Šį sezoną VRFS Veteranų 35+ pirmenybėse debiutuojančiai „MV Team“ komandai iš karto buvo priklijuota pagrindinės turnyro favoritės etiketė.

Kitaip ir būti negali, nes iš Valerijaus Mižigurskio vadovaujamoje ekipoje esančių žaidėjų galima nesunkiai sulipdyti svajonių vienuoliktuką, savo laiku žaidusį Lietuvos rinktinėje.

Nors sezono starte A diviziono favoritai nesusirinko ir 1:3 pralaimėjo „Relax“, vėliau po truputį įsibėgėjo, iškovojo keturias pergales paeiliui ir kas savaitę gerina savo turnyrinę poziciją.

Tarp veteranų varžybų V. Mižigurskis su draugais spėjo sudalyvauti ir draugiškame minifutbolo turnyre Turkijoje. Ten jis su Edgaru Jankausku, Dariumi Miceika, Nerijumi Barasa, Sergejumi Kuosa, Nerijumi Budraičiu ir Ronaldu Solominu, taip pat į pagalbą pasitelkę buvusį Rusijos rinktinės narį Romaną Pavliučenką, įveikė visus oponentus ir laimėjo turnyrą.

Nugalėtojų taurę bei medalius lietuviai patikėjo saugoti Samaroje gyvenančiam N. Barasai.

Po turnė Turkijoje V. Mižigurskis grįžo į Lietuvą ir praėjusią savaitę iš šalies stebėjo sunkią „MV Team“ pergalę 3:2 prieš „Vingį“ veteranų pirmenybėse. Valerijus sako, kad ne varžovų lygis, o jų pačių atsipalaidavimas lemia tai.

– Kol kas laimite sunkiai. Trūksta nusiteikimo?

– Mes visada pirmąsias 20 minučių aikštėje voliojame durnių ir darome nesąmones. O kai prasileidžiame porą įvarčių, tada pradedame spausti ir ištraukiame pergalę. Turbūt trūksta nusiteikimo. Yra toks požiūris – žinome, kad vis tiek laimėsime. Prieš rungtynes vietoje apšilimo mėtome bajerius, o apšilinėti pradedame prasidėjus rungtynėms. Kol tą padarome, varžovai jau būna išsiveržę į priekį. Seniai jau taip vyksta.

– Komandą pavadinai savo agentūros garbei?

– Taip, MV yra mano atstovaujama profesionali sporto agentūra. Bet nėra taip, kad aš čia labai norėjau to. Kai surinkome komandą, paklausiau, kaip dėl pavadinimo? Visi tylėjo. Tai kas pirma šovė į galvą, taip ir pavadinome. Iš pradžių Egidijaus Juškos prašymu dar buvome pridėję „Perkūno“ mokyklos pavadinimą, o dabar vadinamės tiesiog „MV Team“.

– Komandoje daug buvusių rinktinės žaidėjų. Dažnai jie renkasi į rungtynes?

– Prastai renkasi. Pirmame ture žaidėme tik šešiese, kituose – devyniese kartu su mano tėvu. Tik paskutinėse rungtynėse su „Vingiu“ jau susirinko 11 žmonių.

Visus į komandą sukviečiau pats, nes pažįstu asmeniškai. Kai kuriuos – nuo vaikystės. Žaidėme žiemos turnyre, du kartus – 8x8 lygoje, dabar debiutuojame veteranuose. Tik du žaidėjai kol kas neatitinka 35+ amžiaus cenzo, bet neilgai. Žiemos turnyre gal dar Saulius Mikoliūnas prisijungs, jei nepratęs kontrakto su Vilniaus „Žalgiriu“.

– O Žydrūnas Karčemarskas?

– Karče anksčiau važinėdavo į kiekvienas rungtynes, dabar irgi nelabai dega noru. Sakė, jei veteranų turnyre reikės pagalbos – prisijungs. Atrodo, kad nereikės. Bet žiemos turnyre gal ir pagelbės.

– Nebandei iš „Delintros“ persivilioti E. Jankauską?

– Jis žaidė pas mus 8x8 turnyre. Kviečiau ir į veteranus, bet sakė, kad padės tik tuo atveju, jei turės garantuotą vietą starto sudėtyje. Atsakiau, kad pas mus dėl to garantuoti yra tik du žmonės: aš ir Andrius Skerla (juokiasi). Dabar „Delintroje“ žaidžia.

 

– Tai gal intrigą turnyre palaikys?

– „Gal“. Bet netikiu. Kai žaisime su jais, pasikviesime Deividą Šemberą, kad Jankę kiečiau gynyboje prižiūrėtų.

– Bet 8x8 lygą laimėjote sunkiai, prireikė papildomų rungtynių prieš „Spartaką“?

– O 7:0 – čia sunkiai? Nebuvo toje lygoje rimtų varžovų. Mes tik vienas rungtynes su tuo pačiu „Spartaku“ sužaidėme lygiosiomis, kai eilinį kartą prisidarėme nesąmonių, nors pirmavome 4:2. Pagal žaidimo eigą lygiosios atrodė neįmanomos, bet pasirodo, sugebėjome. Ir taip išėjo, kad prireikė auksinių rungtynių. Atėjome į jas ramiai, atmatavome 7:0 ir viskas. Nebuvo jokios intrigos. Apie ją gali kalbėti nebent „Spartakas“ ir kiti, nesuprantantys futbolo.

Po to dar pykčiai, kaltųjų paieškos komentaruose – iš viso juokinga buvo. Žodžiu, mūsų komandai reikėtų kokią savaitę gerti „iki komos“ ir tada iš karto eiti į aikštę, kad tokie varžovai kaip „Spartakas“ turėtų šansą.

– Kaip suprantu, veteranų 35+ lygoje irgi nežadi intrigos?

– Na, jei rinksimės ne po 5-6 žmones, tai jos tikrai nebus. Jei rinksimės kaip dabar – galbūt kažkokia intrigėlė gali megztis. 8x8 lygoje mes kažkaip rimčiau į viską žiūrėjome, o 35+ judame sunkiai. Ir kaip sakiau, dar svarbu nevolioti durniaus pirmąsias 20 minučių, kai visad pirmieji prasileidžiame. Su „Vingiu“ pats nežaidžiau, viską stebėjau iš tribūnų – negalėjau pažinti komandos. Trijų pasų nepadarydavo. Bet apšilo, susikaupė ir paskutines 25 minutes „Vingis“ aikštės vidurio nepereidavo. Galėjome baigti ir 8:2, bet vos ištraukėme 3:2. Varžovai ilgai sėkmingai gynėsi atsistoję prie vartų ir spardė į priekį.

– Patiems įdomu, kai varžovai žaidžia taip?

– Tas ir yra, kad matau pas chebrą pradingusį malonumą. Ateina tik dėl to, kad užsiregistravo ir nepadarytų gėdos komandai. Tokio užsivedimo ir nusiteikimo, koks buvo seniau – nėra. Turbūt, kažkiek nusibodo. Matysime, kaip bus toliau.

VRFS veteranų 35+ amžiaus grupės pirmenybės organizuojamos su Sporto rėmimo fondo parama.