Devynios komandos pradėjo 2023-2024 metų VRFS salės futbolo I lygos pirmenybių sezoną. Jos varžysis dviejų ratų sistema ir sužais po 16 rungtynių.

Vakar apžvalgoje pristatėme Setalto, Aktą, SK Nemenčinę ir Bekentą, šiandien – žvilgsnis į kitas penkias lygos komandas.

 

FK MOSTIŠKĖS-TONITRA

Praėjęs sezonas. Nustebino pirmosiose rungtynėse sensacinga pergale prieš Spartaką, bet daugiau aukščiau bambos neiššoko. Išliko „Best of the rest“ kategorijoje ir užėmė 6 vietą, bet iki pirmojo penketo galiūnų skyrė 10 taškų praraja.

Permainos. Į futsalą sugrįžusi Nemenčinės komanda iš Mostiškių susigrąžino ir keletą savo žaidėjų, tarp jų – pernai 9 įvarčius įmušusį Emilijų Grochackį. Mostiškėse išliko vietinis branduolys, o atsiradusios sudėties spragos buvo kamšomos originaliu būdu. Komandos vadovas Igoris Gulbickis paprašė pažįstamo Valerijaus Krasockio iš veiklą nutraukusio Interational Vilnius atsivesti savo penketuką. Prašė penkių žaidėjų – gavo septynis.

Subjektyviai vertinant, Mostiškės-Tonitra sustiprėjo, tačiau yra keletas „bet“.

„Draugiškose rungtynėse nušlavėme Bekentą ir viskas atrodė gražiai su tais žaidėjų ketvertais. Bet jeigu jie nesirinks – bus blogai. Prieš dvejus metus mes rėmėmės savais, nors visą sezoną pražaidėme penkiese-šešiese beveik be keitimų. Ir kapojomės su visais. Jei bus vėl toks pats sezonas – gero nelauk. O su keitimais, pridėjus tris keturis žaidėjus, galėtume kažko tikėtis, – svarstė I. Gulbickis. – Bet čia visų komandų ta pati bėda.“

Po metų pertraukos Mostiškės keičia namų aikštės lokaciją – iš Nemenčinės kišenėlės keliasi į Šalčininkų sporto salę, kur yra lateksinė danga. Ta proga įregistravo vietos žaidėjus Viktorą Frizelį ir Deimantą Rimpą.

„Tokiu būdu galbūt pavyks išspręsti ir susirinkimo klausimą. Jei trūks žaidėjų namų rungtynėms, jiedu gal žengs tuos kelis žingsnius nuo savo namų iki salės ir ateis padėti“, – vylėsi komandos vadovas.

Problema. Aiškaus puolimo lyderio paieškos. Praėjusio sezono komandos topscoreris Rolandas Andrijevskis (14 įv.) šiemet futsalo varžybose daro pauzę, arba padės komandai labai retai. Jis kartu su Danieliu Gulbickiu (11) ir E. Grochackiu (9) pernai tempė komandą ant savo pečių, pelnydami pusę Mostiškių įvarčių (34 iš 69).

I. Gulbickis būtų nieko prieš į komandą susigrąžinti įvarčių mašiną savo sūnų Tomašą, bet šis nusprendė toliau rungtyniauti futsal A lygoje už VGTU-Vilkus. Todėl dabar prožektorių šviesos kryps į kitą Igorio sūnų Danielį. Praėjęs sezonas parodė, kad galima juo pasitikėti atakų užbaigime.

„Galbūt ir išeis kažkas iš jo. Mūsų pagrindas buvo R. Andrijevskis ir E. Grochackis. Kai jų nėra, tikiuosi, kad lyderiu taps Danielis. Jis gerų duomenų, treniruojasi Karo akademijoje, turi supratimą apie futsalą. Bet vėl gi – neaišku, ar visada galės padėti komandai“, – pasakojo I. Gulbickis.

Tikslas. „Apie konkrečias vietas kalbėti net nenoriu. Svarbiausia nelikti lentelės dugne. Noro ir pajėgumų yra – matysime, kaip seksis rinktis. Bet galvoti apie prizines vietas ir konkurenciją su lygos flagmanais mums dar per anksti“, – pareiškė I. Gulbickis.

Startas. Išvyka į Namenčinę prasidėjo viltingai po įvarčio pirmą minutę. Bet salės šeimininkai po to perėmė iniciatyvą ir uždominavo svečius iš Mostiškių, nugalėdami juos 5:2.

Viskas, kas veikė jėgų patikrinime su Bekentu, nesuveikė pirmame oficialiame mače. Nebuvo tų ketvertų, kurie šlifuoti draugiškose rungtynėse, įtakos turėjo ir mažos Nemenčinės salės erdvės, kur smūgių į vartus intensyvumas nustelbia visus taktinius sumanymus.

 

SPARTAKAS

Praėjęs sezonas. Užpraėjusį sezoną iškovotą bronzą Spartakas praėjusią žiemą ketino iškeisti į tauresnės prabos medalius. O gavosi, kad liko 5-oje turnyro lentelės vietoje, prasileidę bent trimis dešimtimis daugiau įvarčių (80 per 18 turų), nei bet kuri pirmojo trejeto komanda.

Permainos. Apie Spartako komandą daug metų buvo galima sakyti vieną ir tą patį: permainų nėra, liko tie patys, tik paseno vienais metais. Šiemet yra kitaip. Spartakiečių sudėtyje pasikeitimų, jų masteliais, rekordiškai daug. Iš komandos išėjo Mindaugas Zeniauskas, futsalo nusprendė nebežaisti Artūras Semaško.

Futsalo mohikanai užregistravo net keturis naujokus, nors gyvai kol kas galėjo įvertinti tik dviejų jų gabumus. Tai – Pabradės komandoje pernai įvarčius skaldęs Igoris Kozlovas ir Nemenčinės ekipoje žaidęs bei Rytui MFL atstovavęs Eimantas Skendelis.

Kol kas liko neištraukti du koziriai. Komandoje dar nedebiutavo Eišiškėse pernai solidžiai pasirodęs Raimondas Klimas ir slaptas ginklas – ilgametis didžiojo futbolo Navigatorių narys Dariušas Jankovskis.

„Gali analizuoti transferų rinką ir stebėti, kas „atkrito“, arba ieškoti pastiprinimo per pažįstamus. Žmonių „iš gatvės“ imti nesinorėjo. Šie naujokai nėra atsitiktiniai – jų norėjau pats ir pats su jais kalbėjausi, – pasakojo Spartako vadovas, rezultatyviausias praėjusio sezono žaidėjas Dmitrijus Raksa. – I. Kozlovas ir E. Skendelis abu atsidarė įvarčiais debiutinėse rungtynėse, paliko gerą įspūdį ir nustebino iš gerosios pusės. Pritapti turėtų ir R. Klimas, jis jau žaidė už mus 8x8 turnyre. D. Jankovskis atėjo pasibandymui – žiūrėsime, kas iš to gausis.“

Problema. Praėjusį sezona Spartako komanda stipriai konfliktavo su ponia Fortūna ir buvo už tai skausmingai baudžiama. Tas sezonas jiems įsimins krūva patirtų pralaimėjimų paskutinėmis rungtynių minutėmis, arba situacijomis, kai jie pirmavo, bet varžovai apsuko rungtynes 180 laipsnių kampu. Dar buvo epinės lygiosios 4:4 su VDA, kai pastarieji du įvarčius sumušė per paskutinę dvikovos minutę.

Ši rungtynių pabaigos problema yra didžiausias Spartako komandos galvos sopulys prasidedant šio sezono kampanijai.

„Normalioje situacijoje tu pamirštum tas rungtynes ir gyventum toliau. Bet jos yra nufilmuotos ir neleidžia pamiršti apie save. Neseniai darbe nebuvo, kas veikti, tai pasileidau jas ir vėl peržiūrėjau, – apie savo fetišus pasakojo D. Raksa. – Taip ir neradau priežasčių. Turbūt anksti pavargdavome ir neatlaikydavome pabaigų, bet aš manau, kad tiesiog nesisekė ir viskas. Sėkmė tiesiogiai koreliuoja su nesėkme ir tikiu, kad už tas nemalonias pabaigas mums turi būti atlyginta. Galbūt šis sezonas bus tokiu atsvaros tašku.“

Bent jau pirmosios rungtynės šį sezoną parodė, kad Spartako santykiai su Fortūna normalizavosi ir panašių bausmių galima tikėtis išvengti.

Tikslas. Spartakas per savo istoriją susikūrė tokį statusą, kad visada bus laikomas pretendentais į medalius. Bet kapitonas skambiais pareiškimais nesitaško, nes žino jausmą, kai nusisuka sėkmė. O kur dar girgždantys trupantys komandos veteranų kaulai.

„Aš pats praleidžiu sezono startą, nes stipriai susimušiau kojos pirštą ir vienu metu sunkiai paėjau. Rolandas Jurkevičius iškrito mėnesiui dėl raktikaulio traumos. Senstame, jau byra smėlis ir dėl šių priežasčių turėjome stiprintis, – paaiškino Spartako vadovas. – Senomis pajėgomis nebūtume atlaikę. Šitas sezonas nusimato labai rimtas, nebus nė vienų lengvų rungtynių ir neįmanoma jų prognozuoti.“

Startas. Neįmanoma buvo išprognozuoti ir pirmųjų Spartako rungtynių su Setaltu baigties. Raudonieji susirinko antraeilėmis pajėgomis, be 4-5 pagrindo žaidėjų. Ir kai čempionų gretose išsirikiavo bent trys gerai pasiruošę ketvertai, pagalvojo, kad bus liūdna.

Bet juk kamuolys apvalus. Nors Setaltas dominavo ir kontroliavo apvalų kamuolį, progas idealiai realizavęs Spartakas mušė įvarčius ir šventė sensacingą pergalę 4:0.

„Gal Setaltui trūko susižaidimo, mes jau pusantro mėnesio kas savaitę lankėmės salėje ir tas galėjo turėti įtakos. Bet kokiu atveju tokia pergalė išlaikant sausus vartus yra neeilinis ir netikėtas rezultatas, – džiaugėsi D. Raksa. – Prieš 6-7 metus toks rezultatas atrodytų normalus. Bet paskutiniais sezonais Setaltas stiprinosi, mes pasenome ir jėgų balansas pasikeitė. Jie tikrai įsižais. Manau, su Setaltu susitikome labai geru metu. Antrame rate to tikėtis jau būtų sunku.“

 

VILNIAUS KOLEGIJA

Praėjęs sezonas. Kartu su SK Nemenčine ir Bekentu Vilniaus kolegija savo pasirodymą Vilniaus futsalo pirmenybėse atnaujina po pertraukos. Paskutinį kartą Kolegijos ekipa futsal I lygoje varžėsi 2019-2020 m. covidiniame sezone. Finišavo pirmame šešete, bet sezoną pabaigė dviem techniniais pralaimėjimais ir išnyko iš lygos žemėlapio.

Šiemet įvyko ilgai lauktas sugrįžimas.

Kas jį paskatino – pasakoja komandos treneris Deivydas Venckus: „Pasikeitė mūsų sporto centro vadovybė. Ir naujas centro vedėjas inicijavo Kolegijos futbolo komandos atsiradimą, arba atkūrimą. Tuo metu sulaukiau pasiūlymą treniruoti šią komandą, jį priėmiau ir taip tapau treneriu.“

Permainos. Natūralu, kad aukštosios mokyklos komandai turi atstovauti jos studentai. Šioje Vilniaus kolegijos komandos sudėtyje nebėra užsilaikiusių dešimtmečio studentų, kaip būdavo įprasta senesniais rungtyniavimo I lygoje laikais.

Trenerio apskaičiavimais, 90 proc. sudėties sudaro studentai ir keletas vadinamųjų „legionierių“. Tarp pastarųjų – iš didžiojo futbolo FKS Ukmergės komandos mums gerai žinomi broliai Gytis ir Giedrius Vaivados bei Matas Želvys.

Problema. Vilniaus kolegija sezonui atrodo pasiruošusi geriausiai, bet tai dar nėra maksimalus komandos pajėgumas. Šiuo metu Kolegijai dėl traumų negali padėti du-trys žaidėjai, kurie suteiktų dar rimtesnę paspirtį. Išsigydžius traumas jiems, iš Vilniaus kolegijos galime tikėtis dar solidesnio žaidimo.

Tikslas. Turėtų būti medaliai, kol kas – tik mintyse. „Mes į priekį toli nežiūrime ir eisime nuo rungtynių iki rungtynių. O taip vadinamus viščiukus jau skaičiuosime pavasarį, sezonui baigiantis“, – tarstelėjo treneris.

Startas. Vilniaus futsalo veteranams Bekentui studentai išrašė vertingų paskaitų kursą. Namų rungtynėse Kolegija atrodė labai brandžiai, puikiai įžaisdavo kamuolį, kiekvienas žaidėjas gerai žinojo, kurioje aikštės vietoje privalo būti – buvo matyti treniruotėse atidirbti ir nušlifuoti niuansai. Ir pergalė rezultatu 4:2 klausimų nekėlė.

„Pilnos sudėties mes turėjome dvi ar tris treniruotes. Ir jas stengėmės išnaudoti produktyviai, pamodeliuoti, kaip norime žaisti ir gavosi visai neblogai, – teigė D. Venckus. – Komanda atrodo pajėgi. Žaidėjai draugauja su kamuoliu, turi gerus įgūdžius. Tai tik pirmos rungtynės, vėliau matysime, kaip seksis.“

 

VILNIUS TECH

Praėjęs sezonas. Liko su mediniais medaliais. Visą antrą ratą mėgino gaudyti žingsneliu priekyje buvusius VDA Futsal, bet pastarieji išsaugojo trečiąją poziciją, palikdami TECH ketvirtoje vietoje.

Permainos. Nauji mokslo metai koreguoja ir Vilnius TECH ekipos sudėtį – prie jų prisijungė keli nauji studentai. Praėjusį sezoną įvarčių mušėjų naštą ant savo pečių sėkmingai prisiėmę Danielius Zybartas ir Jurgis Stankevičius liko universitete ir atrodo labiau patobulėję. Į TECH sugrįžo keli buvę VGTU-Vilkai, čia žaidę ir anksčiau.

Problema. Pastarųjų sezonų patirtis parodė, kad vienokie TECH būna su treneriu Giedriumi Barevičiumi ir visai kitokie – be jo. Dėl darbo su TransINVEST komanda Giedrius pavasariop dažnai turėdavo praleisti futsalo lygos rungtynes, o TECH komandos žaidimo kokybei, susirinkimui ir drausmei tai labai atsiliepdavo.

Šį sezoną tokią problemą tikimasi išspręsti. Bent jau taip leidžia manyti Giedriaus sūnaus ir padėjėjo Salvijaus Barevičiaus pasamprotavimai: „Dabar jis su TECH komanda ir žada su ja būti reguliariai. Aišku, sausį prasidės TransINVEST pasiruošimas sezonui ir bus kitų rūpesčių. Tačiau kadangi 2024 m. planuojame žaisti A lygoje, vyks stabilios TransINVEST treniruotės rytais, o vakarais jau bus galima skirti dėmesio TECH ir futsalui. Tad iš esmės tokios problemos neturėtų kilti.“

Apskritai, pasirengimas šiam sezonui technikų komandoje vyko sklandžiau ir nuosekliau.

„Anksčiau nežinomybės būdavo daugiau. Turime apie 20 žaidėjų, galinčių ir norinčių žaisti. Bus ir ligų, ir traumų, bet sudėties gylys leidžia manyti, kad visada turėsime reikalingą žaidėjų skaičių ir išvengsime situacijų, kai į rungtynes susirenka 5-6 žmonės, o žaisti tenka ir man su tėčiu“, – mano Salvijus.

Tikslas. Šioje komandoje liko ir pripažinti TECH senbuviai bei lyderiai – Erikas Milašauskas, Vydmantas Kuzmickas, Benas Lučiūnas. Šių atletų meistriškumas ir rodoma kryptis naujokams suteiks labai reikalingo stabilumo, kurio visuomet trūksta nepastovioms komandoms. O tada galima kovoti ir dėl apdovanojimų.

„Su tokiais žaidėjais tikrai galima galvoti apie medalius, ypač jei stabiliai visą sezoną rodytume panašų žaidimą kaip pirmame ture“, – svarstė S. Barevičius.

Startas. Nerimavo, kad trūks susižaidimo ir futsalo erdvių pajautimo, nes pusė komandos į salę atėjo tiesiai iš lauko, kita pusė vos vieną kitą kartą pačiupinėjo futsalo kamuolį. Bet pirmose rungtynėse su Aktu varžovai buvo nunešti nuo kelio – 7:2.

„Žinojome, kad galės žaisti labiausiai prityrę mūsų vedantys žaidėjai ir tai suteikė ramybės. Jaunimo fizinės kondicijos taip pat buvo geros. Aktas turėjo mažiau keitimų, mes dar ir fiziškai geriau pasiruošę buvome, tai ir nulėmė galutinį mūsų pranašumą“, – pasakojo S. Barevičius.

 

VDA FUTSAL

Praėjęs sezonas. Solidžiai pernai pasistiprinusi Vilniaus dailės akademijos futsalo komanda priskirta prie pagrindinių favoritų. Ir komandos vadovai neišsigando viešai pasakyti, kad norėtų tos 1-osios vietos. Blogiausiu atveju – bent jau medalių. Išsipildė prastesnis scenarijus. VDA anksti paleido į priekį dėl aukso lenktyniavusius Setaltą su Aktu, o patys kantriai atlaikė Vilnius TECH spaudimą ir tenkinosi 3-iąja vieta.

Permainos. Visi liko, tik – kaip madinga sakyti – metais paseno. Naujo sezono išvakarėse VDA dar sulaukė dvigubo pastiprinimo. Prie komandos prisijungė Elektrėnų Versmei atstovavęs Norbertas Kokašvilis ir Olanduose žaidęs Margirio futbolo mokyklos treneris Eimantas Mongirdas.

Besirengdami sezonui, dailininkai skyrė laiko ir treniruotėms, ir fotosesijai, ir porai draugiškų rungtynių su draugais iš Salininkų. Labai treniruočių pobūdžio, siekiant iš naujo apsiprasti su salės kamuoliu.

Problema. Daugumos mėgėjiškų futbolo komandų problema yra staigus motyvacijos kritimas sezono eigoje. Bet daugumoje komandoje taip nutinka dėl suprastėjusių rezultatų, kai matai, kad lentelėje nieko pakeisti negali. Gi VDA šiuo klausimu unikali ir turi savitą specifiką.

„Jau daug metų mūsų komandoje nutinka toks scenarijus, kai pirmą ratą būname tarp lyderių ar net žengiame pirmi, visi susirenka gausiai, suformuojame po tris ketvertus, visi bėga, griūna, stengiasi ir turi daug azarto. Bet kai žaidėjų daug – natūralu, kad kažkas gauna mažiau minučių, atsiranda nusivylimas. O tada susiformuoja požiūris: „aj ir taip renkasi 15 žmonių, tai apsieis be manęs“. Ir tuomet pavasarį mes liekame žaisti šešiese, išbarstome krūvą taškų ir duok dieve, jei išsilaikome trejetuke ar bent ketvertuke, – pasakojo VDA treneris Artūras Žarnovskis. – Čia tokia ilgametė problema, kurios iki šiol mes nesame išsprendę.“

Tikslas. Medaliai, kitaip ir būti negali su tokios sudėties komanda.

„Apie pirmą vietą aš nekalbu. Manau, kad Aktas yra favoritas, tas pats Setaltas vėl gali laimėti, kaip visuomet pajėgus TECH. Nežinai, ko tikėtis iš Vilniaus kolegijos ir Bekento, – varžovus gyrė A. Žarnovskis. – Bet aš nesimaivysiu: jei liksime ketvirti ar penkti, tikrai traktuosime tai kaip nusivylimo sezoną.“

Startas. Pirmą turą praleido dėl nelyginio turnyro komandų skaičiaus. Sezoną pradeda antro turo maču su iki skausmo žinomu varžovu Spartako komanda.

 

2 turo susitikimai (lapkričio 22-23 d.)

Mostiškės-Tonitra – Aktas. Trečiadienis, 20:15, Šalčininkėlių salė.

Vilniaus kolegija – SK Nemenčinė-Hegvita. Trečiadienis, 20:45, LEU salė.

VDA Futsal – Spartakas. Ketvirtadienis, 19:20, LEU salė.

Setaltas – Bekentas Futsal. Ketvirtadienis, 20:00, Širvintų sporto centras.