Štai su lietumis ir vasaros pabaiga pralėkė 16-asis VRFS III lygos turas. Jį, beje, sužaidė tik 12 komandų, nes „TAIP“ ir „Fakyrai“ savo mačą nusikėlė į vėlų lapkritį. Vargu ar tas mačas tuomet kažką belems, bet mes jį anonsavome, o kaip ten jau bus – palauksime ir pamatysime. Po šio turo situacija dėl sidabro pamažu taip pat pradeda aiškėti. „Vilties“ turima 6 taškų persvara gali greitu metu dar paaugti, tad antroje rato dalyje galime bematyti tik kovą dėl išlikimo ir bronzos. Palaikykime špygas, jog taip nebūtų.

 

Viltis  2:0  Ozas
Rugpjūčio 31 d., 16:00 val., Fanų stadionas.

Su prognoze pataikyta tip top – ir gynyba rungtynėse dominavo, ir pats žaidimas vėlėsi daugiausia aikštės viduryje, ir rungtynių tempas nebuvo labai didelis, tačiau iš to sau naudos daugiau sugebėjo išpešti aikštės šeimininkai, tad rezultatas tą puikiai ir atspindi: gana kukli, tačiau sąlyginai rami ir užtikrinta „Vilties“ pergalė.

Žinoma, panašaus žaidimo ir buvo galima tikėtis – vis tik praktiškai per 2 savaites „Viltis“ sužaidė 5 mačus, tad natūralu, kad fizinės jėgos po truputį išseko ir palaikyti tą patį aukštą žaidimo tempą yra tiesiog pernelyg sudėtinga. O ir šiaip po pralaimėto mačo penktadienį LFF taurėje galima buvo laukti, kad aikštės šeimininkai nebus itin pakilios nuotaikos. Užsidegimu ir nuotaika pasižymėti nesugebėjo ir „Ozas“ – aikštėje epizodais lyg ir stengdavosi paspartinti žaidimo tempą, tačiau spėčiau, kad sudėties ir gal ne šiokios tokios komandos mikroklimato problemos kišo koją pasiekti bent kažkiek apčiuopiamą rezultatą. Ir tos sudėties problemos yra netgi ne trumpalaikės, o ilgo laikotarpio – antrajame rate komandą palikus dviems kertiniams komandos saugams, šiuo metu akivaizdžiai trūksta ne tik susižaidimo, bet ir įdomesnių idėjų ar nestandartinių sprendimų ieškant kelių prie varžovų vartų.

Rungtynės išties prasidėjo labai sėkmingai „Vilčiai“ – per pirmas 15 minučių standartiškai presinguodami ir vaikydamiesi savo varžovus jų aikštės pusėje atvėrė milžiniškas skyles savoje aikštės pusėje, tad „Ozas“ net kelis kartus buvo labai pavojingai išbėgęs į atakas, tačiau tiksliai smūgiuoti nepavyko. Po fortūnos šypsnio gynyboje atėjo eilė ir puolimui – tik ten turbūt jau ne tiek fortūna sužaidė, kiek šeimininkų žaidėjų meistriškumas: U. Juozaitis gauna kamuolį maždaug 20 metrų nuo vartų ir jį įmeta įbėgančiam T. Chomičiui į baudos aikštelę. Šis suskumba pirmiau prie kamuolio ir už gynėjus, ir už vartininką, pasiųsdamas jį į tolimąjį vartų kampą – 1:0. Po įvarčio žaidimas po truputį, tačiau kardinaliai ima keistis, kadangi „Viltis“ pereina į gynybinį režimą ir savo varžovus pasitinka nuo aikštės vidurio. Tai juos akivaizdžiai išmuša iš vėžių, tad praktiškai visą pirmąjį kėlinį „Ozas“ nesugebėjo surasti rimtų priešnuodžių „Vilties“ gynybai. „Viltis“ irgi teatsakė keliomis pavienėmis atakomis, tačiau gynėsi užtikrintai. Antrajame kėlinyje vaizdas absoliučiai išliko toks pats: „Ozas“ nuolat ieškojo kelių pro sutankintą „Vilties“ gynybą, o svečiai progai pasitaikius kontratakuodavo arba, jeigu greita ataka nepavykdavo, iš lėto pereidavo į pozicinę ataką. Abi ekipos vis apsikeisdavo pusprogėmis, tačiau realių šansų pasižymėti praktiškai nebuvo. Gal „Viltis“ tik kontratakavo kiek aštriau, ką byloja ir jų antrasis įvartis – perėmę kamuolį aikštės viduryje šeimininkai vėl išveda T. Chomičių į priekį, o šis, pralenkęs savo varžovą, smeigia antrąjį įvartį į tolimąjį vartų kampą – 2:0. Per likusį laiką kaip jau ir viskas aišku buvo, tad kažkokių didesnių ambicijų pakeisti rezultatą nebematėme nei iš vienos, nei iš kitos komandos. Ir vėl 2:0, ir vėl „Viltis“ ramiai bet užtikrintai įveikia „Ozą“. Lyg ir norėjosi tų dviženklių rezultatų ar rezultatyvių dvikovų, bet šįkart „Viltis“ pasirinko atsargesnę, ramesnę ir, manyčiau, teisingesnę taktiką. 3 taškai jiems ir nuo trečios vietos juos skiria vėl 6 taškai.

 

Kruša-Basica  2:3  Salininkai
Rugpjūčio 31 d., 17:30 val., N. Vilnios stadionas.

Kad rungtynės bus rezultatyvios, buvo galima nesunkiai numanyti. Tik rezultatas išties ne toks, kokio galima buvo tikėtis. Nors, žiūrint iš kitos pusės, kažko konkretaus tikėtis, kai susitinka iš esmės panašaus pajėgumo komandos, nelabai ir galima. Ypač žinant, kad nei vieni, nei kiti pastaruoju metu nedemonstruoja stabilaus ir užtikrinto žaidimo.

Išvykoje laimėjusi 0:2, namuose „Kruša“ buvo priversta geresnės kokybės stadione pripažinti savo varžovų pranašumą. Varžovų, kurie net savo optimalios sudėties nesurinko, tad gal tos pačių salininkiečių kalbos, kad komandai žaisti irgi geriau geros kokybės stadione, nėra iš piršto laužtos. Svečiai šioms rungtynėms turėjo tik 2 nominalius gynėjus ir atsarginį vartininką, tačiau sėkmė tądien jiem plačiai šypsojosi. Taip sakant, labai svarbi pergalė, atsižvelgiant į situaciją turnyrinėje lentelėje, tad tol, kol „Fakyrai“ dar nesužaidė savų rungtynių, ši pergalė leidžia „Salininkams“ pakilti į trečiąją vietą. Rungtynes kiek aštriau pradėjo svečiai, tačiau progų išnaudojimu pasigirti nelabai galėjo. Pusprogių sukūrė ir „Kruša“, tačiau šeimininkams tądien kažkaip pritrūko judesio aikštelėje ir aštrumo prie varžovų baudos aikštelės. Įpusėjus pirmajam kėliniui ledus pralaužia, kaip ir buvo galima tikėtis, „Salininkai“: po P. Šarynskio prasiveržimo kraštu puikiai į baudos aikštelę įbėga P. Janušauskas ir tiksliai uždaro perdavimą – 0:1. Žaidimas po įvarčio išsilygina ir komandos toliau apsikeičia keliomis pusprogėmis, tačiau nei viena, nei kita komanda neperima iniciatyvos. Tiesa, „Kruša“ mėgina užlipti kiek aukščiau ant savo varžovų, o pastarieji tuo puikiai pasinaudoja – pačioje pirmojo kėlinio pabaigoje ilgu perdavimu surandamas G. Skrockas, kuris apžaidžia ir gynėją, ir vartininką – 0:2. G. Skrockas turėjo ir dar vieną puikią progą pasižymėti, tačiau antrąjį smūgį jau patraukė vartininkas. Kitoje aikštės pusėje gynėjams nerimą kėlė ir M. Skipitis, tačiau „Salininkų“ gynėjai su jo reidais tvarkėsi kur kas sėkmingiau.

Antrasis kėlinys žaidimo atžvilgiu vėlgi buvo absoliučiai lygus – abi komandos keitėsi progomis ir pusprogėmis, tačiau čia pat suklydo „Salininkų“ vartininkas ir gynėjai, tad „Krušos“ žaidėjai puikiai tuo pasinaudoja ir perkelia kamuolį į tuščius vartus – 1:2. Lyg ir atgijo viltys šeimininkams, tačiau „Salininkai“ geras 10 minučių sėkmingai gynėsi, o netrukus ir patys atsakė trečiuoju įvarčiu, turbūt po truputį pradėjusiu laidoti „Krušos“ viltis. Gaisrų ir gaisrelių buvo prikurta ir prie svečių vartų, bet jiems vis sekdavosi stebuklingai išvengti įvarčių. Na, kadangi vis tų progų prisikurdavo svečiai prie savųjų vartų, tai natūralu, kad patys sau vieną ir įsimušė, kiek sugrąžindami intrigą į žaidimą, nes dar buvo likę 20 minučių iki rungtynių pabaigos. Buvo ir standartų, ir smūgių į sienelę, ir išėjimų prieš vartininką iš abiejų pusių, bet toks jau tas mėgėjiškas futbolas – neretai prireikia 5 gerų progų, kol sugebama įmušti, tad šįkart rezultatas švieslentėje nesikeičia ir „Salininkai“ džiūgauja su 3 taškais kišenėje ir 3 vieta lentelėje.

 

Prelegentai  4:0  FKK Spartakas
Rugpjūčio 31 d., 18:00 val., LFF stadionas.

Na, tokius „Prelegentus“ man jau ne kartą teko šiame sezone matyti. Ne paslaptis, kad ši komanda žaidžia labai banguotai ir gali vienas rungtynes beviltiškai pralaimėti, tuo tarpu kitose taip užraičioti savo varžovus, kad jiems net noras žaisti dingtų. Panašiai nutiko ir šįkart – „Prelegentai“ iš lovos išlipo tinkama koja, susirinko savo optimalią sudėtį, degė noru nugalėti ir ramiai bei užtikrintai parklupdė aukščiau turnyrinėje lentelėje esančius „Spartako“ žaidėjus.

Pirmajame rate iš tiesų „Prelegentai“ iššvaistė per daug taškų, kad dabar rimtai galėtų pasvarstyti apie aukštesnes vietas, tačiau tam yra ir visai logiškas paaiškinimas – komanda sezono pradžioje neteko net 2 vartininkų, patyrusių traumas, tad dažniausiai į vartus turėdavo stoti aikštės žaidėjas, dėl ko užtikrintumo vartuose pastoviai pritrūkdavo. Dabar vartininkai jau išsigydę traumas ir netgi galima teigti, kad tapo vienais pagrindinių pergalių kalvių pastaruoju metu. Pačių rungtynių būta kovingų ir kietų – nevengta sužaisti grubiau ar kiečiau, o kojos nepatraukdavo nei vieni, nei kiti. Taip jau susiklostę yra nuo seno, kad abi komandos yra principinės varžovės, tad toks žaidimo stilius joms žaidžiant tarpusavyje yra kasdienybė. Tiesa, gal kiek išlošė „Prelegentai“ provokuodami savo varžovus žodžiais – „Spartakas“ tuomet patys stengdavosi atsikirsti, dėmesį nukreipdavo nuo žaidimo į kalbas ir nesugebėjo nuveikti prie varžovų vartų nieko doro ir rimto.

Pirmasis įvartis krito po „Prelegentų“ kontratakos – „Spartakas“ kurį laiką užsibuvo savo varžovų aikštės pusėje pozicinėje atakoje, tačiau prarado kamuolį, šeimininkai perdavė į kraštą, iš krašto puikiai užkėlė savo puolėjui ant galvos, o pastarasis labai technišku smūgiu jį nuo virpsto kreipia į vartų tinklą – 1:0. Po įvarčio „Spartakas“ iš vėžių lyg ir neišsimušė, stengėsi atakuoti ir užspausti savo varžovus prie jų vartų, tačiau išėjo taip, kad patys šeimininkai atsakė tokiu pačiu spaudimu, todėl pavojingų progų svečiai per pirmąjį kėlinį beveik ir nesukūrė – priartėti lyg ir pavykdavo, tačiau paskutinio aštresnio perdavimo ar sužaidimo stigdavo. Antrajį kėlinį aktyviau nusiteikę iš pradžių buvo svečiai, kurie iškart puolė lyginti rezultato gausiomis pajėgomis, tačiau kamuolys sunkiai pasiekdavo pavojingesnius aikštės plotus: saugai kiek užlaikydavo kamuolį, o per tą laiką „Prelegentų“ gynyba puikia užsiimdavo esmines pozicijas ir užraukdavo visas besivystančias svečių atakas. Patys atsakė puikiomis greitomis atakomis, tad beveik analogiškai padvigubino rezultatą – perdavimas iš krašto ir tikslus kamuolio uždarymas – 2:0. Po kelių minučių krenta ir trečias: kiek atsitraukę į gynybą „Prelegentai“ ištraukia „Spartaką“ arčiau savo vartų ir priverčia atverti didesnius plotus už nugaros, kur po puikios kombinacijos aikštės viduryje išvedamas komandos naujokas A. Streckis. Vienas prieš vartininką jau nesudvejoja, tad rezultatą verčia į triuškinantį. Žaidimas iš esmės ir toliau nesikeičia, „Spartakas“ bando atakuoti, o „Prelegentai“ muša dėl atsivėrusių plotų įvarčius. 4:0 patapo vėlgi po to, kai šeimininkai išvedė savo puolėją vieną prieš vartininką, tik jam pasižymėti jau neleido gynėjas, nukirsdamas varžovą baudos aikštelėje. 11 metrų baudinys šaltakraujiškai realizuojamas ir rungtynės baigiasi 4:0.

 

Olimpija  3:1  Užupis
Rugpjūčio 31 d., 18:00 val., Dilgynės stadionas.

„Olimpija“ vis tik po poros nesėkmingų pasirodymų savajame namų stadione surimtėjo ir užtikrintai atsirevanšavo vis labiau žlungančiam „Užupiui“. Jeigu pastarieji pirmajame rate dar nustebindavo bent jau žaisdami Bukiškių bulvių lauke, tai antrajame rate, panašu, jog likusios 13 komandų tik ir laukia tos dienos, kuomet bus žaidžiama su užupiečiais, nes kaip praktika rodo, tai gan nesudėtingas ir užtikrintas 3 taškų papildymas.

Vos 11 žaidėjų surinkę svečiai nuo pat susitikimo pradžios deklaravo, kad rinksis gynybinę taktiką, nes mėginti spausti varžovą ar pasistengti užvaldyti aikštelę – su tokia sudėtimi praktiškai neįmanoma. Olimpiečiai tądien galėjo kiek neįprastai aukštai žaisti, nes priešininkas rikiavo autobusą savo pusėje. Tačiau tas autobusas labai neprastai stovėjo bent jau pirmoje varžybų dalyje. Kaip sakant – nebraškėjo. O prie viso to sunkumo, kad „Olimpijai“ milžiniškos teritorinės persvaros išnaudoti nepavyksta, svečiai dar sugalvoja ir įvartį įmušti. 31-ąją mačo minutę po itin reto kampinio prie šeimininkų vartų, vienas iš užupiečių galva numeta kamuolį ties vartininko aikštele, kur jau Martynas Paškonis tiksliai nuginkluoja olimpiečių vartų sargą – netikėtai 0:1. Bet visa padėtis netrukus taisoma, kai neprabėgus nė 5 minutėm Gintautas Sidorovas klasiškai perkelia varžovų visą gynybos liniją, kur jau įbėgęs Domas Mašidlauskas pasistabdęs sviedinį kalą šį į vartų tinklą – 1:1. Iki pertraukos niekas nesikeičia ir ekipos išeina ilsėtis.

Antrajame kėlinyje vaizdas aikštelėje pernelyg nesikeitė. „Užupis“ ir toliau didžiausią dėmesį skyrė gynybai, o šeimininkų vienuolikė net neketino taikstytis su lygiu rezultatu. Vis tik revanšas „dega“, reikia taisyti padėtį. Štai tuomet ir prabyla ekipos lyderis bei klubo prezidentas Donatas Dromantas. Antrajame kėlinyje sužaidus kiek daugiau nei 15 minučių, pastarasis po kampinio galva pirmą kartą rungtynėse išveda savo komandą į priekį. Panašu, jog užupiečiai po įvarčio galutinai pasidavė, jų jėgos išseko ir svečiai nutarė nebedėti maksimumo pastangų į šią akistatą. Atsivėrus dar didesnėm platybėm olimpiečių varžovų gynyboje atakos sekdavo viena po kitos. Tačiau trečiasis įvartis krito po standarto. Deividas Maciulis technišku smūgiu prigavo neteisingą poziciją užsiėmusį vartininką ir praktiškai užtvirtino savo klubui pergalę, 3:1. Kas keisčiausia, jog Andrius Monkus kažkokiu būdu įvarčio autoriui šioje situacijoje asistavo. Matyt morališkai palinkėjimą pašnibždėjo į ausį, kas III lygoje yra traktuojama kaip rezultatyvus perdavimas. Taigi, rungtynės be didesnių stebuklų ar fanfarų ir baigiasi. „Olimpija“ švenčia įtikinamą pergalę ir tokiu pačiu 2 įvarčių pranašumu atsirevanšuoja už skaudų pirmojo rato pralaimėjimą Bukiškio dirvonuose. Su prognoze santykis kaip ir atspėtas, tik įvarčių didesnio skaičiaus apžvalgininkas spėti jau nedrįso.

 

TEC  2:1  Navigatoriai
Rugpjūčio 31 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Susitiko dvi ekipos sąlyginai panašaus lygio, tačiau jau matyt kovojančios dėl skirtingų tikslų. „Navigatoriai“ veikiausiai sau nebemeluoja ir pripažįsti, jog likusio 2014 metų sezono tikslas yra išlikti III lygoje. Tuo tarpu „TEC“ vyrukai visai neblogai spardo sviedinį antrajame čempionato rate. Komanda ne tik pakilo į pirmąjį septynetą, bet ten jau baigia įsitvirtinti. Negana to, iki 3 vietos beliaka vos 2 taškai ir dar pora darbinių pergalių gali stipriai priartinti komandą prie išsvajotųjų medalių, apie ką prieš sezoną tikrai labai nedrąsiai liūtukai mąstė. Gal net viešai išvis to neminėjo.

Rungtynių, deja, matyti neteko, tačiau turime visą pilną statistikos komplektą, pagal kurį matosi tik neženkli šeimininkų (nominalių) persvara. Pastarieji atliko net 20 smūgių į vartus, iš kurių net 9 buvo nukreipti į vartų plotą. Į patį vartų tinklą, kaip žinia, pateko tik 2 smūgiai. Svečių (irgi norminalių) rodikliai rodo, jog iš 14 šūvių beveik toks pats skaičius (8) siekė tikslą, t.y. vartų plotą. Tačiau liūtų vartų sargas dirbo be jokių klaidų dėl ko pavyko išsaugoti „sausus“ vartus.

27-ąją susitikimo minutę Artūras Bubokas „TEC‘us“ išvedė į priekį ir leido gan ilgą laiką šeimininkams mėgautis turima persvara. Toliau vyko jau tik arši kova, ko pasekoje, aikštės arbitras Gediminas Macevičius parodė net 9 geltonas korteles abiejų klubų futbolininkams. Beje, verta pažymėti, jog ir pražangos komandų pasiskyrstė tokiu pačiu skaičiumi kaip ir smūgiai į vartų pusę (20:14). Rezultatą išlyginti „Navigams“ pavyko jau tik pačioje susitikimo pabaigoje. Po teisėjo skirto 11 metrų baudinio, jį sėkmingai realizavo Saulius Žilys. Atrodė viskas, rungtynės baigsis lygiosiomis, tačiau vėl neleistinas žaidimas „TEC“ baudos aikštelėje, po ko arbitras skiria dar vieną 11 metrų baudinį. Šįsyk liūtukų armijos atstovas Ričard Jankovskij siunčia kamuolį į vartus ir palieka svečiams vos 5 minutes kažką dar pakeisti. Šiems, deja, jau pakeisti nieko nebepavyksta, todėl „Navigatoriai“ jau po 16 žaistų varžybų turi net 9 pralaimėjimus. Sezonas išties ne pats geriausias. Prognozę vėlgi galima vadinti pusiau pavykusia. Tokio įvarčių fejerverko išburti nepavyko, bet minimali šeimininkų pergalė – taip pat neblogas spėjimas.

 

(BUS DAUGIAU)