Štai ir atėjo toji akimirka, kuomet iki III lygos čempionato pabaigos liko vos 1 turas. Kadangi tą turą apžvelgsime dar ateinantį penktadienį, tai dabar metas “užmesti akį” į tai kas vyko praėjusį savaitgalį. O čia vyko visai įdomių kovų. Ko gero, didžiausias netikėtumas buvo užfiksuotas Fabijoniškių stadione, kur visus šansus kovoje dėl medalių praradę “TEC” nugalėjo visus šansus medalius iškovoti vis dar puosialėjančius “Fakyrus”. Turbūt jau nieko nestebino, kad “Užupis” antrą kartą sezone gavo per mačą 12 įvarčių. Na o “Vilties” ir “Olimpijos” mačo pabaiga prilygino gero kovingio filmo scenarijui. Taigi, padėtis dėl medalių vis dar neaiški, kaip ir dėl 11 vietos, kuri jau lapkričio viduryje turės papildomas peržaidimo rungtynes su IV lygos klubu. Kaip ir norėjome – viskas lieka paskutiniam turui!

 

Salininkai  1:1  Aktas
Lapkričio 2 d., 13:00 val., Dilgynės stadionas
 

Nors čia tokios rungtynės jau nieko per daug ir nebelemia, vis tiek gana smagu visiškai tiksliai pataikyti į rungtynių rezultatą. Ir ne tik rezultatą, bet didžiąja dalimi ir patį žaidimą. Nebuvo taip ir sunku, kai situacija turnyrinėje lentelėje tokia aiški – komandos neturėjo dėl ko smarkiai stengtis, o aikštelė buvo per daug apgailėtina, kad puolime kažką normalaus būtų įmanoma nuveikti.

Abiems komandoms lyg ir ne pasaulio pabaiga lygiosios, tačiau esamomis aplinkybėmis labiau šiuo vienu tašku, aišku, turėtų džiaugtis „Salininkai“ – po ilgos serijos nesėkmingų mačų pagaliau ir vėl iškovotas taškas. Gal net ir po truputį formą būtų „Salininkai“ atgavę, kai daugmaž lyderiai ėmė laipsniškai grįžtii į rikiuotę ir stiprinti komandos žaidimą. Deja, sezonas jau visai baigiasi, tad dabar geriausia, ko gali tikėtis „Salininkai“, bus sėkmingas likusių dviejų mačų užbaigimas, nors jie ir nieko iš esmės jiems nelems. Susirinkę varžovai žvarbią dieną nusivilti rungtynėmis vis tiek neturėjo – jų būta kovingų ir lygių. Savo poziciją šiose rungtynėse komandos rodė jau nuo pat pirmųjų rungtynių minučių – daug mikrodvikovų ir kovos dėl kiekvieno kamuolio. Natūralu, kad aukštas rungtynių tempas atnešė ir greitą įvartį – 6 minutę kamuolys perduodamas aštriai į kraštą, o šia sukurta proga jau puikiai pasinaudoja rezultatyviausias „Akto“ žaidėjas M. Ambotas.

„Salininkai“ iš karto sukuria neblogus taktinius pakeitimus, kurie akivaizdžiai atneša naudos – žaidimo kontrolę perima šeimininkai, aktyviau draugauja su kamuoliu, o ir perdavimai tampa gerokai tikslesni negu „genių“. Netrukus ta kova iki galo pelno „Salininkams“ įvartį – labai sudėtingoje situacijoje P. Šarynskis kovoja iki galo ir perima kamuolį, ten jį atžaidžia komandos draugui ir yra kertamas baudos aikštelėje. G. Skrockas nuo 11 metrų atžymos neklysta ir lygina rezultatą. Kova persikelia daugiau į aikštės vidurį, tačiau abu vartininkai turi nemažai darbo, tačiau daugiau savo gelbėja ekipą po labai pavojingų „Akto“ išpuolių „Salininkų“ vartų sargas. Žinant „genių“ realizavimą, nenuostabu, kad rezultatas išlieka nepakitęs. Antrajame kėlinyje komandos aiškiai supranta, kad sezonas jau beveik baigėsi, tad per daug gynyba nesirūpina ir veiksmas labiau panašus buvo į teniso mačą – tai prie vienos baudos aikštelės, tai po kelių sekundžių jau prie kitos. Varžovai stengėsi pasinaudoti vieni kitų klaidomis, kurių tikrai apgailėtinos kokybės aikštėje buvo nemažai, tačiau turbūt galutiniam tiksliam smūgiui pristigo didesnės motyvacijos ir užsidegimo. Kovingos ir tikrai lygios lygiosios, nieko iš esmės nepakeitusios turnyrinėje lentelėje.

 

TEC  3:1  Fakyrai-AD MEN
Lapkričio 2 d., 16:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas
 

„Fakyrai“ smarkiai komplikuojasi savo padėtį ir dabar jau tik tuo atveju, jeigu „Viltis“ pralaimės „TAIP“ ekipai, o jie patys įveiks puikioje formoje esančius „Prelegentus“, gali tikėtis medalių. Ir tai dar garantijos jokios turbūt neturėtų. Tuo tarpu „TEC“ antroje sezono pusėje aiškiai blizga visu gražumu. Ir galima pagirti juos už tai, kad net ir per daug neturėdami dėl ko stengtis, nepasidavė savo varžovams taip, kaip tą akivaizdžiai padarė „TAIP“. Kitaip sakant, niekas lengva koja „TEC“ nemindžios.

Rungtynių daugmaž būta labai apylygių, kuriose nei vieni, nei kiti teritorinės persvaros turbūt visą mačą taip ir neturėjo. Kovojo abi ekipos vyriškai, bet grubumo ir pjaustymo varžybų tikrai nebuvo, tad visai smagiai ir pats mačas žiūrovams susižiūrėjo. Rungtynės pradžioje buvo ganėtinai atsargios, tačiau aiškiai matėsi, kad abi komandos tikrai nesistengs apginti lygiųjų. Tad natūralu, kad įkritus pirmajam, iškart mestos visos pajėgos į priekį, kad būtų kuo greičiau atstatyta persvara. Pirmieji savo geriausio šanso neišnaudoja būtent „TEC“ vyrukai – R. Vilėniškis turbūt stebuklingai neįmuša 11 metrų baudinio. Aiškus signalas „Fakyrams“, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti gynybai, tačiau jie buvo tokioje situacijoje, kad daugiau galvoti reikėjo ne apie rezultato saugojimą, o apie įvarčio mušimą, kas turbūt labiausiai neigiamai jų žaidimui ir atsiliepė. Taip sakant, komanda perdegė laikui vis labiau spaudžiant.

Progų buvo tikrai užtektinai prie abiejų vartų tačiau įvartis krito ganėtinai vėlai, kas turbūt buvo nulemta didelės rungtynių svarbos. Tačiau „TEC“ buvo pernelyg atsipalaidavę ir niekieno nespaudžiami mėgavosi futbolu, tad jiems daug geriau sekėsi susitvarkyti su emocijomis ir lemiamais momentais. Laikas vis labiau spaudė „Fakyrus“, ką aiškiai suprato „TEC“ ir tvarkingai laukė savo momento, kai varžovai privalės palikti savo gynybinius plotus labiau atvirus. Ir sualukė – V. Pranys 72 minutę siunčia „Fakyrus“ į nokdauną. Šie gana greitai keliasi ir kerta atgal – 75 minutę komandos kapitonas lygina rezultatą, tačiau jo svečiams neužtenka – reikia mušti ir dar vieną. Progų ir pusprogių lyg ir sukurta buvo, tačiau „TEC“ tvarkingai laikė savo įtvirtinimus ir netrukus pasinaudojo ir varžovų klaidomis – pačioje rungtynių pabaigoje dvi kontratakos galutinai pribaigė svečių ekipą, niekaip nesugebėjusią surasti spragų smarkiai sutankintoje „TEC“ gynyboje. Gal net ir fizinė forma čia svarbų vaidmenį suvaidino – „TEC“ rungtynių pabaigoje atrodė dar ganėtinai energingesni už savo varžovus, tad sugebėjo puikiai rasti atsakymus visose susiklosčiusiose situacijose. „Fakyrai“ pralaimi, tačiau vis dar tiki savo ir „TAIP“ sėkme, kas yra visai realu, tad vilčių dar tikrai nelaidoja. Tuo tarpu „TEC“ nors jau ir nebeturi specifinių preferencijų finišo pozicijai, vis tiek stengsis mėgautis likusiose rungtynėse futbolu ir pasaugoti savo sveikatą žiemos turnyrui.

 

Viltis  2:1  Olimpija
Lapkričio 2 d., 16:00 val., Fanų stadionas

Išsamus mačo aprašymas „Olimpijos“ akimis pateikiamas jų „Facebook“ paskyroje. Ir labai, sakyčiau, teisingai atspindintis rungtynių eiga aprašymas – tądien išties „Viltis“ kontroliavo kamuolį, bet žaidimo kontrolę perėmė turbūt tik įpusėjus antrajam kėliniui. 3 taškai, kurie „Vilčiai“ yra be galo svarbūs kovojant dėl medalių, keliauja į jų sąskaitą, o žinios iš „TEC“ ir „Fakyrų“ mačo gana maloniai nuteikė ir paskutiniam pasispardymui su „TAIP“ šį penktadienį.

Pačias rungtynes kiek aktyviau pradėjo „Viltis“ – net ir be V. Pajarsko aikštės viduryje sugebėjo gana nesunkiai užvaldyti aikštės vidurį, o perdavimų tikslumo procentas, sakyčiau, smarkiai pašoko į viršų po nenusisekusių taurės varžybų. Na, čia į pagalbą, aišku, „Vilčiai“ atėjo ilgas atsarginių suolelis, leidęs gerai galvą pasukus išdėlioti pakankamai konkurencingą ir beveik lygiaverčią optimaliai sudėčiai vienuolikę. Su kamuoliu daugiausia būdavo turbūt „Vilties“ legionierius J. Silva, tačiau jo individualius reidus neretai sugriaudavo sutankinta „Olimpijos“ saugų linija. Tuo tarpu per kraštus „Vilčiai“ pasisekdavo tik pavieniai reidai, o ir tie nebūdavo visiškai išbaigti, tad baudos aikštelėje tiesiog nebūdavo kam uždaryti perdavimų. Žaidimo tempas labai aukštas nebuvo, abi komandos stengėsi per daug neskubėti ir kantriai laukė savo šansų, galbūt todėl nematėme daug smūgių vartų link ar greitų bėgimų į priekį. Taktiškas ir protingas žaidimas, jeigu trumpai.

Ir dešine koja į priekį vis tik žengė svečiai – 34 minutę praktiškai po pirmos rimtesnės atakos, kurios metu „Olimpijos“ krašto žaidėjas tiesiog varėsi kamuolį į baudos aikštelę, ten apėjo du „Vilties“ gynėjus prasimesdamas kamuolį tarp kojų, o tuomet jo atliktą perdavimą į tuščius vartus uždarė A. Jurys – 0:1. Ką tik atėjusiems į aikštę galėjo susidaryti vaizdas, kad čia „Viltis“ ir vėl sutriuškinta bus, net turbūt sekančios atakos metu „Olimpija“ uždirba kampinį, jį pakelia, o tuomet po grūsties baudos aikštelėje atšokusį kamuolį trinkteli į virpstą. Atrodė, kad „Vilties“ nesėkmių serija ir toliau tęsis, tačiau po pertraukos grįžę į aikštę šeimininkai demonstravo ir tą patį ganėtinai solidų žaidimą, nors „Olimpija“ ir stengėsi „Viltį“ pažaboti. Ne visai teisėtais veiksmais neretai, tad tai tebuvo tik laiko klausimas, kada išvysime raudonos spalvos kortą. Ilgai laukti nereikėjo, tad dar likus maždaug pusvalandžiui „Olimpija“ liko mažumoje, dėl ko atsitraukė dar labiau į gynybą. Pramušti ją sekėsi šeimininkams labai sunkiai, tačiau sekėsi – po pakelto kampinio didelė sugrūstis baudos aikštelėje, kamuolys atšoka V. Jarašiui po kojomis, o jo smūgiuotas kamuolys nestipriai, tačiau klastingai liesdamas turbūt net kelis varžovus, įlekia į vartų tinklą – 1:1. „Viltis“ emociniame pakilime ir toliau stengiasi taip pat atakuoti. Neilgai trukus pavyksta rezultatą ir persverti – varžovo klaidą puikiai išnaudoja E. J. Moles ir į tolimą kampą iš arti muša „Olimpijos“ vartininkui pergalingą įvartį. „Olimpija“ dar sugeba, beje suregzti keletą potencialiai pavojingų atakų, tačiau lemiamuose momentuose pritrūksta tikslumo, o kartą įmušto įvarčio neužskaitė dėl nuošalės. Dėl didelės įtampos, aišku, standartiškai neatlaikė ir „Olimpijos“ vartininko nervai, tačiau tai jau nieko nekeitė – „Viltis“ šventė pergalę 2:1.

 

 

Prelegentai  12:2  Užupis
Lapkričio 2 d., 18:00 val., LFF stadionas
 

Net nelabai darosi kartais aišku, kam tokios rungtynės apskritai dar reikalingos, kuriose rezultatas jau nuspręstas buvo gerokai anksčiau. Ir ne, tai nebuvo sutartos rungtynės, tiesiog iš „Užupio“ dabar absoliučiai nieko nebeliko, tad visoms varžovėms tereikia ateiti ir pasiimti seniai paskirtus 3 taškus. Na, dar tuo pačiu ir įvarčių santykį pasigerinti visai ta proga galima. +10 „Prelegentams“ ir šie ir toliau tęsia kovą dėl medalių. Jeigu klostysis ir toliau viskas taip sėkmingai, tai „Prelegentai“ greičiausiai pabaigs čempionatą 2 vietoje, aplenkdami tiek „Fakyrus“, tiek ir „Viltį“. Ypač kai „Vilčiai“ dar teks sužaisti ir su III lygos lyderiais.

Pačios rungtynės visiškai baigėsi jau 3 minutę, kai įvartį įmušė M. Ponomoriovas. Tokiuose mačuose viskas labai priklauso nuo to, kada absoliučiam favoritui pavyks pasižymėti. Ir jeigu pirmasis įvartis kurį laiką neįkrenta, kyla įtampa, auga žaidėjų nervingumas, o tuo pačiu daugiau imama koncentruotis į savo komandos draugų ir teisėjų klaidas, o ne tai, kaip greičiau įmušti įvartį. Ir dar tas pats „greičiau“ neretai koją kiša – kai labai reikia pergalės, tai dažnai ir perskubėti galima, ir sprendimus priimti ne tuos, ir apskritai sužaisti gerokai žemiau savo galimybių ribos. Taip šįkart neatsitiko ir „Prelegentai“ tiesiog buvo nenormaliai stipresni už savo varžovus, nors net ir ne 5 bėgį įjungę buvo – dar laukia ir gerokai svarbesnių mačų, tad pataupyti jėgas ir sveikatą tikrai bus kur.

 

Navigatoriai  4:1  FKK Spartakas
Lapkričio 2 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas

Pagaliau sužaidė ir „Navigatoriai“. Tačiau kaip bebūtų gaila, sužaidė tada, kuomet jau viskas gan senokai aišku ir jokių net menkiausių vilčių išlikti III lygoje nebėra. Kitavertus, sužaisti likusius mačus reikėjo. Tuo tarpu svečiai iš Ukmergės galėjo būti taip pat menkai motyvuoti. Nors pastarieji jau tikrai žino, kad ir kitąmet rungtyniaus toje pačioje lygoje – vis tik iškristi šansų jiems nebuvo. Galbūt kiek labiau apmaudu, kad greitai buvo pasitraukta iš kovos dėl medalių. Tačiau žvelgiant kitu kampu – dabartinė dėl sidabro bei bronzos kovojanti trijulė gerokai pajėgesnė.

Gan gausiai susirinkę ukmergiškiai rungtynes pradėjo kiek aktyviau. Svečiai mėgino kiek papresinguoti ir galbūt šitokiu būdu pasiekti greitą įvartį, leisiantį turėti nemenką pranašumą jau nuo pirmųjų susitikimo minučių. Turėję pora pusprogių „Spartakas“ vis tik praleidžia pirmieji. Iš kairiojo šeimininkų atakos krašto skersuojamas kamuolys, kurį futbolininkų terminais tariant „uždaro“ senokai besireiškęs Modestas Bajoriūnas – 1:0. Ilgai turima persvara navigai nesidžiaugia. Neprabėgus nė 15 minučių Dainius Tuškevičius tolimu puikiu smūgiu rezultatą išlygina. Nors mačas nieko kaip ir nebelemiantis, tačiau futbolas išties neblogo lygio. Tiesa, pirmasis kėlinys ta gaida ir baigiamas, ekipos išeina į pertrauką.

Antroje susitikimo dalyje veiksmo jau daugiau buvo matyti prie svečių ekipos vartų. Jeigu kėlinio pradžioje dar ukmergiškiai jautėsi padėties šeimininkais, tai vėliau kelios pozicinės ir žaidybinės klaidelės visiškai sugadino bei nulėmė praktiškai visas varžybas. Dainius Riškus 59-ąją mačo minutę po gan prastai išsmūgiuoto „Spartako“ kamuolio, dar sykį išveda „Navigatorius“ į priekį. Ilgą laiką rungtynėse laikėsi minimali šeimininkų persvara. Tačiau akistatai vis labiau artėjant į pabaigą ir ukmergiškiams vis labiau atlaisvinant gynyboje esančius plotus – navigai netruko pasinaudoti ir tuo. Du kontratakose Gedimino Petkevičiaus ir Arnoldo Gasperovič pelnyti įvarčiai visiškai nulėmė mačo nugalėtoją ir nebepaliko jokių klausimų. Įtikanama bei užtikrinta „Navigatorių“ pergalė bent trumpam suteikianti jiems šiokį tokį malonumą. Tačiau fakto, kad klubas iškrenta iš III lygos – vis tik nepakeis šiemet jokia pergalė.

 

Kruša-Basica  3:1  Ozas
Lapkričio 4 d., 19:00 val., LFF stadionas

“Kruša” pagaliau susirinko ir pargiovė ant menčių ne ką kitą, o “Carlsberg” taurės finalininką “Ozą”. Maža to, jau dabar yra aišku, jog zebriukai lieka III lygoje, nes oranžiniai jų aplenkti turnyrinėje lentelėje nebeturi jokių šansų. Surinkti taškų vienodai gali, bet kadangi tarpusavio santykis yra “Krušos” pusėje – pastarieji ir užims šiemet nežemesnę nei 10 vieta. Kas reiškia, jog pereinamąsias varžybas dėl teisės žaisti 2015 III lygos pirmenybėse prakaituos “Ozas” arba “Salininkai”.

“Ozas” žinodami, kad šis mačas turi gyvybiškos svarbos – nuo pat pirmųjų minučių nutarė pakilti į šturmą ir užpulti vyresne sudėtimi rungtyniaujančius varžovus. Tačiau vietomis pritrūko šiek tiek laimės ir sekmės, dėl ko nesigavo pelnyti greito įvarčio, o sužaidus pirmas 10 minučių tempas buvo numuštas ir žaidimas išsilygino. Įpusėjus kėliniui jau šeimininkai pozicinės iniciatyvos rogėse. Mantas Skipitis turi pora puikių progų, bet jų paversti įvarčiais taip pat nepavyksta. Na ir kėliniui visiškai artėjant prie pabaigos, savo žodį taria neabejotinas “Krušos” lyderis Artur Serikov. Pademonstravęs nemenkus driblingo sugebėjimus, šis ir praktiškai nulinio kampo guldo kamuolį į oranžinių vartų tinklą ir išveda zebrus į priekį. Savotiškas įvartis “į rūbinę” išties priverčia svečius nuryti ne pačią skaniausią piliulę.

Antroje susitikimo dalyje “Ozas” dar labiau didina nusiteikimą bei spaudimą. Komanda puikiai suprasdama, kad pralaimėjimas nieko gero nežadės – sujuda ne juokais. “Kruša” gi turėdami minimalią persvarą renkasi kontratakų taktiką tik gan neretai į tą kontrataką išleidžia keistai didelį skaičių futbolininkų. Vieno tokio neapsižiūrėjimo metu “Ozas” perėmęs kamuolį atlieka kelis neblogus perdavimus bei vieną kertinį – į tarpą tarp varžovų gynėjų, kur jau budi senokai įvartį bemušęs Deivydas Venckus. Pastarasis neklysta ir ramiu veidu lygina rezultatą bei grįžtą į rezultatyviausiųjų lygos trejetuką. Likęs pusvalandis žada nemažai įdomybių, kadangi niekas neabejojo, jog nė viena iš ekipų lygiosiomis nenorės tenkintis. Tačiau oranžiniai pernelyg pajautę atakuojančio futbolo skonį nenori sustoti ir gynybines pajėgas gerokai apretina. Tuo naudojasi šeimininkai ir Aleksej Grigorjev smūgis-perdavimas Mantui Skičiui tampa rezultatyvus. 2:1 ir vėl zebriukai priekyje. “Ozas” pradeda žaisti va-bank ir užbombarduoja priešininkų vartus. Kamuolys “bučiuoja” ir skersinį, bet antrojo įvarčio svečiai taip ir nepasiekia. Tuo tarpu “Kruša” nesnaudžia ir po kokybiško reido Edvardo Laibinio 89-ąją minutę išvestas Artur Serikov įsirašo dublį bei deda absoliutų tašką šioje dvikovoje. “Kruša” lieka lygoje, “Ozas” gi privalės žūtbūt nugalėti kitame ture “TEC” vyrukus (o ir tai dar išlikimo negarantuos). Priešingu atveju kažkokiu tai būdu lapkričio viduryje teks žaisti ne tik “Carlsberg” taurės finalą, bet ir pereinamąsias rungtynes su IV lygos kažkuria ekipa.