Vienas turas – ketverios rungtynės sužaistos Select II diviziono futsalo pirmenybėse.

Ir tik vienerios iš jų buvo atkaklios, o komandos jose žaidė apylygiai.

Bet pradėkime ne nuo jų. Kaip ten bebūtų – didžiausias savaitės Select II įvykis triuškinama Olimpijos-Alvoros pergalė prieš VGTU-Vilkus.

Dar ne taip seniai Olimpijos vadovas Jaroslavas Alševskis tvirtino, kad VGTU-Vilkai šiame divizione žaidžia be konkurencijos. Suprask – tai yra kur kas stipresnė komanda, nei kitos Select II ekipos.

Trečiadienį Olimpija-Alvora Vilkus įveikė 12:3...

„Mes turėjome labai mažai sudėties variantų. Netgi man pačiam teko išeiti į aikštelę. Beje, net įvartį įmušiau... Kai turi labai mažai resursų, tu supranti, kad puldamas labai daug nepasieksi ir tavo žaidimas vyksta nuo gynybos kontratakomis. Taip ir buvo šį kartą su mumis“, - pasakojo Olimpijos vadovas J. Olševskis.

Ir pridūrė: „Na, pagal tai, ką buvo galima matyti aikštelėje, varžovai susirinko normaliai. Buvo ir žaidėjų iš pirmosios lygos. Galbūt vieno-kito žaidėjo VGTU neturėjo.“

Kada supratote, kad laimėjote? - paklausiau olimpiečių vado.

„Net nežinau, kaip čia atsakyti, - kalbėjo jis. - Netgi, kai pirmavome 8:1, aš nebūčiau galėjęs to pasakyti. Turbūt supratau, kai išgirdau mačo pabaigos sireną.

Pirmą kartą Olimpijoje-Alvoroje žaidė Vilniaus futbolininkų ir futsalininkų sluoksniuose gerai žinomas žaidėjas Tomas Chomičius, kuris dar visai neseniai gynė VGTU spalvas.

„Jis dabar priklauso mūsų pirmajai komandai, žaidžiančiai pirmojoje lygoje, - tikino G. Alševskis. - Tas žmogus neblogai traukia. Labai gerai einasi su juo susižaisti. Dabar jį kviesiu visada, kai tik jis galės.“

T. Chomičius į savo buvusios komandos vartus įmušė tris įvarčius. Net penkis kartus pasižymėjo Vladislavas Ravdanovičius.

Pagrindiniai Vilkų varžovai Maccabi savo rungtynes sužaidė dviem paromis anksčiau, nei VGTU su Olimpija.

Ir po tos Maccabi pergalės 17:6 prieš Geležinį Vilką atrodė, kad žydai bus Select-2 kalifai valandai. Kalifauti makabiečiai, kaip matome, pasiliko ilgesniam laikui.

Šios rungtynės irgi nebuvo nė kiek atkaklios. Maccabi nuo mačo pradžios dominavo aikštelėje, mušė įvartį po įvarčio ir pasiekė nesunkią pergalę.

Iš šešių Geležinio Vilko įvarčių, penkis pelnė rezultatyviausias jo ir diviziono žaidėjas Edgaras Aršauskas.

Dabar jis viso yra įmušęs 22 įvarčius ir vienu lenkia artimiausią konkurentą.

Įsibėgėjusi Nemenčinė irgi be skrupulų sutriuškino turnyro lentelės dugne užstrigusius ir niekaip į paviršių įkvėpti oro neišplaukiančius Delfinus. Katriems šiemet geriau tiktų koks giliavandenių Murenų pavadinimas.

Žodžiu, Nemenčinė irgi ilgai nelaukė ir jau nuo pirmo kėlinio pradėjo trypti tuos Delfinus-murenas. Išdava – 10:3.

Tiesa, rungtynių pabaigoje jau mušė tik Delfinai. Ir į svetimus, ir į savus vartus.

Taigi ir prisikapstėme prie to vienintelio atkaklaus mačo: Trakai – Karo Akademija.

Per šitą mačą, jo pralaimėtojai Trakai laimėjo pirmąjį kėlinį 2:0. Ir beje, ir antrajame nenorėjo akademikams nusileisti.

Tačiau Antra žaidimo buvo aiškiai akademikų. Jie įmušė tris ir išsiveržė pirmauti 4:2.

Rezultatą trakiškiai sušvelnino tik paskutinę minutę ir pergalė 4:3 leido jų varžovams išlikti ketvirtoje vietoje, neužleidus jos turo didvyrei Olimpijai.