B1 13. Lyderių rokiruotė ir autsaiderių akibrokštai Visos

 

Paskutinis pirmojo rato turas sustatė komandas į vietas. Tiesa, galutinėje diviziono turnyro lentelėje permainų dar gal ir bus, bet jos palies tik viduriniojo ešalono apatinio sluoksnio komandas. Gi pirmasis septintukas jau nepasikeis iki pat antrojo rato.

 

Tokiu būdu artimiausią mėnesį (o gal ir pusantro) ant pirmosios pozicijos puikuosis Žaibai, o ant antrosios – Grija-Liqui Moly. Ir nesvarbu, kad abi komandos turi po vienodą taškų kiekį, bet paskutinėse rungtynėse šiek tiek daugiau įvarčių sumušę žaibuojantys simboliniu „truktelėjimu“ tarpinį finišą pasiekė pirmoje vietoje.

 

Daugiau pokyčių viršutinėje lentelės dalyje kaip ir nenutiko. Valčiūnai pralaimėjo Grigiškėse, Renne „pasišaudė“ su Arpu Maišiagaloje, AFK užbėgiojo saulės nukamuotą Pressą Fabuose, Olandai išplėšė tašką Rūdiškėse. Stop. Štai būtent dėl to kas nutiko Rūdiškėse ant turnyro lentelės 3-7 vietų viskas liko taip kaip ir buvę.

 

Užtat permainų neišvengta apatinėje dalyje. Visų pirma, 13 turo sąskaitą kovingomis lygiosiomis atidariusi Vėtra ėmė ir iš 13 vietos šoktelėjo į 12. Oplia, atsakė Šaltupys, uždarydamas 13 turą. Pergalė 2:1 prieš PILK ir šaltupiečiai ne tik grąžino Vėtrą į 13 vietą, bet dar ir pastūmėję žemyn Arpą įsitaisė 11-oje pozicijoje. O jei, tarkime, liepos 16 d. vyksiančiose tikrai jau paskutinėse pirmojo rato rungtynėse Šaltupys nugalėtų Reaktyvą... bet, apie tai gal vėliau.

 

Turas buvo pakankamai rezultatyvus, vieneriose rungtynėse krito 10, dviejose – po 8 įvarčius ir šiaip, po 6 sužaistų rungtynių su 38 įvarčiais jis (turas) reiškė nebylią pretenziją į rato rezultatyviausių trejetuką. Bet Šaltupys ir PILK, ant abiejų išspaudę 3 įvarčius, šią pretenziją nustūmė šonan.

 

Ypatingų pretenzijų niekas nepareiškė ir ant Turo Ąžuolo (TĄ) nominacijos. Ta prasme, kad nemušė po 3-5 įvarčius. Tie kurie rimčiau mušė, lyg susitarę apsiribojo dubliais. Tatai išpildė Marius Daukša (Vėtra) ir Saulius Barevičius (Olandai), Marius Škadauskas (Reaktyvas), Andrius Kvietkauskas (Arpas) bei Karolis Grigaliūnas (Renne). Tatai atliko ir Žaibų atakų žaibas Teodoras Žukas. Ir kadangi jis dublį suskėlė ne šiaip kur nors, o rungtynėse su TERA, tai TĄ už tai jam ir skiriama.

 

Tiek bendrai, o žemiau – apie viską atskirai.

 

 

ŠEŠTADIENIS

Rūdiškės

Vėtra - Olandai 4:4 (2:0)

 

 

Išties epinės rungtynės turėjo būti. 13 turo anonse lengvais rankų pirštais prognozavau kategorišką Olandų pergalę. Ir daviau niekingus 4 procentus ant lygiųjų. Jau nekalbant apie juokingą 1 proc. už Vėtrą. Bet tuo ir įdomi ši Rūdiškių komanda. Ji gali ir stambiai pralaimėti, o gali (nors ir rečiau) – taip pat stambiai nepralaimėti. Rimtai, trys lygiosios – ir visos stambios. Su PILK (3:3), su Arpu – 4:4. O dabar ir su Olandais. Irgi 4:4.

 

Ir čia reikėtų pasakyti, kad Olandams dar ir pasisekė. Visgi, 52 min. po Vyganto Kiero įvarčio Vėtra pirmavo 3:0. Sunku pasakyti, kas lėmė tokį tragišką oranžinių startą. Bent jau patys Olandai man nepasakė. Belieka spėlioti. Gal būt 5 pergalių serijos bangos pakylėti oranžiniai neįvertino varžovų? Gal šeštadienio popietė nebuvo palanki tolimai išvykai į Rūdiškes? Gal užtruko adaptacija ant Rūdiškių centrinio stadiono? Gal...

 

Bet kuriuo atveju, nuo 54 iki 70 min. Olandai po Sauliaus Barevičiaus (dviejų) ir Rapolo Čepės (1) įvarčių rezultatą išlygino – 3:3. Lūžis? Anaiptol, pareiškė rezultatyviausias Vėtros „vartininkas“ M.Daukša, 74 min. įsūdęs savo antrą, o komandos 4-ą įvartį (o čempionate - ir suvis 11-ą). Bet ir tai dar nebuvo pabaiga. Pagal statistiką, 89 min. rezultatą išlygino olandas Ricardas Čiepa. Tas pats, katras 9 ture vykusiose rungtynėse su Šalutpiu buvo patyręs traumą ir žadėjo negrįžti iki rudenes. Bet sugrįžo. Ir labai laiku, ir vietoje. Ne tik kad įmušė savo 9 įvartį sezoną, bet ir brangų tašką komandai išgelbėjo.

 

O Vėtrai beliko skėsčioti rankomis. „Žaidimas tikrai buvo geras, galima sakyti, kad pralaimėjome laimėtas rungtynes. Manau, kad pritrūko šaltų nervų ir tiek“, - trumpai konstatavo komandos atstovas Tomas Matulevičius.

 

Kaip jau minėjau, informacijos apie tai, ko pritrūko Olandams neturiu, bet faktas kaip blynas, kad oranžinė pergalių serija ėmė ir nutrūko. O juk pergalė būtų pakylėjusi Olandus net į 6 vietą. O lygiosios paliko oranžinius toje pačioje – 7-oje pozicijoje.

 

 

 

SEKMADIENIS

 

 

Fabijoniškių VFM

Euforija - Reaktyvas 2:6 (1:4)

 

 

Bent jau šiose rungtynėse išankstinės prognozės pasitvirtino visu 100 procentų. Nors Fabų sintetika buvo nežmogiškai įkaitusi, bet tai nesutrukdė komandoms pažaisti futbolo. Laimėjo tie kurie daugiau žaidė su kamuoliu ir daugiau įmušė. Ta prasme – Reaktyvas. „Kaip ir buvo tikėtasi, pergalė buvo lengva, - konstatavo žaidžiantis Reaktyvo vadovas Justinas Baužys. - Varžovai leido be įtampos priimti kamuolius ir pradėdavo spausti tik atsisukus veidu į jų vartus. Dominavome, nes esame techniškesni, o ir judėjome daugiau. Buvo labai karšta, bet mus išgelbėjo tai, kad mūsų susirinko labai daug, turėjome gal 8 keitimus, o varžovai tik du.“

 

Nuovargis šeimininkų gretose plika akimi buvo matomas nuo antrojo kėlinio pradžios. O dar labiau paryškėjo, kai dėl traumos aikštelę paliko vienas iš žaidėjų ir atsarginių suolelis galutinai ištuštėjo. Kita vertus, didelio pagrindo liūdėti Euforijos futbolininkai lyg ir neturi. Jei per pirmas 12 sezono rungtynių jie pelnė vos 5 įvarčius, tai paskutinėse į Reaktyvo vartus sukalė dar 2. O antrasis – Justino Didkos įvartis - būtų vertas ir kokios nors vietos gražiausių turo įvarčių 5-uke. Tiesa, taškų kraičio tai nepapildys, bet tam dar bus antras ratas.

 

Nors Reaktyvas iškovojo pergalę, bet praleisti įvarčiai komandos vadovo nenudžiugino. „Rezultatu esu patenkintas tik iš dalies, pagal žaidimą turėjome pasižymėti daugiau ir nepraleisti. Nors ir gavome kontratakas, tačiau negalima leisti varžovui taip greitai atsidurti mūsų baudos aikštelės prieigose ir žaisti ten du prieš du, - samprotavo J.Baužys. - Galėjome ar turėjome įmušti 12, tai realizacija galima sakyti buvo prasta. Šiose varžybose buvo visko - ir tolimų smūgių, ir smūgių iš jų baudos aikštelės, ir kombinacijų ties jų vartininko aikštele, ir gerai skersuotų kamuolių, kurių uždarymui trūko ne centimetrų, o tiesiog tinkamiau pastatytos kojos. Žaidžiant prieš geresnius varžovus, progų švaistymas brangiai kainuoja.“

 

Ką gi, patikrinti šią tiesą Reaktyvas galės liepos 16 d., kai Fanuose susitiks su Šaltupiu. Ar šis varžovas pakankamai rimtas? Žvelgiant į paskutinių jų rungtynių su PILK rezultatą, peršasi išvada, kad visai gal ir taip.

 

 

Fabijoniškių VFM

AFK - Pressas 3:0 (1:0)

 

 

Po Euforijos ir Reaktyvo į Fabų keptuvę žengė AFK ir Presso futbolininkai. Šių komandų rungtynes buvo galima pavadinti kova dėl 5 vietos. O buvo galima ir nepavadinti, mat didelės kovos kaip ir nebuvo. Paskutiniojo pirmojo rato susitikimo išvakarėse didelę kovą su Valčiūnais apturėjęs Pressas į rato užsibaigimą rinkosi vangokai. Vienu metu atsakingas žurnalistų komandos asmuo netgi iškėlė hipotezę, kad teks žaisti mažumoje. Nors netrukus hipotezė buvo paneigta, bet iki optimalios sudėties Pressui smarkiai pritrūko. Kita vertus, akį džiugino atsarginių suolelis. Ten buvo net 4 brandaus amžiaus, bet dar gerai išlaikyti vaikinai, o gretimais jų labai gražiai įsikomponavo lengvai tonizuojančių gaiviųjų gėrimų pakuotė. Ir tai, kad ji neištuštėjo iki pat finalinio rungtynių teisėjo švilpuko, galima paaiškinti tik geležine Presso narių valia ir atsidavimu bendram reikalui.

 

Bet nei valia, nei atsidavimas, nei pakuotė neišgelbėjo žurnalistų komandos nuo eilinio (jau 5 šį sezoną) pralaimėjimo. Visgi, AFK į rato uždarymą susirinko ir gausiau, ir atrodė geriau, ir bėgiojo greičiau ir įmušė daugiau. Tiesa, pirmieji unikalų šansą pelnyti įvartį turėjo žurnalistai. Rungtynių pradžioje reaktyvinis Arnas Pocius pabėgo nuo gynėjų, prasimetė kamuolį šalimais vartininko ir jau ruošėsi truimfo ratui aplink stadioną (ir link pakuotės), bet kamuolys vietoje vartų tinklo pasirinko virpstą, o kad būtų dar įdomiau, tai atšokęs nuo virpsto atsimušė į to paties A.Pociaus koją, o nuo jos – išriedėjo sau... lauk. Ir kaip kad būna futbole, jau po kelių minučių AFK praskrodė varžovų gynybą dešiniu kraštu, parideno kamuolį skersai aikštelės, kur jį pasitiko ir smūgiu į tinklą pasiuntė kitas AFK žaidėjas. Neįmušat jūs – tai tada prašom išsitraukti iš savų.

 

Vienok, pirmasis kėlinys dar buvo gana smagus. AFK geriau prilaikė kamuolį, bet spurdėjo ir žurnalistai. Nuo atsarginių suolelio pakilęs Vitalis Bilevičius smūgiu galva patikrino varžovų vartų skersinį, netrukus galingu šūviu vartų konstrukciją sudrebino ir alternatyvieji. Tačiau antrame kėlinyje smagumo drastiškai sumažėjo. Aikštėje iš esmės žaidė tik viena komanda, o kita - kamavo kančią. Didesnius jėgų rezervus išsaugoję AFK futbolininkai net ir žudančio karščio sąlygomis nesustojo, judėjo, kombinavo ir iš to sukūrė dar du įvarčius. Beje, antrasis, Kęsto Pikūno išpildytas tolimu smūgiu iš dešiniojo atakos krašto vartininkui užu kiupišono, ne tai kad pretenduotų, bet tikrai ir papuoštų bet kurios lygos Top-3 įvarčių rinkinuką.

 

O ką žurnalistai? Antro kėlinio pradžioje šiek tiek paspurdėjęs, pasispardęs ir pats apspardytas aprimo ir A.Pocius, netrukus krito Maksimas Vojevodinas, o kai iš aikštės pasitraukė Laimis Misevičius, Pressp mechanizmas sustojo ant visam. Ir tik nežmogiškomis valios pastangomis likę presininkai pasiekė prie atsarginių suolelio jų laukusį gaivinantį vaisvandenių paketą. Kuris, beje, visai jau ir nebuvo toks gaivinantis, kaip kad prieš rungtynes.

 

Kaip susirinkome, taip ir sužaidėme. Eilinį kartą nebuvo pagrindinių žaidėjų, be to, nors turėjome 4 keitimus, bet pamatėme, kad norint lygiaverčiai kovoti su varžovais to buvo per maža. Nors AFK niekuo lyg ir nenustebino. Jie tiesiog buvo geresni, greitesni ir jaunesni už mus. Stadione tvyrojęs karštis mums taip pat nepadėjo“, - trumpai įvertino rungtynes Presso vadovas Martynas Juocevičius.

 

Tuo metu AFK vyriausiasis treneris Edvardas Čyvas buvo kur kas geresnės nuotaikos. „Rungtynės buvo smagios, nes žaidėm su pažįstamais varžovais, gal ne žaidimo prasme, o labiau asmenine. Tiesa, karštas klimatas neleido žaisti pilna jėga, bet mūsų pliusai buvo ilgesnis atsarginių suolelis, šviežesnis kraujas ir išnaudotos progos, nors ir nevisos. Pressui progų išnaudoti nepavyko. Pasiekėme greitą įvartį, žaidimą kontroliavome, bet negalėčiau pasakyti, kad rungtynės buvo lengvos. Tačiau esame patenkinti ir žaidimu, ir rezultatu“, - užtikrino 5 vietoje pirmą ratą užbaigusios ir vakare Tautinę giesmę ant Piano Man baro sugiedojusios AFK komandos strategas.

 

 

Grigiškės

Grija-Liqui Moly - Valčiūnai 3:1 (1:1)

 

Sekmadieniui einant vakarop esminis veiksmas persikėlė ant natūralių stadionų ir žaliūjų aikščių. Žaliuojančiose Grigiškėse akis į akį susidūrė dvi pirmojo trejetuko komandos – pirmoje vietoje žengusi Grija ir vos 4 taškais nuo jų atsilikusi Valčiūnų komanda.

 

Atkakliose ir įtemptose rungtynėse savo pranašumą (ir vėl) įrodė šeimininkai. 25 min. Valdemar Šaveiko pelnė pirmą įvartį (o iš viso pas jį jau guli visi 24), bet 39 min. valčiūnietis Jurij Mendus rezultatą išlygino (1:1). O antrame kėlinyje pasižymėjo tik Grijos atstovai. 57 min. Edgard Karuzel išvedė savo komandą į priekį (2:1), o 88 min. Albert Šaveiko įtvirtino Grijos pergalę – 3:1.

 

Grigiškių ekipos vyriausias treneris (ir gynėjas, nors ir ne pats vyriausias) Mark Makovskij patikino, kad tai buvo lygių komandų dvikova, tiesiog vienai komandai pasisekė įmušti daugiau. „Kaip jau esu sakęs, Valčiūnų komanda yra viena iš stipriausių mūsų divizione. Tiesiog šį kartą gerai sužaidė mūsų komandos gynėjai (veteranai), išnaudojome savo kontratakas, po kurių ir įmušėme tris įvarčius. Įvarčių galėjo būti ir daugiau, bet retkarčiais nuo mūsų nusisukdavo sėkmė. Iš dviejų kėlinių tik vieną kėlinį sužaidėme labai gerai, todėl ir žaidimu patenkintas esu tik 50 proc. Tą vakarą mums pasisekė įmušti daugiau, todėl ir laimėjome, o komandos buvo lygiavertės“, - teigė M.Makovskij.

 

Vos trečią pralaimėjimą šį sezoną patyrusių Valčiūnų atstovas Dainius Perednis rezultatu neliko patenkintas. „Manau, turėjo būti lygiosios. Jie išnaudojo savo turėtas progas, o mes – ne, dėl to toks rezultatas. Trūko sėkmės ir jėgų, labai išvargino karštis, nes žaidėme be keitimų“, - teigė D.Perednis.

 

Pergalė sutvirtino Grijos komandos pozicijas turnyro lentelės viršūnėje, bet pirmos vietos neišsaugojo. Mat tuo pat metu Dilgynėje vykusiose rungtynėse sužaibavo pagrindiniai grigiškiečių konkurentai.

 

 

Dilgynė

FK TERA - Žaibai 0:5 (0:3)

 

 

Žaibai pasakė, Žaibai padarė. Prieš rungtynes užsiminę apie garbės skolas ir neišvengiamą reikalą jas grąžinti, žaibuojantys savo žodį išlaikė ir pernykštę skolą TERA ekipai grąžino. Jau 1 min. Teodoras Žukas atidarė įvarčių sąskaitą, o 2 min. ją papildė Deividas Barysas. 44 min. įvartį į „rūbinę“ TERA'i pasiūlė Vaidas Žemaitis, o antrame kėlinyje taikliais smūgiais pasižymėjo Igor Semionov ir tas pats jau minėtas T.Žukas. Ką į tai TERA? Kadangi komandos atstovai savo nuomonės neišsakė, tenka pateikti varžovų vertinimą.

 

Rungtynėse su TERA svarbiausia buvo nepasiduoti provokacijoms. Kai pirmavome 2:0 pamatėme kai kurių varžovų žaidėjų tikrąjį veidą. Pasipylė grasinimai, kad kito susidūrimo metu bus sulaužyti šonkauliai. Tas pats žmogus po TEROS žaidėjo grubaus susidūrimo skatino paskutinį kitame susidūrime pabaigti tai, ką pradėjo, o būtent sulaužyti čiurną. Jų puolėjas nardė „a la Robben“ baudos aikštelėje, prašydamas 11m baudinio. Keista, bet teisėjas baudinio neskyrė, nes matė akivaizdžią simuliaciją, tačiau ir geltonos nedavė. Kai rezultatas jau buvo 5:0 teisėjui nematant TERA futbolininkas nežaidybinėje situacijoje alkūne trenkė mūsų žaidėjui į žandikaulį. Ir viską vainikavo TERA saugo šuolis „a la Pepe“, kai po susidūrimo atsistojęs saugas pabandė aiškint santykius, o paskui nukrito, susigriebęs už veido. Tačiau teisėjas matė ir šį epizodą. Gal chebra per daug futbolo prisižiūrėjo paskutinėmis dienomis?“, - ilgą tiradą retoriniu klausimu užbaigė Žaibų atstovas Roman Soročkin.

 

Grįždamas prie rungtynių, Žaibų atstovas komunikacijai pasidžiaugė komandos žaidimu ir rezultatu. „Manau, tai buvo vienos geriausių mūsų rungtynių šį sezoną, bent jau į trejetuką geriausių tikrai patenka. Leidome TERA žaidėjams laikyti kamuolį aikštės viduryje, bet vos tik jie įžengdavo į mūsų aikštės pusę, mes perimdavome kamuolį ir greitai kontratakavome. Galiausiai, turėjome dar tris mirtinas progas pasižymėti. O TERA atliko tik vieną smūgį į skersinį, - teigė R.Soročkin. - Dar kalbant apie TERA. Manau, kad tai yra gera komanda, mokanti žaisti futbolą. Tiesiog, kai kurie įtakingi komandos individai išbalansuoja ją. Labai gaila, kad žmonės pamiršta, jog žaidžiam mėgėjų lygoj, ir vis bando ką nors traumuot. Tačiau, tai jau jų problema.“

 

Bent jau Žaibai iš šių rungtynių išsisuko be problemų, o sukaltų 5 įvarčių užteko, kad komanda tarpinį finišą pasiektų pirmoje turnyro lentelės vietoje. O štai trečią nesėkmę per 4 paskutines rungtynes patyrusi TERA gali smuktelėti iš 8 į 9 vietą. Smuks ar ne – tai jau priklauso nuo Reaktyvo. Ir nuo Šaltupio. Kažkiek.

 

 

Maišiagala

Arpas - Renne 4:6 (1:2)

 

 

Neabejoju, kad tai buvo geros rungtynės. Gal net super, gal net kvazi-uno-fantazija. Ir įvarčių netrūko, ir kovos, ir skirtumas ne toks jau ryškus. Deja, tenka konstatuoti, kad visos šios įžvalgos gimė tik iš bendros statistikos bendro vaizdelio, nes papildomos informacijos iš komandų stovyklų taip ir nesulaukiau. Apmaudu.

 

Kita vertus, džiugu, kad divizione yra tokia komanda kaip Renne. Ir patys žaidžia, ir kitiems leidžia. Dabar tai žino ne tik Vėtra, ar Šaltupys (jų susitikimai su Renne baigėsi vienodai - 5:8), bet ir Arpas. Maišiagalos šeimininkų, sprendžiant iš paraiškoje nurodytos sudėties, susirinko lygiai 11, bet kovingumo tatai nesumažino. Nors 19 min. Renne jau pirmavo 2:0 (Marius Pilvelis ir Juozas Pečiukaitis), bet arpiečiai po Andriaus Kvietkausko (20 min.) ir Emma-Pedro Anyabueke (51 min.) įvarčių rezultatą išlygino - 2:2.

 

Pusiausvyra gyvavo tik 10 min. 61 min. Renne saugas Karolis Grigaliūnas rezultatą persvėrė (3:2), o 75 min. - savo komandos persvarą dar labiau sutvirtino (4:2). Tačiau Arpas nepasidavė. 84 min. tas pats A.Kvietkauskas sumažino atsilikimą (3:4). Paskutinėmis rungtynių minutėmis abi komandos atsidavė puolimui: du įvarčius sukalė Renne (86 min. Pavel Gorbunov, 87 min. Valdemar Voinič), vienu (90 min. Giedrius Tamoševičius) atsakė ir Arpas. Tikras futbolo šedevras, gėris ir grožis.

 

Renne po šios pergalės įsitvirtino 4 vietoje, o nuo 3-ios (ir Valčiūnų) Elnius skiria tik 3 taškai. Gi Arpas su 7 taškais liko 11 vietoje. Bet neilgam. Tik iki trečiadienio, kai Šaltupys parvertė ant menčių PILK'us.

 

 

TREČIADIENIS

Fanų stadionas

Šaltupys – PILK 2:1 (0:0)

 

 

Kas ten buvo prognozuojama? 55 proc. tikimybė dėl PILK pergalės? Ir 30 – dėl lygiųjų? Dabar nesmagu net ir prisiminti.

 

Nors, reikia pasakyti, kad PILK turėjo visas galimybes pergalingai užbaigti ratą. Antai, pirmame kėlinyje PILK'as Marius Drėma nerealizavo 11 m baudinio. Tiksliau, pirmu bandymu realizavo, bet teisėjas paprašė pakartoti, mat panūdę paspausti jam ranką, keli komandos draugai per anksti įbėgo į baudos aikštelę. O pakartojimas baigėsi smūgiu į skersinį. Ir be teisės pasiskūsti. Antrojo pradžioje (50 min.) Žilvinas Dainius visgi pramušė Šaltupio vartų plombą, bet vieno įvarčio pergalei neužteko. 80 min. šaltupietis Kazimieras Girdenis išlygino, o 82 min. Ignas Radavičius – persvėrė. 2:1 – ir turime turo Staigmeną.

 

Šaltupio atstovo Lino Radavičiaus teigimu pergalei įtakos turėjo tai, kad į rungtynes susirinko net 14 šaltupiečių. „Tiek daug mūsų buvo tik per pirmas rungtynes su Pressu, - patikslino L.Rdavičius. - O šiaip, abi komandos buvo labai panašaus pajėgumo, nei viena neturėjo ryškesnio pranašumo, gal tik pirmo kėlinio pabaigoje PILK'ai truputį užspaudė mus. Abiem komandom nesisekė susikurti rimtų progų prie priešininko vartų. Pirmą įvartį varžovai įmušė po tolimo perdavimo - smūgio.

 

Po praleisto įvarčio buvo gan sunku ir tikriausiai mažai kas tikėjosi, kad išlyginsim rezultatą ar net persversime jį. Mūsų laimei sugebėjome suregzti vieną gražią ataką, kai po kelių perdavimų, mūsų puolėjas smūgiavo į vartus ir vartininko atmuštą kamuolį po pakartotinio smūgio pavyko nukreipti į vartų tinklą. Nuotaikos iškart pagerėjo ir sėkmės lydimi sugebėjome įmušti dar vieną įvartį maždaug iš 16 metrų. Taigi trimis taškais tikrai patenkinti, nes nelabai tikėjomės, kad atsitiesim po pirmo praleisto įvarčio. Žaidimas buvo klampokas ir progų nedaug, realiai išnaudojome visas kurias turėjom. Aišku, kažkiek ir sėkmė nusišypsojo. Na, o pats žaidimas, tai lentelės dugno lygio buvo.“

 

Dugnas ar ne, bet Šaltupys jau priartėjo ir prie tų pačių PILK'ų. Šiuo metu komandas skiria 3 taškai. O šaltupiečiai dar turi rezerve rungtynes su Reaktyvu. O štai Pilkai jau turi progą pamąstyti apie savo sezoną ir ateities perspektyvas. „Pagrindinė problema - bendras komandos požiūris į rungtynes. Tiesiog teko žaidėjus traukti iš paežerių, kad kažkaip užbaigtume I ratą, - konstatavo PILK atstovas Vygantas Šepetis. - Eilinį kartą neturėjome kelių pagrindinių žaidėjų, kuriems sezono pradžioje buvo numatytas lyderių vaidmuo ir apie kuriuos turėjo būti konstruojamas žaidimas. Dėl to nesisekė žaisti to futbolo kurį galime. Na, ir reikia išnaudoti progas, bent jau tokias kaip 11m. baudinys. O šiaip, tai su visa pagarba varžovui, bet jis tikrai buvo įveikiamas, netgi su ta sudėtimi kurią turėjome. Šaltupys turėjo kelias progas ir jas abi išnaudojo. Pasirodo, to pilnai pakanka laimėti rungtynes.“

 

Ar pakaks kelių išnaudotų progų ir kitai Šaltupio pergalei? Tatai sužinosime liepos 16 d., 20 val., ant Fanų stadiono.