VRFS tęsia tradiciją ir po kiekvieno sezono skelbia simbolinę III lygos pirmenybių rinktinę.

2026-ųjų simbolinėje komandoje dominuoja čempionų Širvintų VGTU-Vilkų atstovai – čia jie turi penkis futbolininkus. Po du atstovus delegavo Žalgiris C ir Ketera, po vieną – FK Medžiai ir FK Salininkai.

Atkreipiame dėmesį, kad simbolinės rinktinės žaidėjų išsidėstymas nebūtinai atspindi realias jų pozicijas aikštėje.

 

2026 m. VRFS III lygos rinktinė

 

Vartininkas:

Justinas Lesickas (VGTU-Vilkai). Prieš sezoną Žalgirį C iškeitęs į Širvintas, Justinas gailėtis neturėjo. Vienas svarbiausių čempionų komandos žaidėjų. Sužaidė 20 iš 21 rungtynių, o per jas vidutiniškai praleisdavo mažiau nei po 1 įvartį. Rimtesnių diskusijų dėl geriausio lygos vartininko statuso šiuo metu kilti neturėtų.

 

Gynėjai:

Arninas Čivilis ir Ignas Makarauskas (VGTU-Vilkai). Rungtynes laimi puolimas, o čempionatus – gynyba. Seniai įrodyta tiesa, kurią mėgsta kartoti visi treneriai. VGTU-Vilkų treneris Deividas Maciulevičius šiemet turėjo privilegiją pasitikėti šiuo gynėjų duetu, patikimai cementavusiu čempionišką gynybą. Nugalėtojai per 21 turą praleido tik 18 įvarčių – mėgėjų futbole tai labai solidus rodiklis. Kai dėl darbų karjerą trumpam pristabdė Erikas Milašauskas, ties Širvintų komandos gynyba pakibo klaustukas. Tačiau į VGTU-Vilkus po kelerių metų pertraukos sugrįžęs A. Čivilis kartu su I. Makarausku akimirksniu išsprendė visus rebusus ir sudoku.

Osvaldo Alfieri (Žalgiris C). Jaunųjų žalgiriečių trenerio Romano Lenskij buvo dažnai giriamas viso sezono metu už pasiaukojimą. Osvaldo nesibodi imtis juodo darbo atraminio saugo pozicijoje, tačiau treneris juo bet kada pasikliaudavo ir gynybos grandyje. Gali žaisti tiek krašte, tiek viduryje. Be gynybinių funkcijų spėdavo rūkti į atakas – sezoną baigė su 6 įvarčiais ir 6 asistais. Žaidėjas ne veltui užsitarnavo tokį pasitikėjimą – aikštėje jis taip pat atlikdavo R. Lenskij asistento pareigas.

 

Saugai:

Raimondas Klimas (Ketera). Praėjusio sezono III lygos Auksinio batelio savininkas pasižymi komandiniu požiūriu ir net nesudvejodamas snaiperio rolę bei prožektorių šviesas Keteros komandoje perleido šiemet suspindusiam Chrisusi Milesui. Nepaisant to, Raimondas išliko toks pat greitas ir aštrus, kraštais pjaustęs varžovų gynybą ir sezoną pabaigęs su 12 įvarčių.

Rokas Masenzovas (VGTU-Vilkai). Širvintų komandos vadovas Haroldas Kerušauskas Roką laiko geriausiu praėjusio tarpsezonio pasirašymu ir jį vadina maloniausiu sezono atradimu. Nieko nuostabaus, nes R. Masenzovas turi 7 sezonų žaidimo A lygoje patirties su Riteriais ir įgytą praktiką pritaikė rungtyniaudamas mėgėjų rate. Šiemet jo statistika gal nebuvo pritrenkianti (1 įvartis ir 4 asistai), bet tai aikštės vidurio caras, patikimai klijavęs Širvintų ekipos žaidimą.

Motiejus Šamšonas (FK Medžiai). Ketvirtoje vietoje likę FK Medžiai užsiaugino naują komandos lyderį. Pernai debiutavęs Medžiuose, šį sezoną III lygos stadionuose jautėsi užtikrintai ir drąsiai ėmėsi iniciatyvos (7 įvarčiai ir 2 asistai). Apibūdinamas kaip itin darbštus, universalus ir geromis techninėmis savybėmis pasižymintis jaunas saugas.

Karolis Chrustaliovas (Žalgiris C). Pirmenybių eigoje Žalgirio C sudėtis nepaliaujamai keitėsi ir rotavosi, o Karolis buvo vienas iš nedaugelio, žaidusių daug ir reguliariai. Sezoną pabaigė su įspūdingais skaičiais: 14 tikslių smūgių bei 13 rezultatyvių perdavimų. Karoliui tik sezono metu sukako 18-ą, tad visai tikėtina, kad kitąmet galime jį išvysti žaidžiantį aukštesniame lygyje. Tipinis patikimas „aštuntasis“ numeris, „box to box“ saugas.

 

Puolėjai:

Chris Miles (Ketera). III lyga turi naują žvaigždę. Proveržio sezoną sužaidęs Chrisas per 17 rungtynių pasižymėjo 22 kartus ir nesunkiai tapo lygos snaiperiu. Galėjo įmušti ir daugiau, bet į porą rungtynių patingėjo atvykti, o keliose jam fatališkai nesisekė. Pasiliko įvarčių ateičiai. Ch. Milesas neatsirado „iš niekur“ – pernai atstovavo Vilties dubleriams. Kai prieš sezoną Ketera ieškojo puolėjo, Chrisas pats išreiškė norą išmėginti save Šalčininkuose. Kaip sakė Keteros vadovas Edvardas Jočis, tai buvo nemenkas statymas. Bet pasiteisinęs su kaupu.

Jurgis Stankevičius (VGTU-Vilkai). Stabilumas – antrasis Jurgio vardas. Antrą sezoną paeiliui III lygos pirmenybes jis baigė pelnydamas 16 įvarčių. Kaip sako VGTU-Vilkų vadovai, jų gynyba visais laikais buvo daugmaž patikima, bet trūko efektyvumo priekyje. Šiemet progų realizacija buvo patikimesnė, o prie to daug prisidėjo būtent J. Stankevičius.

Pavelas Šarynskis (Salininkai). Nesinori svaidytis nuvalkiotomis klišėmis apie tai, kas negadina vagos, bet šis III lygos 42 metų veteranas dar turi pakankamai parako. Per pusantro dešimtmečio Pavelas tapo gyva Salininkų klubo legenda ir talismanu. Įdomu tai, kad iki šiol geriausias jo rodiklis III lygoje žaidžiant su Salininkais buvo 10 įvarčių 2018 m. Šiemet priskaldė net 16. Kuo vyresnis, tuo geresnis.