C divizionas: skausminga Visinčios sezono pabaiga ir svarbiausi sezono akcentai Visos
C divizione pirmiausia oficialiai prasidėjo 2019-ųjų sezono pabaiga – nesėkmingas Visinčios finišas Nemenčinėje šeštadienį uždarė kovas C grupėje, antradienį baigėsi kovos III lygoje, B divizione liko dar trejos rungtynes, o medalių likimas dar neaiškus ir A divizione.
Šioje, jau paskutinėje C diviziono apžvalgoje, pabandysime trumpai apžvelgti tai, kas šiemet vyko žemiausioje SFL komandų grupėje. O įdomybių čia tikrai netrūko. Bet iš pradžių – paskutinis turo rezultatas.
REZULTATAI
Nemenčinė 8:2 Visinčia;
Nemenčinė 8:2 Visinčia
Nors rungtynių protokole komandų sudėtys nėra įvestos, galima spėti, kad į sezono uždarymo rungtynes Šalčininkėlių komanda nebesurinko pačios optimaliausios sudėties.
Ir bent jau iš vienos pusės galima juos suprasti – viltys iškovoti medalius dužo jau anksčiau, ketvirtai vietai iškovoti būtų reikėję varžovus sutaršyti kone 12 įvarčių skirtumu, o didelio skirtumo, likti penktiems ar šeštiems, turbūt nėra.
Būtent šeštoje vietoje Visinčia sezoną ir baigė, laipteliu aukščiau įsikurti leidusi Viesulo dublerių kolektyvui.
Kalbant apie paskutines sezono rungtynes – svečiai Nemenčinėje atsilaikė pirmą kėlinį, po kurio atsiliko tik 2:3.
Po pertraukos įvarčius mušė tik Nemenčinė, o mušė jų penkis.
Iš viso laimėtojų gretose hat-trickais pasižymėjo Pavel Polinski ir Valdas Kondratovič, du tikslius smūgius pridėjo Robert Bovševič.
Nemenčinei ši pergalė nieko nelėmė – jie dar prieš rungtynes žinojo, kad liks vienuoliktoje vietoje. Galima minėti, jog tai Nemenčinės ekipai rudens rate buvo vos antroji pergalė (neskaitant techninių taškų prieš Vėtrą) – prieš porą savaičių dar buvo palaužtas Reaktyvas, o visose kitose akistatose taškų iškovoti nepavyko. O pavasario rate dar atrodė, kad komanda gali rimtai kabintis į vietas pirmajame penketuke.
O dabar galima pareiti prie trumpo esminių viso sezono akcentų aptarimo.
NAUJAS FORMATAS SUSILAUKĖ DVEJOPŲ NUOMONIŲ
Prieš sezoną buvo pristatytas naujas varžybų formatas – vietoje dviejų, C ir D, divizionų, šiemet jie buvo sujungti į vieną, susidariusį iš 20 komandų.
Ekipų atstovai gana greitai pasiskirstė į dvi stovyklas – vieni tokį sprendimą vertino neigiamai, esą padidės sutriuškinimų, gali sumažėti lygos konkurencingumas, taip pat pradings revanšo antrame rate galimybė, kiti, tuo tarpu, teigė, jog galimybė sužaisti su daugiau skirtingų komandų bus įdomesnė, o didelio skirtumo tarp C ir D komandų esą nėra.
Iš tiesų, abi pusės turėjo argumentų savo nuomonei paremti. Štai, skeptikai gali sakyti, jog net aštuoniose rungtynėse laimėtojų komandą mušė dviženklį įvarčių skaičių, o net penkeriose iš tų rungtynių laimėtojai pergales iškovojo dviženkle persvara.
Tačiau galima įžvelgti, jog padidėjęs komandų skaičius divizione tikrai atnešė daugiau intrigos į kovą dėl viršutinių lentelės vietų. Apie lentelės apačią dar pakalbėsime, tačiau dabar galima pažvelgti į viršų.
Po pirmojo rato situacija lentelėje buvo tokia, jog į apdovanojimus realiai pretendavo dešimt komandų ir, nepaisant to, kad rudens rate jos po truputį išsisluoksniavo, intriga išliko iki pat paskutinių turų.
Vėlgi, tokio formato minusas – vietoje šešių komandų sezono pabaigoje apdovanojimais pasidabins tik trys. Subjektyvia (pabrėžiu – SUBJEKTYVIA) apžvalgininko nuomone, apdovanojimų buvo vertos ir Vienų Vartų bei Visinčios komandos (ir tikėtina, kad D grupėje jos tuos apdovanojimus būtų nuskynusios), tačiau nauja sistema padiktavo tai, jog apdovanojamų komandų skaičius sumažėjo.
A LYGOS KELIU
Kai vasarą iš A lygos pasitraukė Kauno „Stumbras“, ne daug kas galėjo pagalvoti, jog panašiu keliu pasuks ir netinkamą pavyzdį paims ir dvi C grupės ekipos.
Pagirių dubleriai ir Rūdiškių Vėtra tapo tomis padidėjusio diviziono aukomis – pirmajame rate patyrusios kelias skaudžias nesėkmes komandos pradėjo susidurti su susirinkimo problemomis, o prieš pirmąsias antrojo rato rungtynes nusprendė ir pranešė – pakaks.
Tada prasidėjo diskusijos, ar komandų iškovoti taškai (4 Pagirių ir 1 Vėtros) turėtų būti nuimti ir jų sužaistos rungtynės anuliuojamos, ar, visgi, taškus reikia palikti ir likusiose akistatose įskaityti šių komandų varžovams pergales 3:0.
Įdomi situacija susiklostė ir dėl to, jog 14 ture šios komandos turėjo susitikti tarpusavyje, tačiau šių rungtynių protokolas nėra užpildytas iki šiol – na, nes turbūt neįmanoma vienose rungtynėse pralaimėjimu nubausti abiejų komandų.. Dėl to greta šių ekipų statistikos puikuojasi 18 sužaistų rungtynių.
Galima paminėti ir tai, jog Vėtra identiškai sezoną baigia (na, tiksliau, jo nebaigia) jau antrus metus iš eilės. Įdomu, ar atsiras entuziazmo dar kartą bandyti laimę kitais metais ir kaip į tai reaguotų VRFS – ar būtų rizikuojama į savo tarpą dar kartą įsileisti vieną iš labiausiai padidintos rizikos komandų.
O štai Pagirių antroji komanda pasakė tiesiai šviesiai – apie sugrįžimus nesvarstome, jų tikrai nebus. Tai bent su viena komanda aišku.
Ir galima spėti, jog tokia situacija dar karta privers varžybų organizatorius pergalvoti turnyro sistemą ir, kas ten žino, gal kitais metais vėl sulauksime atskirų C ir D divizionų. Galima neabejoti, jog kai kurios komandos tokio sprendimo lauktų su malonumu.
NUGALĖTOJAI NEKĖLĖ DIDESNIŲ ABEJONIŲ
Na, pakalbėjome apie gretutinius dalykus, dabar pereikime prie futbolo ir, visų pirma, prie laimėtojų. Jais, ne daug kieno nuostabai, tapo ne vieną buvusį rinktinės žaidėją savo sudėtyje turėję ir praktiškai viso čempionato metu olimpine ramybe spinduliavę Gariūnai.
Ramūnas Radavičius, Nerijus Radžius, Tadas Gražiūnas – vos keletas buvusių rinktinės futbolininkų pavardžių, kurie šiemet nusprendė vėl susiburti ir startuoti SFL piramidės apačioje.
Startas gavosi sėkmingas – iš 57 galimų taškų laimėtojai surinko 49 ir, spinduliuodami olimpine ramybe, titulą užsitikrino dar iki oficialaus sezono finišo.
Tik Visinčia, Olandai ir Nemenčinė gali pasigirti, jog čempionate atėmė iš laimėtojų taškus. Pirmos dvi komandos iškovojo pergales, o Nemenčinė pagriebė tašką.
Tad dar kartą galime pasveikinti be didesnių klausimų pajėgiausią C grupės ekipą, o kitais metais jai gali ruoštis B diviziono ekipos. Štai Katastrofa jau spėjo pajusti Gariūnų galią SFL taurėje, o kitos komandos su jais susipažins jau pavasarį.
ANT PODIUMO – IR NEDIDELĖ STAIGMENA
Tegul nesupyksta ant manęs PILK sirgaliai, tačiau tikrai nemačiau šios komandos sezono pabaigoje lipant ant apdovanojimų pakylos.
Na, tiesiog labai jau konkurencinga komandų grupė susirinko, o ir pats PILK kolektyvas ne kartą deklaravo, jog sportiniai rezultatai komandai ne visada yra svarbiausi – ne ką žemiau ekipa pozicionuoja ir įvairias užklasines veiklas.
Tačiau taip jau įvyko, jog PILKai gana anksti įsiveržė prie lyderių ir, nepaisant nedidelės duobelės vasarą, kai per keturias rungtynes buvo iškovoti tik keturi taškai, vėliau iš jos sėkmingai išlipo ir pergalingo tempo nepaleido iki pat čempionato finišo.
Komanda pasipildė pora pajėgių gynėjų, kurie sutvirtino pamatus prie savų vartų, o priekyje progas sėkmingai realizavo nenuilstantis Irmantas Kaprašovas.
Žinoma, nepamirštame ir Medžių antrosios komandos – praėjusiais metais laimėję antrą vietą D divizione, šiemet tą pačią sėkmę žalieji pakartojo ir C grupėje, tad kitais metais taip pat turėtų startuoti B divizione.
Toks žaliųjų finišas nustebino daug mažiau – komanda savo sudėtyje ir taip turėjo ne vieną individualiai pajėgų futbolininką, o turint galimybę pakviesti ir kelis pirmos komandos žaidėjus – užduotys palengvėja.
Tad dar kartą – sveikinimai prizininkams ir taip pat sėkmės kitais metais B divizione – ten jos prireiks.
APMAUDUS VIENŲ VARTŲ IR VISINČIOS FINIŠAS
Reikia pakalbėti ir apie komandas, kurioms sezonas baigėsi ne taip, kaip jos tikėjosi.
Didžiajame SFL futbole po ilgos pertraukos startavę Vieni vartai neslėpė ambicijų iškart šokti tarp prizininkų ir kitais metais turėti vietą B grupėje, ir tokioms kalboms netrūko pagrindo – ekipos gretose netrūko žaidėjų, turinčių tiek I, tiek net ir A lygos patirties, tad atrodė, kad pro C divizioną VV pračiuoš nesunkiai.
Tačiau tada nutiko netikėta nesėkmė prieš a.a. Pagirių dublerius, atsirado netikėti taškų praradimai prieš Pressą ar Modulį, iššoko netikėta ir ne kartą aptarta techninė nesėkmė prieš Olandus ir susiklostė situacija, kai vieni diviziono favoritų nepateko net į pirmąjį trejetą.
Vėlgi, galima įvairiai vertinti savotišką VV ir komandos vadovo Dariaus Boriso retoriką viešoje erdvėje, tačiau daug kas pripažino, jog būtent VV buvo daugiausiai bėdų kėlusi komanda. Tačiau situacija tokia, jog, jei niekas nepasikeis, dar bent metus teks pasistažuoti C grupėje.
Tuo tarpu žemiau likusios komandos teneįsižeidžia – didelių šokų nebuvo, jokie ryškūs favoritai fiasko nepatyrė, o vidutiniokės išsidėliojo taip, jog daug nustebusių dėl to, turbūt, nebuvo.
REZULTATYVIAUSIAS – RAMŪNAS RADAVIČIUS
Rezultatyviausiu diviziono žaidėju tapo Gariūnų lyderis Ramūnas Radavičius, kurio sąskaitoje – 33 įvarčiai.
Labiausiai nuo jo kentėjo Imperialo ir Lentvario B komandos – abiejoms R. Radavičius atseikėjo po 5 įvarčius, po keturis kartus jis nuginklavo Vėtros, Top Kickers-Koloro, Presso ir Vovos Juniors vartininkus.
Antras su 26 tiksliais smūgiais liko Vienų vartų lyderis Paulius Obolevičius, trečią vietą su 25 įvarčiais užima Ričardas Matiukevičius iš Vovos Juniors.
Penketuke taip pat yra Kostas Pavliuk (Viesulas 2, 22 įvarčiai) ir Saulius Kaušinis (Modulis, 20).
Verta paminėti, jog visų pirmų penkių snaiperių statistika yra įspūdinga (daugiau nei po įvartį per rungtynes), tačiau pagal šį rodiklį apskritai pirmauja P. Obolevičius – savo 26 įvarčius šis suleido per 13 rungtynių – tai reiškia, jog buvo mušama po du kartus per mačą.
NEGALIMA LYGINTI, BET PALYGINKIME
Na ir pačiai pabaigai – turbūt smagiausia dalis: žvilgsnis į sezono pradžią ir į tai, kaip apžvalgininkas komandas išdėliojo dar prieš sezoną.
Buvo ir gana ryškių prašovimų, bet buvo ir ganėtinai artimų spėjimų, o viskas, kas svarbiausia – lentelėje žemiau.
Du spėjimai buvo tiesiai į dešimtuką, nemažai buvo dar neblogose paklaidos ribose (per 1-5 pozicijas), tačiau pasitaikė ir trys atvejai, kur prašauta buvo gana stipriai. Vėlgi, tas pats PILK atvejis...
Taigi, dabar belieka komandas dar kartą pasveikinti su pasibaigusiu sezonu, pasidžiaugti ilgokai likusia intriga ir palinkėti komandoms smagiai uždaryti sezonus (toms, kas to dar nepadarė) bei sėkmingai ruoštis ateities iššūkiams – ar žiemos turnyrui, ar ateinančiam lauko čempionatui.