Panašu, kad aiškumo nesulauksime iki pat paskutinio III lygos turo – “Viltis” dar kartą pralaimėjo, o ją besivejantys varžovai abu įsirašė po tris taškus. Vilčių nelaidoja ir “olimpiečiai”, kurie kol kas sužaidę ne visus mačus, kiek priklauso, tad sakyčiau, mūsų laukia vienas labiausiai įtemptų III lygos finišų per pastaruosius metus. Tiesa, paaiškėjo dar vienas lygą paliksintis klubas greta „Užupio“ – tai „Navigatoriai“, pralaimėję savo tiesioginiams konkurentams ir praradę net ir teorinius šansus išsikapstyti. Lentelės vidurys atrodo stulbinančiai ramus, kur jokie esminiai pokyčiai nebebaisūs, o ir vilčių į medalius niekas puoselėti nebeturi teisės. Dėl 2-3 vietų, kol nežinome „Olimpijos“ rezultato – veikiausiai kovos „Viltis“, „Fakyrai“ bei „Prelegentai“. Visų trijų dar laukia akistatos su jau čempionų vardus užsitikrinusiais „TAIP‘ais“, todėl kažkuri viena komanda sezono finiše gerokai graušis pirštus...

 

FKK Spartakas  2:6  Aktas
Spalio 19 d., 14:00 val., Ukmergės centrinis stadionas
 

Turėjome progą įsitikinti, kad motyvacija tikrai nėra visagalė, o ir paprastai ja galima kompensuoti tik dalį įgūdžių, kurių tądien „Aktas“ į Ukmergę atsivežė gerokai daugiau ir daugiau negu užtikrintai sutriuškino savo varžovus. Oras jau smarkiai atšalęs, tad išvyka ne tokia maloni, kokią „geniukai“ turėjo pirmajame rate, bet bent krepšys šįkart pilnesnis.

Rungtynių intrigą svečiai numušė jau po pirmosios savo atakos, kai pasižymėjo M. Ambotas ir po truputį ėmė gramzdinti „Spartako“ karinį laivą. Jame, aišku, po taurės mačo su „Ozu“ neliko kelių lentų, kadangi dviems žaidėjams buvo parodytos raudonos kortelės, o dar du negalėjo žaisti dėl geltonų kortelių, tad vanduo į laivą skverbėsi beveik iš visų pusių. Tiesa, po kelių minučių „Spartakas“ sugebėjo rezultatą išlyginti ir tada beveik pusvalandį žaidimą laikė daugmaž lygų. Deja, „Aktas“ ramiai nusiteikęs nebuvo ir pirmojo kėlinio pabaigoje dviem įvarčiais padidino savo sąskaitą, kas jau šeimininkams tapo labai sunkiai įvykdoma užduotimi, ypač kai teliko žaisti vieną kėlinį.

Ir visai nedaug trūko, kad intriga ir vėl būtų sugrįžusi į stadioną, o susirinkę žiūrovai vis dažniau pakeltų savo užpakalius nuo kėdžių, kadangi antrąją antrojo kėlinio minutę rezultatas pavirto 2:3. „Spartakas“ mėgino kilti į šturmą ir netikėtumo faktoriaus pagalba išlyginti įvartį, tačiau „Aktas“ sužaidė labai ramiai, šaltakraujiškai ir užtikrintai toliau laikydami kamuolį ir neleisdami varžovams atakuoti. Būtent tą jie stengėsi daryti per daug negalvodami apie savuosius vartus, tad neilgai trukus „Aktas“ įmušė ir savo ketvirtąjį. Po šio įvarčio „Spartakas“ akivaizdžiai palūžo psichologiškai, ir nors dar mėgino ir toliau aktyviai lyginti rezultatą, tačiau ugnelės ir tikėjimo akyse nebesimatė. Kaip nesimatė ir nusivylimo, kai rungtynių pabaigoje prasileido ir dar 2 įvarčius – viskas jau buvo aišku anksčiau, tad tai turbūt tebuvo galutinis parašas ant jau atspausdintos sutarties.

 

Salininkai  1:4  Fakyrai
Spalio 19 d., 15:00 val., VPU stadionas
 

Panašu, kad sezono antra pusė ne tik į pyragą „Salininkams“ nepanaši, bet ir sauso batono su daktariška dešra net nebeprimena. Dar vienas skaudus pralaimėjimas įrašomas į jų sąskaitą ir tai jau yra 4 jų pralaimėjimas per paskutinius 6 mačus. Apie medalius jau pamiršti „Salininkai“ gali, tačiau visiškai kitokia situacija susiklostė „Fakyrams“ – dėl vangaus ir sunkaus „Vilties“ žaidimo ir taškų barstymo jie dar gali visiškai lengvai pasidabinti brangiaisiais metalais po kaklu.

Rungtynių pradžia abiems komandoms labai vangi, niekas niekur neskuba ir praktiškai tik žvalgosi, kas kaip tądien atrodo. Kova daugiausia vyko aikštės viduryje, kur labiau priminė dėl šokinėjančio kamuolio regbį, o ne futbolą. Bet abiems tas tiko – ne tik moka tokiomis sąlygomis žaisti, bet akivaizdžiai ir patinka. Pirmasis įvartis krito gana vėlai – ne iki galo sužaistas momentas „Salininkų“ aikštės pusėje, dėl ko E. Tučinskis turi progą skersuoti kamuolį į baudos aikštelę. Ten puikiai įkerta H. Kerušauskas ir po gražios atakos „Fakyrai“ priekyje 0:1. Verta pastebėti, kad patys „Fakyrai“ kaip vieną iš savo pergalių priežasčių įvardina komandinį žaidimą, ilgą atsarginių žaidėjų suolą ir drąsius sprendimus keičiant žaidėjų pozicijas, kas leidžia varijuoti ne tik žaidimo tempu rungtynių metu, bet ir lengviau surasti varžovų silpnas vietas.

Savo drausmingu žaidimu „Fakyrai“ ir toliau dominavo, o „Salininkams“ tą daryti sekėsi neįprastai sunkiai. Net ir su G. Skrocku jiems nieko nepavyko sukurti, tad nenuostabu, kad tą vienintelė įvartį pelnė vėl ne kas kitas, o patys „Fakyrai“ į savus vartus. Visos likusios rungtynės buvo gana vienpusės ir nuobodžios, kadangi žaidė tik vieni, o kiti turbūt labiau kovojo ne su savo varžovais, o savo komandos viduje, ką byloja ir „Salininkų“ tinklalapyje prasidėjusi vieša diskusija apie nepasitenkinimą komandos vadovo darbu. Gal ir teisingai – komanda potencialo turi apsčiai, bet ją pastaruoju metu kažkas akivaizdžiai varžo. Iš „Fakyrų“ išskirti galima, aišku, H. Kerušausko pasirodymą, kuris buvo vainikuotas dviem įvarčiais ir vienu rezultatyviu perdavimu,

 

Prelegentai  10:0  Viltis
Spalio 18 d., 18:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas
 

Teisingai, trečias kartas „Prelegentams“ prieš „Viltį“ nebemelavo ir savo varžovus jie įveikė 10:0. Taip, taip, spausdinimo klaidos čia jokios nėra, dešimt. Po šios pergalės dabar viskas priklauso nuo pačių „Prelegentų“ – jeigu jie laimės visas rungtynes, tai galės džiaugtis pelnytu sidabru, jeigu ne, tai labai potencialiai pretenduos į bronzą. Tuo tarpu „Viltis“ savo situaciją gana smarkiai susikomplikuoja, tad dabar teisės net ir vieną vienintelį taškelį prarasti jie nebeturi.

Rezultatas, kuris vertas diskusijų, vertas juoko, pašaipų, ar tiesiog sunkiai protu suvokiamas? Iš tiesų visai ne. Kaip teigė „Vilties“ kapitonas radijo laidoje „Vilniaus futbolas“, komandai šiame mače paprasčiausiai nepasisekė, o visiems, kurie mano, jog komandai kažkas nutiko, palūžo, ar nebesirenka į varžybas, paprasčiausiai pasiūlė tuo įsitikinti tarpusavio rungtynėse. Nors tokį rezultatą pateisinti ir labai sunku, tačiau iš tiesų viskas yra daug paprasčiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pačioje rungtynių pradžioje (kurios, beje, pradėtos buvo vėluojant vienai šoninei teisėjai), nevėlavęs šoninis teisėjas vis tiek pavėlavo – kažkur užsižiopsojęs akivaizdžiai atsiliko nuo gynėjų linijos, nepakėlė 3 metrus nuošalėje esantiems žaidėjams vėliavėlės, šie išbėgo vieni prieš vartininką, kuris pirmą smūgį atrėmė, o pakartotinį smūgį mėgino šokdamas atmušti krūtine, tačiau neprotingai ištiesė savo rankas ir gavo absoliučiai pelnytą raudoną kortelę. „Viltis“ praktiškai lieka 9 – išvarytas žaidėjas ir praktiškai tušti vartai, kadangi atsarginio vartininko ant suolo tądien svečiai neturėjo. Tad ir prasidėjo – iškart iš baudinio įmuštas vienas įvartis, po kelių minučių įmuštas ir antrasis baudinys, po kurio jau tapo absoliučiai aiški rungtynių baigtis.

Nepasakyčiau, kad „Viltis“ atrodė labai prastai net ir žaisdami mažumoje – surengė ne vieną kontrataką, tačiau akivaizdžiai jose pristigdavo papildomų pajėgų, tad įmušti niekaip nesisekė. Tuo tarpu „Prelegentai“ beveik viską, ką pataikė į vartų plotą, pavertė įvarčiais. Liūdna, aišku, kad vieną įdomiausių III lygos susitikimą teisėjai sugadino pačioje rungtynių pradžioje, o tokios pergalės net ir patys „Prelegentai“ per daug nesureikšmino ir puikiai suprato, kokios buvo to priežastys. Atrodė, jog abi komandos liūdėjo paprasčiausiai dėl to, kad nepavyko smagiai pasižaisti. Kaip ten bebūtų, „Prelegentai“ savo pareigą atliko puikiai ir galima juos tik pasveikinti su turbūt didžiausiu laimėjimu lygoje prieš top-3 komandą.

 

Navigatoriai  1:2  Ozas
Spalio 19 d., 16:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas

Nors rungtynių protokolas dar nėra užpildytas ir tinklalapyje kol kas nematome rungtynių statistikos, tačiau jau dabar yra aišku, kad „Navigatoriams“ su III lyga teks atsisveikinti – po šios pergalės „Navigai“ jau net ir teorinių šansų aplenkti ketvirtoje vietoje nuo galo esančios oranžinės komandos nebegali. Taškais susilyginti teoriškai įmanoma, tačiau tarpusavio varžybas abu kartus laimėjo „Ozas“, tad „Navigatorius“ kaip konkurentus jie gali po truputį pamiršti.

Deja, kita istorija yra su „Naujųjų Verkių“ ekipa – pastarieji atsilieka 7 taškais, tačiau yra sužaidę net dviem mačais mažiau, tad jeigu juose iškovotų pergales, nuo „Ozo“ juos teskirtų tik vienas taškas. Aišku, „Verkių“ varžovai bus žymiai sunkiau įveikiami negu „Ozo“, tačiau III lygoje jau ne kartą įsitikinome, kad per anksti padėjus tašką jį netrukus reikia taisyti į kablelį.

Kad ir kaip bebūtų gaila „Navigatorių“ už tai, kad komanda įdėjo antrajame rate daug darbo ir pastangų, tačiau tenka turbūt mums visiems pripažinti, kad „Navigai“ be M. Bajoriūno yra absoliučiai kita komanda. Ir net jeigu jie žaidžia labiau komandinį žaidimą, jeigu sugeba geriau palaikyti kamuolį tuomet, kai jo nėra, tai nereiškia, kad rezultatai būna geresni. Anaiptol – priekyje to aštrumo niekas taip ir nesugebėjo atstoti, o pirmajame rate ilgąją nepralaimėtų rungtynių seriją dabar pakeitė be galo ilgas pralaimėjimų vagonas. Kitaip sakant, kartais reikia ne tik vien gryno darbo ir pastangų, o tos kruopelytės talento, which makes the difference.

„Ozas“ tuo tarpu net ir netekęs savo kelių pagrindinių žaidėjų antrajame rate demonstruoja pavydėtiną sportinę formą. Užtenka paminėti tai, kad komanda iškopė į taurės pusfinalį, kuriame dar kartą susitiks su „Viltimi“, ir jau galime susidaryti šiokį tokį rimtesnį vaizdą apie komandą. Komandą, kurią turbūt geriausiai galima apibūdinti kaip juodadarbę – neturinčią aiškių lyderių, bet galinčią iššauti ir nuskriausti bet kada.

 

Kruša-Basica  3:2  Užupis
Spalio 19 d., 16:30 val., N. Vilnios stadionas

„Užupis“ dar nėra linkęs pasiduoti ir demonstruoja charakterį. Nors sezono pabaigoje nieko nestebina, kad dauguma užupiečių tiesiog neberanda motyvacijos atvykti į komandos varžybas – vis tik klubas nors mačą ir žaisdamas ne pilna sudėtimi – sugeba neblogai pasikandžioti prieš dėl išlikimo kovojančią „Krušą“ ir gerokai zebriukams pagadinti nervus. Už tai, beje, SFL drausmės komitetas skyrė svečiams simbolinę piniginę baudą. Veikiausiai jeigu tai per likusius turus kartosis – bauda gali būti didesnė, o ir gali tekti atimti taškų iš užupiečių, ko šie gi turi ir taip ne per daugiausiai.

Nors ir „Kruša“ tądien neblizgėjo puikiu susirinkimu, tačiau 11 futbolininkų šeimininkams surinkti pavyko. Rungtynės prasidėjo be jokių apsiuostymų. Jau 14-tą susitikimo minutę zebrai savoje baudos aikštelėje žaidžia ne pagal taisykles, dėl ko teisėjas skiria 11 metrų baudinį. Tomas Šerpenskas jį realizuoja ir kiek netikėtai išveda savo ekipą į priekį – 0:1. Tačiau šeimininkai nesnaudžia. Jie puikiai supranta, kad „Ozas“ veikiausiai laimės prieš „Navigatorius“, todėl pralaimėjus gali tekti susilyginti turimais taškais. Taigi, neprabėga nė pora minučių, kuomet Egidijus Burzdikas tiksliai asistuoja Arturui Serikovui. Šis atsidaro sąskaitą ir lygina rezultatą. Varžybos tik įsivažiuoja, o statymas „abi komandos pelnys bent po įvartį“ jau kaip ir laimėtas. Tačiau įvarčiai dar tikrai nesibaigė. Neprabėgus nė 10 minučių Evaldas Lukaševičius dar sykį išveda mažumoje rungtyniaujančius svečius ir Naujosios Vilnios stadione pradeda kvepėti kažkokia mistika. Kaip ten bebūtų antrąją kėlinio dalį užupiečiai šiaip ne taip atsilaiko, nors šeimininkai kelis sykius pavojingai ir atakuoja. Tad į pertrauką išeinama esant rezultatui 1:2. Išties netikėta.

Antrajame kėlinyje klaidas „Kruša“ pradeda taisyti jau nuo pat pradžių. 48-ąją minutę dublį įsirašo Arturas Serikovas, kuris netrukus už 10 minučių prieš save išvydęs antrą geltoną kortelę supranta, jog šeimininkai varžybas privalės baigti žaisdami taip pat mažumoje. Padėtis gan apsunkėja ir likus rungtyniauti dar pusvalandį, rezultatas vis lygus – 2:2. Norint neprarasti labai brangių dviejų taškų, privalo mušti dar bent kartą į svečių vartus. Progų zebriukai susikuria, tačiau realizacijai toli gražu iki auksinės. Vargais negalais, tiksint paskutinėms susitikimo minutėms vis tik „Kruša“ sugeba užbaigti mačą pergalingai. Darius Pinkevičius muša 88-ąją minutę pirmąjį savo įvartį šiame sezone ir atveda šeimininkus į beprotiškai svarbią pergalę. Nežinia, kaip ten būtų buvę, jeigu akistata baigtųsi lygiosiomis ar net zebrų pralaimėjimu. Drauge su „Salininkais“ šeimininkai dabar turi 30 taškų ir trimis lenkia „Ozą“, kuris šiai dienai yra toji III lygos komanda, kuri turėtų žaisti pereinamąsias rungtynes.

 

TEC  2:4  TAIP
Spalio 19 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas

Dar vienas išties kietas mačas III lygoje. Susitiko neblogus sportinius pasiekimus demonstruojantys „TEC“ futbolininkai ir lygos čempionų titulą visai neseniai apgynę „TAIP“ vyrukai. Čia lyg ir galėjo laukti kiek lygesnės kovos. Vis tik svečių ekipa jau savo kišenėje turi svarbiausią sezono titulą, kas reiškia, jog galima aikštelėje išmėginti visokius variantus. Tiek leidžiant pažaisti viso čempionato metu mažiau rungtyniavusius, tiek galbūt pamėginus paeksperimentuoti su taktikomis ar žaidėjų užduotimis aikštelėje. Tačiau kaip ten bebūtų, mačas prasideda kiek netikėtai. Sužaidus vos kelias minutes vienas iš „TAIP“ futbolininkų prasižengia savoje baudos aikštelėje ir teisėjas skiria 11 metrų baudinį. Tradiciškai kaip prieš savaitę baudinį į „Vilties“ vartus realizavęs Ričard Jankovskij, taip ir dabar pastarasis neklysta. Kiek netikėtai, tačiau liūtai pirmauja 1:0. Netikėtumai tęsiasi praktiškai visą pirmąjį kėlinį iki to momento, kuomet taisykles jau savoje baudos aikštelėje pažeidžia Paulius Lekaravičius. Prie 11 metrų žymos šįsyk stoja tokių padėčių virtuozas, Gražvydas Mikulėnas. Šis net negalvoja apie nepataikymą ir likus žaisti vos porai minučių iki kėlinio pabaigos – lygina rezultatą.

Antrajame kėlinyje padaugėja kalbų su mačo arbitru. Šis nepagaili vieno, kitos geltonos kortelės. Žaidimas vyksta tai prie vienų, tai prie kitų vartų. Svarbiausia, kad kova iš šalies stebint gan gruboka ir atkakli. Tiesa, į priekį netrukus jau išsiveržia svečiai. 58-ąją minutę Jevgenij Učajev išveda „TAIP‘us“ į priekį. Nuo tada šeimininkai ima žaisti „va bank“. Į priekį pasileidę „TEC“ vyrukai siekia žūtbūt išlyginti, tačiau atlaisvinę gynybinius plotus, pačioje mačo pabaigoje gauna dar porciją. 80-ąją bei 85-ąją minutėmis atitinkamai Gediminas Butavičius ir Marjan Chudinskis galutinai įtvirtina gan sunkią svečių klubo pergalę. Tiesa, dar Donatas Stakauskas rezultatą likus vos porai minučių kiek švelnina, bet tai galutinei susitikimo baigčiai jokios įtakos nebeturi. „TEC“ panašu, kad susitaiko, jog medalių šiemet jau nebus, o „TAIP“ apturi neblogą repeticiją prieš išties sunkų žadantį būti „Carlsberg“ taurės pusfinalį. „Aktas“ taurėje visuomet yra sunkiai įkandamas riešutas betkam.

 

Naujieji Verkiai  1:4  Olimpija
Spalio 22 d., 20:00 val., Fanų stadionas

„Olimpija“ gi ėmė rodyti ragučius ir iš pasalų pulti dėl medalių kovojančias komandas. Pastaroji vis dar turi realius šansus nuskriausti aukščiau esančias komandas ir įsisprausti į medalių dalybas. Tiesa, tam per likusias 4 varžybas nugalėti tiek turbūt „Viltį“, tiek „Spartaką“, tiek „Prelegentus“. O ar tai bus lengva padaryti žaidžiant išvykoje – palauksime ir sužinosime.

Rungtynės prasidėjo skirtingomis komplektacijomis. Jeigu šeimininkai „Naujieji Verkiai“ surinkę buvo lygiai 11 futbolininkų (vis tik sezono pabaiga ir iškritimas iš III lygos jau galima sakyti neišvengiamas), kai tuo tarpu „Olimpija“ atsivežė visas dvi komandas. Ir pagrindinę, ir dublerinę. Tiesa, keistokai didžiąją sezono dalį žaidžiant antru numeriu, buvo pasirinkta pradėti pirmu ir daryti tai, prie ko nesi pratęs ar galbūt ne geriausiai moki – rezultato nedavė visiškai. Netgi priešingai. Jėgų buvo išnaudota nemažai tiesiog bėgiojant be kamuolio, nes šeimininkai šį sezoną ne sykį rodė, kad kamuolį palaikyti jie tikrai moka. Galutinėje fazėje ar mušant įvarčius sunkiau, bet su kamuolio technika „Verkiai“ nesipyko. Kaip ten bebūtų, panašus scenarijus ir šį vėsų trečiadienį. O pačioje kėlinio pabaigoje įvyksta panašus epizodas kaip „Prelegentai“ – „Viltis“ varžybose, kuomet yra šalinamas vartininkas, o į vartus stoja aikštės žaidėjas. Marek Alijev ir Deividas Maciulis visai prieš pertrauką pasižymi po sykį ir praktiškai nulemia susitikimo baigtį.

Antrajame kėlinyje „Naujieji Verkiai“ puikiai suprasdami, jog pralaimėjimas čia jiems reikštų iškritimą į IV lygą – jie pradeda žaisti va bank. Palikdami gynyboje vos 3, kartais 4 žmones jie didelėmis gaujomis puola olimpiečių vartus. Tuo tarpu svečiai gauna jei ne penkiagubai, tai trigubai daugiau laisvės atakoje, belieka ją išnaudoti mušant įvarčius. Užbėgant įvykiams už akių galima pasakyti, kad Tomas Staniūnas ir Titas Kviliūnas pabaisoje muša po sykį, bet kiek progų buvo „sudeginta“ iki tol, veikiausiai sunku yra nupasakoti. Greičiau pasimatė liūdna logika, jog žaidžiant antru numeriu, nėra mokama išnaudoti kiekybinė persvara tam tikruose aikštės plotuose. Visuomet „Olimpija“ įpratusi kontratakuoti po 2 – 3 žmones vos keliais perdavimais, įmetant kamuolį į plotą. Atakuojant didesnėmis pajėgomis prieš mažesnį varžovo gynėjų skaičių – užtektų poros žaidėjų kryžiuoto prabėgimo ties aikštelės viduriu, tokiu atveju nuvedant priešininkus į skirtingus kraštus. Tačiau strateginius ir kombinacinius klausimus palikime olimpiečių trenerių štabui. Jie laimėjo, iškovojo jau 11-ąją pergalę čempionate ir yra visai netoli to, jog kaip lygus su lygiu imtų galinėtis su „Prelegentais“, „Viltimi“ ir „Fakyrais“ dėl III lygos medalių. Tai būtų, ko gero, didžiausia sezono sensacija.