Sekmadienio futbolo lygos D diviziono pirmojo rato paskutinysis turas galutinai nustatė, kas iš dviejų komandų: Rūdiškių Vėtra ar Skaidiškės galės save vadinti pavasario čempione. Tai Vėtra, 6:1 nugalėjusi ADS Auto Nemenčinėje. Ir kadangi rūdiškiečiai laimėjo, tas tarpinio finišo lyderio vardas atiteko jai. Tiesa, dar prieš tai Rudaminoje nesėkmė (žiūrint į turnyro lentelė) ar sėkmė (žiūrint į mačą) ištiko Skaidiškes, kurios sužaidė 3:3 su Viesulu-2. Nors net jei skaidiškiečiai ir būtų įveikę Viesulą-2, Vėtra dėl laimėtų tarpusavio rungtynių vis vien būtų puikavusis turnyro lentelės viršūnėje.

 Kaip ten bebūtų, Viesulo tas rezultatas pernelyg nepradžiugino jo paties, kadangi pastarajam teko į trečią vietą praleisti Ave.Ko-2, vargais negalais Kalveliuose įveikusius autsaiderę Euforiją.

Apie tai ir apie kitką – rungtynių aprašymuose

Skaidiškės – Viesulas-2 3:3

Skaidiškių komanda parodė, kaip per du paskutinius turus galima susigadinti visą rato darbą. Iki dviejų pastarųjų mačų skaidiškiečiai buvo nelaimėję tik kartą – sužaidė lygiąsias pirmajame rate su Pressu, o per du pastaruosius turus jie ne tik leido save prisivyti Vėtrai, pralaimėję tarpusavio susitikimą, bet ir dviem taškais aplenkti, sužaidę lygiosiomis su Viesulu-2.

Nors mano prognozė buvo Skaidiškėms dar neparankesnė. Spėjau Viesulo-2 pergalę minimaliu rezultatu 1:0. Ir anot Skaidiškių vadovo Mariaus Bukausko, pralaimėjimo jo komanda ir buvo verta.

Išgelbėjo 1:3 atsiliekančius skaidiškiečius 77-78 minutės, kai jie pykštelėjo du įvarčius ir rezultatą sulygino.

 „Į paskutines rato rungtynes susirinko visi, kas galėjo žaisti, ko nekamavo traumos ir kam netrukdė darbai . Apie rungtynes nėr ką daug ir šnekėti: Viesulas mūsų namuose visada žaidžia labai sėkmingai (jie galėtų mūsų stadioną pasirinkti namų rungtynėms, gal daugiau kartų laimėtų?.. ) Žodžiu, visas rungtynių gijas savo rankose laikė Viesulas ir mes nebuvom verti pergalės. Kokios ten pergalės - net lygiųjų nebuvom verti. Tik tos kelios Viesulo atsipalaidavimo minutės mums suteikė galimybę išlyginti rezultatą. O šiaip apibendrinant įvykius rungtynėse - jie turėjo laimėti, bet mums pasisekė ir tuo džiaugiamės“, - rašė po mačo M. Bukauskas. 

Viesulas-2 iki šio mačo žengė trečias ir pergalės atveju jis būtų išsilaikęs toje pozicijoje, bet po to, kai Skaidiškės rezultatą sulygino, pastarajam teko trečią vietą palikti Ave.Ko dubleriams.

O Skaidiškės, kad ir rato pabaigoje prarado pirmąją vietą, šį pavasarį vertina, kaip sėkmingą.

„Pirmą ratą vertinu teigiamai, nes prieš jį mes tikrai nesitikėjom, kad būsim tarp dviejų lyderiaujančių komandų. Neigiamai vertinu tik žaidėjų požiūrį vienerias rungtynes su Vėtra. Į jas buvo pažiūrėta labai atsainiai, o jų vertė buvo labai didelė.

Sezono vidury praradom vartininką ir turėjom aukoti žaidėją, kuris labai būtų pravertęs ir aikštėje. Dabar per atostogas pagrindine užduotis yra susirasti patikimą vartų sargą, ką padaryti bus labai sunku. Jei kas iš vartininkų norit prisijungti, mielai lauksim“, - rašė Skaidiškių vadovas.

ADS Auto – Vėtra 1:6

Vėtra visai negalvojo solidarizuotis su Skaidiškėmis ir prarasti taškus. Jau pirmą kėlinį užgriuvo varžovus iš Nemenčinės ir praktiškai išsprendė laimėtojo klausimą taip, kaip jai paranku, įmušusi tris įvarčius be atsako.

O ir antrą kėlinį Vėtros futbolininkai neleido varžovams ir pagalvoti apie rimtą pasipriešinimą ir sutriuškino juos 6:1.

Anonsuodamas, šiame mače prognozavau šiek tiek mažesnę rūdiškiečių pergalę - 4:1.

„Pirmą ratą baigėme pergale ir likome pirmoje vietoje, taip su kaupu ištesėdami savo šio sezono pažadus būti Top- 5.

Reziumuodamas pirmą sezono pusę, galiu daryti prielaidą, kad viskas buvo tvarkoje, tik per keletą rungtynių dėl susirinkimo teko kluptelėti ir prarasti taškus. O dabar - poilsis... Uhhh...

Atostogų metu mėginsime išsigydyti traumas, pailsėti, sužaisti keletą draugiškų rungtynių. Kaip mūsų direktorius dažnai sako: antrame rate pateiksime keletą nemažų staigmenų. O visam SFL kolektyvui ir komandoms gražios vasaros linki Rūdiškių Vėtra ekipa, iki susitikimo rugpjūtį!” – rašo Rūdiškių Vėtros vadovybė.

Vat prikibsiu prie žodžių. Kokių staigmenų? Dabar taip šauniai laimėjus pirmąjį ratą, staigmena bus laikomas Vėtros kluptelėjimas. Į tokias staigmenas esate nusitaikę?

O jei rimtai, tai šį kartą Vėtra kluptelėjo tik du kartus – kartą pralošė, kartą sužaidė lygiąsias. Jei ji sugebės tokį stabilumą išlaikyti ir antrą ratą, jokiam varžovui šansų pasvajoti apie pirmą vietą, manau, nėra.

Medžiai-2 – Pilk 2:0

Pilk agonija tęsiasi. Neblogai sezoną pradėjusi komanda dabar pralaimėjo jau penktą mačą paeiliui.

Jaučiasi, kad ne viskas tiems Pilkams tvarkoj su psichologija. Kam kam, bet jiems manau, labiausiai reikėjo pertraukos.

Apie savo komandos rungtynes ir kitas bėdas pasakoja Pilk komandos vadovas Vygantas Šepetis: „Galų gale baigėme pirmąjį ratą... Iš tiesų laukėme jo pabaigos, nes antra pirmo rato dalis mūsų komandai susiklostė daugiau nei tragiškai. Jau senokai neturėjome tokios juodos serijos. Bandysime pailsėti ir antrą ratą pradėti pergalingomis nuotaikomis. Atrodo, kad niekas labai nepasikeitė, palyginus su praėjusiu sezonu, bet tiek žaidimas, tiek rezultatai skiriasi, kaip diena ir naktis... Panašu, kad didžiausia problema yra progų realizavimas: kai patys nemušame, tai varžovai mus baudžia ir gan sėkmingai.

 Panašiai vyko ir paskutinės rungtynės... Penktadienio popietė - ne pats dėkingiausias laikas futbolui, bet susirinkome gan neblogai ir dar su keturiais keitimais. Aikštės kokybė iš tiesų labai nekokia, tai komandos stengėsi žaisti panašiai, t.y. - ilgesniais perdavimais ir paprastais kamuolio išmušimais tolyn nuo savo vartų. Ir štai kokią  20 min. mūsų puolėjas gauna atšokusį kamuolį ir iš kokių 5m. būdamas laisvas prieš praktiškai tuščius vartus patikrina regbio vartų aukštį... Kodėl aprašau šią situaciją? Tiesiog tokių situacijų ir antrojoje dalyje turėjome gan nemažai. Jei būtume įmušę, esu įsitikinęs: tiek žaidimas, tiek galutinis rezultatas būtų visiškai kitoks.

O dabar gavosi, kaip visada: varžovai pasinaudojo mūsų gynėjų klaida, išsiveržė į priekį ir jau nebepaleido žaidimo iš savo rankų. Neatrodė, kad žaistume labai blogai, aišku nekūrėme ir begalės progų. Bet tas, kurias susikuriame, privalome bent iš dalies išnaudoti. Šį aspektą mūsų komandai per pertrauką ir reikėtų labiausiai pagerinti.

 Norėtųsi prieš antrą ratą dar kažkiek pastiprinti puolimą.”

Spėdamas rezultatą, teisingai nurodžiau nugalėtojus ir tai, kiek įvarčių jie įmuš. Rezultato neatspėjau, nes maniau, kad vieną kartą pasižymės ir Pilkai.

Ave.Ko-2 – Euforija 4:3

Deja, kad ir kaip norėčiau, negaliu autsaideriams pažadėti taškų Kalveliuose. 5:1 Ave.Ko-2 naudai, - rašiau rungtynių anonse.

Tik vienas „bet“. Euforija ėmė ir pamiršo, kad yra autsaiderė. Ir tada turėjo vargelio Ave.Ko-2 futbolininkai savo mažame stadionėlyje...

Dabar jie jau ramia sąžine gali sakyti: viskas gerai, kas gerai baigiasi. Tada, kai atsiliko 1:3, ar kai prie rezultato 2:3 buvo pašalintas jų puolėjas, vieno įvarčio autorius Ernestas Pristavka, tai, kad baigsis šeimininkams gerai, vargu ar atrodė.

Bet apie viską – Euforijos komandos atstovas Ruslanas Kubišinas: „Pirmojo rato pabaigoje Kalveliuose mūsų klubo laukė štai toks akordas.

Visų pirma norisi pasidžiaugti, kad Lietuvos kaimuose, nedideliuose miesteliuose yra ir atsiranda futbolo aikštės, skirtingai nei tai, kas dabar vyksta Vilniuje.

Oras - gana karštas, priešininkas - rimtas, mūsų susirinko 13 žmonių, žiūrovų - apie šimtą... Pradedam.

Taktika 4-4-2, jaunimas puolime, senjorai gynyboj. Beje, aikštė gana nedidele, bet žaisti buvo tikrai malonu.

Kaip jau tapo tradicija, gaunam įvartį į savus vartus mačo pradžioj. Tada bandom žaisti, kažką kurti. Kova vyksta kiekvienam metre, bet pats žaidimas nepasakyčiau kad grubus. Dar norisi pabrėžti, kad trečiose rungtynėse kontroliuojam kamuolį, valdom situaciją, bet...

Rungtynių vidury mušam patys, o vėliau – dar. 2:1 mūsų naudai ir pirmą kelinį baigiam pakelę galvas.

Antram taktikos nekeičiam. Varžovų gynėjas įmuša pats sau ir atrodo - jau bus sensacija... Tik po rungtynių supratom, kad veikiausia reikėjo keisti taktiką, statyti autobusą vartuose, žaisti ant kontrų...

Deja, gaunam pendelį. Po kiek laiko įvyko mažas konfliktėlis tarp žaidėjų: viena raudona ir dvi geltonos. Bet varžovams tai ne motais. O mūsų komandą lyg kažkas pakeitė - darom daug klaidų, niekas nesigauna, priešininkas tuo naudojasi ir baudžia mus labai stipriai: išlygina rezultatą ir galop laimi 4:3...

Po rungtynių - padėka varžovams, teisėjui (kuris tikrai buvo geriausias per pirmąjį ratą), bet mūsų nuotaika, aišku, ne kokia...

Reziumuojant pirmąjį ratą: 4 taškai, viena pergalė ir lygiosios, paskutinė vieta - tikrai ne tas rezultatas, kurio tikėjomės. Bet pasikartosiu dabar, ką kalbėjau po rungtynių Kalveliuose: nenuleidžiam galvos, dar antras ratas laukia, žaidžiam, kovojam, o rezultatai ateis būtinai!

Klubas dėkoja savo komandos žaidėjams už pirmąjį ratą ir su optimizmu susimatom rugpjūčio pabaigoje antrajame rate."

Top Kickers – Pressas 1:1

O Top Kickers sužaidė silpniau negu aš prognozavau. Arba Pressas sužaidė geriau.

Kaip ten bebūtų, prognozavau Top Kickers pergalę 1:0.

Rungtynes išsamiai nupasakojo Top Kickers  facebook paskyra: „Paskutinėse pirmojo rato rungtynėse Top Kickers namuose priėmė Presso komandą. Po įtemptos kovos ir daugybės neišnaudotų progų rungtynės baigėsi rezultatu 1:1. Savo debiutinį ir vienintelį komandos įvartį įmušė Tomas Zažeckas.

Debesuotą sekmadienio vidurdienį, kaip jau tampa tradicija, aktyviai rinkomės į rungtynes. Tai, jog nebuvo pagrindinio komandos vartininko, neatrodė kritiška, kadangi pagaliau į rungtynes po kelerių metų pertraukos buvo atgabentas Rimvis. Bene pusvalandį smūgiais į paukščius apšildę vartininką, Kickeriai galėjo įsitikinti, jog šiose rungtynėse galime laukti patikimos vartų apsaugos. Taip ir įvyko. Tačiau, kaip parodė rungtynės, vartininko reikėjo labai minimaliai, kadangi Press'o komanda nuo pat pradžios neatrodė norinti (galinti?) pulti. Press'as paliko įspūdį, kaip puiki gynybinio plano komanda, kuri rodė brandų futbolą bene 90 min. ir neleido Kickers išpildyti savo rungtynių plano. Mes, tuo tarpu, nuo pat pradžių tikėjomės įmušti savo firminius kelis įvarčius, tačiau pirmajame kėlinyje visas futbolas vyko viduryje, buvo daug kovos ir labai mažai pavojingų momentų. Ar dėl geros priešininkų gynybos, ar dėl to, jog nesugebėdavome dalintis kamuoliu laiku, tačiau visiškai iš žaidimo išjungtas buvo puolimo lyderis V. Stankūnas. Labai trūko aštrių reidų, kurių dėka šį sezoną buvo ištrauktos ne vienerios rungtynės. Pirmas kėlinys be didesnių prošvaisčių pasibaigė 0:0.

Antrame buvo tikėtasi, jog priešininkai pavargs, kadangi turėjo bene vieną keitimą, o mes tuo tarpu ant atsarginio suoliuko sunkiai sutilpome. Po truputį perėmėme žaidimo kontrolę ir pradėjome spausti varžovus prie jų vartų. Taip vienos atakos metu per daug mūsiškių užsiliko vienoje aikštės pusėje. Press'as bene keliais pasais visiškai išraižė mūsų gynybos liniją ir įspūdingai smūgiuotas kamuolys įskriejo į mūsų vartus – 0:1. Įvartis kaip reikiant šokiravo komandą. Bene visą laiką atrodė, jog mes visiškai kontroliavome rungtynes. Ilgai netrukus Top Kickers puolė į visišką apgultį. Press'as, puikiai supratęs kas gresia, visas savo saugų gretas sušaukė į gynybą ir užsidarė prie savų vartų. Daug skubėjome, todėl klydome. Taip pat vis pavesdavo techniniai sugebėjimai. 65min. pagaliau pramušėme. Įvartis pasirodė iš fantastikos srities. Ir ne dėl tų priežasčių, dėl kurių galėtų pasirodyti. Visas rungtynes be klaidų rungtyniavęs priešininkų vartininkas nepataikė į kamuolį po pažeme skersuoto perdavimo iš D. Boriso, o iki galo sukovojęs T. Zažeckas įgrūdo jį į vartus - 1:1. Atrodė, jog galime, tačiau ne. Per daugiau ne 25 min. turėjome tik vieną mirtiną progą, kurios metu V. Stankūnui nepasisekė deramai pataikyti bene į tuščius vartus iš kelių metrų. Visą tą laiką tiesiog nesugebėjome nei kažko pavojingo sukurti, nei deramai prasmūgiuoti. Daug emocijų, jėgų ir kelių grasinimų pareikalavęs mačas baigėsi mums neparankiomis lygiosiomis 1:1.

Po rungtynių daug diskusijų apturėta nebuvo. Akivaizdu, jog tikėjomės kitokios baigties. Trejos pergalės iš eilės kaip reikiant pakėlė kartelę. Ypač apmaudu, kad bene visą paskutinį mėnesį patikimai dirbusi gynybinė linija nesugebėjo deramai uždengti varžovų puolėjo, kas kainavo įvartį. Tačiau suklydo ne tik gynyba. Daug blankiau atrodė saugų ir puolėjų žaidimas. Galima teigti, jog nesužaidė daug kas. Taip pat puikiai atsispindėjo, kokią svarbą turi sėkmingas V. Stankūno žaidimas. Be jo įvarčių visa mūsų puolamoji linija atrodė liūdnokai.. Tačiau ne viskas taip blogai! Pirmąjį ratą pabaigėme surinkę 10 taškų iš dvylikos galimų. Puikai matyti, jog su tokiu susirinkimu bei atitinkamu užsidegimu  ateityje kaip reikiant pakovosime dėl medalių. Svarbu - neprarasti noro!

MVP - V.Gylys, MoM - Press'o gynyba.”

O Top Kickers vadovas Mantas Urbonas pakomentavo pirmąjį komandos ratą: „Žiūrint į pirmą ratą, vertinu teigiamai. Nors pirmos trejos rungtynės bloškė žemyn į dugną, pirmojo rato pabaiga nuteikia pozityviai. Prieš sezoną sakiau, kad būtų labai gerai pasilikti sau šansą pakovoti dėl medalių, tad tikslas įgyvendintas. Nors auksas jau praktiškai nebepasiekiamas, iki bronzos skiria tik 3 taškai. Tokį atsilikimą esam pajėgūs panaikinti. Be to, prie komandos ruošiasi prisijungti dar keli pajėgūs žaidėjai iš aukštesnių lygų, tad rezultatai turėtų tik gerėti.”

Arpas – Setas 4:1

Seto nuotykiai Maišiagaloje vyko kone pagal mano anonse nubraižytą schemą. Jei svečiai būtų įmušę sau vienu įvarčiu mažiau, rezultatą būčiau atspėjęs šimtu procentų. Bet ir 4:1 Arpo naudai – jau panašus į tiesą.

Setas viso įmušė tris įvarčius – du į savo, vieną į svetimus vartus. Dar kartą varžovams padėjo, prasižengdamas savo baudos aikštelėje, už ką buvo skirtas baudinys. Baudinį Arpas su malonumu realizavo.

O šiaip savo vienintelį įvartį iš žaidimo Arpo futbolininkai įmušė daug nelaukę – jau 12 minutę. Bet pirmam kėliny daugiau nieko nepasiekė.

Užtat antrą kėlinį įvykiai ėmė keistis kur kas greičiau. Iš pradžių Seto gynėjas nuginklavo savo vartininką, po kiek laiko – varžovų, o dar po kiek buvo skirtas pendelis į Seto vartus ir didžiąją antrojo kėlinio dalį Arpas pirmavo gana saugiu rezultatu 3:1.

Kol Setas dar kartą nenuginklavo savojo vartininko.

Didelį vaidmenį suvaidino susirinkimas į rungtynes. Seto komanda buvo vargais negalais suformuota iš 11 žaidėjų su nuliu keitimų, šeimininkai tų keitimų turėjo pakankamai.

I ratas

Pirmasis trejetas

Rūdiškių Vėtros komanda prarado tik keturis taškus. Nesėkmingiausias jai buvo – gegužės mėnuo.  Rūdiškiečiai ilgą laiką vijos Skaidiškes, kurios, kol per du paskutinius turus ne tik pavijo, bet ir aplenkė.

Skaidiškės, sužaidusios lygiosiomis pirmą turą, vėliau laimėjo 8 rungtynes iš eilės. Bet pirmojo rato pabaigoje stabtelėjo.

Veikiausia tarp šių dviejų komandų ir vyks kova dėl „aukso“ antrąjį ratą. Suprantama, jei Skaidiškėms pavyks išspręsti vartininko problemą. Kita vertus ir be vartininko Skaidiškės moka laimėti.

Į trečią vietą po paskutiniojo turo įšoko lygos debiutantė Ave.Ko komanda.

Prieš sezoną buvo kalbama, kad pagrindinis jos tikslas – užimti Kalvelių stadioną, kad būtų kas ten žaidžia.  Kažkaip įtariu, kad tikslai, vykstant pirmenybėms pasikeitė. O Kalvelių stadioną Ave.Ko-2 vyrai užima puikiai. jame jie pralaimėjo vos vienerias rungtynes ir laimėjo penkerias. Silpnesnė Ave.Ko-2 vieta – rungtynės svečiuose.

Milžinų žudikas

Viesulas-2 paskutinį momentą iš menamų pirmojo rato prizininkų tarpo iškrito. Bet jei būtų prizas „milžinų žudikui“, Viesulas-2 būtų pirmas eilėje. Nė viena iš trijų už viesulinius aukščiau stovinčių komandų negali pasigirti šiuos vyrukus įveikusi. Geriausiai čia pasisekė Skaidiškėms. Tos, kad ir Viesulo-2 valia atsiliko nuo Vėtros, bent jau tašką iš Viesulo sugebėjo išplėšti (3:3). Vėtra ir Ave.Ko-2 su Viesulu sužaidė vienodai nesėkmingai - 2:3. Beje, visus tris mačus su stipriausiomis D diviziono komandomis Viesulas-2 žaidė išvykose.

Pavasario atradimas

Vis dėl to nei pirmoje vietoje įsitaisiusi Vėtra, nei iki trečiosios vietos užkilę debiutantai Ave.Ko-2, nei milžinų žudikas Viesulas-2 nenusipelnė pavasario atradimo nominacijos taip, kaip Arpas.

Kodėl šeštą vietą užimantis Arpas? Nes pastaraisiais laikais Arpo pavadinimas siejosi su autsaideriu – komanda, kuri blaškosi kažkur apačioje ir jei prieš ją nelaimėjai – pats kaltas.

Ar šiemet jums Arpas panašus į tokią komandą? Man tai nė kiek. Tai yra vidutiniokas, su kuriuo žaisdamas tikrai neplanuoji trijų taškų kišenėje iš anksto. Tai įrodo jo rezultatai.

Pavasario nusivylimas

Ne tai ne Euforija, kuri turėjo dideles ambicijas, o baigė ratą paskutinėje vietoje.

Ir ne Medžiai-2, kuriuos kažkodėl laikiau vienais favoritų, o jie pasirodė vos traukiantys iki vidutiniokų.

Be abejo tai Pilk.

Vienas realių D diviziono favoritų, kuris nusirito iki devintosios vietos.

Iki gegužės vidurio laimintys Pilkai atrodė favoritais. Antrą birželio pusę, lygiosiomis žaidžiantys Pilkai atrodė kvailai taškančiais taškus, nuo birželio atrodė, kad Pilkus gali aplošti bet kas, kas turi po dvi kojas.

Žodžiu Pilkai sugebėjo nuvilti ne tik visus, kas aplinkui, bet ir patys save.

Tokiais atvejais kelioms savaitėms geriau pamiršti futbolą...

Lygiųjų karalius

Jeigu Pressas būtų vietoj šešių jo sužaistų lygiųjų tris mačus laimėjęs ir tris pralošęs, jis dabar turėtų 12 taškų, lenktų Pilk ir ADS Auto ir užimtų ne dešimtąją, o aštuntąją vietą.

Kurį laiką Pressas garsėjo, kaip komanda, kurios rezultatą atspėti lengviausia. Parašai – 1:1, tiek ir bus. Taip baigėsi penkios iš šešių Presso lygiųjų, kartą žurnalistai sužaidė 2:2.

Rezultatyviausieji

Skaidiškių puolimo lyderis Jaroslavas Dičkovskis į Viesulo-2 vartus įmušė vieną įvartį. Būtų įmušęs du – gautų SFL prizą futbolininkui, pirmam divizione įmušusiam 15 įvarčių. Dabar į pertrauką Jarekas eina su 14 įvarčių ir turėdamas rimtą konkurentą – vienu įvarčiu mažiau įmušusį Antaną Petrusevičių iš Vėtros.

Nieko, prizas nevalgomas. Nesuges, palauks šeimininko iki antrojo rato.