C divizionas: Dukart po 3:0 Visos

Sekmadienį sužaisti du atidėtieji Sekmadienio Futbolo Lygos C diviziono mačai galutinai sudėliojo pirmenybių turnyro lentelę į vietas.

Abejos rungtynės baigėsi vienodu rezultatu 3:0 ir abi pergales iškovojo aukštesnes vietas užimančios komandos.

Vėtra – Pressas 0:3

Pressas įmušė visus tris įvarčius jau pirmą kėlinį ir sugriovė mano prognozę, kad laimės šeimininkų komanda.

Apie rungtynes – Presso atstovas spaudai Evaldas Gelumbauskas: „Tai kas turėjo nutikti SFL C diviziono 1-ame ture visgi nutiko po Joninių. Pressas susikaupė ir pagaliau atvyko į Rūdiškes.Prieš atvykimą buvo minčių, jog susirinkti nebus lengva, nes: a) Pasaulio čempionatas, b) Joninės ir c) Rūdiškės. Tačiau susirinkimas įvyko netikėtai lengvai ir sklandžiai. Į rungtynių vietą atvyko net 18 presininkų, tiesa, vienas iš jų apsimetė fotografu ir visas 90 minučių trypčiojo aplink aikštę su objektyvu.

Kita vertus, Presso gretose Rūdiškių futbolo mėgėjai išvydo nuo pat antro SFL  turo nematytą žymų LKL krepšinio specialistą Erviną Kvitkauską, apsilankymu miestelį pagerbė ir Lietuvos futbolo rinktinių direktorius Mindaugas Zurza ir pirmojo lietuviško futbolo kultūros žurnalo „Sveiks Valio“ mama Agnė Žiūkaitė ir net tiesiai iš Pasaulio čempionato parkakęs Vitalijus Bilevičius!

Žodžiu, Presso resursai Rūdiškėse buvo iš ties gilūs ir prasmingi. Ko nepasakysi apie šeimininkus. Pastarieji į rungtynes surinko 11 aikštės ir 1 vartų žaidėją. Antro kėlinio viduryje vartų žaidėjas patyrė traumą, tad jį pakeitė aikštės žaidėjas. Todėl Vėtra liko be keitimų. O galiausiai – ir be taškų.

Pressas visus reikalus pasprendė pirmame kėlinyje. Tiesa, iš pradžių prireikė laiko pažinčiai su vietos futbolo arena. Nebūsiu originalus pastebėjęs, kad Rūdiškėse aikštės būta gan įdomios – siauros ir ilgos, kažkiek skustos, kažkiek luptos. Visgi, kaip netrukus paaiškėjo, Pressui toks formatas buvo pats tas. Smagiai sujudėję presininkai pirmame kėlinyje visais atžvilgiais pranoko šeimininkus. Patikimai varžovų bandymus atakuoti atmušinėjo novatoriška Presso gynyba, gražiai su kamuoliu aikštės viduryje sukosi saugai, energingai kraštais laigė wingeriai, o laisvo kūrėjo pozicijoje laisvai neršė Ervinas.

Nors aikštės danga prieštaravo, bet Pressas gana vykusiai laikė kamuolį ant žemės ir trumpais bei vidutiniais perdavimais ieškojo prieigų prie varžovų vartų. Tiesa, prireikė kažkiek laiko prisišaudymui, perdavimų atidirbimui, tačiau kėlinio viduryje pagaliau viskas sukrito į savo vietas. Pirmą įvartį po M.Zurzos perdavimo pelnė gynėjus apibėgęs ir elegantiškai kamuolį krūtine pasitaisęs Edgaras Butkevičius, tokiu būdu įprasminęs 5 mėnesius trukusį sugrįžimą po raktikaulio lūžio. Netrukus atskriejo perdavimas į baudos aikštelę iš dešinės, Koičis-san išmintingai jį praleido, o vienas prieš vartus atsidūręs Rimas Baubonis įkalė antrą. Trečias įvartis gimė Ervino ir M.Zurzos kūrybinėje laboratorijoje. Po kelių tikslių kamuolio pasimėtymų Ervinas, įdėmiai žvelgdamas Rūdiškių atsarginių suolelio kryptimi, atliko brazilišką perdavimą kulnimi į baudos aikštelę įkirtusiam Mindaugui ir rinktinių direktorius smūgiu iš kairės padarė 3:0.

Pirmame kėlinyje progų būta ir daugiau, bet trūko užbaigimo – stipresnio ir tikslesnio smūgio, laisvesnės akimirkos, lygesnės vejos. Varžovai pirmame kėlinyje savo atakas grindė tolimais perdavimais, kuriuos it riešutus gliaudė išskirtine ramybe spindėjęs Romanas, bei kiti jo talkininkai. Tiesa, būta kelių stiprių smūgių iš distancijos (vienas Vėtros atstovas tikrai turi smagią kairę), tačiau į vartų stačiakampį kamuolys nepataikė.

Antrame kėlinyje Presso spyruoklės tradiciškai atsipalaidavo, tad ir žaidimas prarado savo žavesį. Buvo daug chaoso elementų, kamuolio spardymo pirmyn ir atgal, atsikirtimų, paklydimų ir netikslių smūgių. Presso atakos liejosi pirmyn, Vėtros kontratakos – atgal. Įvairaus kalibro Presso vyrų ir Agnės smūgiai patikrino šeimininkų vartų struktūros tvirtumą, išmušė iš balno šeimininkų vartininką, baugino vietinę fauną ir florą, bet rezultato nei kiek nepakeitė. Savo ruožtu, kamuolį ant vejos nuleidę varžovai antrame kėlinyje susikūrė kelias progas, tačiau pataikyti į vartus jiems sekėsi dar prasčiau. Presso vartus sergėjęs Tautvydas Vencevičius neturėjo net progos nugriūti ir tik užkliuvęs už kupsto buvo priverstas atlikti kūliavirstį ant pusiau šono. Bet ir tą – tik dėl noro efektingiau atsižymėti šiaip jau pačiose ramiausiose sflinės karjeros rungtynėse.

O kai paskutinis Aleksandro J. švilpukas užbaigė rungtynes, Pressas dar ilgokai šurmuliavo ant Rūdiškių. Kas stebėjo Japonijos ir Senegalo pasispardymą, kas traukė per dantį Arną Pocių, kas rūpinosi SFL taurės aštuntfinalio reikalais, kas aptarinėjo gerb. pedagogo Martyno Juocevičiaus geltoną kortelę, gautą už nepedagogišką kontaktą su varžovu.

Reziumuojant pirmą ratą, galime pastebėti, kad per pirmus tris turus iškovojome tris pergales, po to mišriuoju būdu patyrėme po tris nesėkmes ir tris lygiąsias. Nūnai su 12 taškų bagažu užimame 5 vietą iš 10-ies. Nuo bronzos skiria 5 taškai, nuo 8 vietos (ir sąlyginio sugrįžimo į D divizioną) – 2 taškai. Antroje sezono dalyje esame patys savo likimo kalviai. Galime ir kabintis į medalius, ir vaidinti vidutiniokus, arba nepersitempdami leistis į 8 vietą.“

O ką Vėtra? O Vėtrai reikėtų per vasarą susirasti kuo pasistiprinti ir nekristi į neviltį savo pagrindiniame reikale – atgimdant legendinį Rūdiškių Vėtros FK.

Granitas-3 – Reaktyvas 3:0

Kaip ir rašiau prognozėje anonse, Reaktyvas nepajėgė rimtai pasipriešinti Granitui-3. Tik spėjau Naujosios Vilnios komandos pergalė didesniu skirtumu 5:1.

Reaktyvo komandos vadovas Justinas Baužys: „Komentarą reikia pradėti palyginimu, kuo skiriasi Granitas ir Granitas-3 Atsakymas - mažai kuom. Dar klausimas: kas laimėtų tarpusavio dvikovą? Gal Granitas-3 ir jaunesnis, bet greitesnis nors ir žaidžia mažiau su galva. Mūsų rungtynėse Granitas-3 puolime daugiau mums vargo sukėlė, nei pradinė jų komanda. Nors ir žaidėme su lyderiais, tai nesijautė kažkaip kitaip nei žaidžiant su Pressu ar Futboliuku.

Rezultatas yra teisingas ir dėsningas, jie galėjo įmušti dar keletą, mes taip pat. Įvarčiai neįspūdingi, tai šitai praleidžiame. Vis tiek visi krenta ant mūsų sąžinės, ne ant varžovų meistriškumo. Apie jų žaidimą irgi nėra ką parašyti, nes jis nieko neišsiskyrė nuo kitų komandų kaip Olandai ar Pietų IV. Tiesiog laimėjo, nes kai kur turėjo daugiau kokybės, kai kur jaunesnį ir greitesnį žaidėją ir tiek. Kombinacinio žaidimo mažai, bet jautėsi, kad jie yra laipteliu aukščiau kokybės prasme.

Žaidimo prasme rungtynės buvo geros, mes netgi sugebėjome sužaisti labai gerą antrą kėlinyje, kur dažnai lankėmės ties jų baudos aikštelės prieigomis, ypač pakeitus sistemą į 4-3-3. Tada pradėjome įžaidinėti kamuolį nuo savų vartų ir tai pavykdavo.

Vienintelis priekaištas mūsiškiams, tai kova dėl aukštų kamuolių. Daugumą dvikovų, kur labiau reikdavo fizinės jėgos, o ne greičio, pralaimėdavome.“