugebėjo – centriniame turo mače Kalvelių komanda namuose nugalėjo Geležinį Vilką ir taip garantavo sau likimą lygoje, Vilkus, tuo tarpu, pasiųsdami žemyn.

Apie viską – paskutinėje šio sezono apžvalgoje.

PIRMASIS ŠEŠETAS

Širvintos-VGTU Vilkai 1:0 Navigatoriai Old Boys (spėjimas 4:2)

Nors abiem komandoms šis mačas turnyrine prasme nebelėmė visiškai nieko, kovos čia netrūko.

Va ko trūko, tai įvarčių – jei prognozėje rašiau, kad abi komandos mėgsta žaisti su kamuoliu ir, tikėtina, laisvu ir atviru žaidimu primuš nemažai, tai nutiko visai priešingai.

Krito vos vienas įvartis, o jį laimėtojams 88-ąją minutę pelnė Benas Lučiūnas. Apie kovą byloja ir kortelių statistika – trys šeimininkų žaidėjai gavo geltonas korteles, o Domas Tamašauskas antrame kėlinyje gavo dvi geltonas, kuri virto raudona, ir turėjo palikti aikštę, tad Vilkai pergalę pasiekė net ir likę mažumoje.

Galutinėje rikiuotėje, kaip ir minėjau aukščiau, šis rezultatas nekeitė visiškai nieko – Širvintų komanda jau anksčiau buvo garantavusi sau antrą vietą, tuo tarpu Navigai žinojo, kad finišuos šešti.

Širvintų-VGTU komandos atstovas Haroldas Kerušauskas sunkios pergalės nesureikšmino ir pasakojo, kad ekipa šiame susitikime labai jau stipriai eksperimentavo su sudėtimi.

„Rungtynes labai sunku objektyviai komentuoti, kadangi leidom sau eksperimentuoti, tačiau tikslai buvo tokie patys, kaip ir kiekvienose rungtynėse - laimėti ir tuo pačiu gražia gaida baigti čempionatą. Manau, gavosi visai smagios rungtynes, davėm vieni kitiems kovą, kurioje labiau sekėsi mums. Džiaugiuosi, jog rungtynes baigėm pergalingai, tolimu gražiu įvarčiu, kuris lyg vainikavo visą mūsų sezoną ir įdėtą darbą.

Apskritai, šie metai buvo išties geri, ėjom savų tikslų link, kuriuos išsikėlėm per žiemos 7x7 pirmenybes - gerinti susižaidimą bei demonstruoti akiai patrauklų futbolą. Tapom brandesne komanda, tas ir aikštėje atsispindėjo. Žinoma, ne viskas pavyko, kai kur motyvacijos bei patirties pritrūkdavo, tačiau pasiekimai teigiami. Labiausiai gal nuvylė ne neiškovota pirma vieta, o tie du pralaimėjimai - buvom verti daugiau, pritrūko sėkmės.

Apie III lygą dabar tikrai galvojam, toks ir buvo pagrindinis sezono tikslas. Labai tikiuosi, jog kitais metais įnešim intrigos ir panervinsim senbuves komandas“, – intrigų dėl kito sezono kilimo aukštyn nepaliko H. Kerušauskas.

Teigiamai prabėgusius futbolo metus įvertino ir komandos treneris Nerijus Kuzmickas.

„Sezoną pabaigėm netradicine sudėtimi, vartininkai žaidė puolėjais, puolėjai vartininkais, bet džiugu, kad pavyko užbaigti pergalingai. Kylam aukštyn, su tuo ir sveikinu komanda.

Pats sezonas buvo įvairus, pirmos pusės komandas apsilošdavom, tačiau su antra dalimi taškus prarasdavome. Tačiau rezultatais ir pasiekimu esame patenkinti, tikslas pasiektas“, – reziumavo N. Kuzmickas.

Į šias rungtynes Navigai nenuvyko itin gausiomis pajėgomis, tad teko naudoti resursus ir iš pirmos komandos. Dvikovoje žaidė ir viso klubo vadovas Kęstas Maželis, kuris trumpai ir reziumavo rungtynes.

„Bandėme gintis ir kontratakuoti, nes realiai nelabai gausiai susirinkome paskutinėms rungtynėms, nelabai patogiu laiku, bet davėme neblogą kovą, jaunimėlis turėjo su mumis vargo ir tik nelemtas rikošetas 88 min. leido jiems džiaugtis pergale.

Viskas gerai, nuotaikos pozityvios, rungtynės nieko nelėmė, susirinkom pažaisti futbolo, ką ir darėme. Kas mėgsta šį žaidimą, turėjo gerą laiką, gerame stadione. Visus su sezono pabaiga“, – pasakojo K. Maželis.

Savo ruožtu kitas Navigų atstovas Vilius Kadys, įvertindamas visą prabėgusį sezoną, pabrėžė ir pasidžiaugė tuo, kad pavyko duoti kovą visoms grupės favoritėms.

„Galima sezoną vertinti dvejopai, svarbiausias tikslas pasiektas, išgyvenome A divizione. Visgi gaila, jog apmaudžiai neapžaidėme TEC, kai tai turėjome padaryti, o po šių rungtynių iš esmės ir nuplaukė mūsų šansai kabintis į medalius. Nors pirmojo šešeto kovose iškovojom tik tašką, tačiau visiems prizininkams kovą davėme, net ir paskutiniuose turuose vos surinkdami 11 žaidžiančių, tad pozityvo yra.

Nebus lengva šiame divizione ir kitais metais, tad tikslas, manau, liks toks pats, pirmiausiai neiškristi, o tada jau pagal galimybes“, – futbolo metus reziumavo ir į ateitį jau žvalgėsi V. Kadys.

Kaišiadorys-Baltai 2:0 Granitas B (spėjimas 2:2)

Panašu, kad čempionų titulą užsitikrinę Granito B futbolininkai vadeles atleido visiškai – likusias dvejas rungtynes jie ne tik kad pralaimėjo, tačiau ir padarė tai neįmušę nė vieno įvarčio.

Verta paminėti, kad dviejų „sausų“ rungtynių seriją Naujosios Vilnios komanda per savo ketverių metų egzistavimą prieš tai turėjo vos kartą – dar 2017-aisiais D divizione tada žaidusi komanda taurėje 0:2 pralaimėjo tuometiniam Nerealui, o vėliau be įvarčių išsiskyrė su Pabradės dubleriais.

Na bet kaip sakoma – nugalėtojų jau niekas neteis, į juos akmens nepaleis. O Kaišiadorys dar labiau pasisaldino sau iškovotus bronzos medalius, kuriuos taip pat buvo užsitikrinusi dar anksčiau.

Šiame susitikime Baltai abu įvarčius įmušė pirmame kėlinyje – iš pradžių pasižymėjo Egidijus Žagaras, o prieš pat pertrauką antrą smūgį sudavė Tautvydas Valkavičius.

Salininkai 1:4 TEC (spėjimas 1:0)

A1 grupėje tai buvo vienintelės rungtynės, dar turėjusios bent simbolinę turnyrinę vertę – laimėję Salininkai būtų peršokę tuos pačius TEC ir finišavę ketvirtoje pozicijoje.

Nepaisant to, kad pirmi įmušė, Salininkai to ketvirtos vietos finišo nesulaukė – dar iki pertraukos svečiai palygino, o antrame kėlinyje hattricku iššovė jų puolėjas Ignas Griškonis, taip užsiėmęs varžovų triuškinimu ir garantavęs savo komandai ketvirtą vietą.

Tuo tarpu Salininkai šį antrą ratą turbūt norės kuo greičiau užmiršti. Jei pirmoje sezono dalyje komanda ilgai žengė medalių zonoje, tai papildomame rate buvo visiškai subyrėta ir patvirtintos komandos vadovo Prano Janušausko dvejonės.

Jis nuogąstavo, kad komandai sunkiai sekasi žaisti su pirmo šešeto žaidėjais, o tai netrukus atsispindėjo ir rezultatuose.

Antrame rate komanda per penkis mačus iškovojo vos vieną tašką ir ne tik kad iškrito iš kovos dėl medalių, tačiau net ir nusirito iki penktosios pozicijos. Visgi, lyginant su pernai iškovota 8 vieta tame pačiame divizione, tai šioks toks progresas yra, tad komanda kitąmet turėtų grįžti nusiteikusi dar rimčiau.

Rungtynes bei visą Salininkų komandos sezoną, kaip visada išsamiai, nupasakoja P. Janušauskas.

„Skirtingai nei anksčiau, šįkart turėjome gerą pirmąjį kėlinį, geresnį nei TEC. O antrame kėlinyje pritrūkome keitimų ir nusilpome, įvartis krito po klaidos baisios ir palūžome. Bet ir su tokia realizacijapriekinė linija neturi teisės kaltinti gynybos po praleistų įvarčių.

Pasirodo, kad mūsų puolėjai realybėje pagal savo lygį yra gynėjai ir ten jie geriausiai atrodo, ten jie daugiausiai naudos atneštų, bet ne, jie nori žaisti puolime.

Priešpaskutiniame ture pralošėme medalius, paskutiniame ture pralošėme išėjimą į III lygą. Klausimas, kaip jaustis. Antrą ratą pradėjome antroje vietoje ir surinkome tik vieną tašką.
 
Bet reikia užmiršti emocijas ir įjungti blaivų protą. Iki pačiso sezono pabaigos kovojome, paskutinės sezono rungtynės buvo pačios svarbiausios, taip mes jas prapylėme. Asmeniškai labai piktas esu dar dabar. O imant bendrai sezoną, jis buvo geras, tik pabaiga labai š..... a.

Komanda yra puiki ir šiemet ji buvo tikrai nuostabi, nedatraukėme iki sezono pabaigos geros formos. Molis yra neblogas, tik reikia puodžiaus ne kreivarankio, kad tą puodą gražų nulipdytų. Kitam sezonui reikia dviejų ar trijų žaidėjų rimtesnių, tada galima tikėtis kokybiškesnio sezono ilgesnėje distancijoje, o kad trūksta visai nedaug, matosi iš šių metų.

Bet reikia, kad kiekvienas kažką paaukotų vardan futbolo, vardan pergalių ir rezultato, o ne galvotų, kad tai turi daryti kiti komandoje, o aš ir taip viską teisingai darau ir tai skirta kitam, o ne man. Čia jau treniruotės nepadės, reikia smegenis perprogramuoti. Rytas už vakarą protingesnis, ateis pavasaris bus puiki FK Salininkai komanda , atsigaus traumuoti, vat štampuosime įvarčius. Gynyboje bus tik vartininkas“, – sau būdingu stiliumi šmaikštavo P. Janušauskas.

​

ANTRASIS ŠEŠETAS

Mostiškės 3:4 Viltis B (spėjimas 2:2)

Vilties dubleriai prieš šį mačą minėjo, kad turi jį laimėti „dėl savęs“ ir tai padarė. Padarė prieš tą komandą, prieš kurią realiausiai ir galėjo padaryti – visą sezoną bangavusias Mostiškes.

Dar viena situacija, kai abi komandos dar iki mačo žinojo, kokias vietas užims, tad tas laisvumas persimetė į aikštę.

Viltis B jau per pirmas dešimt minučių pabėgo 2:0, tačiau šeimininkai pašvelnino. Tačiau pašvelnino neilgam – jau po minutės rezultatas tapo 3:1, o netrukus pridėję ir ketvirtą jau pirmavo itin solidžiai (4:1).

Mostiškės dviem įvarčiais pirmame ir antrame kėlinyje dar priartėjo, tačiau daugiau kažko nenuveikė, tad pergalingu akcentu sezoną užbaigė Vilties B komanda.

Tiesa, net ir po pergalės iš paskutinės vietos ji nepakilo, o Mostiškės turnyrą baigė vienuoliktoje vietoje, tad, jei kažkas reikšmingai nesikeis, abi šios komandos kitame sezone jau turėtų susikauti B divizione.

Nepaisant to, Vilties B kapitonas Teodoras Žukas teigė, kad pasiekti pergalę buvo itin smagu.

„Esame labai laimingi, kad pavyko sezoną pabaigti pergalingai. Kaip į Nemenčinę, susirinkome visai neblogai – turėjom du keitimus! Varžovai rinkosi vargiai, rungtynes pradėjo neturėdami nei vieno keitimo. Nuo pirmos minutės spaudėm Mostiškes, o tai pasiteisino. Po to, kai 9 minutę pirmavom 2:0, atrodė, kad bus vienas iš tų SFL mačų, kuris baigiasi rankinio rezultatu. Tik šį kartą mūsų naudai. Visgi greitu metu praleidome įvartį iš standartinės situacijos. Tiesa, visus tris įvarčius praleidome iš standartinių situacijų. Galėjom įmušti ne keturis įvarčius, o keturiolika. Tačiau tokioje aikštėje paskutinėje atakos stadijoje gerai pataikyti į kamuolį nėra labai lengvas uždavinys. O ir Mostiškių vartininkas žaidė gana solidžiai. Tikrai, labai džiugu, kad tokį prastą sezoną baigėme pergalinga nata.

Kalbant apie visą sezoną ir įvertinant prastą mūsų pasirodymą, reiktų išskirti kelis aspektus. Pirma, traumos - sezono eigoje praradome 5-6 futbolininkus. Antra, prastas susirinkimas, t.y., turbūt visų SFL divizionų klasika. Trečia, sėkmės trūkumas. Apie pastarąjį punktą galima kalbėti plačiai ir daug. Tačiau pažiūrėjus į šio sezono rungtynių rezultatų išklotinę, pamatysime tik kelis ryškius mūsų pralaimėjimus. Prieš pirmo šešetuko komandas - Granitą, Salininkus, Navigus, Širvintas - kovojome iki paskutinės minutės, pralaimėjome vieno įvarčio skirtumu. Po rungtynių sulaukdavome varžovų pagyrų dėl mūsų demonstruojamo futbolo. Tačiau vis pritrūkdavo sėkmės“, – teigė T. Žukas.

Ave.Ko 4:1 Geležinis Vilkas (spėjimas 5:3)

Nuo visiško fiasko buvę čempionai visgi išsigelbėjo – centrines ir kertines rungtynes laimėjusi Kalvelių komanda išlipo iš apatinio trejeto ir išlaikė vietą kitam sezonui A divizione.

Visgi nuo pat pradžių neatrodė, kad tai bus lengva – Vilkai jau pačioje pradžioje išsiveržė į priekį, turėjo dar kelis gerus šansus, tačiau jų neišnaudojo ir netrukus buvo nubausti.

Šeimininkai pirmame kėlinyje per dešimt minučių dviem įvarčiais perlaužė rungtynes į savo pusę ir ilsėtis jau išėjo pirmaudami 2:1.

Po pertraukos žaidimas buvo gana atviras, progų turėjo abi pusės, tačiau galutinį tašką, kaip tarsi ir prideda, Kalvelių komandoje padėjo kapitonas Viliam Novicki.

Jis galingu baudos smūgiu padidino savo komandos pranašumą iki 3:1, o vėliau grubi Vilkų vartininko klaida kainavo ir ketvirtą praleistą įvartį.

Tai, kas praėjusį savaitgalį vyko Kalveliuose, galite išvysti ir paruoštame video reportaže žemiau.

Jei Ave.Ko sugebėjo iš apatinio trejeto pasprukti, tai GV tuo pasigirti negali. Apmaudu, nes komanda antrame rate pasiekė net tris pergales iš penkių, pralaimėdami tik Top Kickers ir Ave.Ko, tačiau solidi kitų komandų forma nulėmė tai, kad net ir tokio spurto nepakako.

Tad, jei viskas klostysis pagal reglamentą, Vilkai po sezono pertraukos turėtų sugrįžti į B divizioną, tačiau galima neabejoti, jog ten jie bus vieni pagrindinių kandidatų iškovoti medalius ir vėl dėti žingsnelį į viršų.

GV treneris Šarūnas Beivydas apie rungtynes pasakojo, esą jo komanda dvikovos eigoje daugiau energijos pradėjo skirti bereikalingoms diskusijoms, o reziumuodamas visą sezoną tikino, kad žaidimas dažnai nebuvo prastas, tačiau jis nepadėjo pasiekti norimų rezultatų.

„Pritrūko šalto proto ir charakterio. Pradžioje žaidėme gan neblogai, kaip buvome susitarę, tačiau vėl pradėjome taikytis prie varžovų žaidimo, nesilaikėme plano ir vėl, kaip ir visą sezoną, patys suklydome grubiai gynyboje, vėliau praleidome įvartį po kampinio ir pradėjome daugiau kalbėti su teisėjais nei žaisti. Paskutinės rungtynės - viso sezono atspindys, kai pirmaujame, bet paleidžiame rungtynes.

Apskritai sezoną pavadinčiau nusivylimu su daug pasikeitimų. Žaidėme su visais varžovais apylygiai, dažnai žaidimu net ir pranokdavome varžovus, dažnai pirmaudavome,tačiau vien už žaidimą taškų neduoda. Reikėjo ir mums patiems mušti, kas sekėsi sunkiai, nes pritrūkdavo aštrumo atakoje. Dažnai pamesdavome žaidimo ritmą, norėdavome viską išspręsti individualiu žaidimu. Negana to, praleidome per daug įvarčių po pačių savo labai kvailų klaidų.

Žinoma, klaidas ir aštrumą atakoje galima paaiškinti susižaidimo trūkumu, nes po praeito sezono atėjo nemažai naujokų, su kuriais reikėjo laiko susižaisti. Mes visada bandydavome žaisti, kurti žaidimą, kas dažnai ir pakišdavo koją. Bet mes nenusimename ir net neabejojame, kad kitą sezoną seksis kur kas geriau, išsigryninsime sudėtį, bus svarbu išlaikyti esamus komandos žaidėjus ir rezultatai su laiku ateis.

Norėčiau padėkoti visiems, kurie liko iki pat paskutinio švilpuko, nepasidavė, nors buvo ir pykčių,bet išliko kartu su komanda. Pagarba jiems“, – gražia padėka auklėtiniams komentarą baigė Š. Beivydas.

Top Kickers 2:2 Futbolo Broliai (spėjimas 3:2)

TK du kartus pirmavo, tačiau Broliai du sykius lygino, tačiau galutinė išvada - lygiosios, kurios TK tarsi prilygsta ir pergalei – taško komandai užteko, kad ji liktų A2 diviziono laimėtoja ir galutinėje įskaitoje užimtų septintą vietą.

Tikrai neprastas rezultatas turint omenyje tai, kad komanda nuo pat sezono starto strigo ir ilgai laikėsi apatiniame trejete, kol galų gale antroje sezono dalyje padidino apsukas ir pradėjo kilti aukštyn.

TK sezoną baigė net septynių nepralaimėtų rungtynių serija, per kurią buvo iškovotos penkios pergalės.

Tuo tarpu Futbolo Broliai sezoną baigė kiek liūdnesne nata – prarasti taškai nulėmė jų smukimą iki devintosios įskaitos bendroje įskaitoje, nors komanda rimtai ir ilgai stumdėsi net ir dėl pozicijų pirmame šešete.

TK vadovas Mantas Urbonas tikino, jog lygiosios nėra blogas rezultatas, tačiau atskleidė, jog ekipa turėjo verstis be lyderio, kuris iš rikiuotės iškrito ganėtinai ilgam laikui.

„Lygiosios kaip ir neblogas rezultatas, leidęs išsaugoti mums pirmą vietą A2 pogrupyje, bet norėjosi sezoną užbaigti pergale. Niekaip nesiseka mums šiemet įveikti Futbolo Brolių, pirmavom ir šiame mače du kartus, bet varžovai nebuvo linkę nusileisti. Progų buvo prie abiejų vartų, tai gal lygiosios ir dėsningas rezultatas.

Mes neturėjom Simono Stankevičiaus, kuris dėl traumos pirmom prognozėm krenta iš futbolo maždaug 3 mėnesiams“, – teigė M. Urbonas.

Apibendrindamas visą sezoną jis minėjo, jog antrajame rate parodyta forma suteikia pagrindo kitame sezone tikėtis geresnių rezultatų, tačiau papasakojo, kad komandos lyderiai vėl sulaukia pasiūlymų iš kitų komandų.

„Prieš sezoną sakiau, kad neįsivaizduoju, dėl kokių pozicijų šiemet kovosim. Jei žiūrėtume į startą, tai buvom akivaizdūs autsaideriai, jei į finišą - tai gal ir dėl medalių būtume pajėgūs kovoti. Neabejotinai didžiulį impulsą davė Simono sugrįžimas sezono viduryje, nuo tada rezultatai ženkliai šoko į viršų. O kai jam į pagalbą aikštės viduryje pajungėm Luką Artimavičių, tai dėl išlikimo lygoje jau buvau ramus.

Jei pavyks išlaikyti dabartinę sudėtį, tai kitais metais būtų galima galvoti apie kur kas geresnes pozicijas. Bet jau dabar kai kurie žaidėjai gauna pasiūlymų iš aukštesnių lygų, o įprastai mes ne tik kad netrukdom tokiems transferams, bet ir padrąsinam žaidėjus save išbandyti rimtesniam lygyje. Reziumuojant sezoną, tai skirčiau mums šiemet balą tarp 7-8“, – teigė jis.

REZULTATYVIAUSIAS

Jei Salininkams sezono pabaiga ir nesusiklostė, tai ekipa gali pasidžiaugti bent jau vienu individualu prizu – komandos lyderis Pavelas Šarynskis tapo rezultatyviausiu sezono futbolininku.

Jis pirmoje sezono dalyje pelnė 12 įvarčių, dar 2 pridėjo jau antrame rate ir iš viso sezoną baigė su 14 tikslių smūgių.

Su 11 smūgiu sezoną pabaigė antrame rate iššovęs Top Kickers futbolininkas Emilis Tankūnas, o Vidmantas Černiauskas (Navigatoriai Old Boys) ir Viliam Novicki (Ave.Ko) finišavo savo sąskaitose turėdami po 10 įvarčių.

PROGNOZĖS

Pasibaigus sezonui galima pažvelgti į tai, kokių prognozių primėčiau viso sezono metu.

Taigi, iš viso buvo spėti 90 rungtynių rezultatai (be spėjimo liko tik pirmasis antrojo rato turas).

Iš jų visiškai tikslūs buvo 9 spėjimai (10 proc.)

Tuo tarpu su dvikovų baigtimis sekėsi geriau – pavyko atspėti 49 rungtynių baigtį (54,4 proc.). Na, daugiau nei pusė, tai matyt galima pasidžiaugti.

Taip pat dar sezono starte palikau savas prognozes, kaip komandos išsirikiuos galutinėje rikiuotėje.

​

Nors nepretenduoju į eksperto etiketę, tačiau pasirodymu galiu likti patenkintas – pavyko beveik tobulai nuspėti abiejų šešetų sudėtis (sumainius vietomis Ave.Ko ir Salininkus), taip pat ir galutinėse pozicijose jei ne pataikiau visiškai tiksliai, tai buvau bent jau netoli.

Tad šis koroninis sezonas pagaliau baigėsi, belieka pasveikinti laimėtojus ir prizininkus, užjausti tuos, kuriems metai nebuvo tokie geri ir palinkėti sėkmės ruošiantis kitam sezonui. Gyvenkime su futbolu!