Vasara prabėgo, SFL pertrauka taip pat, atsibudo ir apžvalgininkas iš vasarinio miego, o atsibudęs sugalvojo, kad prieš antro rato pradžią būtų derama prasibėgti pro tai, kas SFL aikštynuose virė dar iki pertraukos.

Pirma apžvalga pasirodė po trijų ar keturių turų, per tą laiką nutiko daug ir įvairių dalykų, tad tradiciniu stiliumi apžvelgsime įdomiausius reikalus ir situacijas visų keturių divizionų turnyrinėse lentelėse.

A divizione po pirmo rato vienvaldis lyderis šiuo metu yra Euforijos kolektyvas, per aštuonis turus praradęs vos porą taškelių ir juos praradęs prieš artimiausius persekiotojus Salininkus. Lyderiai viską grindžia patikima gynyba – pagal įmuštus jie vos patektų į pirmą trejetą, o štai tik aštuoni praleisti per devynis susitikimus leidžia SFL senbuviams likti pirmoje vietoje.

Arčiausiai lyderių laikosi Salininkai, kurie nuo lyderių atsilieka trimis taškais. Be to, kad sužaidė taikiai su Euforija, Salininkai dar nusileido Lentvariui, besilaikančiam ant trečio laiptelio. Salininkai gali pasigirti antra geriausia gynyba, tačiau mes esame pratę, kad su Pavelu Šarynskiu priešakyje savo žaidimą įvarčių uraganais ir rezultatyviais išpuoliais.

Trečią-penktą vietas šiuo metu skiria trys taškai, jas užima Lentvaris, Tėvynės Sąjunga ir Navigatorių Old Boysai. Ir nepasakytum, kad kažkurios iš tų komandų buvimas ten yra kažkokia didelė staigmena. Visgi, jei reiktų teikti asmeninę nuomonę, iš tų trijų paminėtų komandų didžiausius šansus dar kilti aukštyn apžvalgininkas suteiktų Lentvariui, o kitoms dviems tos medalinės zonos gali būti pasiekiamos jau kiek sunkiau.

Na o pačioje apačioje situacija jau atrodo niūriau – ten vietas užima Geležinis Vilkas, Modulis, Trakai ir Ave.Ko. Būtent pastarųjų per pirmą ratą surinktas tritaškis lieka didžiausiu asmeniškai apžvalgininko nusivylimu, nors, aišku, komanda išgyvena persitvarkymo laikotarpį, dalis žaidėjų perėjo atstovauti kitoms ekipoms, tad gal ir natūralu, kad Kalvelių komandai ta tranzicija nesiklosto taip paprastai.

Potencialo surinkti daugiau taškų pirmame rate turėjo ir kitos trys minėtos komandos, tačiau visgi divizionas šiemet toks, kad už klaidas čia niekas neatleidžia. Žinoma, gal per vieną ar dvi pozicijas ekipoms pasikelti į viršų dar pavyks, tačiau galimybių šokti stipriai į viršų pamatyti šiuo metu būtų sunku.

O iš pozityvių stebinimų galima išskirti Euforiją. Taip, jau buvome pratę, kad Euforija pastaraisiais metais nuosekliai auga ir tobulėja, tačiau divizionas šiemet tikrai nėra lengvas ir jį pirmame rate įveikti su minimaliais nuostoliais yra neprastas pasiekimas.

Rezultatyviausiu diviziono žaidėju po pirmo rato yra Salininkų lyderis P. Šarynskis, jau pasižymėjęs keturiolika kartų ir artimiausius persekiotojus lenkia penkiais tiksliais smūgiais.

**********

B divizione po pirmo rato galima matyti tris pagrindinius lyderius ir pretendentus į pirmas pozicijas, visgi šiame divizione vaizdą kiek iškraipo tas faktas, kad komandos vis dar nėra sužaidusios lygaus skaičiaus rungtynių – jų skaičius čia svyruoja nuo 8 iki 10.

Visgi pirma vieta kol kas džiaugtis gali Malanka, kuri per dešimt mačų surinko 24 taškus, pralaimėjusi vieniems iš konkurentų Nemenčinei ir, gal kiek netikėtai, žemiau esantiems Top Kickers dubleriams.

Vėlgi, asmeniškai apžvalgininkui toks Malankos žygis lieka malonia staigmena, tačiau abejonių, ar tokią formą pavyks išlaikyti ilgesnį laiką, išlieka.

Persekioja lyderius Ozas ir jau minėta Nemenčinė, atsiliekantys nuo jų atitinkamai trimis ir keturiais taškais. Visgi jei reiktų rinktis, turbūt Ozui būtų suteikiama daugiau variantų aplenkti lyderius, juolab, jog oranžiniai dar ir rungtynes turi atsargoje.

Vidurinėje lentelės zonoje vyrauja tikra sumaištis, net trys komandos čia turi surinkusios po 14 taškų. Reikia pasakyti, jog tokia identiška forma po dešimties rungtynių tikrai nėra dažnai sutinkamas reiškinys ir atrodo tikrai įdomiai.

Iš apačios kapanotis bando ir Granito Senjorai. Priminsime, kad sezoną jie pradėjo su 6 taškų minusu, bet per pirmą ratą surinko 11 taškų ir iš minuso išlipo. Tiesa, kol kas turnyro lentelėje matomi visi surinkti, bet turėkime omenyje, kas pasibaigus sezonui 6 taškus teks išminusuoti. Faktas, kad tokia situacija Granito Senjorams medalių nežada, tačiau Naujosios Vilnios kolektyvas rodo, kad kovoti ir skaitytis su jais reikia visiems.

Apkarto debiutas B divizione Problemai – ambicingus tikslus kėlusi komanda per dešimt rungtynių sukrapštė viso labo vieną tašką ir yra visiškame diviziono dugne, atsilikdama nuo artimiausių varžovų šešiais taškais.

Apie pozityvią diviziono staigmeną jau kalbėjome ir ja įvardinome Malanką, o neigiama staigmena pretenduoja tapti tiek Problema, tiek Baltoji Vokė – abu pakilę kolektyvai turėjo gero potencialo pakovoti stipriau, tačiau kol kas naujame lygyje stipriai stringa ir kalnų čia neverčia.

O būtent Malankos atakų lyderis Stanislav Grapowski pirmauja ir rezultatyviausių įskaitoje – jis, kaip ir A diviziono lyderis, yra įmušęs 14 tikslių smūgių ir artimiausius varžovus lenkia net septyniais.

**********

Jei B divizione matome aiškius autsaiderius, tai C grupėje kova atrodo daug atkaklesnė. Ir ne tik apatinėje zonoje, tačiau visoje lentelėje.

Taip, Los Faveleros šiuo metu yra kiek atitrūkę ir turi šešių taškų persvarą, tačiau divizionas toks, kad iš jos gali greitai nieko nelikti.

Visgi, kol kas lyderiai savo poziciją užima pelnytai, o kad žemiau esančios komandos taškosi tarpusavyje joms yra tik į naudą.

Antrą ir trečią vietas dalinasi Utenos Utenos ir Sviedinio vaikinai. Sviedinys, beje, į tą trejetą šoko jau rugpjūtį, kai atkeltose pirmo rato rungtynėse pranoko Molėtų ekipą ir peršoko Trivartį. Taip, susidaro įspūdis, kad antra ir trečia pozicijos šiuo metu yra pas komandas, kurios jų kaip ir yra vertos, tačiau abi ekipos taškų prieš žemiau esančias komandas jau pabarstė.

Apskritai, kol kas C divizionas atrodo lygiausias iš tų, kuriuos iki šiol aptarėme, tarkime, antrą ir devintą komandas čia skiria viso labo septyni taškai. Taip, galbūt Molėtai iki antros pozicijos nepakils, tačiau atimti taškus jie gali (ką, beje, parodė ir pirmame rate, kai nugalėjo tuos pačius uteniškius).

Atrodo, net ir tokios vangiai atrodančios ekipos, kaip Olandai su Pinta ar Katastrofa, pačiupusios porą pergalių galėtų staiga grįžti į medalių medžioklę. Taip, lengva nebus, tačiau su geru susirinkimu, tvarkinga gynyba ir fortūnos šypsniu viskas gali įmanoma.

Šiame divizione net ir sunkoka būtų išskirti pozityviai ar negatyviai pasirodžiusias komandas. Na gal visgi pozityviai įvertinti reiktų visus tris dabartinius lyderius – reikia priminti, kad Los Faveleros, Utena ir Sviedinys į C divizioną pakilo (Sviedinio atveju – sugrįžo) iš D diviziono ir demonstruoja, kad kol kas dar nesusidūrė su ryškiais lygio skirtumais.

O nustebinimo iš negatyvios pusės nominacijos šiame divizione apžvalgininkas nusprendė neskirti – tiesiog nėra kažkokios vienos komandos, kuri taip baisiai iškristų iš konteksto, kad jos pasirodymą būtų galima vadinti dideliu nusivylimu. Daug ką galima aiškinti ir ta faktine informacija, kad C diviziono paskutinė komanda turi surinkusi daugiau taškų nei bet kurio kito diviziono paskutinę poziciją užimanti ekipa.

Dar vienas faktas, rodantis diviziono lygumą – snaiperių įskaita. Čia pirmauja uteniškis Vytautas Norkūnas, mušęs 8 įvarčius, o žemiau jo – net penki goleodorai, mušę po 7 kartus.

**********

Užbaigiame su paskutiniuoju, D divizionu. Čia, panašu, į kovą dėl aukso žirgais išjoti bando dvi komandos – Inter Nemenčinė bei Skaidiškės.

Jos abi per dešimt mačų sukaupė po 25 taškus ir artimiausius persekiotojus lenkia jau septyniais. Staigmenos čia minimaliai – bent jau Skaidiškes buvo galima laikyti vienais iš grupės favoritų, gal kiek daugiau stebina Inter Nemenčinės pasirodymas, nes anksčiau buvome įpratę šią komandą matyti geriausiu atveju D diviziono lentelės viduryje, o įprastai – ir apatinėje jos dalyje.

Atskirai galima paminėti diviziono naujokus ir paminėti per tą prizmę, kad naujokai absoliučiai neišsišoksta ir laikosi savo pozicijos lentelės viduryje.

VRSK, VRFM, Šumskas – visos komandos užima 5-7 vietas, jas skiria keturi taškai, tad galima sakyti, jog jų bandymas D divizione pasiteisino ir į kitą sezoną, jei jame dalyvaus, naujokai ateis jau pasisėmę geros patirties ir išmokę reikalingas pamokas.

Dar į prizines vietas rimtai pretenduoja Reaktyvas ir Pabradė, tačiau ta prizinė vieta turbūt jau būtų nebent trečia, nes tam, kad atsilaisvintų galimybė pakovoti dėl pirmos ar antros, turėtų rimtai susimauti viena iš dabar pirmaujančių ekipų.

Kol kas stipriai nuvilia Vėtros ir Kaišiadorių-Baltų pasirodymai. Pastarųjų ypač – kai komanda nusileido į žemiausią SFL pakopą būtų buvę logiška tikėtis, kad bent jau čia jie kovos dėl prizinių vietų, tačiau kol kas nėra nieko panašaus ir komanda sukrapštė viso labo devynis taškelius ir turi -10 įvarčių santykį. Reikia pasakyti, apžvalgininkas tikrai laukė pakilesnio šios SFL senbuvės pasirodymo.

Savo rogėse sėdi ir neišsišoka Arpas, visgi surinkęs šešis taškus, o paskutiniai kol kas lieka Elektrėnų ESFA-Versmės dubleriai.

Apie neigiamai nustebinusį kolektyvą užsiminėme, o iš pozityviai turbūt reiktų išskirti vienus lyderių Inter-Nemenčinę. Kaip ir minėta, komandos nesame pratę matyti tokiose aukštose pozicijose, tad belieka komandai palinkėti nepamesti ritmo ir galbūt net iškovoti tuos svarbius medalius.

Rezultatyviausias D divizione yra Lukas Kaziukevičius iš Skaidiškių su 12 smūgių, net keturi futbolininkai savo sąskaitose turi po 11.

**********

Antrasis SFL ratas startuoja jau šį savaitgalį, tad linkime komandoms gero laiko, smagaus žaidimo ir, svarbiausia, be traumų! Ir kas ten žino – galbūt antrame rate apžvalgininkas atsibus dar labiau ir iškeps dar keletą apžvalgų...