Ir taip įtemptą bei permainingą VRFS III lygos sezoną vainikavo keli didesni ar mažesni „boom“, pakoregavę komandų išsidėstymą kovoje dėl čempionų titulo, dėl bronzos medalių ir dėl išlikimo.

Turbūt ne vienas, sužinojęs paskutinius sezono rezultatus, kilstelėjo antakį. Ypač po akiplėšiškų Baltų lygiųjų su Versme, kurios dovanojo aukso medalius FK Medžių komandai.

 

Granitas – FK Medžiai 0:1 (0:1)
Naujosios Vilnios stadionas. Teisėjas – D. Šimėnas.
6' Dainius Jagminas 0:1

Prieš ankstyvas sekmadienio rungtynes Medžių nuotaikos buvo vidutinės. Jų negerino prisiminimai po rūgštaus pralaimėjimo Spartakui. Dargi buvo sunku nuspėti, jog Versmė gali klupti mače su Baltais. Vis tik savo darbą žaliai balti privalėjo atlikti iki galo.

Ir atliko, įveikdami Granitą klampokose rungtynėse ant tikros rudeninės aikštės. Vienintelį ir pergalingą įvartį svečiai įmušė jau pirmosiomis minutėmis. Dainius Jagminas prisiminė, kad kažkada ir jis mušdavo įvarčius, tad įsirašė savo pavardę į protokolą kaip vienintelio tikslaus smūgio autorius.

Iškovoję pergalę, Medžiai santūriai pasidžiaugė ir pradėjo galvoti apie SFL Taurės pusfinalio rungtynes su FKK Spartaku. Ir galimą revanšą.

Tačiau po kelių dienų jų pasirengimą sujaukė ir vyravusią rimtį sutrikdė atskriejusi žinia iš Kauno – NFA stadione pasibaigusiame mače Elektrėnų Versmė ir Kaišiadorių Baltai sužaidė lygiosiomis 1:1.

Tai reiškė, kad FK Medžiai išlieka pirmoje vietoje ir veiksmo filmo scenarijumi ima III lygos nugalėtojų titulą. Kažkas panašaus, kaip 2013–aisiais Žalgiris laimėjo A lygą, sulaukęs naujienų apie Klaipėdos Atlanto ir Gargždų Bangos lygiąsias.

Medžiai nebuvo visiškai kapituliavę, tikėjo savo sėkme, todėl komandos delegacija vyko į Kauną stebėti lemiamų rungtynių.

„Tikras kosmosas. Buvo nedidelė menka viltis, tačiau mes ja tikėjome“, – džiaugėsi Medžių vadovas ir treneris Paulius Glosas, su bendražygiais palaikęs Baltus NFA aikštelėje.

Na, o Medžių kelionė atgal į Vilnių vėlų antradienio vakarą šiek tiek užsitęsė.

„Kelionė užtruko ir buvo ilgesnė, nei įprasta. Teko stoti įvairiose užeigose, mėgautis, dainuoti“, – pasakojo Paulius.

 

VJFK Trakai – FKK Spartakas 2:1 (0:0)
Trakų naujas stadionas. Teisėjas – D. Ramanauskas.
65' Tomas Pučinskas 1:0
68' Tomas Bielickas 1:1
72' Ernestas Zakarevičius 2:1

Nelaimėję šių rungtynių, VJFK Trakai būtų nusiritę atgal į SFL A divizioną. Ir būtų šiek tiek gaila, nes ši įdomi, jauna komanda sužaidė ne vienas puikias rungtynes ir įrodė esanti verta vietos III lygoje.

Įrodė ir paskutiniame ture, laimėdami didelės svarbos rungtynes.

„Labai džiaugiamės, kad turimomis pajėgomis pavyko išsaugoti vietą šioje lygoje tarp stiprių ir gerų komandų“, – pažymėjo trakiškių treneris Vidmantas Zagurskas.

Bet jūs net neįsivaizduojate, koks nusivylimas tvyrojo FKK Spartako stovykloje po šio paskutinio turo.

Komandos kapitonas Igoris Krasinas papasakojo, kad viduje buvo sprendžiama dilema, kaip elgtis Trakuose. Svarstyta, ar rizikuoti ir Trakuose mesti visas pajėgas, žaisti „full atack“ režimu, ar šiek tiek pasitaupyti prieš trečiadienį laukusį Taurės pusfinalį su FK Medžiais. Rizikuoti būtų rizikinga, nes trys pagrindo žaidėjai turėjo po tris korteles ir dar vieno įspėjimo atveju būtų praleidę pusfinalį.

„Manėme, kad mūsų šansai laimėti medalius menki, nes nelabai tikėjome, kad per kitas trejas rungtynes viskas sukris taip, kaip mums reikia, todėl Trakuose nusprendėme pasisaugoti“, – prisiminė I. Krasinas.

Neįtikėtina, bet viskas sukrito būtent taip. Ir po pergalės Trakuose Spartakas dabar galbūt puikuotųsi trečioje pozicijoje.

Aišku, jokių garantijų, kad svildami Navigatoriai sekmadienio vakarą nebūtų išlupę pergalės prieš Aktą, čia jau prasideda svaičiojimai „kas būtų, jeigu būtų“, tačiau ukmergiškių apmaudo tai nenumalšino.

„Padarėme klaidą, bet nusišluostėme snarglius ir visą dėmesį sutelkėme SFL Taurei, kur pasistengsime išgelbėti savo sezoną, – sakė Spartako kapitonas. – Ir kas galėjo pagalvoti, kad III lyga bus tokia nereali, su tokiu fantastišku finišu...“

 

Advoco–A komanda – SK Nemenčinė–Hegvita 3:0 – be kovos
Širvintų stadionas. Teisėjas – D. Petraška.

Kad savaitgalį neteks žengti į aikštelę ir tris taškai atiteks už dyką, Advokatai žinojo iš anksto, tik garsiai apie tai netrimitavo.

„Žinoma, norėjome sezoną pabaigti savo jėgomis iškovota pergale, žaisdami. O jei ieškoti techninės pergalės pliusų, tai galima pažymėti, kad sutaupėme ir savo laiko, ir pinigų už stadiono nuomą“, – praktiškai situaciją įvertino Advoco vadovas Artūras Krasnoložskis.

Net turėdami techninį laimėjimą 3:0 ir 26 taškus, Advoco su dideliu nerimu laukė paskutinių sezono mačų.

„Pamatę, kad Trakai laimėjo prieš FKK Spartaką supratome, kad vilčių išlikti lygoje vis mažėja“, – prisipažino Artūras.

Jis buvo tikras, kad ir Navigatoriai laimės prieš Aktą. Bet gavosi priešingai. O išsigelbėjimu Advokatams tapo Ozo ir AFK nulinės lygiosios.

„Taip išėjo, kad mus ištraukė AFK. Todėl visos komandos vardu noriu jiems padėkoti!“, – teigė A. Krasnoložskis.

 

AFK – Ozas 0:0
Senvagės stadionas. Teisėjas – N. Vasiliauskas.

Tai buvo lygiosios, kurios netenkino nė vienos komandos. AFK jos reiškė net teorinių vilčių laimėti medalius pabaigą, Ozui nuosprendis buvo dar žiauresnis – komanda krenta į SFL A divizioną. Tiesa, po šio mačo Ozas dar nebuvo devintas, bet situacija tapo tragiška po Akto pergalės prieš Navigatorius.

Abi komandos Senvagėje pirmiausiai suko galvas kaip įmušti ir progų sukūrė, bet į įvarčius jų nekonvertavo.

„Gana liūdna, kad nepavyko sezono baigti pergalingai. Žaidėme geriau, bet nesugebėjome sukurtų progų paversti įvarčiais, – apgailestavo AFK atstovas Gediminas Sinkevičius. – Antra vertus, Ozui tai buvo išlikimo rungtynės, todėl žinojome, kad bus sunku.“

„Kaip ir visada, kaip ir ne pirmą ir ne antrą kartą šiemet, mus pavedė prasta progų realizacija, – trumpai komentavo Ozo žaidėjas Gediminas Skrockas. – Ir šiame mače buvo tas pats. Turėjome du išėjimus vienas prieš vieną su vartininku, bet nieko iš to neišspaudėme.“

Apmaudu Ozui, faktiškai krentančiam iš III lygos, nors tą dar reikės patvirtinti oficialiai, jei koks kitas kolektyvas nesubyrės ir t.t.

Apmaudu ir AFK, kuriems iki medalių trūko tik taško.

„Dar labiau apmaudu pasidarė, kai sužinojome, kad Navigatoriai nusileido Aktui. Bet tą paaiškinti paprasta. Navigai jau žinojo, kad užsitikrino trečią vietą. Neabejoju, kad esant reikalui ir būtinybei nugalėti, jie būtų laimėję“, – tikino G. Sinkevičius.

 

Aktas – Navigatoriai 2:1 (1:0)
Senvagės stadionas. Teisėjas – N. Vasiliauskas.
22' Martynas Rumkis 1:0
79' Juozas Dūdėnas 2:0
87' Modestas Bajoriūnas 2:1

Po tokios pirmenybių baigties Spartako ir AFK nusivylimas suprantamas. Antra vertus, mes niekada nesužinosime, kaip Navigatoriai būtų sužaidę paskutines rungtynes, jei jas žūtbūt reikėtų laimėti. Gal būtų pavykę, o gal ir ne... Visaip gali būti, kaip sakė premjeras.

„Visi, kurie matė rungtynes, turėtų sutikti, kad mes kovojome dėl pergalės ir norėjome laimėti. Stengėmės ir tik neišnaudotos progos lėmė, kad nesugebėjome išsiveržti į priekį“, – po rungtynių tvirtino Navigatorių vadovas Kęstutis Maželis.

Rungtynių pabaiga jam susiklostė košmariškai – klaida gynyboje kainavo antrą praleistą įvartį, o po to Kęstas užsidirbo ir raudoną kortelę.

Nurimus emocijoms, K. Maželis dar kartą apgailestavo dėl neišnaudotų progų ir pridūrė: „Progų turėjome daugiau. Labai nuvylė teisėjo darbas, jis šį kartą leido Akto futbolininkams per daug kietai ir nebaudžiamiems žaisti. Mėgėjų futbole, manau, taip neturėtų būti, nes vėliau gali nebesuvaldyti rungtynių ir privesti prie žaidėjų traumų. Sekmadienį turbūt kortos taip sukrito, kaip niekada daugiau nesukris gyvenime, tai gal mums šioks toks atpildas už ganėtinai sunkų sezoną.“

„Galų gale išspaudėme tai, ko mums ir reikėjo“, – lengviau atsikvėpti galėjo Akto treneris Nerijus Jakučionis.

Siekis išlikti III lygoje, anot jo, nebuvo „misija neįmanoma“. Ir kai komanda prie pirmame rate surinktų 3 taškų antrame prideda 23, rodo, kad Akto Geniai turi tvirtus kiaušinius.

Tačiau net ir šiose lemiamose sezono rungtynėse Akto sudėtis rinkosi sunkiai, ilgai grėsė pavojus žaisti be visų pagrindinių žaidėjų.

„Smagu, kad chebra mobilizavosi, dalis atvyko traumuoti ir svariai prisidėjo siekiant rezultato. Rungtynių įkarštyje tikriausiai pasimiršta visi skausmai, – svarstė Nerijus. – Visas šis noras bei užsivedimas mums ir padėjo, vyrai „užeidavo podcatais“, sužaisdavo kiečiau. Patys šį sezoną prisižaidėme iki to, kad tik pergalė tenkino paskutinėse rungtynėse. Bet tikslas pasiektas.“

 

Elektrėnų Versmė – Kaišiadorių Baltai 1:1 (0:0)
Kauno NFA stadionas. Teisėjas – U. Veprauskas.
71' Aivaras Klinkevičius 0:1
81' Audrius Labanauskas 1:1

Atrodė, kad antradienio vakarą Kauno NFA stadione buvo likę tik formalumai: Versmė pasiima pergalę prieš Baltus ir karūnuojama naujaisiais III lygos čempionais.

Mažai buvo abejojančių tokia atomazga ir tik Medžiai bei Baltai turėjo kitą nuomonę. Baltai, kurie po dešimties rungtynių rudens rate savo sąskaitoje turėjo apskritą 0 taškų!

„Buvome įsižeidę dėl išankstinių mums nepalankių prognozių, – tikino Baltų treneris Romas Jankauskas. – Ir apžvalgininkas žadėjo rungtynes be intrigos (6:1), o Versmės totolizatoriuje apskritai buvo tokių spėjimų kaip 7:0 ar 9:0. Tai užgavo mus ir motyvavo.“

Suprantama, kad Versmė dominavo visas rungtynes, kontroliavo situaciją ir kūrė progas, bet jų neišnaudojo. Ir kaip neretai nutinka, patys praleido įvartį – 71 min. Baltų ataką tolimu tiksliu smūgiu baigė Aivaras Klinkevičius. Po dešimties minučių rezultatą išlygino Audrius Labanauskas. Tačiau išplėšti auksinės pergalės Elektrėnų komandai nepavyko – 1:1.

„Sunku rungtyniauti prieš komandą, kuri nežaidžia, o visi sustoję ties baudos aikštele ginasi. Tokiu atveju sunku rasti erdvių progoms. Ir nors jų turėjome, kamuolys niekaip nerasdavo kelio į vartus. Esame nusivylę“, – pripažino Versmės vadovas Roma Ščiuka.

„Nusprendėme žaisti pagal savo galimybes, nuo gynybos. Nežinau, ar tai galima vadinti autobuso taktika, bet akcentas iš tiesų buvo skirtas gynybai, – neslėpė R. Jankauskas. – Vaikinai atidirbo puikiai ir planas pasiteisino.“

Treneris tvirtino, kad Baltai nė už ką nenorėjo pabaigti rudens rato su 11 pralaimėjimų serija ir padarė viską, kad bent šiek tiek praskaidrintų sau nuotaiką po užsitęsusių nesėkmių.

Kaišiadorių futbolininkus motyvavo ir nuoširdus Medžių palaikymas NFA stadione.

„Tai buvo be galo malonu. Mes nuo senų laikų turime grupelę mus palaikančių žmonių. Kaune į rungtynes atėjo ir čia gyvenantys mūsiškiai. Tačiau kai pamatėme, kad yra organizuotas palaikymas ir skanduotės – nustebome. Tai Medžiai pasistengė. Po rungtynių džiaugdamiesi atbėgo pasveikinti ir padėkoti. Pasakiau, kad tikriausiai nusipelnėme alaus. Turime – atsakė. Šitaip motyvavo mus jau po rungtynių“, – juokėsi R. Jankauskas.

FK Medžiams šiomis dienomis skrieja sveikinimai. Nuo apžvalgininko taip pat. Nugalėtojus pasveikino ir Versmės komanda: „Sveikiname su čempionišku sezonu. Jūs buvote to verti.“

​