VRFS III lygos pirmenybės finišuoja – liko sužaisti kelias nukeltas rungtynes, kurios didesnės įtakos turnyro baigčiai jau neturės.

Finišo tiesiojoje galima apžvelgti svarbiausią praėjusios savaitės ir viso sezono lygos įvykį – Naujosios Vilnios Granito komandos triumfą III lygos pirmenybėse po 6 metų pertraukos.

 

Finišo puošmena

Simboliška, kad titulo likimą Granitas ir AFK išsprendė tarpusavio akistatoje. Prieš ją geresnė buvo Granito situacija – jie turėjo vieno taško pranašumą (51:49) ir vienas nesužaistas rungtynes atsargoje. Todėl BFA manieže vykusiame mače granitiečiams pakako ir lygiųjų.

Minimalų tikslą čempionai pasiekė. Jie du kartus pirmavo mušdami įvarčius tiesiai nuo vartininko aikštelės ribos. O AFK žaidėjas Paulius Obolevičius atsakė dviem efektingais tolimais smūgiais, lygindamas rezultatą – 2:2.

Granito pirmoji vieta šiemet logiška ir pelnyta. Su tuo sutinka turbūt visi konkurentai.

Sutiko ir AFK ekipos vadovas Darius Navikas: „Reikia pripažinti, kad Granitas buvo stabili komanda visa sezoną tiek savo sudėtimi, tiek žaidimu. O šis stabilumas juos ir išskyrė iš kitų lygos komandų.“

Be to, AFK sezono antroje dalyje susidūrė su komplektavimo spragomis, kai prarado savo lyderius. Į aukštesnį lygį perėjo, į užsienį išvyko ar traumas patyrė Eivinas Zagurskas, Edvinas Baniulis, Erlandas Juška, Augustas Trinkūnas bei Tomas Mikalauskas.

„Turėdami tiek nuostolių, nemažai komandų galbūt ir palūžtų. Bet džiaugiuosi, kad ir su tokiomis netektimis su Granitu ėjome lygiai iki paskutinio turo ir parodėme, jog turime charakterį“, – pažymėjo D. Navikas.

AFK savo situaciją komplikavo prieš tai vykusiame mače su Navigatoriais, kur varžovams pralaimėjo 2:5. Tokia baigtis iš esmės pakeitė situaciją turnyro lentelėje prieš lemiamas rungtynes. Antra vertus, AFK progresas akivaizdus: užpernai jie buvo aštunti, pernai septinti, o šiemet iki paskutinio turo kovojo dėl titulo.

„Šioks toks nusivylimo jausmas liko, nes nesijautėme silpnesni už Granitą: tarpusavio rungtynėse iškovojome po 4 taškus, – akcentavo D. Navikas. – Nors paskutinėse rungtynėse jau nebuvome savo padėties šeimininkais, bet ėjome į jas kaip į finalą. Tai atsispindėjo aikštėje ir sužaidėme solidžias rungtynes. Žiūrovams turėjo patikti rungtynių įtampa, abiejų komandų atsidavimas ir kokybiškas žaidimas – vien ko verti įvarčiai. Tas mačas papuošė pirmenybių pabaigą. Šiemet tikrai žengėme žingsnį į priekį ir pozityviai žvelgiame į kitų metų sezoną.“

 

Prognozės keitėsi sezono metu

Rungtynių pabaigoje, AFK likus mažumoje, Granitas keliais aštriais išpuoliais turėjo galimybę išplėšti pergalę. Jų vadovas Jevgenijus Rybakovas teigė, kad niekas komandoje negalvojo apie tai, kad pakanka lygiųjų – tiesiog žaidė, kaip įpratę ir galvojo apie pergalę. Nepavyko, tačiau taškas vis tiek auksinis.

Dar prieš sezoną, lyg lyg kažką nujausdamas, J. Rybakovas ištarė beveik pranašišką frazę: „Paskutinis šansas mums „ką nors“ laimėti.“

„Tokia nuojauta ir nuotaika buvo, – prisimena jis. – Kaip visada išlaikėme branduolį, sugrįžo du jauni žaidėjai iš BFA sistemos. Jie davė daug mūsų žaidimui. Silpniausia grandis buvo ir kol kas lieka vartininko pozicijoje. Esame atidavę Danielį Bukelį į BFA, reikės pagalvoti, kaip jį susigrąžinti atgal.

Intriga sezone buvo, nesakyčiau, kad mes dominavome. AFK šaunuoliai, palaikė intrigą. Kelis kartus jiems pasisekė rungtynių pabaigose, bet išliko kovoje iki galo. Tačiau mes labiau žiūrėjome į savo rungtynes ir taškus, o ne varžovų surinktus skaičiavome.“

Nors AFK ilgai palaikė konkurenciją Granitui, dauguma III lygos komandų vadovų kalbėjo, jog būtent Naujoji Vilnia iškovos nugalėtojų titulą. Ir sezono antroje pusėje tos kalbos tik dar labiau tvirtėjo bei garsėjo.

„Žinote, jie taip kalbėti pradėjo tik sezono metu, – šyptelėjo J. Rybakovas. – Prieš sezoną negirdėjau, kad kas nors pranašautų mums pirmą vietą, niekas nesakė, kad Granitas laimės. Pagrindinė kalba sukosi apie BFA-B. Dėl jų buvo nemažai šurmulio, daugiausiai – dėl jaunų žaidėjų ribojimo ar neribojimo. Nieko blogo tame nematau, jaunimas turi kažkur žaisti. Mes nesame prieš.“

J. Rybakovas pats buvo tos Granito komandos narys, kuri 2016 metais pirmą kartą laimėjo III lygą. Tą padarė sunkiai, tik papildomose auksinėse rungtynėse įveikdami Navigatorius.

2017 metais Granitas nusileido į 3 poziciją, jau 2018 m. liko 5-as, o dar po metų 4-as. Pandeminį sezoną taip pat baigė 4-oje vietoje, o pernai po galingo finišo išplėšė „bronzą“.

Stabili, susižaidusi komanda, kuri ir 2023 metais III lygoje gali kovoti dėl aukščiausios vietos.

„Manau, liks ta pati chebra. Pas mus apskritai nėra legionierių, gal tik vienas Denisas Romanovas toks. Jei visi liks ir rasime vartininką – tikrai pakovosime bent dėl prizinių vietų, nes pirmąją juk apginti visada sunkiau nei iškovoti“, – svarstė J. Rybakovas.

 

Kiek taškų garantuoja titulą?

Per 20 kol kas sužaistų rungtynių III lygoje Granitas surinko 52 taškus. Arba – vidutiniškai po 2.60 per vieną mačą.

Istoriškai tai yra gana solidus vidurkis ir beveik neatsilieka nuo savo laiku prieš varžovus dominavusių TAIP bei Fakyrų komandų (vid. 2.62), ar prieš ketverius metus visus varžovus volu pervažiavusių Navigatorių (2.68).

Pirmojo triumfo lygoje metais, 2016-aisiais, Granitas per 23 rungtynes sugraibė 55 taškus, arba vidutiniškai 2.39 per turą.

Taip atrodo dešimties ankstesnių VRFS III lygos pirmenybių čempionų rodikliai:

​

 

Taurės kulminacija

„Ramiai pasisėdėjome, laukiame taurės rungtynių“, – paklaustas, ar komanda šventė, atsakė Granito vadovas.

Sezono pabaigoje Naujoji Vilnia siekia savojo „treble'o“. Granitas laimėjo III lygą, Granito B komanda buvo nepralenkiama SFL A divizione. Prie šio dublio puikiai derėtų ir VRFS Taurė.

Šio turnyro pusfinalyje Granito laukia dar vienas pasimatymas su AFK. Kitame pusfinalyje susigrums Geležinis Vilkas su BFA dubleriais.

Granitas šiemet pasiautėjo ir LFF taurės varžybose. Jie pirmame etape 10:0 sutriuškino Kauno Nadruvį, o antrame 8:0 – Kuršėnų Ventos ekipą. LFF taurės aštuntfinalyje Granitas kovojo prieš A lygos klubą „Kauno Žalgirį“ ir pralaimėjo jiems 0:4. Šias rungtynes Naujojoje Vilnioje pavasarį stebėjo 550 futbolo aistruolių.

„Be abejo, mes tikrai kartosime LFF taurės nuotykį ir kitais metais, – patikino J. Rybakovas. – Buvo labai malonu, kai padarėme mažą šventę Naujojoje Vilnioje. Žmonėms futbolas ten įdomus, jiems yra kur ir dėl ko ateiti.“