VRFS Futsal I lygos pirmenybės tikrosios žiemos pradžioje turėjo nedidelį stabtelėjimą, kai per 10 dienų periodą buvo sužaistos tik 2 rungtynės.

Prie laikinos pauzės prisidėjo ir Nemenčinės-Hegvitos komandos „ėjimas žirgu“. Jie per rungtynes su Setaltu išleido žaisti negalėjusį žaidėją ir iškovojo dramatiškas lygiąsias 3:3. Tačiau po kelių dienų už nuostatų pažeidimus buvo nubausti techniniu pralaimėjimu rezultatu 0:5.

O pastarosiomis dienomis Futsal I lyga vėl užsikūrė. Kol kas stulbinamai atrodo savo varžovus į šoną bloškiančios Spartako ir Vilnius TECH komandos, atsigavo Setaltas, o VDA komanda bando apsiprasti nejaukioje 7 pozicijoje.

 

Savaitės rungtynės: VDA prieš Setaltą

Savame sezono starte VDA Futsal komanda buvo supančiota ir uždaryta Spartako gniaužtuose (0:2).

Atsitiesti dailininkai galėjo jau kitame ture ir nepersistengdami 6:3 nugalėjo Bekento komandą.

Rezultatas ir įvarčių statistika tarsi kalba apie atkaklią kovą, bet taip nebuvo. VDA dominavo ir valdė žaidimą, tik pribaigti varžovų jiems ilgai nesisekė. Dar rungtynių viduryje Bekentas rizikavo vartininką keisdami aikštės žaidėju, tačiau per tą atkarpą įvarčių nekrito nė į vienus vartus. VDA tiesiog tvarkingai apsigynė ir ramiai saugojo pranašumą.

Prieš šias rungtynes abejojančių VDA pergale neteko sutikti. Buvo netgi prognozuojančių, kad jie su Bekentu gali padaryti tą patį, ką padarė Setaltas: t.y. nugalėti 10:1.

Tačiau VDA vadovas Artūras Žarnovskis tokius romantikus greitai nuramino: „Mes nieko negalime aplošti 10:1. Nieko. Tokia komanda dar nesukurta.“

Daug rimtesnis grajus VDA laukė praėjusią savaitę – pedagoginio salėje jie priėmė čempionus Setaltą. Praėjusį sezoną tarp abiejų komandų užsimezgė labai atkaklios kovos ir sveika sportinė priešprieša.

Atkakli kova vyko ir šį kartą. Su gausiomis abipusėmis progomis, bet silpnoku atakų užbaigimu. Ypač iš VDA pusės – tai matosi jų pateiktame vaizdo įraše.

Setaltas laimėjo rungtynes 2:1 ir tai buvo trečioji iš eilės jų pergalė prieš VDA minimalia vieno įvarčio persvara.

„Net neabejoju, kad po pralaimėjimo mažu skirtumu beveik visos komandos sako, kad atakavo pavojingiau, turėjo daugiau progų, tik nepavyko jų sumušti ir t.t. Bet šį kartą aš tikrai tvirtinčiau, kad mūsų xG rodiklis buvo geresnis. Maždaug 4,5 prieš 3,2, – rungtynes analizavo A. Žarnovskis. – Negaliu pralaimėjus aiškinti, kad nusipelnėme pergalės, bet lygiosios būtų dėsningos. Ir dar – turėtume pastabų teisėjams dėl epizodo prieš antrą varžovų įvartį.“

3 rungtynės – 3 taškai ir 7 vieta. Tokio prasto starto futsalo I lygoje VDA dar neturėjo per visą dešimtmetį. Dubleriai buvo parodę dar prastesnių rezultatų, bet šiuo atveju kalba eina apie pagrindinę komandą.

Aišku, tie du pralaimėjimai dar nieko nereiškia, o ir pralaimėta buvo rimtiems varžovams – Spartakui ir Setaltui.

„Tendencijos tokios, kad su puolimu kol kas labai prastai. Spartakui neįmušėme nieko, Setaltui įmušėme vieną. Praleisti po 2 įvarčius nuo tokių varžovų nėra nieko baisaus, bet puolime matome problemyčių, – pripažino A. Žarnovskis. – Tačiau reikia pažymėti, kad su Setaltu buvo tos rungtynės, kai pirmą kartą neįsimušėme įvarčio į savo vartus. Vadinasi, komanda jau reguliuoja savo kompasus ir dabar laikysimės šūkio „Trust the Process“. Savo viščiukus skaičiuosime pavasarį, kai visi tą daro rudenį.“

Varžovų iš VDA Futsal komandos susikurtų progų Setalto vadovas ir treneris Dmitrijus Timko nenurašė, bet pažymėjo, kad toks kenčiatis žaidimo stilius – įprasta jo komandos duona.

„Turiniu tai buvo labai panašios rungtynės į tą stilių, kurį demonstravome praėjusį čempionišką sezoną. Kai žaidžiame nuo gynybos, kenčiame, išlaukiame savo šansų užpulti ir realizuojame progą. Manau, nieko nenustebinome. Su tokia kantrybe ir laukimu pernai laimėdavome ir prieš Aktą, ir prieš tuos pačius VDA“, – pažymėjo D. Timko.

Dar smagiau, anot jo, kad šias svarbias rungtynes laimėti pavyko be dviejų esminių žaidėjų paramos – nebuvo Edvino Mučinio ir Pauliaus Obolevičiaus: „Realiai turėjome tik tris keitimus ir buvo malonu matyti pasiaukojamai žaidusią komandą. Aš norėčiau tokius juos matyti visada. Kai visi kovoja ir stengiasi komandiškai, nė vienas nebando kažkuo išsiskirti ir nemėgina tapti rungtynių žvaigžde.“

Setaltas įvažiuoja į čempioniškus bėgius: trys pergalės iš eilės, pagautas ritmas. Bet tvarkaraščio tendencijos gali sukelti iššūkių šį ritmą išlaikant: 5 turą jie praleidžia, po to sužais su Mostiškėmis ir vėl išsiskirstys kalėdinių bei naujametinių atostogų.

Ar klubo vadovą tai neramina?

„Mūsų komanda tokia įdomi, kad aš neįsivaizduoju, kaip tai ją paveiks. Čia gal netgi didesnius pliusas bus ir visi ims dar geriau žaisti, nes bus pasiilgę futsalo. Kai žaidi daug ir intensyviai, atsiranda tas „persivalgymas“. O kai išeini tris savaites atostogų, į aikštę dažniausiai sugrįžti alkanas ir labai motyvuotas. Tikiuosi, taip ir bus“, – svarstė D. Timko.

 

Savaitės nutikimas: pirmasis Bekento taškas

Pasenę, sulėtėję ir nesusižaidę. Tokia nuomonė vaikščiojo apie sugrįžusią Bekento komandą. Ir tebevaikšto.

Jei sezono pradžioje kas nors turėjo iliuzijų, kad Bekentas ant seno bagažo gali I lygoje pasiekti didelių dalykų, jos buvo išsklaidytos po pirmų turų atsimušus į Vilniaus kolegijos, VDA ir Spartako sieną.

„Viskas pagal galimybes ir pasiruošimą. Beveik nesitreniruojame, gal pavyks susirinkti dažniau, tuomet ir žaidimas pagerėtų, – realiai situaciją vertino Bekento treneris Pavelas Smolkovas. – Mūsų tikslas dabar yra atgaivintai Bekento komandai palaikyti gyvybę. Abejoju, ar šį sezoną pasieksime kažką įspūdingo. Dabar svarbu išsaugoti komandą ir paieškoti naujų žaidėjų. Suolas mūsų trumpas, o pagrindinis ketvertas jau metuose. Jei keli neatvažiuoja – sunku atlaikyti tempą ir krūvį.“

Ar yra iš kur traukti tų naujų žaidėjų?

„Šiuo metu pakankamai sunku tą padaryti. Prasidėjo 7x7 pirmenybes ir daugelio dėmesys ten. Paraiškoje turime Danielį Romanovskį ir Vytautą Lukšą. Abu žaidę salės futbolą. Viliamės, kad bent kažkuriuo metu prisijungs. Būtų labai įdomu. Aišku, tai nebūtų nuolatinis pastiprinimas, tik epizodiškas, bet svarbus ir įdomus žiūrėti“, – sakė treneris.

Praėjusią savaitę Bekentas pagaliau atsidarė savo taškų sąskaitą. Lygiose rungtynėse Širvintose su Mostiškių-Tonitros komanda sužaidė lygiosiomis 4:4.

Pradžia jau padaryta, bet iki didesnių pasiekimų dar daug dirbti ir treniruotis.

Kantrybė yra pagrindinis dalykas, kurio reikia Bekentui, sako P. Smolkovas: „Mes tikėjomės geresnių rezultatų. Bet supratome, kad bėgantis laikas daro savo. Su senu turimu bagažu toli nenuvažiuosi, reikia tobulėti ir gerinti fizines kondicijas net toje pačioje I lygoje. Daugelis rungtynių čia jau vyksta didesnėse salėse, todėl kitoks ir intensyvumas, ir žaidimo stilius. Sunku, bet turime būti kantrūs.“

 

Turo skaičius: 29

Tiek kamuolių iš savų vartų šį sezoną jau išsitraukė Mostiškių komanda. Per 4 turus. Vidutiniškai po 7,25 per rungtynes.

Su Bekentu buvo pademonstruota geriausia gynyba (4:4), tad logiška, kad ir pirmą tašką pavyko laimėti. Nuo Akto jie praleido 9, nuo TECH – net 11 įvarčių.

Bet klubo vadovui Igoriui Gulbickiui ne dėl to apmaudžiausia: „Aktas ir TECH yra visai kito lygio komandos, mums neįkandamos. Tiesiog geruliai. Ir mums buvo malonu su jais pasižaisti. Man dėl pirmų rungtynių iki šiol gaila. Apmaudu dėl to pralaimėjimo Nemenčinei.“

Planavo vienaip, o išėjo kaip visada. Projektuota Mostiškių-Tonitros sudėtis netapo realybe ir vėl tenka kęsti susirinkimo ir susižaidimo problemas.

„Iniciatyvos iš kai kurių buvo daug, bet po to atvėso. Žaidėjus, kuriuos buvau nužiūrėjęs ir planavau kviesti – nepavyko. O keitimų reikėtų daugiau. Futsalas irgi specifinis sportas, jį reikia ne tik suprasti, bet ir mokėti žaisti. Tu privalai būti tonuse, susikoncentravęs visą laiką. Tik sekundę atsijungei, padarei pauzę – ir jau viskas. Reikia intensyvumo visą žaidimo laiką. Aiškinu tą, bet kol kas ne visi supranta“, – samprotavo I. Gulbickis.

Praėjusią žiemą futsal I lygoje Mostiškės praleido 97 įvarčius per 18 rungtynių. Šį sezoną rungtynių mažiau, 16. Bet jei gynybinės tendencijos nepagerės į gerąją pusę, nemaloni šimtuko riba gali būti pasiekta labai užtikrintai.

„Nusimato sunkus sezonas. Bet ką darysi: negi dabar parinsiuosi? Norėtųsi pastiprinimo, bet verčiamės tuo, ką turime. Kas ateis, su tais ir žaisime. Svarbu susirinkti ir žaisti savo malonumui. Jei pavyktų turėti du ketvertus – būtų labai gerai“, – teigė Mostiškių-Tonitros vadovas.

 

Turo nusivylimas: praleistas Spartako įvartis

Spartakas prieš Vilniaus kolegiją. Rungtynės su iš anksto numanomu favoritu, bet niekas negalėjo numatyti, kad senukai atbalados jaunimėlį rezultatu 11:1.

Vieną įvartį segė net Spartako vartininkas Maksimas Bechterevas, pėstute atsivedęs kamuolį iki tritaškio linijos ir nesulaukęs pasipriešinimo, dūrė jį į vartus.

Netgi Dmitrijus Raksa iš Spartako prisipažino: per lengvai tose rungtynėse viskas ėjosi.

Kai rezultatas 11:1, nėra daug ką pasakyti apie tokias rungtynes.

Nebent tai, kad M. Bechterevas ne tik mušė, bet ir pats praleido. Pirmą kartą sezone! Iki trečių sausų rungtynių jam pristigo vos 6 minučių. Bet kokiu atveju, penki kėliniai nepraleidus įvarčio – pasiekimas įspūdingas.

Todėl kai rezultatui esant 9:0 spartakiečiai pro pirštus pažiūrėjo į Vilniaus kolegijos ataką ir paliko vartininką „ant sušaudymo“, jis turėjo būti piktas.

„Aišku, pyko. Bet po to greitai atsileido. Praeitose rungtynėse su VDA iš kamuolio prasileido į veiduką ir po to viską traukė dieviškai. Šiose neprasileido, bet praleido įvartį. Sutapimas? Nemanau. Kitoms rungtynėms kažką galvosime“, – pažymėjo D. Raksa.

 

Turo citata

„Mes esame jau gerokai metuose, o jie irgi tokie pagyvenę seniai. Abejose komandose daug SoDros klientų“, – I. Gulbickis apie tai, kad Bekento ir Mostiškių rungtynėse komandų pagrindo žaidėjų amžiaus vidurkis turėjo būti labai solidus.

​

 

4 turas (gruodžio 13-15 d.)

VDA Futsal – Vilniaus kolegija. Trečiadienis, 20:45, VIKO sporto salė.

Aktas – Nemenčinė-Hegvita. Ketvirtadienis, 20:45, VIKO sporto salė.

Bekentas – Vilnius TECH. Ketvirtadienis, 21:15, VGTU sporto salė.

Mostiškės-Tonitra – Spartakas. Penktadienis, 20:30, Pliaterytės mokyklos salė.