Sekmadienio futbolo lygos C divizione sužaistas trečiasis turas. Kaip ir du iki tol žaisti turai, jis buvo sunkiai nuspėjamas ir pasižymėjo atkakliomis dvikovomis. Nes šiam divizionui taip jau išpranašauta prieš sezoną – būti nenuspėjamu divizionu su bene lygiausia komandų sudėtimi iš visų.

Tačiau kaip ten bebūtų, ir šiame divizione atsiranda komandų, įsigudrinančių laimėti visas rungtynes, ar pralaimėti visas jas.

Po 9 taškus po trečiojo turo yra surinkusios Baltosios Vokės ir Imperialo ekipos. Nė taško neturi Liberalų Sąjūdis.

Trečiajame ture, beje, ir susitiko lyderiai (Imperialas) ir looseriai (liberalai). Ir tie lyderiai tuos looserius įveikė nelengvai, ką Imperialas pripažįsta nesiginčijęs.

Bet pradėkime nuo vienerių antrojo turo rungtynių, kurios į to turo aprašymą nepateko, nes buvo žaidžiamos jau tada, kai skaitytojus pasiekė to turo apžvalga – trečiadienį.

Pressas – Futboliukas 3:2

Mačą prognozuodamas, atspėjau, kad įvarčių bus gana nemažai. Vis dėl man atrodė, kad komandos bus lygios. Na, tiesa, jos ir dabar buvo labai apylygės, bet šiek tiek „lygesnė“ buvo Pressas. Jis ir įveikė Futboliuką 3:2, nors spėjimas buvo – lygiosios 2:2.

Ech, gi norėjosi parašyti būtent tokį rezultatą. Bet tąkart nutariau įveikti nepasitikėjimą Futboliuku savyje. Be reikalo. Futboliukas visada žaidžia taip, lyg specialiai griautų mano prognozes.

O apie mačą pateikiame „Presso“ futbolininko Evaldo Gelumbausko pasakojimą.

„Kaip mėgsta rašyti žurnalistai, C diviziono 2 turo uždanga nusileido vėlų trečiadienio vakarą Fanų stadione. Uždangai leistis padėjo Presso ir Futboliuko komandos, procesui dirigavo rungtynių arbitras Artiomas Gutovskis. Iš karto pastebėsime, kad dirigavo vykusiai. Rungtynės buvo atkaklios, netrūko kieto fizinio kontakto, smulkių ir nelabai pražangėlių, bet arbitras su visais iššūkiais susitvarkė. Kai reikėjo - švystelėjo geltona, kai nereikėjo - apsiribojo žodiniais įspėjimais.

Solidus arbitro darbas organiškai įsikomponavo ir į futbolo veiksmą. Nors šių rungtynių anonse rašiau, kad Presas apie Futboliuką nieko nežino, bet diviziono apžvalgininkas provokacijai nepasidavė ir taikliai pastebėjo, kad pažinties vis dėlto būta. Panašu, kad pernykštis randevu SFL Carlsberg taurėje Presso žaidėjų atmintyje neužsifiksavo ir reikiamų išvadų iš ano pralaimėjimo (0:2) jie nepadarė. O štai Futboliukas, vienok, savo namų darbus parengė. Geltoną aprangą vilkintys jaunuoliai nuo pirmų minučių ėmė po visą aikštės perimetrą vaikytis solidžiai raudonus Presso senjorus. Tokia netikėta pradžia išmušė žiniasklaidos atstovus iš vėžių. Nors trenerio pareigas šiose rungtynėse ėjusio Tautvydo Vencevičiaus parengtame plane buvo didelėmis raidėmis užrašytas nurodymas kontroliuoti kamuolį ir žaisti trumpais perdavimais, bet dėl varžovų spaudimo kamuolys Presso žaidėjų kojose neužsibūdavo. Kita vertus, net ir aršus presingas Futboliukui nepadėjo įgyti apčiuopiamos persvaros.

Atslūgus varžovų įkarščiui Pressas atsigavo, kamuolys vis dažniau pasiekdavo adresatus, pasirodė net šiokios tokios kūrybinio futbolo užuomazgos. Visą šį procesą logiškai įprasmino Presso įvartis. Tiesa, iš pradžių kamuolys po standartinės situacijos pabuvojo Presso vartuose, kuriuos tą vakarą gynė Julius Kiveris. Bet A.Gutovskis teisingai įvertino situaciją ir užfiksavo įvartį pelniusio Futboliuko žaidėjo pražangą. Po keliolikos minučių rungtynių arbitras dar kartą (ir vėl teisingai) užfiksavo Futboliuko žaidėjo pražangą. Tik šį kartą jau ne Presso baudos aikštelėje, o prie Futboliuko vartų. Idėjinis Presso atakų lyderis Rimas Baubonis surengė slalomą varžovų baudos aikštelėje, gavo per kojas ir išraiškingai parkritęs sulaukė pelnyto įvertinimo. 11 m baudinį užtikrintai realizavo Laimis Misiūnas.

Ankstyvas įvartis šiek tiek atleido įtampos mazgą. Bet varžovų įkarščio neatvėsino. Kėlinio viduryje prasidėjo Presso žaidėjų keitimų karuselė (nes žaidėjų buvo daug, o keitimai - reikalingi), kurios metu žaidimo kontrolė perėjo į Futboliuko kojas. Ir netrukus šios permainos jau atsispindėjo švieslentėje: Futboliuko žaidėjams pavyko dviem perdavimais išvesti savo puolėją į akistatą su Presso vartininku. Ir rezultatas pasilygino. Presso kolektyvas vieningai atsiduso, švelniai papriekaištavo vartų sargui už pražiopsotą galimybę sužaisti "ant išėjimo" ir vėl grįžo prie kasdienių reikalų. Ta proga pirmas kėlinys baigėsi.

Antrame nežymią persvarą turėjo Futboliukas, bet įvarčius, kiek netikėtai, mušė Pressas. Fanų stadiono prieblandos zonoje žaidęs Presso vadovas (ir kairysis saugas) Martynas Juocevičius du kartus preciziškai asistavo, o jo perdavimus įvarčiai pavertė puolėjas Marius Bagdonas (pretendentas į sidabrinės gervės nominaciją) ir visur spėjantis jaunasis vidurio gynėjas Domas Paulauskas. Įpusėjus kėliniui Pressas pirmavo 3:1 ir atrodė, kad viskas daugmaž aišku. Tačiau Futboliukui taip neatrodė. Po eilinio kampinio augaloti futboliukai perlipo per Presso žaidėjų galvas ir rezultatą sušvelnino. Atsirado intriga. Vietomis plykstelėjo emocijos, padaugėjo pražangų, susidūrimų ir pasispardymų. Bet rezultatas nepakito.

3:2. Pressas iškovojo antrą pergalę iš eilės ir su 6 taškais atsidūrė C diviziono lyderių trejetuke. Kaip pasakytų Nerijus Kesminas, gal ir ne sensacija, bet kažkuria prasme - staigmena. Kita vertus, į paskutines rungtynes susirinko bene visas Presso žvaigždynas, apsireiškė net ir Japonijos užkariautojas Martynas Starkus. Pilnam komplektui trūko tik jau minėto N.Kesmino ir iš traumų liūno neišbrendančio Žydrūno Grudzinsko.

Nors, dar kitaip pavertus, kadangi po rungtynių buvo patiektas putojantis gėrimas (skardinėse), tai iš esmės netrūko nieko. Su šiuo teiginiu sutiko ir neetatinis komandos treneris T.Vencevičius. Ir ta proga švystelėjo pagiriamųjų žodžių puokštę. "Visi kovojo negailėdami jėgų, nors varžovai buvo jaunesni ir greitesni, bet vyrai pademonstravo charakterį ir nusipelnė pergalės. Smagu, kad šį kartą gerai realizavome progas. Praktiškai, kiek turėjome, tiek ir realizavome. Tiesa, galėjome ilgiau palaikyti kamuolį ant žemės, kai žaisdavome žemais perdavimai varžovai nežinodavo kur bėgti. Jau ne kartą sakiau, bet pakartosiu: Pressui svarbiausia - per rungtynes padaryti trikampį, po rungtynių - kvadratą", - emocingai mintis išdėstė T.Vencevičius.”

Imperialas – Liberalų Sąjūdis 3:2

Iš karto prisipažinsiu, kad rezultato neatspėjau. Pagal mano prognozę turėjo būti 2:2. Bet Imperialas įmušė vienu įvarčiu per daug.

Pirmi, beje, įmušė pralaimėję. Bet pirmavo labai neilgai...

„Rinkomės labai sunkiai, nes vieniems - iškylos, kiti naktį nemiegojo dėl bokso amžiaus dvikovos, o ir labai ankstyvas 12 val. laikas nebuvo mums į naudą.

Pirmajame kėlinyje atrodėm apylygiai su varžovais, o antrajame varžovai atrodė šviežesni, nes jie turėjo dvi sudėtis,

Apibendrinant: žaidėme gerai ir progų turėjome, bet vis pritrūkdavo galutinio užbaigimo, todėl neįmušdavom“, - kalbėjo pralaimėjusiosios komandos vadovas Marius Bikauskas.

Kaip matėte, Liberalų Sąjūdžio vadovas paminėjo, kad Imperialas turėjo labai ilgą atsarginių suolą. Tą patį apie varžovus kalbėjo ir Imperialo treneris Olegas Romanovskis: „Šitos rungtynes dar kartą patvirtino mūsų prognozes, kad mūsų divizionas yra sunkiai nuspėjamas ir labai lygus, kad visos komandos yra vieno lygio. Liberalai labai norėjo pirmos pergalės, gausiai susirinko ir tikrai žaidė labai gerai. Rungtynės buvo sunkios, įtemptos, daug kovos, dideli pagal SFL varžybas, greičiai.“

Patį mačą O. Romanovskis atpasakojo taip: „Komandos pradėjo be žvalgybos ir iš karto kilo geri momentai prie vienų ir prie kitų vartų. Buvo toks jausmas, kad gynyba liko rūbinėje ir pirmi įvarčiai turėjo buti įmušti anksčiau.

Liberalai pirmą įvartį įmušė po kampinio, galva. Mes irgi įmušėm po kampinio, nuo 16 metrų geru smūgiu Andrius Stankevičius išlygino rezultatą. Nuo šio momento mes pradėjome kontroliuoti rungtynes ir turėjome išspręsti visus klausimus dar pirmajame kėlinyje, bet įmušėm tik vieną įvartį.  Antras kėlinys buvo ramesnis nei pirmas, gerų momentų turėjo abu varžovai, bet mums pavyko labai graži ataka ir rezultatas tapo 3:1. Apturėjome dar vieną 100% momentą pastatyti tašką, bet  vietoj to antrą kartą įmušė liberalai. Po to buvo labai nervinga pabaiga, bet mums pavyko išlaikyti rezultatą ir iškovoti sunkią pergalę.”

„Po pakelto kampinio 13 min. galva įmušėme gan ankstyvą golą. Bet varžovai negalvojo pasiduoti ir jau 19 min. po sumaišties mūsų baudos aikštelėje pasižymėjo.  O 42  min. po jų saugo išpuolio gavome golą į rūbinę.

Antrajame kėlinyje varžovai atrodė kiek šviežesni, nes turėjo ant suolo net 10 pakeitinių. 55 min. po taisyklingai neišmušto kamuolio, Imperialietis įmušė jau trečiąjį golą ir mus tai kažkiek palaužė.

Gaila kad tik 86 min. mums pavyko sušvelninti rezultatą, todėl bandėme tas  4 minutes spausti, bet pritrūko laiko bei jėgų“, - pasakojo M. Bikauskas.

Renne – Valčiūnai 2:1

Nors šį rezultatą, prognozuodamas, atspėjau, kaip pirštu į dangų, bet kažkas man atrodo ne taip su Valčiūnų komanda.  Po trijų turų surinkę vieną tašką nelabai džiaugiasi ir Pietų IV ar Reaktyvo futbolininkai, ką kalbėti apie prieš sezoną bene didžiausia diviziono favorite laikytą komandą?

Štai Valčiūnų komandos vadovas Dainius Perednis tos komandos ligos sukėlėją jau rado – atsainus žaidėjų požiūris.

Paskaitykime jo pamąstymus: „Turiu pripažinti, jog turime problemą: tai atsainus požiūris i rungtynes. Renkamės vangiai. Kad ir pastarosiose rungtynėse susirinkome tik 11-ka ir tai, manyčiau, per stebuklą. Priežasčių tokiam, pavadinčiau, fenomenu rasti sunku. Be abejonės, kažkas neatėjo dėl traumų, dėl darbų, tačiau dauguma - dėl nepaaiškinamų priežasčių. Tiesiog trūksta žodžių ir jeigu taip bus toliau, praeitų metų rezultato net pro padidinamąjį stiklą nepamatysim...“

„Man pasirodė, kad Valčiūnai irgi nesurinko optimalios sudėties, nes jie tikrai geriau atrodė praeitame sezone. Bet jeigu pažiūrėsim jų praeito sezono startą, tai irgi kažko įspūdingo nežadėjo, bet po to įsivažiavo. Taigi, manau, dar visko pamatysim“, - po mačo pastebėjimais apie varžovus dalijosi Renne vadovas Vitalijus Skritas.

Jo paties komanda neturėjo pagrindinio puolėjo.

„Vertinant tai, kad žaidėm be pagrindinio puolėjo Edvardo Nuobaros, be dviejų pagrindinių saugų, be pagrindinio gynėjo (visi - traumos), tai rezultatas - geras. Bet žaidžiam tik 50-70 procentų savo pajėgumo. Nėra to žaidimo, bet jį ir sunku atrasti, kai vos ne kiekvienose rungtynėse dėl tam tikrų priežasčių išeina vis kitokia sudėtis. 70 procentų – pagrindas, o kiti - pagal situaciją, nes tai traumos, tai galimybių ar noro atvažiuoti nėra“, - rašė V. Skritas apibendrinime.

O pačias rungtynes aprašė taip: „Susirinkom ganėtinai gerai, turėjome 3 keitimus, priešininkas žaidė be keitimų. Pradžia buvo gan rami, iki 7-os minutės, kai prasileidom kuriozišką įvartį. Visi sustojo su pakeltomis rankomis, reikalaudami nuošalės, o jie prasmūgiavo, vartininkas, tikriausiai, skaičiavo pakeltų rankų skaičių ir kamuolys keista trajektorija įriedėjo į vartų kampą...

Nekokia pradžia. Bet nusiteikimas buvo geras ir tas įvartis galbūt net pridėjo pykčio. Manau, visas rungtynes kamuolio kontrolė buvo ne mažiau 60x40 mūsų naudai. Suprantama - jie žaidė be keitimų, tai taupė jėgas ir kontratakavo, bet kažką 100procentinio ar esminio negaliu pažymėti. Mes pralošėm jiems centrą, jie greit pabėgdavo, įžaisdami sienele 2x2, 2x3, bet laimėjome kraštus. Po vieno tokio pakabinimo iš krašto įvartį gražuolį įmušė Markas Makovskis. Kamuolys ore gerai prilipo ore prie kojos ir 1:1. Toliau kontroliavom rungtynių eigą ir ieškojome progų. Ir Juozas įmušė "darbinį" įvartį, savo stiliumi, visada žaisdamas iki galo, kai jau atrodė, kad kamuolys - jų vartininko rankose, o Juozas atitvertas gynėjų. Bet jo optimizmas ir noras nugalėjo ir kažkokiu būdu tarp vartininko ir jų gynėjo atsirado Juozo koja, kuri tiksliai pastūmė kamuolį į vartus... Likus 15 minučių  truputi pasėdom, labai jau giliai atsitraukėm link savo vartų ir truputį buvo gaisro, bet kažką esminio, galinčio pakeisti rezultatą, Valčiūnai nesukūrė, nebent išskyrus vieną smūgį galva, kai kamuolys prašvilpė šalia virpsto.“

„Kalbant apie rungtynes, jos buvo apylyges: nei vienos komandos neišskirčiau , teisingiausias rezultatas butų buvusios lygiosios.

Kuo nustebino varžovai? Gal tuo, kad prieš sezoną akcentavo mūsų mačą, o į rungtynes, kaip ir mes susirinko negausiai“, - rašė D. Perednis.

Baltoji Vokė – Reaktyvas 2:0

Kalbėdamas apie artėjusias rungtynes, Baltosios Vokės komandos vadovas Raimundas Grigaliūnas nuogąstavo, kad šeimininkų komanda vargu ar surinks pagrindinę sudėtį šiam mačui dėl įvairiausių švenčių gausos.

Bet kokiu atveju du žinomiausi Baltosios Vokės žaidėjai: Vladyslavas Podberezskis ir Edgaras Skarina rungtynes žaidė.

Ir bet kokiu atveju, mano spėtos lygiosios 2:2 neišsipildė. Baltoji Vokė laimėjo trečią kartą, tik šį kartą -  šiek tiek mažiau negu du pirmuosius. Reaktyvas nesužaidė taip gerai, kaip aš iš jų tikėjausi, bet tikrai ne gėdingai.

“Ne toks jau baisus tas žvėris buvo, palyginus su legendomis, kurios apie jį sklandė, - rašė emaile Reaktyvo vadovas Justinas Baužys, - Mana, dar susitiksime ir su stipresnėmis komandomis šiame sezone. Pelnytai pralaimėjome, nors tikrai turėjome šansų sukrapštyti ir taškelį prieš grupės lyderius, paprasčiausiai pritrūko jėgų.

Rungtynių baigtį nulėmė mūsų nuovargis, kuris prasidėjo apie 60 min., tada nespėdami pradėjome prasiženginėti netoli baudos aikštelės ir visi pakėlimai ir rikošetai jau būdavo varžovų naudai, nes su kiekviena minute buvome lėtesni. Varžybų eiga perlaužė 70 min. fantastiškas baudos smūgis (baudos nebuvo, tai teisėjo klaida) nuo baudos aikštelės krašto, nuo viršutinio virpsto stiprus akcentuotas smūgis. Tokio smūgio galėtų pavydėti ir aukščiausio lygio komandos. Po kelių minučių gavome kontrataką ir viskas buvo aišku, nes jau ir prieš pirmą įvartį žaidėjai po 3 prašėsi keitimų, o turėjome tik vieną.

Gaila, kad mums nepavyko atsivežti daugiau žaidėjų, ypač aikštės viduryje, turėjome tik 2 keitimus, o paskutinį pusvalandį - tik vieną. Mes labai gerai žaidėme gynyboje ir visi žaidėjai nusipelno plojimų. Buvo akivaizdu, kad jie turi tris žaidėjus, kurių greičio savybės, mums buvo neįkandamos, tai praktiškai visas žaidimas ir sukosi apie juos. Porą kartų jie vos nepabėgo, bet arba patys sugadindavo atakos tęsinius arba kas nors pasaugodavo kolegas. Tiems žaidėjams reiktų kuo greičiau pereiti į SFL A lygą, jeigu nori toliau tobulėti.

Priekyje surasti mūsų puolėjus pavykdavo taip pat, deja, tik po geros kovos dėl pirmų kamuolių arba kontratakų. Labai neramina mūsų puolimo sugebėjimai, nes aikštės viduryje sukuriame mažai, o greitų atakų neišnaudojame. Trūksta pasitikėjimo, kurio tikiuosi greitai atsiras, nes negali laimėti rungtynių vien gera gynyba.

Reikalinga sugėdinti varžovus, dėl aikštės kokybės, nes kai trenkiesi nežinia kur, tikiesi bent padoraus stadiono, o šiame buvo galima tik kojas išsisukti, beje ką ir padarė mūsų vienas gynėjas. Porą mašinų žemės, 200 litų sėkloms, volas iš kelių tiesėjų ir jiems patiems būtų maloniau žaisti.

Žiūrint į ateitį, matau šviesulių. Jau po savaitės-dviejų sulauksime pastiprinimo ir su potencialiais lyderiais būsime sužaidę, tai bus galimybę pamedžioti taškų. Pats jau futbolo pasiilgau ir vos su B. Voke neišėjau žaisti, bet žmona griežtai uždraudė, dar savaitę-dvi reiks pakentėti.“

R. Grigaliūnas apžvelgė svarbesnius momentus taip: „Turėjome progų ir nepasinaudojome. Teko stiprinti puolimą (susilpnėjo gynyba ir centras), dėl ko susilaukiau priekaištų. Tačiau tai pasiteisino ir rezultatas - 2:0 (71 min. ir 74 min.)

Vladyslavas įmušė turbūt patį gražiausią įvartį. Iš baudinio (maždaug 30-35 m) pasiuntė kamuolį po skersiniu prie tolimo virpsto. Taip, jis tai gali, tačiau retai tai daro. Tik neaišku – kodėl?

Aleksandras nesugebėjo pataikyti į kamuolį,  su juo ir įėjo į vartus...

Apžvelgiant praeitą etapą, galima pasakyti, kad per ketverias rungtynes praleistas vienas įvartis, įmušta 16.

Reikia pasakyti, kad gynyba stovi užtikrintai (Algio Martinkaus dar niekas neapibėgo), saugai neduoda kurti, išardo visus derinius ir sudaro sąlygas puolėjams kurti savo atakas.

O šie gerai jas užbaigia. Svarbiausia - tokią tvarką išlaikyti visa sezoną.“

Net keista skaityti. R. Grigaliūnas neišsako savo (kad ir laimėjusiai) komandai rimtesnių priekaištų?

Vis gi pabaiga sustatė viską į savo vietas.

„Tačiau užmigti ant laurų negalima, ir mes stengsimės. Bet praktika rodo kitaip - klausimas kada ir kam pirmiems padovanosime pergalę, o kam lygiąsias?”, - Baltosios Vokės treneris perdėtu optimizmu vėl netryško.

AFK – Pressas 1:0

Kai pamačiau tą AFK įmuštą įvartį, įmuštą paskutinę minutę, pagalvojau: kažin ar nesisapnuos jis Presso žaidėjams šiandien košmaruose?

E. Gelumbauskas informacijos apie sapnus nepateikė. Bet, kaip visada, apie viską parašė išsamiai.

„Būna pralaimėjimai, o būna labai apmaudūs pralaimėjimai. Tačiau rungtynės su AFK priskirtinos trečiai kategorijai: apmaudžiai skaudus pralaimėjimas. Apmaudu, nes 89 min. atvargę, 90 min. prasileidome visiškai nelogišką įvartį. Kažkas nesusikalbėjo, kažkas prašoko, o varžovų puolėjas ėmė ir pataikė. Į vartus. O skaudu, nes rungtynių eigoje rimtas traumas patyrė net trys Presso žaidėjai. Žinant, kad šį kartą į Fanų stadioną su aprangomis apsireiškė 14 presininkų, tokie nuostoliai lėmė, jog antroje rungtynių dalyje žiniasklaidininkai liko visai be keitimų. Dar pirmame kėlinyje iš rikiuotės iškrito pagrindinis komandos atakų kūrėjas Rimas Baubonis, kiek vėliau jo pavyzdžiu pasekė ir flangų karalius Martynas Juocevičius. Įdomu, kad traumas jie pasigavo lygioje vietoje, be jokio varžovų pagalbos. Antrame kėlinyje, jau su varžovo pagalba, susitraumavo Kęstutis Šimkus. Žodžiu, paskutines 15-20 min. Pressas kovojo ne tik su varžovais, bet ir su begaliniu nuovargiu. Ir galiausiai pralaimėjo.

Po rungtynių komandos vadovas M.Juocevičius išnešė tokį verdiktą. "Varžovai nepademonstravo nieko tokio, kas leistų teigti, jog jų pergalė buvo dėsninga. Tiesiog jų buvo daugiau, jie ilgai ir nuosekliai apšilinėjo, bet aikštėje jų pranašumas nebuvo akivaizdus. Mes pasirinkome teisingą taktiką, stengėmės neleisti jiems įsibėgėti, akylai prižiūrėjome jų vidurio saugus ir tai pasiteisino. Deja, po to kai traumą patyrė R.Baubonis, mūsų puolimo potencialas tapo beveik nulinis. Antrame kėlinyje buvom priversti atsitraukti dar arčiau savo vartų, o pabėgti į puolimą jau nebuvo jėgų. Ir vis tiek, buvome verti bent jau taško. Bet futbolo dievams pasirodė kitaip", - konstatavo M.Juocevičius.

Pernai B1 divizione Pressas sezoną pradėjo šešeriomis pergalėmis. Šį kartą teko apsiriboti dviejų pergalių serija. O jei ir toliau traumos taip aršiai šienaus Presso kolektyvą, tai pergalių balansas gali būti smarkiai blogesnis. "Per tris turus mes praradome du rezultatyviausius komandos žaidėjus. Pirmame ture iškrito puolėjas Arnas Pocius, o trečiame - R.Baubonis. Tai žmonės, kurie praėjusiame pelnė po 9 įvarčius ir buvo rezultatyviausi komandoje. Atvirai pasakius, neįsivaizduoju, kas juos galėtų pakeisti. Rimui diagnozavo stresinį pėdos lūžį, tad artimiausius 2-3 mėn. jis praleis be futbolo. Galime tikėtis, kad į aikštę jis grįš tik antrame rate. O iki tol jo vietą aikštėje teks užimti kam nors kitam", - samprotavo M.Juocevičius, pats dėl čiurnos traumos praleisiantis bent 2-3 savaites.

O čia AFK trenerio Edvardo Čyvo pasakojimas: „Renkamės mes pažangiai ir, tikiuosi, tai nesikeis visą sezoną.

Rungtynės nebuvo pačios geriausios ar gražiausios - pirmą kėlinį pradėjome lyg užmigę, SK Pressas įtraukė mus į klampų lėtą žaidimą, tad iki pertraukos nieko įdomaus aikštėje neįvyko, išskyrus keletą traumų tiek mūsų, tiek varžovų gretose.

Per pertrauką sutarėm, jog išeisim su didesne energija, stengsimės viską daryti greičiau - priimti sprendimus, dalintis kamuoliu, aštrinti atakas, nes matėme, jog priešininkų suolelis trumpesnis, plius jų gretas praretino traumos, tad privalėjome tuo pasinaudoti. Žaidėjai užsivedė iš naujo ir antrą kėlinį "sprogom", greitai visas veiksmas persimetė į varžovų aikštės pusę. Tačiau neatrodė viskas taip paprasta. Nors kamuolio kontrolė priklausė mums, niekaip negalėjom surengti pavojingos atakos. Tik pačioj rungtynių pabaigoje, jei neklystu 90 min., po ilgo Juliaus Norkaus perdavimo iš dešinio krašto ir lengvos priešininkų klaidos baudos aikštelėje pavyko nuginkluot vartininką. Laiku ir vietoj atakoj atsidūrė Darius Navikas. Šlovė jam. Taip ir buvo padėtas taškas rungtynėse.

SK Pressas - mums gerai pažįstama komanda tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Draugaujame mes ir kitose gyvenimo situacijose, tad po rungtynių kartu apkalbėjome rungtynes - jie paliūdėjo, mes pasidžiaugėm ir kaip visada, draugiškai paplekšnojom vieni kitiems per petį. Toks ir turi būti futbolas. Sėkmės jiems tolesniuose mačuose.“

O ką sakė prognozė? Prognozė atspėjo, kad laimės AFK. Suprantama, neatspėjo – kokiu rezultatu. Ir gerokai neatspėjo, nes buvo skelbiama, kad AFK laimės 3:1.

Futboliukas – Pietų IV 1:0

Kaip ir reikėjo tikėtis, su Futboliuko rezultato spėjimu aš, kaip visada, nepataikiau. Šį kartą tikėjausi, kad jis pralaimės Pietų IV 1:2. Laimėjo.

 Futboliuko Facebookas rašo, kad tai buvo puiki pergalė po įnirtingos kovos. Galbūt ir ties. Tik jis kukliai nutyli, kad vis dėl to Futboliukas visame kame bent per nago juodymą stipresnis, negu varžovai. Ir nors progų komandos susikūrė vos vieną-kitą, jeigu mačas būtų baigęsis lygiosiomis, tai būtų buvęs neteisingas rezultatas.

Labai daug žaidimo per šį mačą buvo aikštės viduryje, daug kovos ir mažai kombinacinio futbolo.

Atrodytų, kad komandos rungėsi, ne kuri surengs geresnę, protingesnę ataką, bet kuri labiau sutrukdys varžovei žaisti. Futboliukas, pabandęs papresinguoti žaliai baltus, šias varžybas ir laimėjo. Pietų IV žaidimas nėjo visiškai ir geriausias jos futbolininkas buvo kelis rimtesnius Futboliuko smūgius atrėmęs vartininkas.

O išsisprendė viskas 61 minutę po kampinio. Jį paduodant Pietų IV susirinko minia abiejų komandų žaidėjų. Sėkmingiausias toje minioje buvo Futboliuko atakų lyderis Darius Svilainis, nukreipęs kamuolį į varžovų vartus.

Suprantama, tai dar nereiškė, kad tuo visa kova ir baigėsi. Ji vyko ir toliau ir nepaisant rezultato pasikeitimo, buvo praktiškai tokia pati, kokia buvo. Tik gal dabar viskas vyko labiau Futboliuko aikštės pusėje – vis lyginti reikėjo Pietų IV, o Futboliukui - tik išlaikyti rezultatą.

Jį pastarasis išlaikė puikiai: nors šiokių tokių progelių Pietų IV turėjo, bet nieko superpavojingo sukurti nepajėgė.

Olandai – Versmė 1:1

Kuo po šio mačo Versmė pirmauja, tai sužaistų lygiųjų skaičiumi.

Per tris turus jį lygiųjų prižaidė dvejas.

Niekuo daugiau elektrėniškiams pirmauti nepavyksta.

Nors šį kartą jau pirmą kėlinį Versmė galėjo stipriai pakirsti Olandų pasipriešinimą. Kad ir tuo atveju, jeigu būtų realizavusi 11 m baudinį, skirtą į Olandų vartus, esant rezultatui 1:0.

Nominalūs svečiai, o iš tikrųjų šeimininkai (mačas vyko „Olandų aikštėje“ – Elektrėnuose) pripažino, kad pirmą kėlinį galėjo praleisti kur kas daugiau nei vieną įvartį.

„Pirmas kėlinys buvo tragiškas ir gerai, kad gavom tik vieną įvartį, - rašo vienas Olandų vadovų Paulius Anuškevičius. - Žinojome, kad varžovas fiziškai stiprus ir mėgsta kontaktinį futbolą, o mes atrodėm kaip liaunos gazelės, pralaimėjom daug dvikovų ir pirmo kėlinio rezultatas buvo dėsningas

Vienintelį pirmosios mačo pusės įvartį Versmė įmušė kėlinio viduryje. Nerijus Kobelevas paženklino virpstą, o Povilas Verenis pataisė atšokusį kamuolį.

„Per pertrauką padarėme išvadas ir antrą kėlinį pradėjome žaisti presinguodami ir kietesnį futbolą . Ir tas davė vaisių, gaila, kad nepavyko realizuoti daugiau progų”, - rašo P. Anuškevičius.

"Nusipjovus" gynėjo spirtam kamuoliui, mūsų vartininkas paėmė kamuolį į rankas, o teisėjas skyrė laisvą smūgį, įvertinęs ar perdavimą atgal ar dar kažkokią naują taisyklę, ir po šio epizodo varžovai pelnė įvartį iš kelių metrų. Po įvarčio varžovai toliau spaudė, žaidė tikrai aktyviai ir kelis kartus pasisekė, kad nepraleidome dar įvarčių”, - rašoma Versmės Facebook paskyroje.

O prognozavau aš Olandų komandos pergalę 2:1. Neatspėjau, bet ramiai galėjo įvykti ir taip...

IV turas

Baltoji Vokė - Renne

05.09 12.00 Baltoji Vokė

Baltoji Vokė ir Renne nėra žaidusios oficialaus tarpusavio mačo.

Renne vėl teks žaisti šeštadienį ryte, kas šiai komandai, jaučiasi, labai nepatinka. Arba netgi – labai nepatinka.

 „Kas liečia ateinantį turą, tai net nežinau ką ir sakyti... Mes supratom, kodėl Pietu IV padarė rungtynes šeštadienį, bet kodėl čia taip – nesuprantam. Juo labiau, kad pirmą ir trečią turą Baltoji Vokė namuose žaidė normaliu laiku sekmadienį, kaip visi normalus žmonės. Ir  kaip surinkti optimalią sudėtį žaisti su lyderiais šeštadienį 12 val., kai dabar yra darbymetis soduose ir kai visi išvažiuoja penktadienį arba šeštadienį ryte? Kai visi turi šeimas ir suplanavę savaitę į priekį šeštadienius su šeimomis? Čia aš nematau jokios sportinės ir ne tik sportinės pagarbos”, - nepatenkintas Baltosios Vokės paskirtu rungtynių laiku V. Skritas.

Kaip ten bebūtų, Renne teks vykti į Šalčininkų rajoną ir žaisti. Palinkėkim V. Skritui surinkti bent jau visą komandą ir turėti bent kiek keitimų. Nes didelėje ir nelygioje Baltosios Vokės aikštėje jų tikrai prireiks.

Tikiuosi, kad Renne pavyks duoti rimtą kovą lyderiams, nors taškų svečiams pažadėti negaliu. Spėju Baltosios Vokės pergalę 2:1.

Reaktyvas – Versmė

05.10 16.00 Statybininkų rengimo centro

Komandos nėra žaidusios oficialaus tarpusavio mačo.

 „SFL mūsų laukia Versmė, kuri lentelėje turėtų būti daug aukščiau nei yra. Tikimės tokio pat žaidimo, kaip su Voke, išskirtinės savo gynybos ir poros rezultatyvių kontratakų, kurių mums užtektų lygiosiom ar pergalei. Kai nieko nesitiki, tada daugiau laimės po rungtynių“, - sako Reaktyvo vadovas J. Baužys.

Ką gi. Pabandysiu vėl spėti Reaktyvo netikėtumą. Nors neatėmę taškų iš Baltosios Vokės, Reaktyvo vaikinai man prognozę sugadino, bet skiriu jiems dar vieną pasitikėjimo kreditą.3:1 šeimininkų naudai.

Pietų IV – AFK

05.10 18.00 Grigiškės

O štai šios komandos yra tarpusavyje žaidusios ne kartą. Keturis kartus. Ir nors tuometiniai Zybajazz pasižymėjo mokėjimu stabdyti anuometinį Pietų IV lyderį Mindaugą Kasperūną ir per ketverias rungtynes praleido nuo jo tik du įvarčius (ne kiekvienas tuo gali pasigirti, ar ne?), tarpusavio rungtynių saldo ne jų pusėje: dvi Pietų IV komandos pergalės, vienerios lygiosios, vieną kartą laimėjo AFK.

Kaip ten bebūtų, visos šių komandų tarpusavio dvikovos būdavo atkaklios. Kažkodėl dažnai jose vykdavo bartynės. Žaidėjai parėkdavo vieni ant kitų ir dažnai tai baigdavosi geltonomis ir raudonomis kortelėmis.

„AFK sekančiam ture laukia mačas su Pietų IV. Šią savaitę turėsime pora treniruočių, tad tikiuosi tinkamai pasiruošim ir eisime kovoti. Norisi pratęsti sėkmingą sezono pradžią”, - kalbėjo AFK treneris E. Čyvas.

Rungtyniauti šame mače negalės diskvalifikuotas AFK gynėjas Deividas Senkus.

Deja, šiame mače ypatingai atkaklios kovos nesitikiu. Manau, AFK laimės užtikrintai – 3:0.

Valčiūnai – Futboliukas

05.10 19.00 Žalgirio Bazė

Komandos nėra žaidusios oficialaus tarpusavio mačo.

O mane domina – kada tie Valčiūnai pagaliau atsigaus? Nes negali būti taip, kad jie visą laiką apačioje vilktųsi.

Tai ir klausimas – ar nebus tas persilaužimas per šį mačą su Futboliuku? O jei taip, tai ar pakaks Futboliukui jėgų ištraukti bent lygiąsias?

Aš prognozuosiu – kad ne. Aišku, Futboliukas lengvai nepasiduos. Pralaimės 0:1. O kadangi aš niekada neatspėju Futboliuko rezultatų, tai tokia prognozė jo žaidėjus turėtų pradžiuginti.

Liberalų Sąjūdis – Olandai

05.10 19.30 Statybininkų rengimo centro

Komandos yra sužaidusios penkis tarpusavio mačus didelėje aikštėje. Per kuriuos Olandai įrodė liberalams, kad yra labai jiems neparankūs varžovai.

Iš penkių susitikimų, du baigėsi lygiosiomis ir tris laimėjo Olandai.

Ir nepaisant komandų tarpusavio rungtynių istorijos, nei to, kad Liberalų Sąjūdžio vadovas M. Bikauskas prašė manęs, kad neprognozuočiau jo komandai pergalių, negaliu patikėti kad šio meto C diviziono autsaideriai neatsigaus. Darykit man ką norit, bet aš manau, kad LS laimės šį mačą. O rezultatas tebūnie 3:2.

Pressas – Imperialas

05.10 21.30 Fanų

 „O artimiausia ateitis Pressui nieko gero nežada. Antradienį SFL Carlsberg taurėje teks susitikti su Trakų komanda. O sekmadienį - su Imperialu. Ne paslaptis, komanda rimta, sezono pradžioje laiminti viską iš eilės. Ir nežadanti sustoti“, - po mačo su AFK rašė Presso spaudos atstovas E. Gelumbauskas.

Trakams Pressas nusileido 0:4.

„Ne kartą sakiau, kad mūsų tikslas - žaisti futbolą. Taigi, tą mes ir darysime. Ar taurėje, ar čempionate, žais visi, kurie ateis į rungtynes. Svarbiausia, išvengti traumų, o po rungtynių - sulaukti žadėto kvadrato", - E. Gelumbauskas perdavė Presso vadovo M. Juocevičiaus mintis apie artėjančias rungtynes.

Beje, Pressas su Imperialu oficialiame mače nėra susitikę niekada.

Manau, Pressui per šį mačą teks pasitenkinti tuo kvadratu. Spėju Imperialo pergalę 3:0.