Taigi taigi, baigės VRFS rengiamos III lygos pirmenybės. Šiemet kaip niekad daug sulaukėme įdomių baigčių. Jeigu ne paaiškėjęs gerokai anksčiau čempionas, tai patį sezoną galima būtų vertinti kaip tikrą fantastinį trilerį su visa gausa kovinių elementų. „Viltis“ tik paskutiniame ture iškovojo antrąją vietą, o „Prelegentai“, turėję puikius šansus pasipuošti sidabro medaliais, ėmė ir padovanojo juos varžovams. Maža to, pralaimėję paskutinius du svarbiausius susitikimus, neteko ir trečiosios vietos, kurioje antrus metus iš eilės finišavo „Fakyrai“. Iš III lygos krenta „Užupis“, „Naujieji Verkiai“ bei „Navigatoriai“. Peržaidimo mačui rengsis „Carlsberg“ taurės finalininkas „Ozas“. Jų varžovu bus „Modulis“ arba „Širvinta“ (to mačo pralaimėtojas). Taigi, kaip ir visi taškai sudėlioti, belieka apžvelgti paskutinį turą ir padėkoti visoms ekipoms už puikias emocijas, nuostabius įvarčius bei, žinoma, gerą nuotaiką Vilniaus ir jo rajono stadionuose!

 

TAIP  0:1  Viltis
Lapkričio 7 d., 19:00 val., LFF stadionas
 

Lemiamą mačą „Viltis“ sugebėjo susikaupti maksimaliai ir įveikė III lygos čempionus tik dar kartą patvirtindami, kad jie yra viena iš nedaugelio šios lygos komandų, galinčių rimtai pasikapoti su „TAIP“. Ir, kaip parodė sekmadienio varžybos tarp „Fakyrų“ bei „Prelegentų“, ši pergalė tapo lemiama ir padėjo jiems užsitikrinti antrąją vietą debiutiniame sezone.

Aišku, čia galima kelti klausimą, kaip būtų pasibaigusios rungtynės, jeigu „TAIP“ vis dar nebūtų garantuoti dėl pirmosios vietos, tačiau realybė yra ta, kad prieš „Viltį“ paprastai visi stengiasi žaisti iš visų jėgų ir niekada jiems lengvai nepasiduoda. Ypač kai „Viltis“ ir taip smarkiai susikivirčijusi su didžiąja dauguma lygos komandų. Taip kad čia pastoviai tampa principo reikalas laimėti prieš „Viltį“. Tą patį patvirtino ir „TAIP“ ekipos žaidėjai, teigę dar prieš varžybas, kad treneris neleido jiems pralaimėti. Negalėjo ir nenorėjo pralaimėti ir „Viltis“, tad aikštėje nuo pirmų minučių užvirė lygių varžovų dvikova. Rimtų progų pasižymėti pirmajame kėlinyje daugiau turėjo svečiai, kurie turbūt porą kartų smūgiavo labai pavojingai iš baudos aikštelės, tačiau abu kartus pavyzdingai poziciją užsiėmęs buvo T. Dudėnas. „TAIP“ ekipa nors ir laikė kamuolį turbūt ilgiau, tačiau „Viltis“ savo sutankintą gynybą laikė gana tvirtai. Kartą G. Mikulėnas labai gudriai ir gražiai suklaidino „Vilties“ gynėją ir įnėręs į baudos aikštelę palei galinę liniją mėgino atlikti perdavimą komandos draugui į centrą, tačiau ten gana nesunkiai sumanymą perskaitė „Vilties“ gynėjai. Daugiau labai pavojingų momentų kaip ir nebuvo, o pagrindinis veiksmas vyko aikštės viduryje ar baudos aikštelių prieigose.

Antrojo kėlinio pradžia, kaip paaiškėjo vėliau, tapo pergalinga „Vilčiai“. Svečiai surengė kelias pavojingas atakas iš eilės, o vienos jų metu „TAIP“ vartininkas paliko neapdairiai vartus tuščius ir išbėgo toli į aikštės gilumą. „Vilties“ puolėjas smūgiavo iš toli į vartus, tačiau ten puikiai savo vartų sargą pasaugojo „TAIP“ gynėjas, pamušęs kamuolį vartininkui, o pastarasis, atskubėjęs iš aikštės gilumos, nedvejodamas čiupo kamuolį rankomis. Teisėjas skiria laisvą smūgį iš kokių 6 metrų – epizodas diskutuotinas, tačiau priekaištų teisėjo sprendimui nereikėtų turėti bet kuriuo atveju – manyčiau, kad šio epizodo metu teisėjas turėjo visišką pasirinkimo laisvę, kaip traktuoti šį epizodą. O žiūrint iš kitos pusės, tai buvo didžiausia klaida vartininko – nors ir gelbėjo kelis kartus savo komandą T. Dudėnas, tačiau tąkart ir išbėgo neapdairiai, ir paskui rankomis tikrai rizikingai sužaidė, nors aplink nebuvo nė vieno „Vilties“ žaidėjo. Tad kaltinti kaip ir nelabai ką kitą lieka. „Viltis“ įžaidžia laisvą smūgį, T. Chomičius lupa kamuolį iš visų jėgų, jį dar liečia ir T. Dudėnas, ir kažkuris iš sienelėje buvusių žaidėjų, tačiau kamuolys vis tiek suranda tinklą – 0:1. Išsiveržę į priekį svečiai dabar jau aiškiai atsitraukia į gynybą ir laukia, ką jiems šiuo atveju pasiūlys „TAIP“ ekipa. O pastariesiems tądien atakoje smarkiai trūko aštrumo – tikrai rimtą progą „TAIP“ turėjo bene vieną kartą, kai po perdavimo iš krašto galėjo pasižymėti G. Mikulėnas, tačiau ten komandą išgelbėjo ir vartininkas, ir paskui į pagalbą atskubėję gynėjai. Per likusį laiką vaizdas aikštėje smarkiai nesikeitė – „TAIP“ mėgino lipti ir klimpo į „Vilties“ gynybą dar aikštės viduryje, o „Viltis“ pavojingai ir dar kartą rezultatyviai kontratakuoti taip ir nesugebėjo, kadangi visą dėmesį skyrė savų vartų saugumui. Teisėjas švilpia rungtynių pabaigą ir skelbia „Viltį“ iškovojusią pirmąją oficialią pergalę prieš „TAIP“ didžiajame futbole.

 

Aktas  3:1  Kruša
Lapkričio 8 d., 14:00 val., Fanų stadionas
 

„Pergalingai“ sezoną užbaigęs „Aktas“ kyla į šeštąją vietą ir taškais išsilygina su „TEC“ ekipa. Lyg ir visai nedaug, atrodo, iki tos trečiosios ar ketvirtosios vietos, tačiau tas 6 taškų laiptas (kuris gali padidėti ir dar daugiau) vis tiek yra pakankamai santykinai didelis ir ganėtinai saugus. Tad sakyčiau, jog vis tik šį sezoną, „geniai“ gavo visiškai pelnytą vietą pagal savo žaidimą. Jeigu būtų demonstravę jį tokį, kokį turėjome progą stebėti sezono antroje pusėje, tai garantuotai jie būtų pretendentai į medalius.

Deja, sezono pradžia jiems buvo labai nesėkminga ir iš esmės didžiąja dalimi nulėmė jų finišo poziciją. Lyg ir žiūrint į istorinius rezultatus norėtųsi pergalės prieš „Verkius“, „TEC“ ar „Viltį“ sezono pradžioje, tačiau realybė buvo ta, kad ekipa startavo tikrai ne taip gerai pasiruošusi kaip kitos komandos, tad ir rezultatai buvo atitinkami. Laikui bėgant ir sudėtis susižaidė geriau, ir sugrįžo traumuoti ar atostogavę lyderiai, tad tapo taškus rinktis kur kas lengviau, o atakas vystyti paprasčiau. Tuo tarpu "Krušos" sezonas buvo, sakyčiau, gana pastovus. Komanda pirmajame rate kurį laiką buvo net ir tarp keturių stipriausių lygos ekipų, tačiau vėliau išryškėjo didesnis kelių komandų pranašumas ir „Kruša“ buvo priversta tenkintis besikeičiančia vieta turnyrinės lentelės viduryje.

Nors didesnis amžiaus vidurkis antrojoje sezono pusėje ir turėjo kirsti per rezultatus, realybė yra ta, kad tiek pirmajame, tiek antrajame rate „Kruša“ surinko identišką skaičių taškų – 18. Nors raudonos spalvos ir daugiau antrajame rate, tačiau pirmajame prisidėjo ir laimėtos kelios nesunkios taurės varžybos, be to, „Kruša“ antrajame rate nesužaidė nė vienerių rungtynių lygiosiomis, tad raudonos spalvos iškart daugiau ir ji labiau rėžia akį už geltoną. Iš kitos pusės žiūrint, tai lėmė ir tai, kad varžovai taip pat surinko daugiau taškų, dėl ko atsiplėšė į priekį nuo „zebrų“ – sužaisdami lygiosiomis jie atimdavo taškus ir iš savo varžovų. Dabar taškus lengva ranka nusiraškė jau „Aktas“, įmušęs per pirmą valandą 3 įvarčius, likusį pusvalandį tiesiog atsipalaidavę mėgavosi likusiu sezono pusvalandžiu. Mėgavosi juo ir „Kruša“, dar spėjusi garbės įvartį pelnyti, tačiau „Aktas“ vis tiek smarkiai dominavo šiame mače, ir nors nuoskaudas dėl pralaimėjimo taurės pusfinalyje ir galima buvo įžvelgti, tačiau komanda po truputį įsivažiuos ir, tikėkimės, bus pasirengusi pretenduoti į „Omnitel“ taurės prizines vietas.

 

Užupis  1:1  Naujieji Verkiai
Lapkričio 9 d., 14:00 val., VPU stadionas
 

Panašu, kad būsiu smarkiai pervertinęs „Verkių“ motyvaciją ir norą laimėti šiame mače. Žinodamos, jog jau nėra net ir teorinių šansų kitąmet išsikovoti teisę ir toliau žaisti III lygoje, komandos turbūt nutarė tiesiog atžaisti šį mačą iš reikalo. Tai rezultatas praktiškai ir atitiko rungtynių apibūdinimą – paprastos ir nerezultatyvios lygiosios.

Apie mačą daug informacijos neturiu, tačiau rezultatu patikėčiau turbūt tik vienu atveju – „Verkių“ gretose turėjo nežaisti visas jaunimas iš VGTU komandos ir dar keli lyderiai. Kitaip tai rezultatas labai jau neįtikimas. Nors jeigu dar kartą pažvelgsime į stadioną, kuriame komandos turėjo žaisti, tai visai galimas daiktas, kad apkasuose šiaip ne taip „Užupiui“ pavyko apsiginti, tai yra ne futbolą žaidžiant, o kupstuotoje aikštėje žaidžiant kažkokį fizinį žaidimą su kamuoliu. Na, galima ir be jo, bet techniškai žiūrint tai čia vis tiek turėjo būti futbolas. Ir jeigu atsimintume visus apskritai „Užupio“ surinktus taškus šiame sezone, tai visi iki vieno buvo surinkti būtent apgailėtinos kokybės aikštėse. Ir visi namuose.

Gal ir smagus įrašas, kai namų aikštelė yra tavo tvirtovė, tačiau būtų smagiau, jeigu kitą sezoną teorinės kalbos apie prastų aikščių uždraudimą išties virstų realybe ir visa lyga galėtų bent kažkiek pakilti į aukštesnį lygį. Gaila, aišku, kad „Verkių“ kitąmet jau III lygoje nepamatysime, nes potencialiai tai ekipa pagal savo sudėtį ir galimybes galėtų pretenduoti į top-5, tačiau taip jau lėmė šis sezonas, kad retai kada pavykdavo surinkti varžyboms pakankamai išsibarsčiusią ir nuolat kita veikla užsiimančius žaidėjus.

 

FKK Spartakas  1:1  Salininkai
Lapkričio 9 d., 14:00 val., Ukmergės centrinis stadionas

Rungtynės, kuriose “Salininkai” negalėjo leisti sau pralaimėti, todėl jiems buvo būtinas bent taškas. O tą tašką pasiimti sugebėjo. Mačas prasidėjo gan kietu futbolu, tačiau rimtesnių traumų pavyko išvengti. Aikštelėje nuo pirmųjų minučių užvirė kieta kova, ko pasėkoje, motyvacijos netrūko nė vienoje iš stovyklų. Pirmasis kėlinys gaunasi toks tuštokas ir visi įdomumai prasideda, kuomet dauguma žaidėjų aikštelėje supranta, jog tuoj prasidės pertrauka. 42-ąją susitikimo minutę aikštelės viduriu į baudos aikštelę įkerta Jurij Račko ir šis gavęs perdavimą iš komandos draugo, sviedinį tiksliai siunčia į ukmergiškių vartų tinklą. Maža to netrukus puikią progą padvigubinti persvarą ir galutinai „Spartakui“ sugadinti nuotaiką turi Aleksandras Krasauskas. Tačiau pastarojo smūgis skrieja visai šalia virpsto. Atrodytų jau lyg ir turėtų prasidėti pertrauką, bet teisėjas dar leidžia šeimininkams pabaigti ataką, kurios metu jie turi puikų šansą rezultatą išlyginti, kuomet vienas iš ukmergiškių smūgiuoja praktiškai iš vos kelių metrų, o kamuolį gaudo salininkiečių vartų sargas. Pavojaus svečiai išvengia ir teisėjas leidžia abiem klubam eiti šiek tiek atsikvėpti.

Antroje mačo dalyje „Salininkai“ puikiai suprasdami, kad rezultatas švieslentėje jiems kuo puikiausiai tinka, todėl nebėra ko draskytis ir didelėmis pajėgomis atakuoti. Todėl nieko keisto, kad pozicinę kontrolę perėmė „Spartakas“ ir vis dažniau kombinuodami siekė rasti kelių prie svečių ekipos vartų. Tie keliai buvo rasti 63-ąją minutę, kuomet Mindaugas Morkūnas perdavimu kiaurai praskrodžia priešininkų baudos aikštelę, kol kamuolys randa Karolį Džiovalą. Šis jau tiksliu ir užtikrintu smūgiu lygina rezultatą ir sukelia nemažai nerimo „Salininkams“. Likusį laiką abi ekipos kažko įspūdingo nepademonstruoja. Tiesa, svečiai po kampinio atlieka gan efektingą smūgį, bet tame epizode puikiai sužaidęs ukmergiškių vartininkas išgelbėja komandą nuo pralaimėjimo. Taigi, mačas taip ir baigiasi lygiai bei taikiai. „Salininkams“ lieka nemažas nerimas dėl išlikimo lygoje. Jiems trečiadienio atidėtos rungtynėse reiks jau nebe lygiųjų, o pergalės. P.S. užbėgant įvykiams už akių galime pataisyti, jog tą pergalę iškovoti pavyko ir pereinamąsias varžybas žais „Ozas“. Taip, tas pats „Ozas“, kurie jau netrukus grumsis ir „Carlsberg“ taurės finale.

 

Ozas  4:0  TEC
Lapkričio 9 d., 17:30 val., LFF stadionas

„Ozas“ jau žinojo kaip tądien sužaidė „Salininkai“. „Ozas“ prieš rungtynes turėjo 30, „Salininkai“ jau po rungtynių su „Spartaku“ 32. Tad bet kokiu atveju, netgi jei ir oranžiniai laimi – teks prašyti paslaugos „Prelegentų“. Bet iš kitos pusės, jeigu „merkiami“ taškai prieš liūtus – reikalai išvis tampa nebepataisomi ir be viso didžiojo „Carlsberg“ taurės finalo dar bus tikras nervų karas peržaidimo rungtynėse prieš IV lygos ketvirtą komandą.

Tačiau „Ozas“ intrigą išlaikė ir nors susirinkimo gausa tikrai neblizgėjo (į varžybas atsivežė vos pora keitimų), vis tik tai nesutrukdė iškovoti svarbios pergalės ir viską palikti „Prelegentų“ rankose bei kojose. Viskas prasidėjo gan anksti ir jau 6-tą minutę Giedrius Šablinskas išvedė šeimininkus į priekį. Kėlinio pabaigoje rezultatą padvigubinti pavyko Gediminui Jucevičiui. Tuo tarpu „TEC‘ai“, rungtyniavę be pagrindinio savo puolėjo Vaidoto Pranio, atakoje neatrodė itin žvalūs ir dažna pusprogė tiesiog sudegdavo prie baudos aikštelės ribų arba „Ozo“ vartininko rankose.

Antrajame kėlinyje šeimininkai nesiliovė mušę įvarčių. Vis tik jau ir taip buvo aišku, kad įvarčių santykis oranžinių yra žymiai geresnis už „Salininkų“ ir pastariesiems trečiadienį sužaidus lygiosiomis su „Prelegentais“, bus žiūrima būtent į įvarčių santykį. Tad jau 75-ąją minutę tas pats Giedrius Šablinskas „apsiformino“ dublį ir praktiškai nulėmė susitikimo baigtį. Dar netrukus iš aikštelės šalinamas svečių ekipos vartininkas Maksimas Bechterevas ir liūtams iš visiškai prastai virsta į totaliai katastrofiškai. Vis tik netekti vartininko, tai tas pats, kas netekti dviejų žaidėjų iškart. Išimamas aikštės žaidėjas, kuris tikrai vartų negina užtikrintai bei savaime aišku komanda priversta žaisti be vartų sargo, Liaudiškai ir ūkiškai tariant - minus du. Maža to Vytas Galeckas už poros minučių dar „įvynioja“ ir ketvirtą įvartį bei prisideda prie „TEC“ kolektyvo triuškinimo. Svečiai gi po praėjusio turo staigmenos ir pergalės prieš „Fakyrus“, prieš „Ozą“ nenusiteikė taip aktyviai ir nors varžybos nieko ir nebelėmė – nėra ypatingai malonu pabaigti čempionatą tokiu triuškinamu pralaimėjimu.

 

Fakyrai  4:1  Prelegentai
Lapkričio 9 d., 20:00 val., LFF stadionas

Rungtynes, kurias bent jau „Fakyrams“ buvo galima pavadinti mirk arba gyvenk. Jokia kitokia baigtis nei pergalė šeimininkų (sakykime nominalių) negelbėjo. Todėl susirinkti, nusiteikti kovai reikėjo labiausiai, kaip tik šiame sezone buvo galima. Žinoma, pergalė taip pat dar nieko negarantavo, bet viską, ką fakyriniai galėjo padaryti, tai laimėti šį susitikimą ir laukti dovanėlės iš „Salininkų“. Ten jau tiktų ir lygiosios ir salininikiečių pergalė. Užbėgant įvykiams už akių galime pasakyti, kad „Salininkai“ sugebėjo laimėti, kas padovanojo „Fakyrams“ trečiąją vietą, prelegentus paliekant ketvirtus.

Rungtynės gavosi išties kietos, bekompromisės. Pirmoje mačo dalyje truputį geriau atrodė svečiai. Šie atakavo aštriau ir jų kombinacijos žadėjo žymiai daugiau nei priešininkų. Tačiau kaip ten bebūtų, įmušti nepavyko ir rezultatas po pirmų 45 minučių buvo toks pats kaip ir prieš šias varžybas. Atrodė, jog ir antroje mačo dalyje bus labai panašus vaizdas ir šios akistatos nugalėtoją lems vos 1 tikslus smūgis. Tačiau nė velnio. Tik prasidėjus kėliniui „Fakyrai“ išsiveržia į priekį po Nikalaj Marciulevič smūgio. Kol „Prelegentai“ dar lyg ir ilsisi užsitęsusioje pertraukoje, vienas iš fakyrų puikioje pozicijoje vos nepadvigubina rezultato. Praktiškai būdamas šalia tuščio vartų kampo, nesugeba pataikyti į vartus. Gan apmaudus epizodas šeimininkams. O čia jau visu gražumu suspindi nerašyta futbolo taisyklė – neįmuši tu, įmuša tau. Aringas Streckis 63-ąją rungtynių minutę lygina rezultatą ir likus žaisti vos pusvalandį rezultatas lygus. „Viltis“ veikiausiai seka įvykius stadione ir šiems užtenka bet kokio „Prelegentų“ taškų praradimo, kad jiems būtų garantuota antroji vieta. Išlygintas rezultatas tą praradimo tikimybę šiek tiek sumažino. Tačiau ne ilgam. Haroldas Kerušauskas atlieka neblogą perdavimą Eduardui Tučinskiui, kuris antrą kartą susitikime išveda šeimininkus į priekį – 2:1. O kad nepasirodytų maža – baudos aištelėje prasižengia ir prelegentų vartų sargas, už ką teisėjas skiria 11 metrų baudinį bei vartininkui rodo raudoną kortelę. Scenarijus – žudikas, kitaip nepavadinsi. Baudinį sėkmingai realizuoja Eduardas Tučinskis ir likus žaisti 20 minučių mažumoje likę „Prelegentai“ pamažu ima pasiduoti. Tuo už 5 minučių dar sykį pasinaudoja „Fakyrai“ ir užtvirtina savo sunkią, bet pelnytą pergalę. Šeimininkai sužaidė išties puikiai ir viskas, kas lieka, tai sulaukti „Salininkų“ dovanėlės. Kaip žinia, jos sulaukti pavyko, todėl fakyriniai turi pagrindo džiaugtis. Jeigu vienu metu atrodė, kad komanda jau liks be medalių, tai paskutinę sekundę už jų pavyko užsikabinti ir pakartoi pernai sezono pasiekimą. Tik tuomet antri finišavo pastarojo mačo varžovai „Prelegentai“. Šiemet jie, deja, lieka skaudžiausioje vietoje – ketvirtoje.

 

Olimpija  1:1  Navigatoriai
Lapkričio 9 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas

Vienas iš retų mačų, kuriame absoliučiai niekas nebesisprendė ir komandos galėjo tiesiog sužaisti savo malonumui bei pasimėgauti paskutinėmis didžiojo futbolo akimirkomis. Tiesa, vieniems tos akimirkos buvo paskutinės III lygoje (bent sezonui), kitiems dar ir kitąmet teks pasimėgauti tokiomis pačiomis.

Nors prieš mačą net nebuvo galima jausti jokios įtampos, pati susitikimo pradžia žadėjo atviro ir gražaus futbolo spektaklį. Viso to pradžia gavosi jau 2-ąją minutę, kuomet Modestas Bajoriūnas pasinaudojęs dar matyt neįšilusių olimpiečių tiek kojomis, tiek pozicijomis, smeigė kamuolį į varžovų vartų tinklą ir gan greit išvedė nominalius svečius (nors pagal idėją būtent navigai turėtų būti vadinami šeimininkai) į priekį. „Olimpija“ atsakui paruošti daug laiko nesugaišo. Iš trenerio kėdės į atakų lyderio vietą grįžęs Pavel Rudnev po kelių minučių rezultatą išlygino. Nors buvo prabėgę vos 10 minutėlių – statymas „abi komandos pelnys bent po įvartį“ jau buvo laimėtas. „Navigatoriai“ keistai matėsi buvo ypatingai motyvuoti. Vietomis išties atrodė, kad pergalės kaina milžiniška. Valdo Ubrono treniruojamas kolektyvas jau senokai turėjo vietą kito sezono IV lygoje. Tiesa, jeigu klaustų apžvalgininko asmeninės nuomonės – „Navigatoriai“ net neabejoju po sezono grįš užtikrintai laimėję IV lygą. Tačiau grįžkime į rungtynes. Čia nors ir įvarčių daugiau pasiekta nebebuvo, bet nominalūs svečiai demonstravo tikrą kovingumo pavyzdį, o retsykiais galima buvo išvysti ir akis verčiančių išpūsti kombinacijų. Pirmajame kėlinyje vis tik su nedideles persvara atrodė navigai geriau, bet antroje susitikimo dalyje pastarieji ėmė absoliučią kontrolę į savas kojas. Pasinaudoję tuo, kad olimpiečiai tarsi lapai iškrito dėl traumų, ėmė rastis milžiniški tarpai tarp saugų ir gynybos grandžių. Tad nebijokim to žodžio – „Navigatoriai“ tose zonose „Olimpiją“ paprievartaudavo karts nuo karto. Kaip ten bebūtų, prievarta ar savu noru įvarčių įmušti nebepavyko, o pasižaidę savo malonumui vyrai paspaudė vienas kitam po mačo rankas ir tvarkingai užbaigė sezoną. Žinoma, tikriausiai tokia prasta realizacija buvo viena iš pagrindinių „Navigatorių“ priežasčių, dėl ko jie užėmė III lygoje 12-tą vietą. Tačiau laiko iki kito sezono daug ir su puikiu strategu, koks yra dabar, galima viską gražiai pataisyti.