Tarp aktyvių VRFS III lygos žaidėjų pirmasis 100 pelnytų įvarčių ribą peržengė ilgametis FK Medžių lyderis Justinas Baltrimavičius.

Dešimt metų Medžiams atstovaujantis futbolininkas solidžią atžymą perkopė birželio 15-ąją pergalingose rungtynėse su AFK. Dabar jo sąskaitoje – 101 įvartis žaidžiant III lygos stadionuose.

„Tai daug ar mažai? Nežinau. Nėra, kad įvarčius štampuočiau vieną po kito. Rezultatyvesni buvo tik pirmieji mano sezonai. Neskaičiavau savo statistikos, o sužinojus tai, apėmė nuostaba“, – sakė 34 metų J. Baltrimavičius.

Futbolininko kelią jis pradėjo kaip ir dauguma sostinės vaikų – Vilniaus futbolo mokykloje kultinėje Marakanos aikštelėje. Tada sudomino Vėtros klubo dublerių komandą. Vėliau išbandė save Žalgiryje. Buvo kelis kartus registruotas rungtynėms, bet debiuto A lygoje nesulaukė.

Tą padarė 2011 metais žaisdamas FK Klaipėdos klube. Vėliau kelis sezonus atstovavo I lygoje rungtyniavusiai Vilniaus MRU komandai. Kadangi kankino smulkios traumos, suprato, jog didelių aukštumų futbole nepasieks ir savo karjerą pakreipė į mėgėjų futbolą. Nes jautė sportinio azarto ir adrenalino stygių.

O nuo 2017 metų be pertraukų III lygoje atstovauja FK Medžiams.

– Justinai, ar pameni savo debiutinį įvartį Medžiuose 2017 m. pirmose sezono rungtynėse su Rotaliu?

– Labai gerai pamenu. Žaidėme Fabijoniškių stadione, laimėjome 2:1. Įvartis buvo neprastas, kaire koja uždėjau gana neblogą smūgį.

– Tokių „neprastų“ įvarčių muši nuolat, kamuolys dažnai gerai limpa prie kojos. Tai nėra atsitiktinumas, nes padėjo geri futbolininko pagrindai ir įgūdžiai aktyvios karjeros metu?

– Taip, kažkokį supratimą apie futbolą ir pagrindus turiu. Pirmieji sezonai III lygoje man buvo labai geri, viskas ėjosi gana lengvai. Po profesionalo karjeros žaidžiant su mėgėjais viskas atrodė paprasta. Dabar jau sunkiau, nes nebėra aktyvių treniruočių.

– Teko girdėti, kad tave į Medžius Paulius Glosas pakvietė įdomiomis aplinkybėmis.

– Buvo žiemos sezonas ir vyko 7x7 pirmenybės. Aš atstovavau Švaros Broliams, žaisti už juos pakvietė draugas. Tame turnyre man irgi sekėsi gerai. Mane pastebėjęs P. Glosas vis kvietė pas save į komandą. O vieną kartą susėdome prie derybų stalo kavinėje ir pasirašėme kontraktą (juokiasi).

Kalbant apie Medžius, yra daug linksmų prisiminimų, labai smagus laikas. Reikėtų daugiau tokių žmonių kaip Paulius, kurie pasižymi organizuotumu, ragina ir kviečia žaisti. Nes kuo toliau, tuo sunkiau suburti žmones žaisti futbolą.

– Geras FK Medžių mikroklimatas lemia, kad šiai komandai atstovauji jau dešimt metų?

– Tikrai taip. Vyresni žaidėjai šiame klube niekur neprapuola. Jie pereina į dublerių ar veteranų komandas ir toliau varžosi. Mes nueiname jų palaikyti tose varžybose, jie palaiko mus III lygoje. Branduolys išlikęs, visi palaiko gerą ryšį.

– Treneris laiko tave esminiu žmogumi, ant kurio „stato“ visą Medžių žaidimą. Kaip jis pats sakė: „Dariau tai ir darysiu toliau.“ Jauti tą lūkesčių svorį?

– Taip vyksta nuo pradžių. Tik atėjus į Medžius visi pradėjo žaisti per mane – siuntė kamuolius man. Jaučiau tą pasitikėjimą.

Medžiuose yra daugiau futbolą lankiusių žaidėjų. Kai jauti jų pasitikėjimą bei palaikymą, žaisti tampa lengviau. Kartais pavyksta geriau, kartais prasčiau, bet stengiesi vienodai visada.

– Koks kitas tikslas? 150 įvarčių riba?

– Neabejotinai. Svarbu neapleisti savęs, išvengti traumų. Šiemet daugiau dėmesio skyriau savo traumingų kojų priežiūrai. Kai sveikata gera, žaidi labiau atsipalaidavęs ir mėgaujiesi. Emociškai būna daug paprasčiau.

Kai išgirdau žinią apie pelnytus 100 įvarčių, man tik sustiprėjo motyvacija. Reikia kelti kartelę dar aukščiau! Svarbu, kad laimėtų Medžiai, o laimint įvarčiai ateis savaime.