C divizionas: Penkti - fanai, šešti - žurnalistai Visos

Dvejos paskutinės rungtynės sužaistos Sekmadienio Futbolo Lygos C divizione. Po jų išaiškėjo kas 2018 sezone užėmė 5-ą,kas 6-ą vietą.

Nors Pressas sužaidė garbingas lygiąsias su didžiausia diviziono galybe Granitu-3, jis nusmuko į šeštą turnyro lentelės pakopą. Aplenkė Pressą Pietų IV, 6:5 nugalėjusi Reaktyvą.

Granitas-3  – Pressas 1:1

Tik trumpai pasigirsiu, kad prognozuodamas atspėjau, jog komandos pasidalins po tašką. Tiesa, spėjau rezultatą būsiant 2:2.

Ir perduosiu žodį Presso press-atašė Evaldui Gelumbauskui: „2018 m. Sekmadienio futbolo lygos C diviziono finišas Pressą delegavo į dar neištirtą teritoriją, geografiškai vadinamą Naujosios Vilnios vardu. Ten presininkai susitiko su specifinius jausmus keliančiu varžovu – Granitas-3 komanda.

 Iš principo abiem komandom rungtynės buvo nieko nelemiančios. Na, bent jau pirmą vietą divizione senokai užsitikrinusiems šeimininkams. Pressui pergalė jose būtų garantavusi 5 vietą C divizione. Net ir Pietų IV laimėjimo atveju. Kitokiais atvejais Pressas rizikavo likti ant 6-ojo laiptelio. Kita vertus – koks gi iš tiesų skirtumas tarp 5 ir 6? Net ir bokalais matuojant, išties ne esminis. Tad didesnių emocinių įtampų prieš rungtynes tarpe presininkų nesijautė.

 Aikštė Pressą pasitiko gan savotiškai – vietomis molinga, vietomis slidoka, šiek tiek pasigarankščiavusi, bet visgi – visai tinkama gynybinio plano futbolui. Smagią atmosferą kūrė gan gausiai nusėdusi vietinė publika, beje, visų rungtynių metu demonstravusi geranoriškumą ir reikalavusi tik įvarčių. Ir net nesvarbu kam ir kieno. Tik su tais įvarčiais sekmadienį gavosi ne kažkas. Bent jau pirmame kėlinyje. Per pirmas 45 minutes Pressas daugiausiai jėgų, energijos ir dėmesio skyrė savo vartų saugumui. Ir šioje plotmėje darbavosi sėkmingai. Tiesa, buvo keli gaisriukai, bet Presso gynėjai juos sėkmingai nugesino ir rimčiau patikrinti Martyno Juocevičiaus varžovams neleido. Antra vertus, be dviejų pagrindinių atakos lyderių, šį sezoną ant dviejų pelniusių 44 įvarčius, žaidęs Granitas-3 stebuklų atakoje nedemonstravo. Buvo su kamuoliu, dažnai veržėsi kraštais, bet užbaigti prasiveržimų smūgiais ar tikslingais perdavimais nesugebėdavo. Pressas kūrybingo puolimo plotmėje taip pat nežibėjo, bet kovėsi pasiaukojančiai, nevengdamas kietesnių susidūrimų, šiokių tokių apsikeitimų nuomonėmis su jaunatviško entuziazmo sklidinais varžovais, tačiau išlaikydamas olimpinę ramybę ir neperžengdamas padorumo ribos. T

 Žodžiu, pirmame kėlinyje apsikeitusios keliais tolimais, netaikliais ir nepavojingais smūgiais, į pertrauką abi komandos išėjo ant nulių. Antrą kėlinį šeimininkai pradėjo įkvėptai raginami trenerio spausti ir presinguoti. Tačiau daugiau progų kontratakose susikūrė būtent Pressas. Justas Celencevičius bent tris sykius iš eilės prasiveržė kairiu kraštu prie varžovų vartų, tačiau pramušti vartininko nesugebėjo. Atrodė, kad dar vienas proveržis - ir būti įvarčiui, bet tuo metu nutiko pozicinė varžovų ataka, pasibaigusi tolimu smūgiu. Presso vartininkas kamuolį atmušė dešinėn nuo savęs ir atlikęs elegantišką pusiau-kūliavirstį jau tik akimis palydėjo jaunuolį Granito apranga, iš stataus kampo pasiuntusį kamuolį tinklan.

 Pasiektas įvartis įkvėpė trečią Granitą, o Presso stovykloje pasėjo nerimo grūdą. Ir tada Strategas nuo atsarginių suolelio pakėlė Agnę Žiūkaitę. Ir metė ją į aikštę. „Žiūrėkit, mergaitė“ – garsiai šnabždėjosi futbolo mėgėjai. O po kelių minučių tie patys žiūrovai jau plojo atsistoję. Pressas dešiniame krašte užsidirbo baudos smūgį. Laimis tobulai pasiuntė kamuolį skutamuoju režimu link galinio virpsto, ten raibais sakalais į dangų kilo Rimas ir Justas, tačiau geriausią poziciją rado Agnė. Elegantiškas smūgis dešine, varžovų vartininkas stovi ištiktas stabo, kamuolys tinkle, o Agnė – Presso vyrų rankose!

 Stadionas ošia, stebisi, juokiasi. Varžovai iš paskutinių jėgų kyla į atakas, tačiau arčiau vartų jų niekas neleidžia, o tolimi smūgiai baido aplinkinius žvirblius arba tampa vanago refleksus įsijungusio Ufiko grobiu. Pressas ginasi visa komanda, net ir peržengdamas taisyklėse nubrėžtas ribas, varžovai piktinasi, bet ir vėl veltui. Paskutinėmis minutėmis nervus pakutena keli pavojingai arti baudos aikštelės pastatyti baudos smūgiai, tačiau sviedinys į tikslą neskrieja ir finalinis arbitro švilpukas fiksuoja kovines lygiąsias 1:1.

Jau kiek po to, sezono nuovargį nuplovęs pirtyje Pressas išsiaiškino, kad visgi liko ant  6-ojo laiptelio. Na ir gerai, reziumavo Pressas, bet į B divizioną tikrai nepatekome.”

Reaktyvas – Pietų IV 5:6

O šiuo atveju pasigirti tikrai neturiu kuo. Prognozėje spėjau, kad Reaktyvas sutaršys Pietų IV 6:1.

Apie rungtynes papasakojo abiejų komandų vadovai.

Mantas Janušonis (Pietų IV): „Sezoną pavyko užbaigti garbingai, nepaisant to, kad šios rungtynės nieko nebelėmė. Susirinkom kaip niekada gausiai. Turėjom keitimą. Tiesa, keitimą išnaudojom maždaug 15 minutę, kuomet traumą gavo mūsų puolėjas Karolis Astrauskas, prieš tai uždirbęs 11 metrų baudinį. Tiesa, gynyba šlubavo ir 20-ą minutę varžovai jau pirmavo 2:1, bet tada neatsargiai sužaidė jų gynėjas ir pargriovė Arvydą Veikutį. Pastarasis įmušė abu baudinius. Varžovui pirmam kėlinyje priklausė iniciatyva, bet kėlinio pabaigoje centro gynėjas Vidas Kaušpėdas, pasikinkęs eiklų vėją, nurūko 70 metų ir parodydamas 70-ųjų metų triukus (Granito komandos žaidėjo nuomone) išvedė komandą į priekį, bet dar gavom vieną į rūbinę ir po pirmo kėlinio 3:3. Antrajame kėlinyje tolimas Germanto Gaurilčiko perdavimas ir užmigę Reaktyvo gynėjai paleido Arvydą Veikutį.  4:3 mūsų naudai. Tačiau mūsų gynyba braškėjo ir nuo 69 minutės  iki 73 minutės rezultatas tapo 4:5. Antrą kėlinį žaidėm antru numeriu ir tai pasiteisino - Dominykas  Pauliukevičius triskart pabėgo nuo varžovų gynėjų ir vieną kartą jam pavyko suklaidinti vartininką - rezultatas vėl lygus. Varžovas pradėjo lipti ir spausti mus, bet kartą jų kairys krašto gynėjas atmetinėjo kamuolį centro gynėjui krūtinės lygyje, pastarasis nesitikėjo ir buvo kiek atjungtas nuo žaidimo. Arvydas Veikutis perėmė kamuolį ir rezultatas tapo 6:5 mūsų naudai. Paskutinėmis minutėmis varžovas šturmavo mūsų vartus, bet viskas baigėsi gerai.”

Justinas Baužys (Reaktyvas): „Oficiali sezono pabaiga. Sezonas buvo labai sunkus ir emocingas. Pakartojome klubo 2014 metų rekordą iškovodami 6 lygiąsias. Gaila, kad labai sunkiai rinkomės į rungtynės, stipriausi žaidėjai sužaidė labai mažai susitikimų. Dar blogiau, kad stipriausios sudėties buvome tik per vienerias rungtynes prieš Pressą pirmuosiuose turuose. 

Ne išimtis ir rungtynės su Pietų IV. Neatėjo netik geriausi, bet trūko reguliariai besilankančių vidurio saugų, tai gavosi labai įdomios rungtynės. Mano skaičiavimu - 7 žaidėjų, kurie tikrai būtų starte, trūkumas. Du keitimus turėjome, bet nelabai jais naudojomės. Kadangi rungtynės buvo treniruočių pobūdžio, tai nekreipėme į jas jokio dėmesio.

Nesugebėjome uždengti vieno žmogaus, kuris įmušė 4 įvarčius ir atliko dar porą rezultatyvių perdavimų. Du 11 metrų baudiniai per pirmas 10 min. daug pasako apie mūsų nusiteikimą. Gavome labai daug žiaurių kontratakų. Visą atsakomybę reikia prisiimti man, nes žinojau, kad taip bus, bet galvojau, jie įmuš 2-3, mes įmušime 7 ir viskas baigsis. Neįmušėme, nors progų ir buvo. Žaidimas keturiais puolėjais nebuvo naudingas. Reikėjo žaisti kitaip. Mūsų vartininkas Arnas ištraukė du „vienas prieš vieną“ rungtynių pabaigoje.

Rezultatas keitėsi, kaip amerikietiškuose kalneliuose, mušė kas norėjo ir kiek norėjo, Pietų IV norėjo daugiau, tai ir įmušė daugiau ir laimėjo. Apart 11 metrų baudinių, Pietų IV daugiau nesukūrė, tik nesibaigiantį kontratakų srautą. Visą sezoną kankinomės su puolimu, ne išimtis buvo ir šios rungtynės.

Apibendrinant sezoną - įmušėme gražius 32 įvarčius (na gerai - tik 30 proc. jų gražūs), praleidome kvailus 44. Kokia pusė jų – iš pačių sukurtų situacijų. Rezultatyviausi: Marius Škadauskas - 6, Tomas Maskeliūnas - 4, J. Baužys - 4.  Rezultatyvūs perdavimai: J. Baužys - 6, T. Maskeliūnas - 5. Lyg ir akivaizdu, kad komandai trūksta žaidėjų, mušančių bent po 10 ir asistuojančių po 10.Taškų surinkome labai panašiai, kaip ir ankstesniuose sezonuose. Nuo 3-iosios vietos - 12 taškų. Ne tiek ir daug, žinant, kiek daug sužaidėme lygiomis.

Apibendrinant, niekuo neišsiskiriantis sezonas, tik dar vienais metais pasenome.

Ačiū varžovams, kad žaidė ir už emocijas ir atsidavimą futbolui.”