Po penktojo turo SFL Ergo A divizione išlieka dar kur kas daugiau klaustukų negu atsakymų. Komandų išsidėstymas tik kol kas išlieka panašaus pobūdžio – taškai pasiskirstę tolygiai tarp visų ekipų ir nėra jokių didelių laiptų ar prarajų tarp tam tikrose vietose esančių komandų. Dėl to, žinoma, ir komandų poslinkiai yra iškart žymiai didesni. Taip sakant, kiekvieno įvarčio svoris dabar smarkiai išaugęs.

Nors gal kažkiek paprieštarauti sau ir galima, kadangi „Navigatoriai“ bene vieninteliai turi 3 taškų buferį prieš antroje vietoje žengiančius „Verkius“ ir jeigu ne tas pralaimėjimas rezultatu 1:2, tai būtume turėję vienvaldį ir ganėtinai ryškų „Navigatorių“ dominavimą. Tačiau vienaip ar kitaip visai smagu, kad vis tik iš aukščiau atėjusios abi komandos šiuo metu diriguoja visam divizionui – tai tik dar kartą įrodo, kad ilgainiui SFL divizionai iš tiesų susirikiavo pagal pajėgumą.

Nesisekė šįkart tik su lygiosiomis. Nors didžioji dalis komandų ir yra apylygio pajėgumo, tačiau šįkart tas pajėgumas pasireiškė pakankamai tvirtomis ir užtikrintomis pergalėmis. Kai kur net ir sutriuškinimų nevaikišų būta, bet faktas tas, kad kol kas rezultatai primena šių metų gegužės orą – absoliučiai nenuspėjami ir keičiasi ne dienomis, o minutėmis.

 

„Širvinta“  0:3 „Naujieji Verkiai“

Panašu, kad su spėjimu buvo smarkiai prašauta, o „Širvintos“ galimybės kietu žaidimu palaužti savo varžovus sudužo į šipulius. Nors, aišku, ne be vargo „Verkiai“ nugalėjo. Net ne be vargo, o be pačios „Širvintos“ pagalbos neapsiėjo – šįkart rungtynių teisėjas jau rungtynių pradžioje parodė, kad pjautynių tikrai toleruoti nesiruošia, tad jau pirmajame kėlinyje šeimininkai buvo palikti mažumoje. Pašalintas puolėjas ir komandos lyderis D. Tamašauskas ir „Verkiai“ iškart gauna galimybę rimčiau pagalvoti apie tris taškus. Sakyčiau, sėkmė čia svečiams tikrai nusišypsojo, nes „Širvintos“ žaidimo stilius greičiausiai yra labiausiai neparankus „Verkių“ trumpų perdavimų taktikai. Pirmasis kėlinys taip ir baigėsi, kaip prasidėjo, tačiau ilgainiui „Širvintos“ gynyboje ėmė verts vis didesnės skylės, o žaidėjų raumenys jau sunkiau pakeldavo krūvį, tenkantį dirbant už pašalintą komandos draugą. Tad artėjant prie paskutiniųjų 20 minučių buvo pelnytas pirmasis įvartis, realiai ir nulėmęs rungtynių baigtį. Panašus scenarijus, kokį matėme „Barcelona“ – „Bayern“ rungtynėse – per 15 minučių tarpą rungtynių pabaigoje komanda visiškai palūžo ir buvo sutriuškinta, kas realiai yra labai dažnas reiškinys futbole, kadangi praleidusi pirmąjį įvartį ir būdama tokioje situacijoje komanda tiesiog nebetenka vilties dar išlyginti rezultatą ar bent jau užsikabinti už vieno taško. Kažkiek liūdna, kad neturėjome progos išvysti, kaip „Verkiams“ sekasi su pilnos sudėties „Širvinta“, tačiau ne dėl grožio ar įdomumo, aišku, visi į Širvintą vyko, svarbiausia – 3 taškai. O atsiprašyti galima bus per uždarymą, kai medaliai ant kaklo kabės.

 

„Lentvaris“ 2:0 „Visinčia“

Turbūt labiausiai netikėtas rezultatas užfiksuotas Lentvaryje, kur vietos komanda įveikė vienus iš diviziono favoritų „Visinčią“. Dar vienas absoliučiai kreivas šūvis su prognoze ir panašu, kad tuomet, kai Lentvaris rungtyniaus namuose, rezultatų galime sulaukti labai atitrūkusių nuo realybės ar tikrojo komandų pajėgumų skirtumo. Ir čia didžiausią indėlį įneš, žinoma, jų legendinė aikštė, kurioje sąlygos kartais būna sudėtingesnės net negu imant derlių vėlyvą vasarą. Taip sakant, smagaus netikėtumo faktoriaus geras žiupsnis įberiamas.

Kaip akivaizdžiai matome ir iš rungtynių statistikos, kuri tiesiog skęsta geltonoje spalvoje, komandos kovojo smarkiai. Taip smarkiai, kad vietomis net užsimiršdavo, kad čia ir futbolą žaisti reikia. Na, bet svarbiausia, kad žiūrovai buvo patenkinti vaizdu ir įtampa. O jos buvo tikrai nemažai – visiškai lygiaverčių varžovų kaktų surėmimas veiksmą mėtė iš vienos aikštės pusės į kitą, o žaidėjai švaistė vieną šimtaprocentę progą po kitos. Tarsi nujausdami, kad tuoj vis tiek dar tų progų bus, nėra ko jaudintis. Ir buvo.

Bet panašu, kad labiau motyvuoti, labiau u-sivedę ir drąsesnį tądien buvo šeimininkai, kuriems keliuose kritiniuose momentuose rungtynių pabaigoje būtent labiau ir pasisekė. Gal tik kiek neįprastas dalykas buvo tas, kad svečiai dominavo pirmąjį kėlinį, nors buvo visiškai nepripratę prie aikštės ir neatsigavę po pakankamai tolimos kelionės. Priešingai, antrasis kėlinys, kuris pagal viską turėjo būti pagrindinis „Visinčios“ ginklas prisipratinus tiek prie varžovų, tiek ir nuskenavus visus aikštės nelygumus ir žolės lopinėlius, tapo šeimininkų sąjungininku.

Atlaikyta „Visinčios“ atakų banga pirmajame kėlinyje įpūtė papildomo pasitikėjimo savo jėgomis šeimininkams ir palaipsniui supratę, kad varžovais tikrai nėra nei grėsmingas, nei neįveikiamas, perėmė įniciatyvą į savo rankas. Tad gerokai įpusėjus antrajam kėliniui krito ir pirmasis smarkiai pribrendęs įvartis. Pažadino jis tiek svečius, tiek ir šeimininkus, tik gaila, kad daugiau grubiam, o ne garbingam žaidimui. Tad teisėjas po įvarčio per 18 minučių parodė net 6 geltonas korteles, tad vyko tikrų tikriausias mūšis. Tiesa, bombą antrą pavyko užtaikyti vėlgi tik šeimininkams, tuo tarpu svečiai į ją jau jokios sunkiosios artilerijos nebeišstatė. Susitaikė, turbūt, kad tądien „Lentvaris“ buvo geriau pasiruošę, ir garbingai paliko varžovus džiaugtis pasiektais sezono tikslais. Gal ir kuklūs – išbristi iš minuso – tačiau konkretūs ir realūs, o ir psichologiškai bus lengviau. „Dabar kabinsimės už kiekvienų rungtynių, kad kiltumėm į viršų“, optimizmu tryško „Lentvario“ vadovas.

 

„Audra“ 1:4 „Advoco-Griunvaldas“

Kad gynyba dominuos prieš puolimą, o rungtynės pasibaigs nerezultatyviomis lygiosiomis, beveik atspėjau. Be 10 minučių atspėjau. Viskas klostėsi beveik pagal planą – abi komandos stengėsi labiau apsaugoti savo vartus ir pirma rūpinosi savo saugumu, o tik paskui grasino varžovams, tad natūralu, kad tik realiai kas pusvaldį pribręsdavo kokia nors itin pavojinga ataka.

Vis tik pirmasis kėlinys buvo svečių, reikia tą aiškiai pripažinti. Ir įvartis, žinoma, kaip visada yra puikiausias to įrodymas – sėkmingai gynė svečiai savuosius vartus, stengėsi valdyti savo emocijas, o visuose epizoduose girdimi raginimai iš komandos draugų tikrai nuteikė teigiamai. Tad tokiomis ganėtinai pakiliomis nuotaikomis komandos ir išėjo į pertrauką. Deja, ji į naudą, kaip vėliau paaiškėjo, neatėjo nei vienai pusei. Net ir turbūt teisėjui. Komandos atstatytas jėgas palaipsniui kreipė ne į žaidimą, o į įvairius konfliktus, susidūrimus ir ginčus su teisėju, tad natūralu, kad pastarasis ėmė jausti vis didesnę įtampą, atkeliaujančią iš pralaiminčios pusės. Na, žodžiu, standartinė situacija – kai pernelyg sudėtinga laimėti garbingai, imamasi įvairių gudrybių.

Ir liūdniausia, kad tąkart jos suveikė puikiai – „Advoco-Griunvaldas“ gynėjas po perdavimo į baudos aikštelę išmuša kamuolį galva, „Audros“ žaidėjas griūna baudos aikštelėje ir vietoje laisvo smūgio bei geltonos kortelės už vaidybą pamatome ryžtingus vienodo pločio teisėjo žingsnius. Taip, taip, matavo 11 metrų. Kaip išsireiškė „Advoco“ atstovas, „neaiškios kilmės 11 metrų baudinį „Audra“ realizuoja. „Futbolo vis mažėjo, o agresijos daugėjo. Provokacijos vos neperaugo į konfliktus, kurie jau traktuojami kaip Drausmės Komiteto kompetencijos objektai. Kortelės kiek apmalšino aistras, bet vakaras jau buvo apgadintas“, - nusivylimo komandų žaidimu ir toliau neslėpė „advokatas“.

Tačiau smagu, kad „karma is a bitch“ ir teisingumas vis tik buvo atstatytas. Ir pakankamai greitai, koncentruotai ir neskausmingai – per 10 minučių svečiai sulupo 3 įvarčius, pasiėmė tris taškus ir be vilties paliko savo varžovus dar ilgai stovėti aikštejė ir galvoti „kas čia dabar buvo?“. „Bausmė „Audrai“, - trumpai nukerta svečių atstovas ir ganėtinai patenkintas priduria, jog už nekorektiškas varžybas ir futbolo džiaugsmo atėmimą, kai patys varžovai privesti už saviškius raudonuoti, juos raminti ir paskui atsiprašinėti savo varžovų.

Gana čia apie nelinksmus dalykus, svarbiausia, kad „Advoco“ žaidimas po truputį stabilizuojasi, kai komanda turi aikštėje ramiau situacijas vertinančių veteranų. „Kai tik jie yra sveiki, viskas dėliojasi palankiau: jaunimas pulsuoja gaivališka sprogstamąja jėga ir tas tandemas su patirtimi puikiai veikia, ką rodo ir paskutinės trejos rungtynės“, - savo nesudėtingą pergalės receptą atskleidžia „Advoco-Griunvaldas“ vadovas. Dabar tik svarbiausias momentas turbūt bus antrojo rato susitikimas tarp šių komandų – principinės pjautynės, ar garbinga kova? Na, po ilgo laiko tarpo emocijos atslūgs, ir, manau, bus gerokai ramesnės, tačiau išankstinis nusistatymas kovoti iki galo turėtų įnešti į varžybas ne tik papildomo aromato, bet ir stipraus skonio.

 

„Nerealas“ 0:2 „GB United-Divenda“

Apie šias rungtynes be iškalbingos statistikos nieko daugiau taip ir nesužinojome, kadangi abi komandos nepanoro bendrauti su spaudos atstovais, tačiau vėlgi galima pažymėti, jog prašauta visiškai pro šalį su spėjimu. „GB United-Divenda“ ir vėl įrodė, kad vis dar sūpuojasi amerikietiškuose kalneliuose, tad kol kas apie pastovumą galime kurį laiką visiškai pamiršti. Kiek nuvylė „Nerealas“, kurie turėjo tikrai kelis neblogai sužaistus mačus, tačiau panašu, kad geriausios formos ši komanda dar nėra pasiekusi. O kad ji sugeba daugiau, esame įsitikinę ne kartą ir prieš turbūt gerokai stipresnius už save varžovus. Tačiau vis dėlto svečių patirtis tądien nugalėjo – jausdami, kad iniciatyva jų pusėje, o varžovas labiau stengiasi rezultatą ne persverti, o išsaugoti, užgulė varžovų vartus pavojingomis atakomis ir daugiausia nuoseklumu pelnė teigiamą rezultatą. Beje, ir vėl antrasis kėlinys pasižymėjo – šiame ture pagrindiniai įvykiai, lūžiai ir atomazgos vyko antrajame kėlinyje, daugeliu atveju net ir antrojoje kėlinio pusėje, tad papildomas nenuspėjamumo kąsnis žiūrovams turėjo visai skaniai nuslysti gomuriu. Tik reikėtų atsargiai, nes paskui pripratę imsim reikalauti tokio scenarijaus reguliariai.

 

„FK Vingis“ 0:1 „SK Nemenčinė“

Su spėjimu suklysta ir čia – rungtynės vyko absoliučiai ne pagal prognozuotą scenarijų. „FK Vingis“ po puikaus pasirodymo prieš „Visinčią“, panašu, nebuvo tinkamai nusiteikęs ir pasiruošęs kovoti su turnyrinės lentelės apačioje besivilkusius „SK Nemenčinės“ žaidėjus. Tačiau kaip ir buvo galima manyti, „Nemenčinės“ sudėtis pernelyg kokybiška ir pajėgi, kad ilgu laikotarpiu nesugebėtų įgauti tinkamos formos. Ar tai jau tas momentas, tas lūžio taškas, kai „Nemenčinė“ ims skinti pergalę po pergalės, ar tai tik atsitiktinis ir sėkmingas sužaidimas, pamatysime po dar kelių turų, tačiau manyčiau, kad beveik pusė sužaisto pirmojo rato yra pats tas laikotarpis, kurio reikia įsižaidimui. Taigi po šios pergalės „Nemenčinė“ išsilygina taškais su „Vingiu“ ir su nekantrumu laukia kitos savaitės, kad įrodytų, jog yra verti būti tarp pirmaujančių.

 

„Navigatoriai-LT Aqua“ 5:1 „Viesulas“

Na, pagaliau pavyko bent į temą atspėti rungtynių baigtį. Ir čia labiausiai kalti „Navigatoriai“ – kadangi tai viena stipriausių ir geriausią futbolą demonstruojančių komandų šiame divizione, tai ir jos veiksmai bei rezultatai yra lengviau prognozuojami ir pakankamai logiški. Scenarijus susiklostė taip, kad „Navigai“ jau pačioje rungtynių pradžioje galėjo lengvai atsikvėpti ir nusimesti psichologinę lyderių naštą sau nuo pečių. Tuo pačiu tai buvo ir proga mėgautis žaidimu ir atviru futbolu abiems ekipoms.

Nors rungtynių pradžia buvo gana vienoda abiem komandom, abi turėjo po keletą progelių, pirmiesiems pasižymėti pavyko šeimininkams. Kaip jau neretai būna – būtent M.Bajoriūno greičio ir asmeninio meistriškumo nuopelnas. Puolėjas nesunkiai pabėgo nuo jį saugojusio gynėjo ir išėjęs vienas prieš vieną su vartininku, nedvejodamas tiksliai smūgiavo į vartus. Tempas po įvarčio kiek pakrito, komandos žaidė apylygiai, vienodai atakavo tiek vieni, tiek kiti, ir niekas pernelyg nesistengė tokios eigos keisti. Progų turėjo irgi abi varžovės, gal ne šimtaprocenčiai šansai, bet prie didesnės sėkmės ar per savo gimtadienį pasižymėti tikrai būtų įmanoma. „Navigatoriai savo puolimą grindė tolimais perdavimais puolėjams, tačiau šie vis patekdavo į nuošales, kurių galima buvo priskaičiuoti virš 10 vien pirmam kėliny“, - kiek savo komandos taktiniu pasirodymu nusivylęs buvo „Navigų“ vadovas. Tačiau taip jau būna, kai varžovai savo gynybos liniją laiko santykinai aukštai, o tavo gretose yra toks puolėjas kaip M. Bajoriūnas. Tiesiog natūralu, kad susiklostė tokia situacija, kai „Navigai“ mušė labai anksti, o „Viesulas“ jau nebeturėjo kur dingti, tai stengėsi patys palypėti aukščiau. Tad tiesiog „Navigatoriams“ turbūt neįmanoma buvo susilaikyti nuo tokių gundančių perdavimų į priekį ir į plotą.

Antras kėlinys „Navigatoriams“ prasidėjo labai sėkmingai: L. Mažeika gavo perdavimą prie baudos aikštelės ribų, smagiai susitvarkė sau kamuolį ir nuo 16 metrų tiksliu spyriu pasiuntė kamuolį į vartus – 2:0 ir jau visai ramuma. „Po šio įvarčio „Viesulas“ neberado jėgų, tiek fizinių, tiek psichologinių, tad atsigauti jiems nepavyko ir toliau pasipylė įvarčiai“, - rezultatyvią pergalę toliau aiškino „Navigatorių“ vadovas. Dar vieną neišpasakyto grožio įvartį galva po kampinio pelnė tas pats M. Bajoriūnas, kuris dabar vėl susigrąžino rezultatyviausiojo diviziono žaidėjo statusą ir į savo saskaitą įsirašo jau penktąjį tikslų smūgį šį sezoną. Dar gal kiek ankstoka, tačiau paraiška į auksinį batelį pateikta rimta. Vėliau sėkmingai atšokusį kamuolį į vartus siunčia dar ir gynėjas R. Davidovičius, o po maždaug 20 minučių 11 metrų baudinį, kurį uždirbo V. Černiauskas, realizuoja tas pats L. Mažeika – 5:0 ir „Viesulas“ visiškai sugniuždytas. Žinoma, esant tokiam rezultatui atsipalaiduoja ir „Navigatoriai“, visi užsinori įmušti, aikštėje įsivyrauja šiokia tokia netvarka, o į žaidimo taktinius aspektus pradedama nebekrepti dėmesio. Galima kartais, ypač kai 5:0 laimi. Pasijungę į ataką šeimininkų gynėjai pamiršta apie savų vartų saugumą, tačiau atloštas vienas įvartis jau nieko nebekeitė ir „Navigatoriai“ švenčia labai užtikrintą ir svarbią pergalę.

Daug geresnis antrasis kėlinys kilo iš to, kad pirmąjį kėlinį „Navigatoriai“ per daug skubėjo, žaidimą rėmė tolimais ir dažnai netiksliais tolimais perdavimais, o kamuolys visiškai nesilaikė saugų grandyje. Antrasis kėlinys buvo visiška priešingybė – žaidėjai aprimo, stengėsi paraičioti ir tinkamai įžaisti kamuolį, o tik tada atlikti perdavimą, kas smarkiai pagerino tikslumą, o tuo pačiu ir pavojingų epizodų skaičių. Užlaikytas kamuolys aikštės viduryje atlaisvindavo plotus kraštuose, o ten paleisti saugai tiesiog draskė su malonumu varžovų gynybą. Nors „Navigų“ greičiai ir meistriškumas ir buvo gerokai aukštesniame lygyje negu „Viesulo“, tačiau iš pastarųjų gretų galima išskirti K. Pavliuk pasirodymą, kuris momentais tikrai neatrodė prastesnis už savo varžovus.

 

ANONSAS

„GB United-Divenda“ – „Audra“

Reikia mėginti laikytis dabar priešingo trendo – šeimininkų forma pakrypo viršun, tad dabar, kai susitinkama bus su ant popieriaus už save silpnesne komanda, „GB United-Divenda“ turės puikią progą bent kiek pasigerinti savo turnyrinę poziciją ir susigrąžinti diviziono lyderės statusą. Bent iš dalies. Nes lengva tikrai nebus įveikti tvirtą ir kietą „Audros“ vyrukų gynybą, tačiau nerezultatyvi ir užtikrinta pergalė yra visai tikėtina – 2:0.

„Naujieji Verkiai“ – „Nerealas“

Drąsu čia sezono pradžioje svaidytis tokiais pareiškimais, tačiau manau, jog problemų čia šeimininkai visai neturės. Namų stadione tiesiog kamuolys vaikščios pagal „Verkių“ užgaidas, o „Nerealas“ nespės gaudyti savo varžovų. Viskas išsispręsti turėtų dar pirmajame kėlinyje – 3:0.

„Viesulas“ – „Visinčia“

Susitikimas, kuriame pamatysime turbūt panašiausio pajėgumo komandų susidūrimą. Abi čia žengia po skaudžių pralaimėjimų, tik „Viesului“ psichologiškai turbūt lengviau, kai pralaimėta absoliutiems lygos favoritams, tad sutriuškinimo giliai į širdį imti jie neturėtų. Kitas atvejis su „Visinčia“ – ar jie sugebės persigrupuoti ir susikaupti prieš stipresnį varžovą negu praėjusiame ture? Manau, kad taip, bet iki pergalės šiek tiek trūks – 2:2.

„SK Nemenčinė“ – „Lentvaris“

Nors „Lentvaris“ ir laimėję daugiau, tačiau čia favoritu laikyčiau „Nemenčinės“ vienuolikę. Jų kovingas, komandinis ir trumpų perdavimų žaidimas turėtų būti  pernelyg kietas kąsnis „Lentvariui“. Kėlinį atsilaikyti tikrai turėtų, bet antrajame, manau, jėgų pritrūks – 2:1.

„Advoco-Griunvaldas“ – „Vingis“

Vertinant paskutinius mačus, „Advoco“ tikrai turi pranašumą prieš savo varžovus, tačiau nepamirškime, kad turnyrinėje lentelėje viską lemia vienas ar pora gerai sužaistų mačų, tad apie gerą sportinę formą ar nuoseklų žaidimą kalbėti anksti. Tačiau bent jau braižas stabilesnis šeimininkų – 3:1.

„Navigatoriai LT-Aqua“ – „Širvinta“

Rungtyniauti svečiai atvyks be vieno savo lyderių D. Tamašausko, tad tai bus dar viena didelė kliūtis teigiamo rezultato link. Teoriškai „Širvinta“ galėtų savo kieto žaidimo rezimu išmušti iš vėžių savo varžovus, tačiau ant dirbtinės dangos stadiono tą padaryti bus pernelyg sunku. Dar viena triuškinanti pergalė ir lyderių vardo užtvirtinimas – 4:1.