Pirmadienio Presso ir Vova Juniors rungtynėmis baigėsi ir D diviziono pirmenybės.

Komandos galutinai susiskirstė į vietas, nors kai kurios (pvz., pirmosios ir antrosios vietos savininkės) savo rezultatą žinojo jau prieš paskutinį turą.

Sezono kulminacija trečią medalių komplektą nulėmė Ozo Tapyrams.

Ave.Ko.-2 – Olandai 6:2

Per atidėtą 12-ojo turo mačą Ave.Ko.-2 užtikrintai sudorojo Olandus.

Rungtynių pradžioje komandos apsikeitė įvarčiais, bet po to įvarčiai ėmė piltis į vienus vartus - svečių. Jau pirmą kėlinį Ave.Ko.-2 pirmavo 5:1, o antrą žaidimas tapo lygesnis. Anot Olandų – jie pagaliau prisitaikė prie specifinės Kalvelių aikštės.

Šiaip Olandų rungtynių reportažą galima perskaityti čia:

Pridėsiu, kad Ave.Ko.-2 lyderis Aleksandras Korvelis įmušė 3 įvarčius.

O anonsuodamas šias rungtynes spėjau, kad jos bus rezultatyvios ir kad pergalę iškovos šeimininkai – 4:2. Na pora įvarčių šeimininkai šiaip prognozei per daug įmušė, bet ji - dar gana padorus spėjimas, sakyčiau.

Modulis – Trivartis 7:0

Kaip ir prognozavau, Trivarčiui nepavyko pasipriešinti čempionams. Ir čia laimėtojai įmušė pora įvarčių daugiau nei spėjime (5:0), bet pagrindinė mintis ta, kad laimėjo čempionai prieš paskutinės vietos savininkus daugiau nei užtikrintai.

O po mačo komandos išsiskirstė į priešingas puses: Modulis į B, o Trivartis į D divizionus.

Ir šiame susitikime kur kas rezultatyvesnis buvo pirmas kėlinys. Po jo Modulis pirmavo 5:0 ir atrodė, kad Trivarčiui rimtai gresia susirinkti dviženklį įvarčių skaičių į savo vartų tinklą. Nesusirinko – kur kas ramesniame antrajame kėlinyje pabradiškiai teįmušė du.

Rezultatyviausias diviziono futbolininkas Saulius Kaušinis pelnė hetriką. O viso šį sezoną jis įmušė 24 įvarčius ir vienintelį realų savo konkurentą varžytinėse dėl sezono snaiperio titulo A. Kovelį aplenkė 4 taikliais smūgiais.

Ozo Tapyrai – Reaktyvas 1:1

Jau trečią minutę Reaktyvas išsiveržė į priekį ir Ozo Tapyrams ėmė svilti trečioji vieta. Ir nors jie patys rašo, kad dėl to įvarčio nė kiek nenuleido straublių, tam kad atstatyti lygiąsias jiems prireikė lygiai visos valandos (neskaičiuojant to laiko, kurį komandos praleido pertraukoje).

Iškovoję lygiąsias, Tapyrai tapo nebepavejami Ave.Ko.-2 ir užsitikrino bronzą ir kelialapį į aukštesnį divizioną. Neišlaikęs pergalingo rezultato, Reaktyvas gi teoriškai kitais metais turėtų rungtyniauti žemesniame. Teoriškai, nes pagal visus precedentus labai jau retai trečia nuo galo priešpaskutinio diviziono komanda iškrenta į paskutinį.

Apie rungtynes pirmojo įvarčio autorius Reaktyvo komandos vadovas Justinas Baužys: „Aš asmeniškai džiaugiuosi sezono pabaiga, nes tokių sunkių rytų seniai nebuvo. Plius ir sezonas, asmeniškai nebuvo geras ir dažnai trūkdavo įsitraukimo į kažkokį veiksmą. Reikia pailsėti ir išsigydyti visas lėtines traumas.

Komanda neturėtų liūdėti, nes treniruotės vyks toliau ir žiemos turnyras ne už kalnų. Motyvacijos irgi užtenka, nes mums patinka atimti medalius iš kitų komandų, nors niekada patys dėl jų nesivaržome.

Pats mačas vyko pagal lauktą scenarijų: mes tvarkingai ginsimės ir turėsime daug kontratakų. Žinojome, kaip bus, ir tikėjome, kad pakaks progų pasireikšti prie jų vartų.

Aišku, kad ta proga atsiras jau 3-ią minutę aš mažai tikėjau, galvojau daugiau erdvių bus nuo 75 minutės. Jie pradėjo apsnūdę ir buvo už tai nubausti porą atakų, kurią vieną iš jų užbaigiau smūgiu į vartų tinklą iš arti. Įvartis - po dviejų jų klaidų, išmušant kamuolį ties 16 metrų ir paskui dar gavo klyną gynėjas.

Po įvarčio jie daug puolė ir kėlė daug kampinių. Pavojingų momentų prie mūsų vartų buvo daug, per kai kuriuos jų lydėjo sėkmė, per kai kuriuos - gynėjų meistriškumas, dar dažniau jie patys nesužaisdavo. Taip kovojome iki paskutinio prakaito lašo visas 90 min. Buvo dar kokie 3 epizodai, kai buvo sunku patikėti, kaip patys neįsimušėme išmušdami kamuolius nuo vartų linijos.

Jų įvartis - totali nesąmonė, nes darė skersą nuo kraštinės linijos, gavosi ant pirmos štangos, bet vartininkas gavo už kapišono. Visas rungtynes žaidė puikiai, o tokia klaida padarė įdomesni sezono uždarymą pirtyje ir akivaizdžiai pakeitė geriausio rungtynių žaidėjo ir sezono žaidėjų rinkimo rezultatus.

Mes privalėjome dar du įvarčius įmušti. Taigi sakome taip: jie neįmušė, mes neįmušėme, tai viskas kaip ir sąžininga. Nebuvome stipresnė komanda, bet taškų buvom verti.“

O čia – Ozo Tapyrų rungtynių aprašymas:

O prognozavau šiam susitikimui oranžinės komandos pergalę 2:1.

Olandai – Nemenčinė Hegvita 1:6

O čia tai nusipranašavau... Vietoj mano spėtos nemažos Olandų pergalės 3:0, triuškinamai 6:1 laimėjo Nemenčinė Hegvita.

Nors po pirmo kėlinio atrodė, kad nelabai aš prognozuodamas ir nusišnekėsiu. Olandai sėkmingai apsigynė nuo kažkur pernelyg skubėjusių nemenčiniškių ir įmušę įvartį pirmavo 1:0.

Na o apie antrą – ką jau čia kalbėt? Šeši sausi Nemenčinės įvarčiai išsklaidė Olandų ir mano svajas.

Nemenčinės komandos vadovas Vladimiras Pivovaras prabilo apie du skirtingus kėlinius, o baigė komandos sezono vertinimu: „Apie rungtynes. Tai du skirtingi kėliniai. Pirmame skubėjome įmušti kuo greičiau, daug ilgų netikslių perdavimų ir įvartis į mūsų vartus. Antrame - didesnė kamuolio kontrolė, žaidimas labiau per aikštės vidurį, ir mes mušame 6. Tiek trumpai...

Apie sezoną. Jei pameni, rašiau, kad norėjome pretenduoti į aukso medalius, bet ko gero dar nepribrendome iki jų. Bet tą, kad būsime trejetuke, matėme ir pagal komandos žaidimą ir žaidėjų susirinkimą į varžybas ir pagal treniruočių lankymą. Tai jei šitą tikslą įvykdėme sakyčiau 70%, tai kitą, ne ką mažiau svarbų - jaunimo įtraukimą į komandą, sakyčiau, įvykdėm 100%. Laiko gavo pakankamai, progų pasižymėti - taip pat, palaikymo iš komandos "senių" turėjo užtektinai, visa ta chemija ir leido jiems paaugti ir įgauti pasitikėjimą savo jėgomis.

Apskritai, vertinant sezoną sakyčiau, kad šis yra sėkmingiausias iš visų mūsų (geresnis netgi už mūsų pirmąjį-auksinį 2012 metais), nes pati atmosfera komandoje leido mėgautis futbolu.  Nes kai nereikia laužyti galvos, kiek šiandien mūsų susirinks, kas bus, kai treniruotėse susirenka daug žmonių ko gero ir belieka tik mėgautis mėgstamu žaidimu. Už tą atmosferą ir norėčiau padėkoti kiekvienam komandos nariui, nes visi ją ir kūrėme.“

Viesulas-2 – Ave.Ko.2 2:1

Po Ozo Tapyrų lygiųjų Ave.Ko. dubleriams šansų į prizinę vietą neliko. Nežinau ar tai prisidėjo prie to fakto, kad paskutinėse rungtynėse jie nusileido Viesului-2,  tačiau bet kokiu atveju Viesulo dubleriai buvo kur kas labiau motyvuoti, nes suprato, kad pergalės atveju jie užsitikrins išlikimą C divizione.

Ir Viesulas-2 tai užsitikrino. Laimėjęs permainingą mačą, kurio pirmą pusę pirmavo pirmi įvartį įmušę Ave.Ko.

Aš ir spėjau tokį rezultatą. Tik Kalvelių futbolininkų naudai. Nors iki šiol Ave.Ko.2 prieš Viesulą-2 niekada nebuvo laimėję.

Tradicija buvo stipresnė nei apžvalgininko spėjimas.

Mindaugas Rožė (Viesulas-2): „Retai būna, kad paskutinės rungtynės dar kažką lemtų mūsų komandai. Bet taip nutiko šiemet. To be or not to be? Survival or relegation? Sprendėsi klausimas: lekiam ar pasiliekam C divizione? Susirinkimas buvo pakankamai geras, gal net sakyčiau: ne tiek gausus, kiek kokybiškas. Susirenka praktiškai visi geriausią formą šį sezona demonstruojantys mūsų vedantieji žaidėjai. Ir prasideda...

Degam noru ir pasileidžiam į priekį. Pirmame kėlinyje kuriam vieną progą po kitos, be vis kažko trūksta: tai Ave.Ko vartininkas gelbsti, tai 5 cm pro šalį, tai uždelsiam su atakos užbaigimu. Kamuolys sukasi, sukasi varžovų aikštės pusėje ir įsisuka į mūsų vartus...

Po kontratakos gauname kontraversišką įvartį į savo vartus. Turbūt ir varžovai pripažins, kad kamuolys buvo kirtęs galinę liniją, Bet reikia žaisti iki galo. Apeliuojam į teisėją, bet kaip dažniausiai tokiais atvejais nutinka, - sprendimas galutinis ir nekeičiamas. VAR sistemos, deja, mūsų divizione nėra, kaip beje, ir kraštinių teisėjų. Apsikeičiame dar keliomis pavojingomis atakomis ir baigiam kėlinį 0:1.

Antras kėlinys prasidėjo panašiu ritmu, tik žaidimas gal kiek išsilyginęs. Padėtį kontroliuojame, bet rezultato - ne... Ir jau rodosi kai pabaiga neišvengiama. Donatas Lesnikas po užsitęsusios atakos muša įvartį iš baudos aikštelės -1:1.

Lieka 7-8 min. Varžovai surengia pavojingą kontrataką, bet jiems nepasiseka sėkmingai jos užbaigti. Likus trims minutėms tas pats Donis mūša antrą įvartį. Gerai jo nemačiau, bet kiek pasakojo komandos draugai po rungtynių, silpnai smūgiuotas kamuolys įskriejo vartininkui tarp kojų tiesiai į vartus. Buvo kaip buvo, dasispardom tas kelias minutes, gauname eilinę raudoną kortelę už kalbas (kas buvo šio sezono mūsų komandos rykštė) ir aidi finalinis švilpukas.. Ačiū Ave.Ko.-2 už kovą ir smagių artėjančių švenčių.

Mes liekame, mes džiaugiamės, mes tai iškovojom ir manau nusipelnėme. Sorry, Reaktyvai, ir iki! Paantrinsiu Riko: didelis dėkui komandos vardu mūsų ultroms: Tomo žmonelei, kuri turbūt nepraleido nė vienų rungtynių, Tomui Dapkūnui (už strategijas ir ne tik),  futbolo gurmanui Dariui, Osamiukams, Roziukui, Lesnikiukui, Šuipiukams, Liubinytei ir tėtukui bei visiems kitiems, kurie mus palaikė šį sezoną. Ačiū.“

Pressas – Vova Juniors 2:2

Šiose rungtynėse prognozavau Vova Juniors pergalę 3:2.

Mačas baigėsi 2:2, o įmušti trečią įvartį kur kas daugiau šansų turėjo Pressas.

Apie mačą ir sezoną Vova Juniors atstovas Rokas Armalis: „Vova Juniors su Pressu uždarė lauko sezoną pirmadienio vakare, nors lyga pati nusprendė, jog viskas jau baigta seniau - net teisėjo nepaskyrė. Taip jau kurioziškai gavosi, kad žaidimą pradėjom be arbitro ir...nebuvo taip blogai, tiesą pasakius. Bet vis tiek ačiū pakaitiniam teisėjui nepasibodėjusiam pirmadienį, 22 val. atvykti po staigaus iškvietimo į varžybas.

O pačios rungtynės mums, kaip ir visas sezonas - banguotai. Ir atsilikom, ir pirmavom, savo gerų progų neišnaudojome ir dantis sukandę stebėjom, kaip varžovų smūgiuotus kamuolius virpstai spjaudo lauk iš vartų. Taip ir užbaigėm, mrungtynes, kurios niekam nieko jau nebereiškė, 2:2

Sezonas susiklostė apmaudžiai, bet nėra ko kaltinti, tik pačius save. Pusę laiko praleidome ieškodami savo žaidimo ir stengdamiesi žaisti patys, o ne laukti, kol ateis dubleriai iš pirmos komandos ir ištemps už ausų. Tas aiškiai matosi iš komandos rezultatų pirmoje sezono pusėje. Na, o kai jau pradėjome susižaisti ir rinkti taškus, tai darėme nepakankamai stabiliai. Visgi komanda tikrai dėjo žingsnį į priekį žaidimo kokybėje ir jei kartotume šį sezoną iš naujo, esu tikras, jog pasiektume daug aukštesnę vietą lentelėje.“

Iš Presso pusės – šios komandos futbolininkas Evaldas Gelumbauskas: „Pressas pirmadienį rungtynėmis su Vova Juniors Fanuose užbaigė ne tik SFL C diviziono, bet visos Sekmadienio futbolo lygos sezoną. Į paskutines rungtynes susirinko gausus presininkų būrys, nuotaiką kėlė ir net du sezono aplaistymui skirti Kvadratai, nuotaikos negadino ir labai rimtai į rungtynes atsinešę ir solidų apšilimą atlikę varžovai. Visgi, gera nuotaika kiek sušlubavo pastebėjus, kad rungtynėms trūksta vieno dalyko – arbitro. Užmezgus tiesioginį ryšį su SFL Vyr.Teisėju paaiškėjo, kad rungtynėms nebuvo paskirtas anei joks arbitras, nes visiems atrodė, jog SFL sezonas baigėsi sekmadienį.

Laukdamos žinių iš Vyr.Teisėjo štabo komandos vėl pradėjo apšilinėti. Kadangi laukti teko beveik pusvalandį, tai pirmą kartą šį sezoną Pressas buvo priverstas ne tik atlikti apšilimą, bet net ir sumesti du futbolinius kvadratus. Vienu metu buvo iškeltas pasiūlymas pažaisti ir „laisvą plotą“, bet čia jau neatlaikė Presso Pirmininko nervai. Gan griežtai nurodęs nešnekėt nesąmonių jis pareikalavo pradėt žaisti tikrą futbolą. Nors ir be teisėjų. Varžovai neprieštaravo, tad abi komandos draugiškai nutraukė apšilimus ir perėjo prie futbolo.

Žaidimas be arbitro truko tik 10 min., per tą laiką nebuvo nei pražangų, nei kokių nors nesusipratimų. Bet vos tik pasirodė arbitras, viskas iš karto pasikeitė – atsirado ir pražangos, ir nuošalės, ir standartai, ir net įvarčiai. Pirmą įvartį kažkiek gal netikėtai pelnė Pressas, bet pirmo pabaigoje varžovai išlygino, o antro pradžioje, po puikaus tolimo smūgio – ir persvėrė rezultatą. Vis dėlto, netrukus gražią kombinaciją tiksliu smūgiu užbaigė Mindaugas Zurza, o per likusį antro kėlinio pusvalanduką abiejų komandų žaidėjai daug ir energingai atakavo, apdaužė abiejų vartų virpstus ir skersinius, tačiau vartų sargai kategoriškai nesutiko prasileisti, tad finalinis arbitro švilpukas užfiksavo kovingas, bet tuo pat metu – ir teisingas lygiąsias 2:2.

Lygiosios Pressui po trijų kiaurai nesėkmingų rungtynių serijos nebuvo pats blogiausias variantas, nors kita vertus, trys taškai būtų pakylėję presininkus į ketvirtą vietą, o dabar teko susitaikyti su penkta pozicija. Visgi Kvadrato pursluose aptarinėdami sezono pakilimus ir nuosmukius, presininkai konstatavo, kad nėra reikalo nei per daug liūdėti, nei per stipriai džiūgauti. Norėjosi medalių ir neiškristi iš diviziono, tad bent jau dalį tikslų pavyko įgyvendinti. Tiesa, po smagaus starto ir pergalės Nemenčinėje sekė lygiosios su Trivarčiu ir net keturi viens už kitą baisesni pralaimėjimai, sukėlę minčių, kad gal jau metas Pressui kabinti bucus ant vinių ir pereiti prie rimtesnių dalykų. Bet tada netikėtai apsireiškė Lietuvos rinktinių direktorius M.Zurza – ir Pressas ėmėsi štampuoti vieną pergalę po kitos. O kai sulig antro rato pradžia į Presso gretas sugrįžo Marius Babravičius ir Justinas Celencevičius – atsirado labai stiprus įtarimas, kad pergalių serija gali ir nesibaigti, o sulig ja Pressas gali ne tik pakilti į medalių orbitą, bet ir įšauti į B divizioną. Lemiamas sezono taškas buvo pasiektas 14 ture, kai Pressas Fanuose net 7:1 sudaužė Kalvelių Ave.Ko.2 ekipą. Tos rungtynės galutinai įtikino presininkus, kad B divizionas yr neišvengiamas. Kaip ir medaliai. Visa laimė, kad vyrai susiėmė, kitas tris rungtynes pralošė bendru rezultatu 6:15 – ir tokiu būdu išvengė nemaloniausio scenarijaus.

Trumpai tariant, sezonas buvo permainingas ir banguotas, kaip ir pats Presso žaidimas. Kita vertus, smagu, kad jokie virusai nesutrukdė ne tik pradėti, bet ir užbaigt didžiojo futbolo sezoną. Tikimės, kad ir kitais metais jie nesukliudys mylėti futbolo, o ypač – to, kas būna po futbolo.“

Išsamusis Presso komandos komentaras:

Šiek tiek apie 2020-ųjų sezoną

Šis sezonas nebuvo įprastas, dėl karantino komandoms teko praleisti visą pavasarį ir žaisti per vasarą.

Kurį laiką C divizionas buvo bene mažiausiai nuspėjamas iš visų SFL turnyrų, bet po to ėmė ryškėti lyderių pranašumas.

Pirmas į aukštas vietas pasileido Pabradės Modulis – komanda, kuri per visą sezoną pralaimėjo vos kartą ir kartą sužaidė lygiosiomis. Ir visa tai – per pirmą ratą. Baigė pirmenybes Modulis 10-ies pergalių serija.

Vėliau išryškėjo, kad kitas komandas lenkia ir Nemenčinė Hegvita. Tokių ilgų pergalių serijų ji neturėjo, bet antrą vietą užsitikrino prieš kelis turus prieš baigiantis sezonui.

Per 18 sužaistų rungtynių nė vienos pergalės neiškovojo paskutinę vietą užėmusi Trivarčio komanda.

O dabar prisiminkime diletantiškas mano priešsezonines spėliones.

Vienintelė pozicija, kurią atspėjau tiksliai – 8-oji Reaktyvo vieta. Atspėjau ir kas užims abi žemesnes pozicijas: Vova Juniors ir Trivartis. Tik sukeičiau jas vietomis prognozėje.

Sunkiau ėjosi su lyderiais. Nugalėtojui Moduliui skyriau trečiąją vietą, sidabro medalininkei Nemenčinei Hegvitai – pirmą, o bronzininkams Ozo Tapyrams – vos septintąjį turnyro lentelės laiptelį.

Visa mano vietų prognozė buvo tokia: 1. Nemenčinė Hegvita, 2. Ave.Ko-2, 3. Modulis, 4. Pressas, 5. Olandai, 6. Viesulas-2, 7. Ozo Tapyrai, 8. Reaktyvas, 9. Trivartis, 10. Vova Juniors.