Šiame ture matėme visko. Ir sustojusią „Olimpijos“ pergalių seriją, ir eilinę „Fakyrų“ nesėkmę, ir „Vilties“ triuškinamą pergalę prieš „Salininkus. Taip pat arti stebuklų buvo ir „TEC“, kurie 2:0 pirmavo prieš šių dienų populiariausią mėgėjišką ekipą, pavadinimu „Prelegentai“, bet vis tik pralaimėjo. Pastarieji, beje, trečiadienio vakarą sukūrė tikrą stebuklą ir eliminavę iš LFF taurės Gargždų „Bangą“ pateko į šalies taurės ketvirtfinalį. Tas pats ir III lygoje. Pirmajame rate buvę arti iškritimo ribos – komanda kyla iš pelenų ir jau yra viena rimčiausių pretendenčių į bronzos medalius.

 

TAIP  4:0  Navigatoriai
Rugsėjo 26 d., 18:00 val., LFF stadionas.
 

Ir vėl visai neprastai pavyko su spėjimu – „TAIP“ savo varžovus palaužė būtent rezultatu 4:0 ir nepaliko nė menkiausio šanso ar krislelio vilties užbaigti tą tragišką periodą „Navigatoriams“. 12 pralaimėjimų iš paskutinių 13 žaistų rungtynių kalba pačios už save, o kaip priešingoje barikadų pusėje išstatome beveik tobulą sportinę formą demonstruojančią „TAIP“ ekipą, turbūt svečiai turėtų dar ir pasidžiaugti, jog pralaimėta tik 4:0.

Jau ne kartą buvo minėta, jog kaip ir norėtųsi, kad intriga kovoje dėl pirmosios vietos išliktų kuo ilgiau, tačiau „TAIP“ savo ruožtu daro viską, ką tik gali, kad taip neatsitiktų. Žinoma, bepigu jiems čia kažką ir daryti, kai nuo „Vilties“ juos skiria net 15 potencialių taškų, bet vis tiek negalima nesižavėti šios komandos žaidimu – net ir jau praktiškai neturėdami dėl ko rungtyniauti jie palaiko tą patį žaidimo tempą, tą patį žaidimo stilių ir tą patį pergalės troškulį malšina tik lupdami savo varžovus. Priešnuodžių nuo tikslių ilgų ir trumpų perdavimų, smūgių iš įvairių vietų, klaidinančių puolėjų judesių ir pavojingų standartinių situacijų, panašu, niekas iki šiol dar negali surasti. Pasižiūrėsime, aišku, kaip „TAIP“ atrodys prieš A lygos komandas, bet, manau, net ir ten gėdos tikrai nepasidarys. Juolab kad didelę dalį sudėties III lygos lyderiai yra ir patys sulipdę iš buvusių profesionalų.

„Navigatoriai“ nors ir pluša iš širdies treniruotėse, o jiems padeda ir rimtas futbolo treneris, tačiau žaidimui vis tiek trūksta kažkokio prieskonio. Lyg ir tvarkingai visi juda, lyg ir noro nestinga, lyg ir kovoti žaidėjai nebijo, tačiau atakose susižaidimo ir mąstymo ta pačia kryptimi vis tiek trūksta. Ir kartais susidaro toks įspūdis, jog dauguma žaidėjų stengiasi žaisti ne dėl komandos, ne dėl saviškių pergalės, o dėl individualių pasiekimų. Protarpiais sužibėti pavyksta, tačiau vis tik „TAIP“ nėra ta ekipa, kurią galima palaužti tokiais paprastai pavieniais išpuoliais. Dar ir prieš rungtynes buvo beveik aišku, kad šiame mače viskas spręsis nuo to, kurią minutę „Navigai“ prasileis. O kadangi prasileido itin anksti – 10 minutę – tai tuomet teliko tik kitas klausimas – kiek dar prasileis? Prasileido dar 3, visus antrajame kėlinyje ir visa „TAIP“ komanda, panašu, dar buvo pasilikusi šiokį tokį rezervą sunkesnėms kovoms tiek LFF, tiek ir „Carlsberg“ taurėse. „Navigai“ po dar vieno žiauraus periodo klimpsta dar giliau, tad dabar išlikti III lygoje jiems reikės ne tik vien gero žaidimo, bet ir neblogo žiupsnio sėkmės – per likusius 6 mačus jiems reikia mažiausiai 9 taškų (arba 8 ir įveikti „Ozą“ daugiau negu 4:0) bei tikėtis, kad visi artimiausi konkurentai nesusirinks beveik nei vieno taško. Nerealu, bet įmanoma.

 

Prelegentai  5:3  TEC
Rugsėjo 26 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.
 

Kas galėjo pagalvoti, kad pirmojo rato pradžioje murkdęsi purvuose „Prelegentai“ apskritai sezonui įsibėgėjus pretenduos į medalius? Na, prieš sezoną taip tikrai atrodė, tačiau labai sunkiai startavę SFL pradininkai netgi buvo jau praradę III lygos lyderių etiketę, o rungtynės prieš juos atrodė lyg dar vienas eilinis susitikimas, nevertas jokio išskirtinio dėmesio. Žaidybiniu atžvilgiu komanda atrodė visuomet labai solidžiai, tad prasti rezultatai greičiausiai net ir tuo metu buvo daugiau nuokrypis nuo standarto, o ne dėsninga tendencija.

Dabar viskas stojo į savo vietas, „Prelegentai“ ir toliau vanoja visus, kas pasitaiko jų kelyje, o taškus jie paskutinį kartą prarado dar pirmojo rato priešpaskutiniame ture. Solidu. Ir solidi pergalė prieš juos nustebinti susiruošusius „TEC“. Rungtynių pradžia iškart žadėjo smagų reginį žiūovams – abi ekipos į mūšį puolė be jokios žvalgybos ir ėmė viena po kitos keistis aštriomis atakomis. Tie aštrūs apsikeitimai netrukus davė ir savo rezultatų – iš užribio toli į baudos aikštelę kamuolį meta L. Juknys, o ten po šiokios tokios sumaišties ir gynėjų klaidos pirmasis suskumba „TEC“ etatinis puolimo smaigalys V. Pranys – 0:1. Dar vieną žingsnį sensacijos link „TEC“ padėjo vos po kelių minučių, kai svečiai surengė greitą ataką, vėl patyręs V. Pranys puikiai susitvarko tiek su kamuoliu, tiek su savo varžovais, ir smūgiuoja, deja, į virpstą, bet atšokusį kamuolį pataiso į vartų tinklą jau R. Vilėniškis – 0:2. Negana to, dar po kelių minučių iš baudinio smūgiuotą to pačio R. Vilėniškio kamuolį nuo vartų tinklo saugo virpstas, ir, panašu, „Prelegentai“ tuomet buvo ne tik absoliučiame šoke, bet jau ir priešmirtiniame patale.

Tačiau keli elektrošokai greitai atstato viską į vietas. „Prelegentai“ po truputį ima ir patys atakuoti, pakelia vieną kitą kampinį, o netrukus po gražios kelių nepertraukiamų tikslių perdavimų sekos švelnina rezultatą. Turint omenyje tai, kad per 20 minučių buvo sumušti net 3 įvarčiai tai po jų sekusios praktiškai 15 minučių atrodė netgi kiek neįprastai sausos. Tačiau tai buvo tik tyla prieš uraganą. Apsikeitę pora atakų, abi komandos daugiausia laiko praleido aikštės viduryje, kur vieni kitiems stengėsi neleisti net priartėti prie savo baudos aikštelės. Kurį laiką tai visai neblogai sekėsi, kol „TEC“ netikėtai po varžovų klaidos išvedė savo žaidėją vieną prieš vartininką. Pasižymėti jiems nepavyko, tačiau dar blogesnis scenarijaus vingis buvo tas, kad po atsikirtimo „Prelegentai“ išėjo į greitą ataką, kurią tiksliai užbaigė ir išlygino rezultatą. Iki kėlinio pabaigos šeimininkai dar surengė vieną labai gerą progą pasižymėti, tačiau M. Zurzos smūgis buvo virš vartų. Lygus pirmas kėlinys žadėjo įdomų vaizdą ir antrajame, tačiau jo pradžia buvo gerokai ramesnė – abi ekipos nenorėjo praleisti pirmos ir vytis savo varžovų. Kurį laiką apsižvalgę „TEC“ vėl kibo į darbą – smūgiavo pavojingai ir iš baudinio, ir kelis kampinius kėlė prie varžovų vartų, tačiau viskas užsibaigdavo netiksliais smūgiais. „Prelegentai“ čia vis tik pademonstravo savo klasę – nors progų pasižymėti daug ir nesukūrė, tačiau puikiai išnaudojo tai, ką jiems suteikė varžovai. Vienos atakos metu leidžiama smūgiuoti „Prelegentų“ žaidėjui į vartus, puikiai žaidžia vartininkas atmušdamas kamuolį, tačiau pirmasis prie atmušto kamuolio suskumba L. Zareckas – 3:2. Puikus comeback‘as nuo 0:2 iki 3:2 ir „TEC“ jau ima degti užpakaliai. Temperatūra dar labiau pakelia ir abejotinas teisėjo sprendimas, kai, „TEC“ ekipos nuomone, šeimininkų žaidėjas sužaidžia ranka, tačiau švilpukas tyli, o „Prelegentai“ pasinaudodami tuo muša 4 įvartį. Rungtynės eina į pabaigą ir „TEC“ darosi vis sunkiau užspausti savo varžovus, tačiau netrukus puikios progos neišnaudoja vienas svečių ekipos lyderių K. Abaškin. Pastarasis po kelių minučių savo klaidą ištaiso – po puikaus reido atiduoda kamuolį R. Vilėniškiui, o šis, apeidamas vartininką, jau nesuklysta – 4:3. Lyg ir grįžta intriga, tačiau visas emocijas nuslopina „Prelegentai“ po greitos kontratakos mušdami 5 įvartį. Puikus trileris ir dar puikesnė įvarčių fiesta atneša vieniems iš čempionato lyderių 3 taškus. Po tokios pergalės ir puikaus žaidimo tik kyla klausimas, ar tie patys „TAIP“ neturėtų sunerimti dėl tokio savo konkurentų žaidimo. Na, ne lygoje, žinoma, bet bent jau taurėse tai tikrai.

 

Viltis  6:1  Salininkai
Rugsėjo 28 d., 16:00 val., Fanų stadionas.
 

„Viltis“ pamokė ir dar vienus Dilgynės stadiono šeimininkus – pirmajame rate bulviakasyje nusileidę 3:0, dabar „viltiečiai“ atsigriebė net 6:1. Dėl to džiaugtis turėtų turbūt visos III lygos komandos, kadangi tai bus puikus argumentas svarstyme dėl prastos kokybės stadionų uždraudimo III lygoje kitą sezoną, tad galimas daiktas, kad Vilniaus futbolas pakils ir į dar aukštesnį lygį.

Skrocko „Salininkai“ neturėjo, kai ir neturėjo dar kelių pagrindinių savo žaidėjų – tiek A. Žarnovskio, tiek R. Kliukovič tądien aikštėje nepamatėme. Bet, žiūrint iš kitos pusės, dabartinė „Vilties“ sudėtis taip pat yra ganėtinai skylėta, dalis žaidėjų vis dar nėra išsigydę traumų, dalis vis sunkiau atrasnda laiko futbolui, o dar keli vis dar nėra sugrįžę iš užsienio po vasaros, tad šiuo atžvilgiu abi komandos buvo nuskriaustos vienodai. Šeimininkams tądien sekėsi puikiai praktiškai viskas nuo pat pirmųjų rungtynių minučių. Kantriai pradėję rungtynes jie stengėsi kuo ilgiau laikyti kamuolį, ir turbūt pirmąjį savo įvartį pelnė taip ir neleisdami savo varžovams prie jo prisiliesti – gausybė tikslių trumpų perdavimų savoje aikštės pusėje, aikštės viduryje, taip pat varžovų baudos aikštelės prieigose ir galiausiai tikslus perdavimas į baudos aikštelę, kur vienas rezultatyviausių lygos žaidėjų T. Chomičius jau neklydo – 1:0. Po įvarčio vaizdas visiškai nesikeitė – „Viltis“ ir toliau visiškai dominavo su kamuoliu, o „Salininkai“ tik protarpiais sugebėdavo prasibrauti arčiau „Vilties“ vartų. Vėliau, kai „Viltis“ jau padidino savo persvarą iki 3:0 ir šiek tiek atsileido kėliniui einant į pabaigą (abu įvarčiai buvo įmušti praktiškai kaip veidrodiniai vienas kito atspindžiai: po greitos atakos kraštu perdavimas iš dešiniojo krašto ir uždarymas iš vartininko aikštelės; po kitos greitos atakos kairiuoju kraštu vėl sekė perdavimas pažeme į baudos aikštelę, o ten tas pats V. Gylys jau kita koja mūrija kamuolį į vartų tinklą), „Salininkai“ sukūrė kelias visai šaunias ir gražias atakas, kurios užsibaigdavo ganėtinai pavojingais, nors ir nelabai tiksliais smūgiais vartų link. Kartą net ir praktiškai vienas prieš vartininką buvo iššokęs „Salininkų“ žaidėjas, tačiau smūgiavo smarkiai per aukštai.

Antrasis kėlinys buvo pradėtas ta pačia gaida – vėl perdavimų ir kamuolio kontrolės žaidimas iš šeimininkų pusės, puiki kombinacinė ataka, išvedimas vienas prieš vieną, smūgis... ir vartininkas patraukia. Deja, kamuolys susimala tarp gynėjo, vartininko ir „Vilties“ kapitono, atšoka pastarajam tiesiai po kojomis  ir rezultatas tampa 4:0. Kitoje atakoje „Viltis“ dar kartą perima kamuolį ir šįkart T. Malinauskas jau išveda ir T. Chomičių vieną prieš vartininką, kuris stipriu smūgiu nuginkluoja „Salininkų“ vartininką ir deda galutinį tašką tose varžybose. Po penktojo įvarčio įsivyravo sąlyginė ramybė – nors kortelėmis apsikeitė abi ekipos, tačiau įvarčių niekaip įmušti nebesugebėjo. Ir net patys „Salininkai“ visai dėsningai ir tvarkingai perėmė iniciatyvą, kiek pataisė kamuolio kontrolės procentą ir vis didesnėmis pajėgomis užgulė „Vilties“ vartus. Natūralu, kad netrukus ir pasižymėti jiem pavyko – garbės įvartį po puikaus solo reido pelnė P. Šarynskis. Na, o 5 įvarčių persvarą atstatė ir vyšnią ant „Vilties“ torto viršaus uždėjo M. Matulaitis, kuris iš kokių 30 metrų stipriu smūgiu tiesiai į dyvę paleidžia netraukiamą bombą. Gražu, efektyvu, kovinga, paprasta ir lengva – tokiais žodžiais turbūt trumpiausiai galima apibūdinti šias rungtynes. „Viltis“ tvirtai įsitaiso antroje vietoje, o „Salininkų“ savotiška taškų sausra ir sunkusis periodas tęsiasi.

 

Užupis  0:5  FKK Spartakas
Rugsėjo 28 d., 16:00 val., Bukiškio stadionas.

Ko gero visi pritars, kad Ukmergė turi geriausią stadioną lygoje, todėl kai pastarieji nukeliauja ir visišką priešingybę a.k.a. Bukiškių bulvių lauką, tai supranta, koks gėris brandinamas gimtajame mieste ir kaip reikia vertinti bei tausoti centrinį Ukmergės stadioną. Tačiau žaisti reikia visur ir visokiu oru. Būtent tokio credo ir ėmėsi svečių klubas. Rungtynių pradžia dėkingesnė buvo būtent atvykėliams iš Ukmergės. Jau 10-ąją susitikimo minutę Linas Blažinskas po Dainiaus Tuškevičiaus perdavimo tiksliai pasiuntė kamuolį į vartus ir nors persvara po jo tapo minimali, bet užupiečiai puikiai suprato, jog šiemet mušti įvarčius oi kaip nėra lengva, ir svečiai žengė nemažą žingsnį pergalės link.

Jeigu visą pirmo kėlinio antrą pusę ir antrojo pradžioje šeimininkai laikėsi, vis tik vėliau prasidėjo visiškas „bardakas“ pastarųjų gynyboje, o „Spartakas“ tuo labai šauniai pasinaudojo. Užupiečiai ėmė daryti dirbtines nuošales, ko veikiausiai nei yra mokęsi, nei žino kaip tai daryti. Todėl spartakiečiai pavojingas progas kūrė kone kiekvienoje atakoje. 61-ąją bei 77-ąją minutėmis Žygimantas Motiejūnas ir Laurynas Liausas padidino svečių futbolininkų persvarą jau iki 0:3 ir šiame susitikime beliko formalumai. Tačiau šeimininkai pernelyg daug progų net ir garbės įvarčiui neturėjo, kai tuo tarpu jau pergalę bei 3 taškus savo kišenėje turintys ukmergiškiai pačioje mačo pabaigoje „įsegė“ dar du tikslius smūgius. Matas Morkūnas ir tas pats Laurynas Liausas užbaigė varžovų triuškinimą ir po daugiau nei mėnesio pertraukos padėjo savo ekipai iškovoti pergalę išvykoje. Sąlygos išties buvo sunkios, bet „Spartakas“ susitvarkė ir vis dar bazuojasi visai neblogoje pozicijoje kovoje dėl III lygos bronzos medalių.

 

Fakyrai  1:4  FKK Aktas
Rugsėjo 28 d., 17:00 val., LFF stadionas.

„Fakyrams“ juodasis laikotarpis ir toliau tęsiasi. Po pergalių prieš „Viltį“ ir „Užupį“ atrodė, kad ekipa išties nusiteikusi antrajame pirmenybių rate ne juokais pasiautėti. Sunerimusi buvo ir „Viltis“ ir tiek patys „Spartako“ futbolininkai galvojo, kad trečią vietą gali tekti padovanoti jau „Fakyrams“. Bet po to sekę įvykiai jau vyko nebesuprantamu scenarijumi. Žlugdantys pralaimėjimai „Olimpijai“, „Ozui“, iškritimas iš „Carlsberg“ taurės bei du pralaimėjimai „Aktui“ per vieną savaitę. Atrodytų nieko blogiau būti nebegali, bet per likusius 6 turus gal pamatysime, jog vis tik gali? Nesinori to linkėti vis dar kažkokiu būdu dėl bronzos kovojančiai ekipai. Tuo tarpu „Aktas“ išgyvena ne pačius prasčiausius laikus. Komanda antrajame rate blizga visai kitomis spalvomis. Nors tojo rato pradžia pralaimėjimais „TEC‘ams“ ir „Prelegentams“ nieko gero nežadėjo, bet „Carlsberg“ taurėje įkvėpianti pergalė prieš „Navigatorius“ sudėliojo viską į vietas ir geniukai pasiekę 4 pergales iš eilės neketina sustoti ir toliau.

Pirmajame kėlinyje ganėtinai ilgai užtruko žvalgyba. Nors „Aktas“ šiek tiek geriau žiūrėjosi, bet rezultatyvumu įrodyti savo pranašumo nė vienai iš ekipų taip ir nepavyko. Ir tik antroje kėlinio pusėje prasidėjo kažkokie įdomesni dalykai. Geltonai mėlynųjų atstovas Juozas Dudėnas neišnaudojo labai puikios progos išvesti dar prieš pertrauką savo komandą į priekį ir šio smūgiuotas kamuolys atsimušė į vartų konstrukciją. Netrukus ir Vaidas Grašvinskas atsiduria labai puikioje pozicijoje prieš varžovų vartininką, tačiau įvarčio vėl nėra. Šeimininkai nenorėjo likti prie suskilusios geldos ir retsykiais taip pat apsilankydavo svečių ekipos pusėje. Tačiau keli tolimi smūgiai skriejo arba lyg lengvas grobis geniukų vartų sargui, arba išvis kažkur ten už galinės linijos. Vis tik įvartis krito dar prieš pertrauką. Aktiečių aukštas perdavimas iš kairiojo atakos krašto ir Tadas Diržininkas smeigia pirmąjį tądien įvartį išvesdamas „Aktą“ į priekį ir pelnydamas absoliučiai įvartį „į rūbinę“. 0:1 ir jau „Fakyrai“ turės apie ką pakalbėti pertraukos metu.

Antroje susitikimo dalyje šeimininkai taip ir nesugebėjo atrasti savyje kažkokios vidinės energijos , o prie to paties – žlugo ir pasitikėjimas savimi, todėl svečių futbolininkai tvarkingai susitvarkė reikalus ir išsivežė svarbią bei nesunkią pergalę. Tačiau apie viską nuo pradžių. 66-ąją minutę po perimto sviedinio aikštelės viduryje Donatas Zykus, o po nepilnų 10 minučių ir Marius Ambotas pradeda fakyrinių triuškinimą. Tačiau šeimininkai dar trumpam iššauna po kampinio tiksliai švelnindami rezultatą, o galiausiai  meistriškumo viršūnę parodė ir „Aktas“. Atrodytų beviltiškoje situacijoje, reikalaujančioje profesionalo mąstymo krito paskutinis varžybų įvartis. Andžej Mikolajevič ir 1:4. Žiaurus ir skaudus nuosprendis „Fakyrų“ vienuolikei, lygoje patiriančiai jau net trečią pralaimėjimą iš eilės. Šeštadienį į Ukmergę. Tikrai neatrodo, kad tiek laikas, tiek vieta, tiek varžovas būtų palankus tai juodajai serijai nutraukti. Bet matysime.

 

Olimpija 1:1  Ozas
Rugsėjo 28 d., 17:30 val., Dilgynės stadionas.

Atsiprašau iš anksto visų „Olimpijos“ futbolininkų, jog būsiu „prikarksėjęs“ prognozėje apie pirmojo rato pergalių serijos nutrūkimo pasikartojimą. Štai ir prašom. Magiškas skaičius keturi olimpiečiams jau antrą sykį sezone pakiša koją. Negi tai reiškia, jog komanda liks ketvirta ir tenkinsis liaudyje vadinamais mediniais medaliais? Niekas nežino ir kol kas žinoti nenori. „Ozas“ tuo tarpu gerokai užsimotyvavo po pergalės prieš „Fakyrus“ ir nepralaimi jau antras rungtynes iš eilės. Sakysite kas čia tokio? Atsakysime – lygoje oranžinėje stovykloje tai tikrai nėra dažnas atvejis. Paskutinį kartą toks atvejis buvo tik pirmuose dviejuose turuose. Taip, tikrai labai keista, bet tokia jau ta skaudžioji statistika.

Taigi, rungtynės Dilgynėje prasidėjo. Nuo pat susitikimo pradžios svečiai žaidė drąsiai. Nesitaupė ir puikiai žinojo, ko nori iš šių varžybų. Įsidrąsinę oranžiniai atliko netgi kelis labai pavojingus smūgius, tačiau olimpiečiai sugebėjo išvengti rimtesnių pasekmių ir pirmosios 45 minutės apsiėjo be kamuolio traukimo iš kažkurių tai vartų tinklo. Tiesa, verta pažymėti, jog šeimininkai buvo absoliučiai „sausi“ visomis prasmėmis. Jeigu iki tol Dilgynėje siautėdavo jau ir per pirmus kėlinius, tai dabar gi visiškai nieko. Net be rimtesnių pusprogių. Tad 0:0 ir ekipos išėjo ilsėtis.

Antroje varžybų dalyje olimpiečiai kažkiek prabudo ir jau 65-ąją susitikimo minutę po Tomo Staniūno pakelto kampinio, rezultatyviausias „Olimpijos“ futbolininkas Deividas Maciulis išveda savo ekipą į priekį ir nemenkai priartina saviškius prie pergalės. Atrodytų dabar jau viskas – šeimininkai nebepaleis persvaros, išrikiuos rimtas gynybines užtvaras ir bus basta, penktoji pergalė bei pamušti visi rekordai. Tačiau nė velnio, sako „Ozas“. Po vieno iš olimpiečių prarasto kamuolio, svečiai nuskuba į priekį ir ne itin užtikrintu smūgiu vis tik sugeba rezultatą išlyginti. 71-oji minutė, Mindaugas Žulpa ir 1:1. „Ozas“ po išlyginamojo įvarčio buvo savotiškame pakilime, tad kodėl gi nepamėginus laimėti antro mačo iš eilės (ko lygoje dar nėra pavykę padaryti)? Prasidėjus atviro futbolo spektakliui gavo savų laisvų plotų ir „Olimpija“. Šie netgi pabaigoje sukūrė neblogų progų, iš kurių viena ypač dėkinga. Bet gavosi „šnypštas“ ir teko pasitenkinti 1 tašku ir lygiosiomis. Kaip žinia, prieš sezoną tikrai nesitikėjo šeimininkai, kad gali tekti liūdėti sužaidus lygiomis su „Ozu“. Bet toks tas futbolas ir apetitas kyla bevalgant. Tiesa, tie apetitai dar per likusius 6 turus gali visą situaciją lentelėje apversti aukštyn kojom. Jeigu oranžiniai jau veikiausiai medalių nebematys, tai olimpiečiai sukandę dantis ir pastvėrę dar kelias pergales – gali labai ramiai likti ir treti. Būtų tikra sensacija ir antausis apžvalgininkui už priešsezonines prognozes.