Va tai tau... Neatspėjau nieko.  Nebent tai, kad Baltoji Vokė laimės prieš Skaidiškes.

Jau planavau, kad reikės uždėti antraštę „B2 divizione pasikeitė lyderis“. Ne. Liberalų Sąjūdis įrodė, kad pralaimėjimas Medžiams buvo tiesiog netyčiukas. Užtikrintai nugalėjo Viesulą-2, kurio, jei atvirai kalbėsim, kiek pribijojo.

Taigi, turnyro lentelės viršūnėje išliko tie patys Liberalai. O abiejuose vilniausfutbolas.lt asmeniniuose sąrašuose – Pietų IV futbolininkų nuotraukos.

Nors Mindaugas Kasperūnas taip ir neįmušė Medžiams, niekas jo rezultatyviausiųjų tope jo  neaplenkė. O į nedrausmingiausiųjų viršūnę iškilo kitas Pietų IV lyderis – Germantas Gaurilčikas, prie geltonų kortelių puokštės prigriebęs dar raudonąją.

Pirmąjį tašką iškovojo Setas. Todėl absoliučiais autsaideriais, neturinčiais nė vieno taško pasiliko SFL naujokė Elektrėnų Versmė.

Pusė visų turo rungtynių laimėtojų neišaiškino – per tris mačus komandos pasidalijo po tašką.

Tris įvarčius šį turą įmušė Kšištofas Maciulevičius iš Skaidiškių

Elektrėnų Versmė – Rytas 1:3

Pradėkime nuo prognozės. Prieš mačą buvau tiesiog įsitikinęs, kad į Dilgynę atvažiavę nominalūs rungtynių šeimininkai Versmės futbolininkai mačą laimės. Prognozavau rezultatą 2:1. Išėjo – nei į tvorą, nei į mietą. Nors nei tvoros nei mieto Dilgynės stadione ir nėra.

„Susirinkome su 2 keitimais. Priešininkų buvo daugiau ir jie keitėsi dažnai. Pradėjom pakankamai padrikai, ypač gynyboje. Vidurio gynėjai pradėjo žaisti pakilę ir gavome dvi Elektrėnų atakas, kurių viena baigėsi įvarčiu. Bet nesutrikom ir jau gana greitai išlyginom rezultatą. Mūsų puolėjas „senukas“ Kšištofas puikiai sužaidė ir realizavo progą, išėjęs prieš vartininką, gražiai nukreipdamas kamuolį į vartus“, - pasakojo Ryto komandos vadovas Olegas Miasniankinas.

„Matydami, kad turim dar daugiau potencialo ir naudodami kraštus, turėjom tikrai geras 3-4 progas ir pirmo kėlinio pabaigoje surengėm jų vartų šturmą. Per jį po kampinio tas pats Kšištofas įmušė galva įvartį į rūbinę“, - tęsė jis.

„Elektrėnai bandė žaisti kontratakomis, naudodami savo greitus kraštus, bet mes susitvarkėm su tuo.

Antrą kėlinį žaidimas vyko daugiausia aikštės vidury. Varžovai bandė įmesti aukštus kamuolius mums už nugarų, bet šį kartą jau mūsų gynyba buvo pasiruošusi. Versmė nelabai ir teturėjo progų. Buvo vienas jų pavojingas baudos smūgis, bet daugiau nelabai ką ir susikūrė. Antrą kėlinį žaidimas išsilygino, nė viena komanda neturėjo didesnės persvaros. Mes padarėm tikrai nemažai smūgių iš toli, bet jų vartininkas žaide užtikrintai. Mes, žinodami savo žaidimo nepastovumą vis stengėmės įmušti trečią įvartį, kad pabaiga butu ramesnė. Po kelių atakų ir gero judėjimo priekyje, mūsų žaidėjas išėjo prieš vieną vartininką, jį apėjo ir buvo nugriautas. Teisėjas vartininkui parodė raudoną kortele, mes padidinome apsukas ir žaidimas vyko visiškai jų aikštės pusėje. Po kelių labai gerų progų vis dėl to įmušėm. Tas pats Kšištofas.

Po to  ramiai, kontroliuodami susitikimą, sulaukėm švilpuko“, - atpasakojo įvykius aikštėje O. Miasniankinas.

„Pralaimėjome, nes eilinį sykį neišlaikom ilgiau įgytos persvaros“, - aiškino pagrindinę Versmės bėdą jos vadovas Romas Ščiuka.

„Įmušėm pirmi, turėjom dar kelias šimtaprocentines progas. Jų neišnaudojom. Pralaimint 1:2, teisėjas neįskaitė įvarčio, dėl nuošalės, nors tai buvo šiurkšti jo  klaida.

Rungtynių gale netekom vartininko, kuris gavo raudona kortelę, ir praleidom trečią įvartį. Iš esmės žaidėme vėl neblogai, bet šiurkščiai klydo gynėjai. Todėl praleidome du įvarčius kvailose situacijose. Kai kurie mūsų žaidėjai sunkiai prisitaiko prie didelio futbolo ir tie dideli plotai jiems kol kas yra mįslė, kas ir atsispindi mūsų rezultatuose“, - kalbėjo apie mačą elektrėniškis.

„Mes gerai žaidėme priekyje, daug judėjom, turėjom daug progų. Manau, Elektrėnams pritrūko varžybinės patirties, nors vyrai, matosi, - nejauni. Turi gerus kraštus, bet viduryje puolimas - ne stebuklas“, - reziumavo Olegas.

Medžiai – Pietų IV 0:0

Įniko vėluoti Pietų IV futbolininkai į rungtynes. Jau trečią kartą paeiliui komanda rinkosi mačui prasidėjus. Šį sykį 11 žaidėjų Žalgirio fanai išstatė jau nuo startinio švilpuko, tačiau iš pradžių jų ekipoje trūko vartininko ir jo funkcijomis teko užsiimti aikštės žaidėjui.

Tiesa, iki tol, kol vartininkas atsirado Žalgirio bazėje, daug plušėti jį pakeitusiam aikštės žaidėjui neteko. Bent jau pirmą kėlinį vyko neypač skubrus, žaidimas, kovojant ne tik su varžovais, bet ir su nelengva aikšte po praūžusio lietaus.

Medžiai bandė sužaisti labiau poziciškai, pasuotis, jų varžovai labiau pasikliovė kontratakomis. Nors, kad Medžiai būtų turėję bent kokį pranašumą pirmą kėlinį, pasakyti negalima. Pietų IV per jį sukūrė progų ir daugiau, ir aštresnių.

 Kažkas panašaus vyko ir antro kėlinio pradžioje, tiesa, po pertraukos šeimininkai bandė labiau paspaust Žalgirio fanus. Gerokai žaidimas pasikeitė po nutikimo 13-ąją minutę.

Vienas Pietų IV komandos lyderių Germantas Gaurilčikas varžovų ataką nutraukė gana šiurkščiai ir prieš save išvydo geltoną kortelę. Už ką netrukus gavo raudoną, įmatyti nepavyko, nors stovėjau ne taip jau toli įvykio vietos. Anot paties Songoko – už tylėjimą ir senas sąskaitas su teisėju. Na gal ir ne visai už tylėjimą, bet kažin ar žodžių raudonai kortelei iš tiesų pakako.

Toks teisėjo sprendimas iš visiškai draugiškai ir be jokių konfliktų vykusio mačo kuriam laikui jo atmosferą padarė šiek tiek nervinga, bet vėliau mažumoje žaidusi pusė nurimo ir pykčių nedemonstravo.

O žaidimas pasikeitė visai. Nuo 13-os minutės Medžiai gerokai užspaudė varžovus ir tie ryždavosi kontratakuoti tik retkarčiais. Ir tiems retkarčiams jėgų nelabai pakako. Realiai svečiai sukūrė tik vieną rimtą progą gal 88 minutę, kai Vaiduoklis galva pramušė gana pavojingai.

Medžių, pridygusių Pietų IV baudos aikštelėje, antro kėlinio progas ir suskaičiuoti būtų nelengva. Vartininkas ir gausi svečių gynyba darbo turėjo daugiau nei pakankamai.

Kartą Pietų IV komandą išgelbėjo ir skersinis.

Iki pat paskutinės sekundės bandžiusiems išplėšti pergalę Medžiams, įmušti taip ir nepavyko.

Prieš mačą prognozavau Pietų IV pergalę 2:1 su būtinu M. Kasperūno įvarčiu. Vis dėl to Vaiduokliui Medžiai išliko ta komanda, kurios vartininko įveikti jam nepavyko niekada. Kaip ir visai jo Pietų IV.

Imperialas – Futboliukas 2:2

Futboliuko saugas Lešekas Jankovskis papriekaištavo man, kad nuvertinu šią komandą. Ir nėra ką sakyt – Lešekas teisus. Spėjau pergales ir Baltajai Vokei ir Imperialui, o Futboliukas su tais spėjimais nesutiko ir nei tam, nei tam nesiteikė pralaimėti.

Imperialas mano prognozėje turėjo laimėti 1:0. Galbūt ir būtų laimėjęs 2:1, bet neištraukė viso teisėjo pridėto laiko. Futboliukas iki paskutiniųjų bandė kabintis į tašką ir įsikabino.

Rungtynės Imperialo Facebooko akimis:

„Vyko lygios rungtynės, iniciatyvos neturėjo nei viena iš komandų. Pirmi įmušė  Futboliuko žaidėjai. Skersavo kamuolį į baudos aikštelę ir mūsų vartininkas kumščiais atmušė jį į baudos aikštelės vidurį, iš kur Futboliukas damušė kamuolį į vartų tinklą. Taip rezultatas tapo 0:1. Išlyginti rezultatą mums pavyko kėlinio paskutinėmis minutėmis, padavimas iš dešiniojo atakos krašto ir V. Sluchovas galva pasiuntė kamuolį į Futboliuko vartus.

Antro kėlinio pradžioje mūsų komanda perėmė iniciatyvą, bet pavojingų momentų sukurti nelabai pavykdavo, o priešininkų komanda turėjo 100% šansą įmušti įvartį, bet mūsų vartininkas neutralizavo išėjimą vienas prieš vieną. Kėlinio pabaigoje po padavimo iš kairiojo atakos krašto V. Sluchovas puikiai sužaidė antrame aukšte ir išvedė mūsų komandą į priekį. Futboliukas pakilo į lemiamą šturmą ir per pridėtas 4 minutes (nelabai supratome iš kur teisėjas pridėjo tiek daug minučių, paklaustas po rungtynių neturėjo argumentų) po sumaišties mūsų baudos aikštelėje sėkmingai pramušė į vartus.“

„Šį sekmadienį mūsų komandai teko žaisti ne visai įprastomis sąlygomis, t. y.  - "ant natūralios žolės". Tačiau arba patys priešininkai nepripratę prie tokios dangos, ar tiesiog "Futboliukas" šią dieną
buvo stipresnis, bet antru numeriu žaidė būtent "Imperialas“, - pasakojo L. Jankovskis.

Anot jo, Imperialas per visas rungtynės turėjo kokias 4 progas iš kurių 2 buvo sėkmingos. „Futboliukas" gi neišnaudojo apie 4 šimtaprocentinių progų.

„Taip pat, manau, reikėtų pabrėžti "Futboliuko" komandos kovingumą. Rezultatą pavyko išlyginti 90 min. ( o gal net ir vėliau)“, - rašo Lešekas.

Mačo pabaigoje įvyko nemalonus incidentas.

„Šiaip būtų labai geros rungtynės , tačiau per teisėjo pridėtą laiką mūsų puolėjas veržėsi į priekį,
o Imperialo žaidėjas maža, kad neleistinai jį sustabdė, bet dar nusprendė spirti jam į galvą. Mūsų puolėjas atsakė tuo pačiu. Šiame epizode dar labiau nustebino teisėjo...“ – deja šitoje vietoje Futboliuko saugo laiškas nutrūksta. Statistikoje jokių kortelių pačioje mačo pabaigoje nepastebėta. Veikiausia ir nustebino Lešeką, kad reakcijos į kovinius veiksmus nebuvo.

Viesulas-2 – Liberalų Sąjūdis 2:4

Gerai, dabar prisipažinsiu. Rašant anonsą, labai norėjosi prognozuoti Liberalų pergalę. Galvojau, svarsčiau, vertinau, bet... Bet juodu ant balto parašiau, kad komandos sužais 3:3. Ir todėl nieko neatspėjau vėl.

Užtat pusiau išpildžiau savo pažadą. Sakiau – atvyksiu į šį mačą ir atvykau. Tik kad išsėdėt jame sugebėjau tik vieną kėlinį. Ir ne dėl to, kad rungtynės būtų nuobodžios. Tiesiog tądien Fanų stadionas buvo patapęs guminiu pragaru. Ir po pirmo kėlinio mintis apie šaltą dušą savo vonioje užmušė mano smalsumą klausime – kaip baigsis antrasis kėlinys?..

Todėl leiskime pasireikšti mačiusiems visą mačą. Viesulo-2 vadovo Gintauto Akcijonaičio blogas:

„2014 05 18. Sekmadienis. 13:45. Karšta, kaip pragare. Iki rungtynių lieka tik 15 minučių, o apšilinėja tik pusė komandos. O kam čia apšilinėti, kai ir taip po 20 metrų prabėgimo vos atgauni kvapą. Sacharos lygiadienis ir tiek. Žiūrėk ir rungtynėms jėgų gali nelikti. Ne tik komandos narių nusiteikimas, bet ir atsipalaidavimo nuotaikos nežadėjo nieko gero. Žaisti visgi reikia prieš grupės lyderių komandą, prieš jaunesnius ir greitesnius. Prieš tuos, kurie mums ir 4, ir 5 įvarčius įmuša, o mes jiems - nieko.

 "Nieko.. atlupsim ir šituos", - pagalvojo jauniausieji. "Kad taip nenumirti aikštėje", - pagalvojo patyrusieji...

Prie pergalių įprantama greičiau nei prie dykai stadione dalinamo Red Bull ar Rimvio po varžybų dalinamo šilto alaus. Pradėjome žaisti dviem puolėjais priekyje - Dangis ir Kostas. Saugai - Rimvydas S. , Giedrius, Mindaugas, Riko. Gynyba - Ramas, Vidma, Rimydas Z. , Evaldas. Vartuose – netikėtumas. Vėl Dainius!

Rungtynės prasidėjo gana gražiai. Jau pirmą puolimą sukurpėme mes, padarėme 4-5 pasus prieš pradėdami stačia galvą lėkti (gal nespėjo išgaruoti Ginto sudėliota strategija) žaisti per kraštus, nelįsti į vidurį, žaisti savo pozicijose.

Nepraėjus nei 10 minučių, visi mūsų iš ketvirtos į penktą dešimtį lipantys jaunuoliai jau lekuoja, kaip nuvaryti arkliai. Prasideda maždaug toks išgyvenimo žaidimas - spiriu kamuolį kažkam i priekį - gal paims. Svarbu, kad man nereikėtų bėgti, nes ...nepabėgu anyway... Keli tokie kamuolio pametimai į priekį buvo ir gana sėkmingi. Dangis neblogai užsikabina už kamuolio puolime, kiek susivelia ir pramuša vartininkui į rankas. Būtų mažiau trynęs kamuolį - būtų tikrai įmušęs. Tai iš dalies buvo ir viena mūsų bėdų šiose rungtynėse - vienu lietimu nesugebėjo pramušti ir Rimvydas, kuris gavo nuostabų Viktoro pasą į plotą, kelis kartus perlaikė kamuolį Giedrius. Klimpome, vėlėmės, sunkiai kovojome su karščiu galvose ir svylančiuose paduose.

Po kurio laiko įvyksta tai, ko savotiškai visi laukė - nei tai iš nuošalės, nei tai ne iš jos gauname paprastą įvartį, nes paleidžiame žmogų. Jau pralaimime. Kas blogiausia, kad daugelio galvose - jau pralaimėjome. Visi jaučia, kad tai dėsninga, kad jėgų nebėra net kontratakuoti. Gerai, kad žaidimą traukė Kostas, Viktoras, Giedrius, Vidmantas.

Keitimai pradeda dažnėti. Sėsti ant suoliuko norinčių daugiau nei galinčių žaisti. „Kad taip bent lengvas lietutis palytų“, - galvoja daugelis, kaip seni ūkininkai žiūrėdami į vystančius nuo sausros pasėlius...

Kaitroje suvytome visai. Išsibalansavo žaidimas. Keitimasis pozicijomis irgi nedavė nieko gero. Priešingai - išsibalansavo gynyba. Atsisėdus pailsėti Vidmantui, mūsų gynybos vedliai pradėjo stotis į liniją kažkur ties 30 metrų nuo vartų! Liberalai apibėgdavo. Nuošalė tai būdavo, tai ne. O ir pats teisėjas nebuvo užtikrintas. Gaila, kad teisėjas nepastebėjo ir Liberalų atstovo žaidimo ranka. 11-a metrų buvo 100-procentinis. Matosi, kad visiems saulė kirto per stogą. Tame tarpe ir teisėjams.

Po pakeltų priešininkų kampinių neišsirinkome žmonių. Gavome galvą įmuštus įvarčius. Kai rezultatas tapo 3:0 ne mūsų naudai, priešininkų stovykloje jau pasigirdo ironijos šūksniai - "įkalam dar 2 ir ramu - mušam jiems tiek pat, kaip visada".

 Norėtumėt, laisvamaniai, pamastė Kostas ir daug nedvejojęs įkalė idealų įvartį galva. Liberalai kiek pasimetė. Jų gynyba priduso. Mes, nors ir chaotiškai, bet pradėjome vėl pulti.

Tik va - vėl mums kampas. Pabėga žmogus - turime dar vieną... „Kiek galima? Susirinkit žmones“, - rėkia Dainius. Ir jis teisus. Šiose rungtynėse mūsų gynyba buvo pakrikusi. Net iš užribio nesugebėdavome tvarkingai išmesti kamuolio. Išeiti kartu visiems pavykdavo retai. Gerai dar, kad Dainius nutraukė savo "traukimo į kairė" prakeiksmą ir visai tiksliai ir užtikrintai išmušinėjo kamuolį ir toli įvedinėdavo į žaidimą.

Turėjome progų ir mes, tik labai vengėme dažniau mušti į vartus. Vis taisydavomės kamuolį, sukdavomės ne į tą pusę.

Donatas puikiai žaidė tiek puolime, tiek beveik gynyboje... Dangis, pastatytas pažaisti saugo pozicijoje, maždaug per 2 min. 30 sek. perėjo į puolimą.. Vėl trūko pilnai atidirbančių krašto saugų. Tenka pripažinti - buvome silpnesni fiziškai. Jei nepabėgi- futbolo nepažaisi :(

Maloniu šalto vandens dykumoje gurkšniu galiausiai tampa Kosto antras dūris galva į priešininkų vartus. Žaisti lieka nedaug, pradedame lyg spausti varžovą, o gal pastarieji jau taupo jėgas laimėtose varžybose.

 Finalinis švilpukas. Fuuu pagaliau - visi slenka link šešėlio, pilasi vandenį ant galvų, Riko bando apginti mums priklausančius dušus, tačiau jau per vėlu. Liberalai tiek pirmi užgrobė mūsų šaltus dušus, tiek atėmė iš mūsų pergalių seriją. Nieko -mes tai prisiminsim! Kitose varžybose prasinešime Viesulu per juos! Nupūsime, kaip jaunus berželius - kad tik nebūtų tokios kaitros, kad tik bent kiek aikštėje darytumėm tai, ką sako treneriai prieš varžybas.

P.S. Didelis AČIŪ visiems, kurie atėjo į varžybas ir žaidė toje degančia guma smirdančioje įkaitusioje keptuvėje. Vyrai!“

O čia Liberalų Sąjūdžio komandos vadovo Mariaus Bikausko pasakojimas:

„Na ką. Ir mes galėjome pamatyti iš arti tą nematytą ant mėgėjų lygos darinį - dubleriai su nedubleriais. Gal kitais metais dar kokios naujovės atsiras ant mėgėjų žemelės, kaip, tarkime, trečioji komanda - tribleriai?

Paskutinį kartą pasisakysiu šiuo klausimu. Mes esame ne profai, o mėgėjai, todėl jokių dublerių ar triblerių būti negali. Pvz., tie 2-3 žaidėjai iš Viesulo-1 visiškai iškreipia „Rezervų“ komandos lygį. Vien Kostas Pavliukas yra penkiomis galvomis geresnis nei eilinis Rezervų žaidėjas. Be to SFL mėgėjų lyga daug metų eidama link išsvajoto formato "vienas žaidėjas - viena komanda", dabar nuėjo į lankas.

Futbolas. Puikus oras. Idealus Fanų stadionas. Ir graži bei užtikrinta pergale 4:2. Ko daugiau bereikia sekmadienį?

Pirmasis golas įskrido gan greitai. Po skerso per sumaištį Vytautas Danius muša įvartį. Tas pats V. Danius ir antrąjį įmušė. Po pakelto kampinio smeigė galva kamuolį į vartus. Esant rezultatui 2:0 buvo šiek tiek ramiau ir saugiau. Edgaras Kalkys pabėgo nuo gynėjų ir smeigė trečiąjį, po kurio - iš viso ramu. Rungtynėms einant į pabaigą, po pakelto į baudos aikštelę baudinio, K. Pavliukas smeigė lengvą golą galva. Ne už ilgo po mūsų saugo reido kairiuoju kraštu ir smūgio į vartus kamuolys atsimušė į štangą, o E. Kalkys tiesiog damušė jį. Likus kelioms minutėms iki antrojo kelinio pabaigos, varžovams pakėlus kampinį ir vartininkui nepasiekus kamuolio, vėl K. Pavliukas įmušė galva.

Viesulas-1+2 - gan korektiška ir draugiška komanda. O teisėjui tik tuo ir lengviau dirbti buvo šiose rungtynėse. Ši komanda su Kostu priešakyje nubaus ne vieną varžovą.“

Setas – Mostiškės 1:1

Aišku neatspėjau ir šio mačo baigties. Galvojau, kad Mostiškės laimės 2:0. Nepagalvojau, kad Setas vis tvirtėja. Pralaimėjimų Liberalų Sąjūdžiui ir Pietų IV rezultatai 1:2 tai rodo. Ir ne vien rezultatai. Ir pats žaidimas. Nei liberalai, nei ultros negalėtų pasakyti, kad Setą nugalėjo be vargo.

Tai, kad mačas su Mostiškėmis, trečias galingas Seto mačas sako ir vienas jo vadovų Darius Burbulys: „Trečias rungtynes iš eilės sužaidžiam labai neblogai, tik gaila, kad tokį žaidimą pradėjom rodyti žaisdami prieš stiprias komandas. Jei taip būtume žaidę sezono pradžioj, taškų turbūt daugiau turėtume. Čia, aišku, ir mūsų naujas vartininkas labai daug prie sėkmingesnio mūsų žaidimo prisideda. Bet pirmas taškas yra ir tas yra gerai“, - šypsojosi Darius.

Ne visi Seto futbolininkai tikėjo, kad tą tašką galima išplėšti iš Mostiškių. Tai byloja ir šis D. Burbulio pasakymas: „Jei prieš varžybas Mostiškės būtų siūlę lygiąsias, bent aš jau tikrai būčiau sutikęs, bet joms pasibaigus jautėsi toks nedidelis apmaudas, kad nelaimėjom...“

Suprantama, kad apmaudu, kai išlyginamąjį įvartį praleidi 86 žaidimo minutę...

„Pradžioj varžovai tikrai geriau atrodė, bet kėlinio antroje pusėje po kontratakos mūsų greitakojis krašto saugas Olegas nepatingėjo perbėgti (čia švelniai pasakyta) bemaž per visą aikštę ir "damušė" kamuolį į vartus po to, kai varžovų vartininkas atmušė prieš jį 1x1 išėjusio mūsų puolėjo smūgį.

Nuo tada Mostiškės nuolat stengėsi išlyginti rezultatą, smūgių į mūsų vartus buvo tikrai daug, bet Seto vartininkas Egis viską traukė. Antram kėliny varžovai vėl atakavo, bet bent jau mano akim žiūrint, jų puolimui trūko vieno komponento.

Jei kalbant tiksliau, tai jų pagrindinis puolėjas Ž. Kirsis, dėl man neaiškių priežasčių, antram kėliny nežaidė, ir ačiū jam (ar labiau varžovų komandos vadovams) už šią dovanėlę Setui. Jam žaidžiant, kažin kaip viskas būtų pasibaigę...

O pasibaigė, kaip matom, 1:1. Likus kelioms minutėms iki galo po "navieso" į baudos aikštelę jų žaidėjas keliomis milisekundėmis aplenkė mūsų vartininką ir galva nukreipė kamuolį į vartus.

Tiesa dar manau reikia parašyt, kad nors varžovai ir antram kėliny nuolat atakavo, bet mūsų progos rimtesnės buvo... Bent 2-3 dar tikrai galėjom įmušt. Aišku ir prasileist nemažiau galėjom“, - apie rungtynes pasakojo Seto vadovas.

Jis įsitikinęs, kad Setas tikrai buvo vertas nepralaimėti

„Nežinau, ar varžovai sutiks, bet manau, kad bent taško Setas 100% vertas, o jei ta fortūnos paukščio uodega nebūtų vėl ištrūkusi mums iš rankų, gal net ir visų 3“.

Dar D. Burbulys pagyrė orą ir teisėją.

Baltoji Vokė – Skaidiškės 2:0

O štai vienintelis mačas, kuriame atspėjau bent jau laimėtoją. Išgelbėjo Baltoji Vokė, žaidusi namuose ir vėl nenuvylusi savo gerbėjų. Tiesa, sakiau, kad šeimininkai laimės 4:1, laimėjo 2:0, bet tai jau ne taip ir svarbu.

„Rungtynes pralaimėjom per pirmas 10 minučių, kai po kampinio ir baudos smūgio gavome du greitus įvarčius“, - pripažino Skaidiškių vadovas Marius Bukauskas.

Aišku, Skaidiškės po to nesėdėjo rankų sudėjusios.

„ Stengėmės lyginti rezultatą ir turėjom nemažai progų. Kamuolys ir į virpstą pataikė ir šalia štangos, bet vartai Baltojoje Vokėje mums buvo užrišti“, - pasakojo Marius.

„Pradžioje, kaip ir dera šeimininkams, iniciatyvą turėjo Vokė, bet po to žaidimas išsilygino ir tai viena, tai kita komanda kūrė pavojingas progas“, - apibrėžė rungtynių tėkmę M. Bukauskas.

Ir pridūrė, kad sieks revanšo per atsakomąsias rungtynes rudenį savo aikštėje.

O Baltosios Vokės aikštė Mariui nepatiko: „Šokiravo aikštė. Bulvių laukas. Didelės duobės užpiltos žole, kad nors šiek tiek lygesnė atrodytų. Ir milijonai musyčių. Daugiau - nieko įdomaus.“

Baltosios Vokės aikšte nebuvo sužavėtas ir prieš tai čia žaidusios Vovos atstovas.

Užtat Marius pažymėjo gerą teisėjavimą.

„Teisėjas, manau, iš visų rungtynių, kiek mes esme jų žaidę rungtynių SFL - geriausias“, - teigė jis.