2016-ųjų metų Sekmadienio futbolo lygos D divizione sezonas baigėsi. Komandos galutinai sustojo į vietas turnyro lentelėje, sužaidusios paskutinįjį turą.

Tas paskutinysis turas išsiplėtė laike iki savaitės. Po to dar apžvalgininkas pasivažinėjo su Žalgiriu po Marijampoles, todėl ta apžvalga pasirodė tik dabar.

Bet geriau vėliau nei niekada.

Ir dar norisi padėkoti visą sezoną bendradarbiavusioms komandoms ir palinkėti visoms ekipoms sėkmės, neiširti ir smagiai sulaukti naujojo vasaros sezono.

Euforija – Ave.Ko-2 5:4

Pirmiausia, tai pakelsiu uodegą sau. Imt ir atspėt tokį rezultatą... Ar esate kada nors atspėję rezultatą 5:4? Aš irgi iki šiol nebuvau tokio rezultato atspėjęs. Bet viskam yra pirmas kartas. Ir šųiaip kažkaip man sekasi atspėti, kaip baigsis Euforijos mačai...

Susidariau nuomonę, kad paskutinį turą labai daug lemia ne tiek komandos meistriškumas, kiek nusiteikimas. Pagrįsti aš šio teiginio nelabai galiu, bet čia toks pastebėjimas, ne pirmus metus stebint mėgėjų futbolą. O Euforija pastaruoju metu žaidė tikrai smagiai, nežiūrint į tai, kad ji užėmė tik priešpaskutinę vietą D divizione. Ir net tada, kai pralaimėdavo, atrodydavo visai kovinga. Kitaip – aukštų vietų siekę Ave.Ko dubleriai. Nors atrodytų didesnė motyvacija turėjo būt pastarųjų (skirtingai nei Euforija, kalveliškiai prieš šį turą dar nežinojo savo galutinės vietos), bet aiškiai Ave.Ko-2 nuotaiką ir motyvaciją numušė ne taip seniai prarasti šansai būti trečiais.

O mačas vyko taip: Euforija įmuša, Ave.Ko-2 lygina. Ir taip - keturis kartus. Galėjo taip nutionkt ir penktą kartą. Nors penktą įvartį euforikai įmušė 85 min, svečiai turėjo puikią progą vėl sulyginti, kai 88 min. į Euforijos vartus buvo skirtas 11 m baudinys.

Jo nerealizavo ne kas kitas, kaip rezultatyviausiasis Ave.Ko-2 futbolininkas, 18 įvarčių, kurių 4 iš 11 m baudinių, įmušęs Ernestas Pristavka.

Taip Ave.Ko-2 prarado šansą turnyro lentelėje aplenkti Medžių rezervą ir pasiliko penktojoje vietoje.

Pressas – Top Kickers 1:0

Manau, šio mačo rezultatas – dar vienas įrodymas, kad paskutinį turą laimi tie, kurie labiau to nori. Top Kickeriai jau pasiekė viską, ko norėjo, pasidžiaugė savo trečiąja vieta. Pressas gi rimtai nusitekė laimėti pergalę.

Aišku, dar viena žurnalistų pergalės priežastis - ta, kad jiems pavyko surinkti kone „Dream Teamą“, kas jiems per sezoną gaudavosi ypač retai.

„Sezoną baigėme pergale. Džiugu. Susidarė įspūdis, jog priešininkai nebuvo tam pasiruošę psichologiškai. Gal manė, jog atvyks pasiimti pergalės, o mes ją atiduosim? Po rungtynių iš priešininko sulaukiau priekaišto, jog nesame ta komanda, su kuria malonu žaisti. Ką turėčiau atsakyti? Parodėme charakterį. Visa sezoną sau priekaištaudavome, jog tą ar aną kartą nelaimėjome dėl inteligentiško požiūrio... Pasirinkome kiek kitokį stilių - ir štai - rezultatas. Be to, finišui surinkome bene pajėgiausią sudėtį, todėl susitikimo baigtis nebuvo nelogiška“, - rungtynes komentavo Presso vadovas Martynas Juocevičius.

Kaip ir sakiau, Top Kickers pergalė nebuvo tiek svarbi. Tą pripažino ir tos komandos vadovas Mantas Urbonas: „Rungtynės mums nieko nebelėmė, tad eksperimentavom. Į vartus stojo gynėjas, startines pozicijas užėmė mažiau gavę žaisti. Bet žaidimas buvo apylygis, savų progų turėjo abi komandos. Jautėsi, kad mačas truks iki pirmo įvarčio, kurį, deja, pelnė Pressas.“

Na taip, kai komandos įvarčio nepelno 81 minutę, nėra sunku nuspėti, kad viską nulems vienas taiklus smūgis...

Galbūt ir aš būčiau panašiai spėjęs mačo metu. Bet prieš mačą mano prognozėje buvo Top Kickers pergalė 3:1.

Vėtra – ADS Auto 4:5

Dar vienas mačas, kurio rezultatas toks, kaip rungtynių Fabijoniškėse, o ir įvykių seka – labai panaši. Skirtumas tik tas, kad šiose rungtynėse triumfavo svečiai ir tas, kad šito mačo ne tik, kad rezultato, bet ir laimėtojo aš neatspėjau. Prognozėje buvo pranašauta Vėtros pergalė 3:1.

Bet vėl kyla klausimas, kiek tos pergalės reikėjo vėtrai, kiek ADS Auto? Nemenčinės komanda nebuvo užsitikrinusi vietos prieš turą. Jos galimybės svyravo nuo 8-osios iki 10-osios pozicijų, Vėtros, žinančios, kad iš antros vietos jos niekas neišstums nei į apačią, nei į viršų, prioritetai buvo jos atakų lyderio Antano Petrusevičiaus įmuštų įvarčių skaičius ir vieta rezultatyviausiųjų sąraše bei apdovanojimų ceremonija po mačo.

Apdovanojimai Vėtrai buvo įteikti, A. Petrusevičiui pakako vieno įvarčio, įmušto per šį mačą, kad viso surinktų 28 ir aplenkęs vienu įvarčiu skaidiškietį Jaroslavą Dičkovskį taptų D diviziono rezultatyviausiu, o mačą laimėjusi Nemenčinės komanda finišavo aštunta.

Atrodo, kad tokia pabaiga turėjo visi palikt laimingi.

Žodžiu, kaip ir Euforijos – Ave.Ko-2 mače,  ADS Auto čia kaskart išsiverždavo į priekį, o Vėtra lygindavo. Kol nemenčiniečiai 75 minutę neįmušė lemiamo penktojo įvarčio.

Hattricką per šias rungtynes padarė Nemenčinės komandos saugas Vasilijus Barna.

Pilk – Medžiai-2 2:1

Jau žinodami, kad žemiau ketvirtosios vietos nenukris, pralaimėti sau leido ir Medžiai-2. Ir suteikti džiaugsmo Pilkams, kurie šį sezoną finišavo gerokai žemiau nei planavo.

Apie mačą Pilk komandos vadovas Vygantas Šepetis: „Turbūt mėgėjų futbole rezultatų niekas neskaičiuoja: jie kažką lems ar nelems... Komandos eina kautis dėl pergalės ir geros nuotaikos nuo pirmo iki paskutinio turo. Taip pat ir mes. Nors ir kovojome tik dėl 8-10 vietų, bet norėjome užbaigti čempionatą teigiama gaida. Varžovai taip pat nesiruošė "atostogauti".

Tarsi ilgojo savaitgalio nuotaikos persekiojo ir mūsų komandą. Vėl nepavyko surinkti optimalios sudėties, bet susirinko tie kuriems Pilk dvasia labai svarbi ir jie buvo pasiruošę kautis kaip liūtai, nepaisant to, kad pora žaidėjų tiesiogine to žodžio prasme buvo "raiši"...

 Taigi, nuo pat pirmojo teisėjo švilpuko komandos kibo viena kitai į atlapus, buvo daug kovos, daug riksmų, bet rezultatas nesikeitė. Iš tiesų ir kamuolys gan nemažai laiko blaškėsi aikštės viduryje, trūko tų užbaigiamųjų momentų ar paskutinio tikslaus perdavimo. Taigi, komandos susikūrė vos po porą įsimintinesnių momentų.

Antrasis kėlinys jau buvo žymiai įdomesnis, gal žaidėjai pavargo ir tiesiog pradėjo daugiau bėgti pirmyn nei atgal. Pirmieji šansą gavo Pilkai - vos už poros metrų nuo baudos aikštelės buvo skirtas baudos smūgis. Pilk komandos smūgis pažeme į vartininko kampą buvo per daug tikslus ir stiprus, kad vartų sargas jį atmuštų. Po šio epizodo ir toliau labiau dominavo atakuojantis futbolas ir atrodė, kad trūko tik vieno tikslesnio smūgio, kuris Pilkams atneštų taip trokštamą pergalę. Deja, kai atrodydavo, kad kamuoliui nėra kur dėtis, jis surasdavo vartų konstrukciją ar vartininką. Ir varžovai puikiai tuo pasinaudojo, kai po standarto pelnė išlyginamąjį įvartį.

Kai jau atrodė, kad rungtynės baigsis lygiai, savo žodį tarė nenuilstantis Pilkų veteranas ir po puikaus perdavimo kaire koja nuginklavo varžovų vartininką. Taigi - puikus baigiamasis sezono akordas ir pelnyta pergalė.“

Aš tik patikslinsiu, kad tas minėtasis nenuilstantis veteranas – tas pats V. Šepetis.

Būtent dėl tikslaus jo smūgio aš ir neatspėjau rungtynių rezultato, teigęs, kad jos baigsis lygiosiomis 1:1.

Viesulas-2 – Skaidiškės 1:2

„Paskutinės rungtynes nieko mums jau nelėmė, bet turėjom keletą nebaigtų reikalų , kuruos ne visus sekėsi vykdyti...“ – rašė D diviziono nugalėtojų Skaidiškių komandos vadovas Marius Bukauskas.

Skaidiškės baigė čempionatą puikia pergalių serija, laimėjusi visus savo antrojo rato susitikimus.

Beje, šitų rungtynių tėkmės niekaip neatspėjau, manydamas, kad Viesului-2, kuris iki šio turo dar nežinojo, kelintą vietą turnyro lentelėje užims, taškų reikia labiau, nei turu anksčiau D diviziono čempionėmis tapusioms Skaidiškėms, kurioms - tik švęsk nieko nesirūpinęs (o švęsti, kaip žinia, skaidiškiečiai mėgsta ir moka).

Žodžiu spėjau tą patį rezultatą 2:1, tik kitos pusės naudai.

„Šias rungtynes žaidėm ne stipriausios sudėties, trūko vidurio gynėjų ir kelių saugų, bet juos pakeitę atsarginiai sužaidė tiesiog puikiai ir parodė, kad mes ir atsargoj dar turim potencialo .Šiose rungtynėse turėjom kelis tikslus : 1) laimėti rungtynes  ir antrą ratą užbaigti visomis pergalėmis ,kas pavyko puikiai; 2) padėti mūsų rezultatyviausiam žaidėjui Jaroslavui Dičkovskiui tapti rezultatyviausiu D lygos žaidėju (čia, manau, koją pakišo įtampa, nes šiose rungtynėse jis turėjo tris šimtaprocentes progas ir dar kokių penketą pusprogių, bet jų visų išnaudoti nepavyko, kamuolys skriedavo ne ten, kur reikia. Du jo įvarčiai nebuvo įskaityti dėl nuošalės, apmaudu kad nepavyko mūsų planas). Norėjom susižerti visus lygos apdovanojimus .

Jei nebūtume akcentavę žaidimo vienas prieš vieną, rezultatas butu kur kas didesnis , bet svarbiausia – laimėjom,“ – pasakojo apie „Viesulo2“ pergalę D. Bukauskas.

Setas – Arpas 2:4

Atėjau, pamačiau nugalėjau – Arpas per šį mačą panaudojo Julijaus Cezario šūkį. Nes ilgai maišiagališkiai nesprendė, ką čia su to Seto gynybos redutais daryt ir juos sugriovę įvartį įmušė jau pirmą minutę.

Prognozėje aš iš pasigailėjimo autsaideriui spėjau lygiąsias 2:2. Bet Arpas su manimi sutikti nenorėjo. Ypač jo puolėjas Miroslavas Lapuško. Galima perkeltinai sakyti, kad tai jis ir įveikė Setą. Kaip ten bebūtų, be įmušto hattricko, Miroslavas dar ir rezultatyvų perdavimą atliko paskutiniam ketvirtajam Arpo įvarčiui.

Na gerai. Pripažinsiu, kad ne viskas tam Arpui per mačą ėjosi taip, kaip sviestu patepta, kaip aš čia aprašiau. Į pertrauką komandos išėjo esant lygiam rezultatui, nes į kėlinio pabaigą Setas jį sulygino. Ir netgi ne tiek Setas, kiek pats Arpas, įsimušęs sau.

Bet po pertraukos Arpo persvara išryškėjo.  Ir vieną po kito maišiagališkiai sugrūdo tris įvarčius ir išsprendė rungtynių nugalėtojo klausimą.

Mintys apie sezoną

Marius Bukauskas (Skaidiškės): „Apie tokį sezoną buvo galima tik pasvajoti. Jo pradžioje visi kalbėjo, kad yra neblogi šansai patekti tarp prizininkų, bet apie pirmą vietą nešnekėjo niekas.

Manau tai pavyko dėl keleto dalykų: 1) Namų rungtynes rengėme penktadieniais, tad niekas nespėdavo prisišvęsti, o po rungtynių – savaitgalis tau laisvas, daryk ką nori. 2) Susirinkimas į rungtynes. Visą sezoną visi atsakingai rinkose ir beveik visose rungtynėse turėdavom pagrindą. Išskyrus susitikimą su Vėtra išvykoje, kuomet kai kurie žaidėjai rungtynes paaukojo dėl .... (patys supratot). O ten praradom labai svarbius taškus ir, manau, net ne tris, o šešis. 

Ačiū visai komandai už paaukotą laisvalaikį ir atsidavimą. We are the champions.“

Vygantas Šepetis (PILK): „Negalima sakyti, kad sezonas nenusisekė, nes turėjome gražių pergalių ir skaudžių pralaimėjimų. Svarbiausia, kad galėjome žaisti savo mylimą žaidimą ir pabūti puikių draugų kompanijoje. Rezultatų prasme, aišku tikėjomės būti pirmame penketuke, bet kad taip būtų reikia kartais ir sėkmės, ir optimalesnio susirinkimo. Gal tiesiog komandai šiek tiek pritrūko ir "šviežio" oro, t.y. - jaunesnių žaidėjų? Bet dar viskas priešakyje...“

Martynas Juocevičius (Pressas): „Deja, dėl įvairių objektyvių priežasčių šį sezoną nominaliai pajėgiausios sudėties sužaidėme tik keturis mačus ir visus juos laimėjome. Kita vertus, net šešeriose rungtynėse vartininko pirštines movėsi aikštės žaidėjai, o į aikštę buvo priversti žengti traumuoti ar mažą žaidybinę praktiką turėję futbolininkai ir visas tas rungtynes, kad ir kiek stengėmės, pralaimėjome... Tačiau svarbiausia - ne tai: žaidėme ir žaisime labiau savo malonumui, o ne dėl pergalių bet kokia kaina. Futbolas yra puiki organizuoto laisvalaikio forma, gyvenimui suteikianti daugiau prasmės.“

O štai Top Kickers Facebook paskyra ne tik skyrė kelis žodžius pasibaigusiam sezonui, bet ir faktų apie jį pridėliojo: „Iškritęs pirmasis sniegas skelbia ir Sekmadienio Futbolo Lygos sezono pabaigą. 22 rungtynių maratonas buvo sėkmingas Top Kickers komandai, sugebėjusiai debiutiniais metais iškovoti bronzos medalius! Vienus tai gali stebinti, kitus nelabai, mat ir prieš sezono startą pašnibždomis buvo keliami tikslai, leidžiantys užlipti ant apdovanojimų pakylos. Ir nors sezono pradžia nieko gera nežadėjo (buvo pralaimėti visi 3 pirmi susitikimai), vasarą 10 nepralaimėtų mačų iš eilės leido pakilti nuo dugno ir įsitvirtinti trečioje vietoje. Teoriškai dar buvo įmanoma kabintis ir į aukščiausios spalvos apdovanojimus, bet Skaidiškių ir Vėtros klubai buvo per daug atitolę ir šiek tiek stipresni už Top Kickers. Bent jau šiemet. Būtent šie 3 klubai įgijo teisę kitąmet rungtyniauti aukštesnėje lygoje, kurioje, panašu, ir vėl kausis dėl aukščiausių pozicijų. Bet iki kito sezono pradžios mus skiria visa žiema, kurią Top Kickers praleis 7x7 Cup pirmenybėse. Ir nors pagrindinis dėmesys išlieka lauko sezonui, sėkmingo debiuto galima tikėtis ir Sportimos manieže.

O pabaigai keli faktai apie jau pasibaigusį sezoną:

• Didžiausia pergalė: Top Kickers – Pilk 9:1

• Didžiausias pralaimėjimas: Top Kickers – Vėtra 3:7

• Ilgiausia pergalių serija – 3 (Top Kickers – Nemenčinė 4:2; Top Kickers – Medžiai 1:0; Top Kickers – Euforija 3:1)

• Ilgiausia pralaimėjimų serija - 3 (Top Kickers – Vova 4:5; Top Kickers – Pilk 2:3; Top Kickers – Vėtra 3:7)

• Ilgiausia nepralaimėtų rungtynių serija – 10 susitikimų (2016.06.12-2016.10.02 arba 112 dienų)

• Ilgiausia serija be pergalės – 3 susitikimai (2016.04.17-2016.05.08 arba 21 diena)

• Jauniausias žaidėjas – Augustinas Karvelis (20 metų, 7 mėnesiai, 1 diena; rungtynės su Pilk)

• Vyriausias žaidėjas – Robertas Lozinovas (37 metai, 8 mėnesiai, 17dienų; rungtynės su Pressu)

• Daugiausia susitikimų už klubą – Artūras Konusevičius (22 susitikimai, pilnas sezonas!)

• Rezultatyviausias žaidėjas – Vytautas Stankūnas (13 įvarčių)

• Hattrickų autoriai: Darius Borisas (Top Kickers – Nemenčinė), Vytautas Stankūnas (Top Kickers – Pilk)

• Dosniausias žaidėjas – Vytautas Stankūnas (10 rezultatyvių perdavimų)

• Kovingiausias žaidėjas – Tadas Adamauskas (6 geltonos kortelės)“