VRFS salės futbolo I lyga artėja link pirmojo rato pabaigos. Pagaliau pirmąją sezono pergalę iškovojo Mostiškių-Tonitros komanda, pergalingą seriją tęsia VDA, toliau visus šluoja Vilnius TECH, pagilinę čempionų Setalto duobę.

 

Mostiškės-Tonitra – Vilniaus kolegija 4:2
Nemenčinė-Hegvita – Spartakas 4:8
Setaltas – Vilnius TECH 1:7
VDA Futsal – Aktas 3:2

 

Turo rungtynės: VDA Futsal VS Aktas

Paskutinės 5 šių komandų dvikovos baigiasi arba lygiosiomis, arba minimalia vienos komandos persvara. Taip nutiko ir šį kartą. Bet neapsaugokite. Šiuo atveju rezultatas 3:2 neatspindi vienos komandos pranašumo.

Lygių varžovų dvikovoje tokio vienos komandos dominavimo nesitikėjau pamatyti. Bent jau pirmoje rungtynių dalyje VDA visiškai primetė savo sąlygas Aktui. Nuo rungtynių pradžios akademikai užlipo ant varžovų ir neleido jiems kvėpuoti – net įžaisti kamuolį nuo savų vartų Aktui sekėsi labai sunkiai ir klaidos pylėsi viena po kitos.

Akto laimei, du trečdaliai VDA atakų baigdavosi netiksliais smūgiais pro šalį arba į pedagoginio salės balkoną. Kartais gelbėjo vartininkas, bet kai gynyba kiaura – pirmame kėlinyje ir jis buvo bejėgis prieš Dariaus Pupliausko ir Tomo Statkevičiaus smūgius.

Įpusėjus rungtynėms VDA pirmavo 2:0 ir tai dar buvo visai geras rezultatas Akto komandai.

O po pertraukos, kaip kartais būna, vaizdas aikštėje ėmė keistis. Akto treneriai pasidarė išvadas. Jie pakeitė vartininką ir nustojo primityviai įvedinėti kamuolį nuo savų vartų, taip sumažindami pavojingos klaidos tikimybę. Kamuolį vartininkas mesdavo į priekį, perkeldamas žaidimą į aikštės vidurį ar varžovų pusę ir tai jau panašėjo į lygių komandų rungtynes.

Gražvydas Gujis gražų derinį pabaigė efektingu įvarčiu ir VDA ėmė stresuoti. Valentinas Baranovskis buvo streso lygį sumažinęs (3:1), tačiau po poros minučių Ignas Kunickas padėjo kamuolį vartininkui „tarp ausų“ (3:2).

Paskutinėmis minutėmis Aktas išleido penktą aikštės žaidėją ir sukėlė keletą gaisriukų prie varžovų vartų. Praleistas įvartis ir lygiosios VDA būtų prilygę pralaimėjimui, bet jie atsilaikė ir iškovojo trečiąją pergalę iš eilės. Nors galėjo tą padaryti daug paprasčiau ir ramiau.

„Su progų realizacija mūsų komandoje yra absoliuti tragedija, – pripažino VDA Futsal vadovas Artūras Žarnovskis. – Pirmame kėlinyje Akto taktika buvo naivoka. Jie leido mums naudoti spaudimą, kai įžaisdavo kamuolį žemais, bet nelabai žinojo, ką su tuo daryti. Todėl klaidų buvo milijonas. Dvi progas išnaudojome, bet galėjome daugiau. Įmušus trečią ir jie galbūt būtų palūžę. O čia dominuoji, dominuoji, praleidi vieną – ir jau degame. Bet atsilaikėme.“

VDA Futsal komandos video santrauka:

 

Savaitės tema: Setalto sutriuškinimas

Setalto komandai po pralaimėjimo 3:6 prieš Vilniaus kolegiją nuaidėjo pavojaus varpai, bet žaidėjai jų neišgirdo. Ketvirtadienį Širvintose čempionai skaudžiai gavo į skudurus nuo visą griaunančios Vilnius TECH komandos – 1:7.

„Jūs negirdėjote? Ketvirtadienio vakarą Širvintose praūžė rimtas uraganas, žmonės šokiruoti, iki šiol nesupranta, kas ten įvyko“, – klausė TECH komandos žaidėjas Erikas Milašauskas, prie uragano prisidėjęs trimis įvarčiais.

Čempionai duobę sau išsirausė dar pirmame kėlinyje. Vienas praleistas įvartis po kontratakos, antrą vartininkas prasileido į savo kampą, trečias irgi buvo nesuprantamas, kai E. Milašauskui buvo palikta marios laiko ir erdvės prisitaikyti bei mušti į vartus taikliai.

„Kai kamuolys 15 sekundžių kabo ore, niekas nepribėga, o vartininkas neišeina išmušti ar susiaurinti kampo ir Erikas spėja sustabdyti kamuolį, pasitaisyti sau patogiai ir pramušti kur nori, tai atrodo baisiai“, – stebėjosi Setalto vadovas ir treneris Dmitrijus Timko.

„Prieš smūgiuojant dar sugebėjau meditacijos seansu užsiimti“, – ironizavo įvarčio autorius.

Iki pertraukos TECH surengė dar vieną rezultatyvią kontrataką, kurią vainikavo Jokūbas Bulka, su kamuoliu įbėgęs į vartus.

Po pirmo kėlinio 0:4 atsiliekant prieš TECH, šansai sugrįžti į rungtynes – patys suprantate, kokie.

Setaltas bandė. Vartininką keitė aikštės žaidėju, tačiau technikai tokias situacijas valgo pasigardžiuodami ir dar kelis kartus baudė varžovus.

„Rezultatas dėsningas. Atrodė, Setaltas bandė mus prigauti, bet mes patys juos pagaudavome ant kontratakų, – sakė E. Milašauskas. – Jie eidavo į priekį, bet mes lengvai atimdavome kamuolį. Daug situacijų buvo, kai atsidurdavome keliese prieš vieną gynėją ar vartininką. Tas nustebino, nes Setaltas individualiai yra labai stipri komanda. Bet noro ar energijos iš jų nesijautė, o mes buvome daug energingesni.“

Tuo metu D. Timko po šio triuškinamo pralaimėjimo buvo piktas: „Visi galimi minusai susidėjo. Gynyba tragiška, realizacija tragiška. Po švenčių neatpažįstu komandos, ji kaip ne sava. Trūko vieno keitimo, nes turėjome septynis aikštės žaidėjus ir teko kitaip rotuoti, todėl neišlaikėmė VGTU tempo. O komandai pasakiau: koks apšilimas ir nusiteikimas – toks ir rezultatas. Kai likus 15 minučių iki rungtynių pradžios visi vienas kitam pasakoja bajeriukus, chi chi cha cha, ar mėto kamuolį į krepšį vietoje normalaus apšilimo – taip ir būna. O kai nesiklosto žaidimas, prasideda pykčiai, nesutarimai, priekaištai. O pas mus gi visi žvaigždės, negali nieko pasakyti, nes tuoj supyks.“

Kaip Setaltui išbristi iš šios krizės?

„Pusiau juokais aptarėme, kad reikia visiems susirinkti į pirtelę, prie alaus stalo, susėsti ir aptarti viską. Pernai tai padėjo. Reikės ir dabar po pirmo rato kartoti tokį ritualą, – atskleidė D. Timko. – Reikia išspręsti problemas ir nusiraminti. Kol kas karštos galvos. Jei per minutės pertraukėlę aptariame žaidimo planą, o išėję į aikštelę viską darome atvirkščiai, skubame lekiame – nieko gero. Vėl reikia pradėti žaisti nuo gynybos, kantriai ir šaltakraujiškai. Dabar laukia Aktas. Jei žaisime kaip praėjusiose rungtynėse – rezultatas bus toks pats.“

TECH šį sezoną iškovojo jau 7-ą pergalę iš eilės.

E. Milašauskas sakė, kad šią pergalingą atkarpą lemia pakitęs komandos požiūris, nusiteikimas ir, be abejo, trenerio Giedriaus Barevičiaus autoritetas.

„Šiemet gana gerai renkamės ir žaidžiame drausmingai. Visi motyvuoti, net kai įmušame 3 ar 4 įvartį niekas neatsipalaiduoja, žaidžia kaip prie lygaus rezultato. Malonu žiūrėti. Anksčiau prie tokios persvaros atsileistume, išsibalansuotume, o dabar to nėra. Kaip įjungiame savo tempą pradžioje, taip ir išlaikome iki pabaigos. Nėra atsipalaidavimo. Aišku, ir G. Barevičiaus autoritetas daug lemia, visi prie jo žaidžia ramiau ir atsakingiau. Treneris priverčia pasitempti. Ypač, kai laimėjo LFF taurę, jis pas mus užkeltas ant pjedestalo“, – aiškino TECH atstovas.

Šiuo metu Vilnius TECH turi 4 taškų pranašumą prieš persekiotojus ir rungtynes atsargoje. Todėl potencialiai jų persvara po pirmo rato gali išaugti iki +7 taškų.

„Mes 2018-2019 m. sezone pradėjome džiaugtis ir švęsti per anksti. Tada Kaišiadorių Baltai paskutiniame ture mus pasivijo, teko žaisti auksines rungtynes ir pralaimėjome. Todėl dabar nesureikšminame nei pergalių, nei taškų kiekio. Mums dar pirmas ratas nesibaigia ir visas antras laukia, tai – maratonas“, – seną pamoką prisiminė E. Milašauskas.

 

Turo sensacija: pirmoji Mostiškių pergalė

8-ame futsal I lygos ture nutiko nemenka sensacija. Vilniaus kolegija, prieš tai nukovusi Setaltą, sugebėjo 2:4 pralaimėti Mostiškių komandai, kuriai tai buvo pirmoji pergalė sezone.

„Nusiteikimo ar susikaupimo stoką iš karto atmetu. Niekas po Setalto negalvojo, kad esame tokie geri, kad užsimerkę laimėsime. Būtų pernelyg vaikiška. Tiesiog progų realizacija buvo tragiška“, – tvirtino Vilniaus kolegijos treneris Deivydas Venckus.

Savo ruožtu Mostiškių vadovas Igoris Gulbickis atskleidė, kad tikėjosi palankios susitikimo baigties, nes Vilniaus kolegijos žaidime pastebi bangavimų ir skubotumo. Tiesa, nei jo, nei kolegos Vitalijaus Masevičiaus mače nebuvo, tad tai komandai galbūt net išėjo į naudą, nes sumažėjo lūkesčiai ir spaudimas.

„Hat-tricku“ prie pergalės prisidėjęs Danielis Gulbickis šį sezoną yra pelnęs beveik pusę – 14 iš 30 Mostiškių įvarčių.

„Mes galime žaisti ir siekti geresnių rezultatų, jei sumažintume klaidų skaičių. Kai rungtynių pradžioje nesugebi išsivaryti kamuolio nuo savų vartų, prasileidi kelis įvarčius – po to jau nebūna jokio noro. Bet mes be treniruočių, susirenkame tik į rungtynes ir nieko čia nepadarysi, – pasakojo I. Gulbickis. – Žaidime trūksta drausmės. Visi nori bėgti į priekį, bet niekas nenori grįžti. Praradus kamuolį, gynyboje lieka vienas žaidėjas ir tas, jei spėja sugrįžti. Tokiu žaidimu daug nepasieksi.“

Grįžtant prie paskutinių rungtynių, reikia pasakyti, kad Mostiškes globojo sėkmė. Vilniaus kolegija pirmavo 2:1 ir turėjo krūvą šansų padidinti savo persvarą, bet to nepadarė. Po to gavo raudoną kortelę, o mačo pabaigoje situacija apvirto aukštyn kojomis. Likus žaisti 4 minutes D. Gulbickis išlygino rezultatą ir netrukus persvėrė, o paskutinėmis sekundėmis krito ir ketvirtas įvartis.

„Įsimušk tuos kelis įvarčius dar pirmame kėlinyje ir ramu, rungtynės uždarytos. Bet ne, mes prie 2:1 ilgai tampėmės, po to gavome raudoną, o pabaigoje įvarčiai iš niekur sukrito į mūsų vartus. Po rungtynių teisėjai atėjo supildyti protokolo ir stebisi: kaip čia taip, juk atrodė tik „laiko klausimas“, kada užtvirtinsime savo pranašumą. Iš tikrųjų, tas „laiko klausimas“ buvo nuo pirmo kėlinio, bet jo taip ir neišsprendėme“, – apgailestavo D. Venckus.

Jis pripažino, kad net po triuškinamų pralaimėjimų prieš Aktą ar Spartaką nebuvo taip apmaudu, kaip dabar. Bet kamuolys apvalus ir visoms komandoms per sezoną pasitaiko vienos kitos tokios nesėkmingos rungtynės.

Dar liūdniau tai, kad Vilniaus kolegija šiuo metu praradusi net keturis pagrindo žaidėjus. Todėl perspektyvos prieš artėjančias trečiadienio rungtynes su Vilnius TECH yra gana niūrokos.

 

Turo skaičius: 34

Tiek dienų savosios pergalės laukė Spartako komanda. Puikiai pradėję sezoną, šventiniu periodu jie krito į duobę. Sužaidė lygiosiomis su Aktu (2:2), neįveikė Bekento (3:3), skaudžiai pralaimėjo prieš Vilnius TECH (3:4).

Praėjusio ketvirtadienio išvyka į Nemenčinę buvo gera proga Spartakui persigrupuoti ir vėl prisiminti pergalės skonį.

Rungtynės Nemenčinės salėje dažniausiai būna paprastos: reikia spirti dažniau ir tiksliau už šeimininkus, kurie čia jaučiasi labai komfortiškai. Taktika lieka antrame plane.

Štai toks ping-pongas rezultatyviose rungtynėse baigėsi Spartako pergale 8:4. Beje, aštuonis įvarčius Nemenčinėje jie mušė ir pernai (8:2).

„Rungtynės kažkuo panašios į pernykštes. Bet apie jas nelabai ką turiu papasakoti. Gavosi neįdomi pergalė“, – pasakojo Spartako vadovas Dmitrijus Raksa.

Neįdomi, bet reikalinga. Nes leidžia išlikti antroje vietoje, į lyderių kompaniją stipriai beldžiantis VDA komandai.

 

Rekordo nuojauta

Vilnius TECH tęsia tobulą sezono startą – laimėjo 7 rungtynes iš 7.

Ligšiolinis futsal I lygos rekordas priklausė Spartakui, kurie 7 laimėjimais iš eilės pradėjo 2021-22 m. pirmenybes. 6 pergalėmis yra startavęs Aktas (2022-23 m.), Gelsauga (2015-16 m.) ir Vilniaus kolegija (2013-14 m.).

Tai reiškia, kad trečiadienį pergalės prieš Vilniaus kolegiją atveju, Vilnius TECH užfiksuotų mūsų lygos rekordą, nes 8 pergalėmis salės sezono dar niekas nepradėjo.

„Geriau būtų nieko nežinoti apie šituos faktus, ramiau gyventume, – nusijuokė E. Milašauskas. – Bus kaip bus. Mums svarbiau galvoti ne apie konkretų rezultatą, o apie tai, kaip visas sezonas finišuos. Visos serijos pasibaigia ir tie pralaimėjimai ateis, neturime pamesti galvos dėl vieno konkretaus rekordo.“

 

Savaitės citata

„Aš iki šiol negaliu suprasti, kaip mes pralaimėjome Nemenčinėje. Jie ten treniruojasi, pripratę žaisti savo biliardą. Dabar tai tikrai mes laimėsime“, – Mostiškių vadovas I. Gulbickis jau dabar laukia antro rato pradžios.

 

9 turo susitikimai (sausio 24-26 d.)

Vilniaus kolegija – Vilnius TECH. Trečiadienis, 20:45, LEU salė.
Setaltas – Aktas. Ketvirtadienis, 20:10, Širvintų SC salė.
VDA Futsal – Nemenčinė-Hegvita. Ketvirtadienis, 20:45, LEU salė.
Bekentas Futsal – Spartakas. Penktadienis, 20:30, Pliaterytės mokykla.

​