D divizionas: Didžiuotis galima lyderiu Visos

Paskutiniai pirmojo rato mačai sužaisti ir D divizione. Didelių sensacijų per juos nebuvo, jei nelaikyti tokia Skaidiškių suklupimo prieš Arpą.

Kuo D divizionas gali pasigirti, žiūrint į visą ratą, tai „Trakų“ komanda.  Diviziono lyderiai šiemet laimėjo visas oficialias rungtynes. Ne tik 11 D diviziono susitikimų, bet ir SFL taurės turnyro mačus. Iš jų du prieš trečiosios lygos komandas. Net ir tokią, kaip Fakyrai, toje lygoje užimančią antrąją vietą. Ir prasimušė į to turnyro ketvirtfinalį.

Žodžiu, lyderį turim ir tas lyderis – aiškus. Jei Trakams kažkas neatsitiks, tai kitos komandos veikiausiai tekovos tik dėl antrosios vietos.

Tiesa – kas tos likusios? Matyt tie patys Futbolo Broliai Railana ir Pagiriai, atsiliekantys nuo Trakų, bet lenkiantys ketvirtą vietą užimančią Vovą.

O štai, kad Vova užsikabarojo į tokias aukštumas, man siurprizas. Siurprizas ir ganėtinai aukšta Euforijos vieta. Taip, ši komanda gerokai pasikeitusi, bet, sutikit, nėra įprasta Euforiją matyti ne turnyro lentelės pabaigoje, o vidury.

Kas labiausiai nuvylė, tai Skaidiškės. Atrodė, kad komanda turi aukštesnį potencialą, nei stumdytis aštuntoje vietoje. Šiaip, prisipažinsiu, ją laikiau ketvirta pagal potencialą, po kietųjų SFL naujokų trijulės.

Ir netgi jei komandoms gražinti tuos taškus, kuriuos prieš sezoną iš jų už finansinius reikalus atėmė lyga, Skaidiškės ne ką pakiltų. Per vieną vietą ir tik dėl to, kad tarpusavio mačą prieš Euforiją laimėjo. Vėtra irgi tokiu atveju kiltų laipteliu aukštyn

Aiškus D diviziono lyderis turi aiškų savo komandos lyderį – Justiną Zagurską, pirmaujantį diviziono rezultatyviausiųjų sąraše ir įmušusį 16 įvarčių. Pagrindinį savo varžovą rūdiškietį Marių Daukšą jis lenkia ne tiek mažai – penkiais taikliais smūgiais.

Tai tiek trumpai apie visą ratą. O prieš galutinai išeidami atostogauti, paskaitykite, kas gi nutiko 11-ajame D diviziono ture.

Pagiriai – Setas 2:0

Sakyčiau, namų stadiono atidarymas Pagiriams pavyko. Nors ne taip šauniai, kaip prognozavau aš (5:1 Pagirių naudai), nors abu įvarčius šeimininkai įmušė tik antrą kėlinį, bet pergalė yra pergalė.

O apie rungtynes tepapasakoja žmogus kuris save kaltina tuo, kad padėjo pagiriečiams nesusigadinti nuotaikos – Seto vartininkas Tadas Žilinskas.

Juolab, kad jis aprašė viską. Net, kas buvo rungtynių išvakarėse.

Štai, ką rašo Tadas: „Šį kartą man teko (ne)garbė aprašyt šias rungtynes ir garsiai prisipažint, kad aš kaltas dėl pralaimėjimo.

Na o dabar - nuo pradžių...

Kai sužinojom rungtynių laiką, tai, švelniai tariant, norėjom juos pasiųsti pas Šalčiūtę pasimokyti. O patys dar penktadienį galvojom: ar geriau iškart pranešt, kad nesusirinksim ir gaut 0:3, ar bandyt judint visus tinginius, ligonius. Šeštadienio rytą surinkom 11 ir net 3 keitimus (žinant Setą, galima sakyt - nesusirinkom).

Na o dabar apie aikštę. Labai malonu, kad Vilniuje atsirado dar vienas stadionas, tik, deja, ne visai lygus (bet geriau nei pusė Vilniaus stadionų)bei žolė atrodo, kad ne visai tokia sodinta, nes kažkaip kupstais sudygus. Aišku, būtų neblogai, kad aikštę iš vakaro laistytų, nes... Surizikavau pažaisti su šortais, o ne su kelnėm, tai kojos gražiai nubrozdintos. Bet vis tiek geriau bet kokia natūrali aikštė, nei lygutėlė dirbtinė danga.

Teisėjas...  Mjo... Nevarysiu ir nesakysiu nieko blogo, tegul būna 6 iš 10. Grybo papjovė į abi puses.

Žiūrovai/aplinka: smagu, kad į rungtynes renkasi tiek žiūrovų. Gal kokie 50 buvo. Ir ne alų maukė, o palaikė komandą šūksniais ar plojimais. Aplink stadioną sukalti suoliukai, o maloniausia, kad prieš rungtynes grojo muzika ir net ne „Russkoje radio“.

O dabar apie rungtynes.

Rungtynių kontrolė priklausė, aišku, Pagiriams. Jie apie 80 procentų laikė kamuolį, o mes bandėme ilgais žaist. Tiksliau - spirk į priekį, gal puolėjas užsikabins prieš 2-3 gynėjus. 

Pirmam kėliny užstrigo trys rimtos progos jiems pasižymėti. 1-oji, kai aš išėjau alaus..., bet varžovai sugebėjo uždirbti tik baudos smūgį (nors aš puolėjo neliečiau), bet kažkodėl be kortos į mano pusę (galėjo būt net raudona). 2-oji, kai buvo bauda ties 17-18 m. Bet varžovai nesmūgiavo, o įkišo pasą palei sienelę puolėjui į kraštą. Po jo  išėjo išbėgimas 1 prieš 1 ir smūgis iš metro į mano  dešinį paakį ir manęs pagražinimas... 3-oji, kai po skerso paso smūgis krito palei štangą (vartų plotu), prie pat žemės į artimą kampą. Na ir dar nemažai pusprogių.

Antras kėlinys. Ir vėl jie atakuoja, kelios progos, pusprogės. Kol neįvyko rungtynių lūžis arba kitaip - mano proto užtemimas ir antra klaida rungtynėse. Pasiėmęs kamuolį kairiame viršutiniame baudos aikštelės kampe laikiau kojomis ir laukiau, kol pasikeisim bei atsipūsim. Ir kai pradėjo artėti puolėjas,  aš ne tai, kad pasiimti kamuolį į rankas ir išnešti, o sugalvojau padaryti pasą į vidurį palei baudos aikštelę...

Aišku, atspėjot. Įvartis.

Po šio epizodo mūsų komanda apsipyko, bet vėl  nurimo. Po to jau bandėm žaisti pasą, truputį pulti, bet deja, gavome porą greitų įkirtimų kairiu kraštu ir pasų į centrą, kurie išvesdavo vienas prieš vieną. Per vieną tokių atakų ir gavosi antras ivartis.”

Skaidiškės – Arpas 1:1

Kaip ten bebūtų, bet šį kartą Skaidiškės namie nesusitvarkė su vienu autsaiderių. Ilgą laiką šiame mače laikėsi nulinis rezultatas, o kai pagaliau skaidiškiečiai išsiveržė į priekį, tai po keturių minučių ir praleido. Ir ne tik praleido, o dar patys įsimušė sau.

O dabar duokim pasireikšti abiejų komandų vadovams.

Marius Bukauskas (Skaidiškės): „Susirinkom gan neblogai, tik trūko vieno iš lyderių Kristiko, nuo kurio pas mus daug kas priklauso puolime. Jo nebuvo, nebuvo ir kam pasų dalinti ir didesnes grėsmes prie varžovų vartų kurti. Varžovai rungtynes pradėjo mažumoje, bet mes nesugebėjom tuo pasinaudoti. Atvykus jų pastiprinimui ir žaidimas išsilygino. Stengėmės kurti pavojingas progas, bet pasižymėti nepavykdavo. Pirmam kėliny po kampinio kamuolys nuo virpsto kirto vartų liniją ir vėl iššoko į aikštę, bet teisėjas įvarčio neįskaitė. Pirmam kėliny atrodėm nekaip: gal karštis, gal dar kas nors. Į antrą kėlinį išėjom labiau nusiteikę ir užsivedę, bet vis nepavykdavo pramušti priešininkų gynybos. O kuo toliau, tuo dažniau Arpas surengdavo savo kontratakas. Vidury antro kėlinio varžovai prasižengė netoli baudos aikštelės. Prie kamuolio stojo Jaroslavas, stiprus smūgis pramušė sienelę, ir atšokusį kamuolį pataisė Artūras Pivarauskas. Visi lengviau atsiduso, bet tai ilgai netrūko. Jau po kelių minučių Arpo kontrataka ir mūsų gynėjas, norėdamas kamuolį išmušti į autą , nesėkmingai nukreipė jį į savo vartus ir nuginklavo vartininką. Visi nusivylė. Bandom pulti, bet nieko sukurti nepavyksta, nors paskutinę ataką dar galėjom pasižymėti, bet pritrūko tikslumo. Apmaudžiai praradome taškus. Šį sezoną per daug dažnai prarandam taškus ten, kur neturėtume. Tad iš mūsų netik lyga, bet ir varžovai pirmam rate lengvai atiminėįo taip brangius taškelius...“

Romualdas Sirutkaitis (Arpas): „Į Rudaminą atvykome 14.30 vienuolika žaidėjų. Tame tarpe buvau aš, po praeitų rungtynių traumuotas. Po skambučio, kad gali prisijungti ir 12-as Tadas, išvažiavau į Vilnių jo atvežti. Taigi 20 min., kol grįžome, komanda dešimtiese išsilaikė nepraleidusi įvarčio. Kadangi popietė buvo karšta, komandos žaidė gana vangiai, gynybos ir puolimo linijos buvo išsitempusios per du trečdalius aikštės. Mūsų puolėjai ir saugai dažnai nepadėdavo gynybos linijai. Vartuose stovėjo gynėjas Laurynas, kuris jau keliose rungtynėse puikiai pakeičia nesantį vartininką. Kamuolio kontrolė buvo maždaug apylygė. Mūsiškiai per rungtynes išgėrė 10 litrų vandens, o kadangi priešininkai buvo atletiškesni ir sunkesni, manomai jie tokio tūrio masės neteko rungtynių metu dėl dehidratacijos. Tolimų smūgių šalia vartų Skaidiškės, manau, padarė dvigubai daugiau nei mes. Labai gerą mūsų gynybos darbą atliko  plušėdami centro gynėjai Edvardas Nesceras ir Gžegožas Bludnickis. Manau, jie buvo geriausi mūsų komandos žaidėjai šiose rungtynėse. 72 min. po baudos smūgio iš 25 metrų, po rikošeto į baudos aikštelę iš  6 metrų pirmas prie kamuolio prišokęs Artūras Pivarauskas pasiuntė jį į mūsų vartus. Po įvarčio, atiduodami paskutines jėgas mėginame žaisti labiau kūrybinį , komandinį žaidimą didesnėmis pajėgomis ir po 3 min. kamuolys, po jų gynėjo netyčinio nupjovimo, atsiduria Skaidiškių vartuose. Dar bent keletu progų pabaigoje turėjome  persverti rezultatą, bet jų turėjo ir Skaidiškės. Teisėjo švilpukas 90 min. paskelbė rungtynių pabaigą mums kontroliuojant kamuolį Skaidiškių aikštės pusėje. Manau, lygiosios - teisingas rezultatas…”

Ir vėl neatspėjau. Prognozė buvo: Skaidiškės laimės be didesnio vargo 6:2.

Viesulas-2 – Pabradė-2 0:0

Na čia bent atspėjau, kad bus lygiosios. Jas, tiesą sakant, spėjau kur kas rezultatyvesnes – 3:3. Na bet vis vien - pasiekimas.

Mačas galėjo ir neįvykti, nes labai prastai į susitikimą rinkosi Viesulo dubleriai. Bet vis dėl to sugraibė dešimtį žmonių per startinį švilpuką, ir pilną komandą po dešimties minučių. Apie tai Viesulo-2 atstovas Raimondas Kundra: „Atvykus į Fanų stadioną matėsi tik beveik pilna aikštė Pabradės futbolininkų, o mūsų trūko iki 11. Ir labai daug.

Pradedam be vartininko ir 10-tyje. Nuo pat pradžių iniciatyvą bandė palaikyti Pabradės-2 ekipa, tačiau neilgai, nuo 10 min. turime 11 žaidėjų ir jų „dominavimas“ pasibaigė.

Pagal progas įmušti įvartį laimėjom, tačiau laimi tie, kurie įmuša, o Pabradė-2 atsilaikė, nuo mūsų šturmo.

Sveikinu tiek Viesulo-2 tiek Pabradės-2 iškovojus po vieną tašką. Taip pat linkiu Pabradės-2 vidurio saugams ir kitiems jaunuoliams korektiškumo ir pagarbos. Paklauskite pas mamą ar tėtį, ką reiškia šie žodžiai...

Apmaudu, kad tai buvo ketvirtos rungtynės, kur galėjome pasiimti po 3 taškus.

Tikimės, kad antras ratas bus dosnesnis taškais, o mūsų žaidimas tik gerės.“

Gal tie Pabradės jaunuoliai taip išdyko, kad nebuvo jų trenerio Grigorijaus Kiselio? Jis tuo metu rūpinosi pirmąja Pabradės komanda, kuri tuomet rungtyniavo Ukmergėje.

„Kiek girdėjau, tai žaidimas vyko nedideliu tempu ir kova buvo aikštės viduryje. 100-procenčių progų nebuvo nei prie jų, nei ir prie mūsų vartų.

Džiugina mane tas faktas, kad komanda yra ne paskutinėje vietoje, džiugina ir tai, kad žaidėjai, nepaisant sunkumų turnyrinėje lentelėje, noriai lanko treniruotes, noriai žaidžia futbolą.

Dabar ilsimės ir tikimės geresnio grajaus II rate”, - rašė pabradiškių komandos strategas.

Vova – Pilk 1:3

O štai šio mačo normaliau išprognozuoti nepavyko. Atspėjau nebent tai, kiek įvarčių bus įmušta. Bet tvirtinau, kad komandos iš aikštės eis nenugalėjusios viena kitos – 2:2.

 „Esame labai patenkinti I rato finišu. Iš tiesų laukėme labai sunkios kovos su Vova, bet būčiau neteisus, jei sakyčiau, kad nesitikėjome pergalės. Iš tiesų komanda šiuo metu yra pakilime ir tas labai aiškiai matėsi aikštėje. Negaliu sakyti, kad visiškai dominavome, bet iš tiesų jautėsi, kad mes šiai dienai esame šiek tiek geresnės formos. Laiku neutralizuodavome varžovų išpuolius ir gan pavojingai atakavome,  tuo pačiu nebuvo didelio chaotiškumo aikštės viduryje, visos atakos turėjo kažkokį tai loginį tęsinį. Be to ir įvartis į mūsų vartus krito po gan apmaudžios mūsų vartininko klaidos, kai jis atmušė kamuolį tiesiai varžovui į kojas. Kaip ten bebūtų, varžovai turėtų pripažinti, kad galutinis rezultatas yra visiškai pagal žaidimą”, - rašė Pilkų komandos vadovas Vygantas Šepetis.

Savo pranašumą Pilk įrodė antrajame kėlinyje. Pirmą kėlinį Pilk ir Vova apsikeitė įvarčiais, o lemiamas rungtynių momentas buvo penkminutis tarp 68 ir 73 min., kai Pilk pasižymėjo dukart.

 Trakai – Euforija 5:0

Trakai laimėjo be didelio vargo ir užbaigė pirmąjį ratą be  jokių praradimų.

Keturi įvarčius į Euforijos vartus įmušė rezultatyviausiasis pirmojo rato D diviziono žaidėjas Justinas Zagurskas.

Puikiai sezoną pradėjusi Euforija po kurio laiko smuko ir baigė pirmąjį ratą penkių pralaimėjimų paeiliui serija.

Prognozuodamas, Trakams skyriau pergalę 3:1. Trakiškiai gerokai viršijo mano viltis.

Futbolo Broliai Railana – Vėtra 5:1

Vėtra gali pykti ant futbolo išradėjų, kad rungtynės vyksta tiek ilgai. Ne 40 minučių, pavyzdžiui. Ir ne vieną minutę.

Mat įmušę įvartį pirmą minutę, Rūdiškių futbolininkai laikėsi nepraleidę dar 41 min. Futbolo Broliai Railana išlygino dar pirmo kėlinio viduryje. O po pertraukos Rūdiškių komandos vartininkui kamuolį iš tinklo teko traukti dar keturis kartus.

„Rungtynes buvo gan geros, laikėmės pirmą kėlinį. Pralaimėjimą lėmė raudona kortelė ir nuovargis”, - lakoniškai mačą aprašė „Vėtros“ pusė.

Raudona kortelė Vėtros futbolininkui Juozui Markevičiui buvo parodyta, kai rezultatas buvo jau 3:1 Trakų naudai.

Jei reikėtų rinkti geriausią rungtynių žaidėję, juo neabejotinai taptų Futbolo Brolių Railanos puolėjas Daumantas Žukauskas.

Futbolo Brolių Railanos atstovas Jaroslavas Kitkovskis buvo atviresnis. Aišku, ko čia neatviraut po tokios pergalės. “Vėtra nustebino greitu įvarčiu pirmąją rungtynių minutę ir patikimu žaidimu. Tačiau greitai pavargo ir atidavė žaidimo kontrolę mums. Kūrėmė progą po progos, o išlyginamasis įvartis krito pirmo kėlinio pabaigoje po Daumanto perdavimo. Kamuolys  praskrido tarp dviejų-trijų Vėtros žaidėjų Ruslanui. Po petraukos planas buvo toliau spausti Vėtrą ir juos nuvargint. Taip ir padarėm. Išsiveržėm į priekį po Daumanto paso Tomui Bartkui, kuris stipriu smūgiu pelnė savo pirmą sezono įvartį. Toliau po Daumanto paso pirmą sezono įvartį įmušė ir Rolandas. Vėtra užsidirbo raudoną kortelę, toliau juos spaudžiam ir mušam dar du įvarčius, po vieną Daumantas ir Ruslanas. Tiesa susitraumavo mūsų gynybos lyderis, Valdemaras Tunkevičius ir negalės žaisti taurės rungtynių prieš Navigatorius.

Tarpsezoniu sieksime sustiprinti komandą ir jau yra konkretūs žaidėjai kurie prisijungs prie mūsų.”

Rezultatą beveik atspėjau. Prognozavau, kad Futbolo Broliai laimės 4:1.