Čempionai jau aiškūs ar dar ne? Vienareikšmiškai bei užtikrintai į šį klausimą atsakyti negalime. Nors likus savaitei iki čempionato pabaigos SFL Prezidentas komandoms išsiuntinėjo „priminimus“ apie neva sezono pradžioje aptartus ir priimtus nuostatų pakeitimus, kuriems klubų vadovai pritarė, pasirodė, jog niekas apie tai net girdėjęs nebuvo. Ne tik B, bet taipogi – kituose divizionuose. Galiausiai, jokios oficialios informacijos iki šiol nėra, tad telieka spėlioti.

Na, bet komandų užduotis - žaisti, atlikti savo darbą bei laukti – ar jos čempionų taurės likimą galės nuspręsti pačios. O gal jį viską lems sprendimai kabinetuose? Nors tokia nežinomybė labiau turėjo labiau numušti mostiškiečių ūpą, didesnis psichologinis spaudimas sekmadienį, ko gero, krito ant „Medžių“ pečių. Visgi, pergalę, nors ir paskutinėje savo atakoje, jie išplėšė, taip tarsi užsitikrindami pirmąją vietą bei iš esmės nuimdami spaudimą nuo pagrindinių savo varžovų.

Galiausiai, nepamirškime ir kitų diviziono komandų, kiekviena kurių taipogi tikėjosi sezoną užbaigti pergale.

 

 

Katastrofa - Tėvynės Sąjunga 2:3 (1:3)

2015.10.25 14:30 Fanų stadionas

 

Pirmosios paskutinį ratą pradėjo, o tuo pačiu ir čempionatą užbaigė „Katastrofos“ bei „Tėvynės Sąjungos“ vienuolikės. Tiek vieniems, tiek kitiems rungtynėse buvo dėl ko pakovoti – mėlynieji galėjo finišuoti netgi ketvirti. Arba – vos devinti. Politikams tokios „ilgos“ kelionės aukštyn-žemyn negrėsė, tačiau susitikimo svarba buvo netgi dar didesnė – galimybė išlikti V divizione ar jos netekimas.

Pirmąjį rungtynių įvartį jau 10-ąją minutę pelnė šeimininkai – po konservatorių ekipos gynėjų klaidos perduodant kamuolį katastrofiečiai jį perėmė, o A. Mikaila smūgiu iš pusiau krašto išvedė mėlynuosius priekin - 1:0. Atsidūrę besivejančiųjų vaidmenyje svečiai suaktyvino žaidimą bei perėmė iniciatyvą. Ir 22-ąją minutę jų pastangos buvo vainikuotos sėkme – nors J. Syčinskij smūgis nebuvo stiprus, vartininkas kamuolio sugauti nesugebėjo bei rezultatas tapo lygus – 1:1. Už devynių minučių, 31-ąją „Katastrofos“ vartų sargui dar kartą teko kamuolį traukti iš tinklo – po greitos žaliųjų atakos E. Namirskij perdavimą galva „uždarė“ A. Liukov, išvesdamas politikus priekin. Nepaisant to, jog šeimininkai turėjo porą neblogų progų rezultatui išlyginti, kai jų žaidėjai neišnaudojo iššokimų vienas prieš vieną, ketvirtasis susitikimo įvartis ir vėl krito į jų vartus – gynyboje žaidęs A. Rimša sugebėjo kažkodėl niekieno netrukdomas nusivaryti kamuolį iki varžovų baudos aikštelės prieigų bei atlikti rezultatyvų perdavimą į ją įkirtusiam J. Kozlovskiui, kuris, atsidūręs vienas prieš vartininką, padidino konservatorių persvarą – 1:3.

Jei antrojoje pusėje „Tėvynės Sąjungos“ žaidėjai atsitraukė į savo vartų prieigas, saugodami įgytą pranašumą, tai šeimininkai – priešingai, netgi labiau suaktyvino spaudimą, pradėjo rungtyniauti gerokai kiečiau bei agresyviau. Ir tai vaisių davė 58-ąją minutę. Politikams nesėkmingai prie savo vartų išsimetus kamuolį, katastrofiečiai nedelsiant jį skersavo į baudos aikštelę, kurioje pirmasis suskubęs T. Delnickas rezultatą sušvelnino – 2:3. Visgi, likimas tądien mėlyniesiems buvo negailestingas: „Katastrofos“ žaidėjai triskart pasiuntė kamuolį į vartų tinklą, bet nė vienas iš įvarčių nebuvo užskaitytas: dukart teisėjui užfiksavus nuošales, kartą – pražangą prieš vartininką. Dar dukart šeimininkus gelbėjo virpstas bei skersinis. Jau nekalbant apie daugybę kitų puikių nerealizuotų progų.

Taigi, pergalę iškovojusi „Tėvynės Sąjunga“ užsitikrino dešimtąją poziciją bei, mažų mažiausiai – pereinamąsias rungtynes dėl išlikimo B divizione. Ekipos vadovas, vertindamas sezono rezultatus, teigė, jog ekipa sužaidė pagal galimybes. Nors tikslas buvo vieta turnyrinės lentelės viduryje, bet optimistiškai jį nuteikia tai, kad komanda viso sezono metu stengėsi žaisti futbolą nepaisant to, kas susirenka į varžybas ar ko tą dieną nebūna.

Savo ruožtu, „Katastrofos“ vadovas po rungtynių akcentavo klaidas gynyboje bei tragišką progų realizaciją. Visgi, pralaimėjimo kartėlį žaidėjai visiškai netrukus galėjo nuplauti – iškart po rungtynių komanda patraukė pirtin. O tai tądien ir buvo svarbiausia. Klubo vadovai sezoną įvertino patenkinamai – jie buvo iškėlę aukštesnius tikslus – finišuoti ant prizininkų pakylos. Ir nors nuo ketvirtosios pozicijos mėlynuosius teskyrė vienintelė pergalė, pirmasis trejetukas buvo gerokai toliau nutolęs – nuo „Žaibų“ atsilikta netgi 18 taškų.

Prognozė: 3:1. Ko gero, „Katastrofa“ šiame sezone buvo neparankiausia prognozėms ekipa. Komanda, galinti nugalėti „Medžius“ ar sužaisti lygiosiomis su „Žaibais“ vos po savaitės gali „išsiimti“ nuo „Pionierių“ bei pralaimėti „Tėvynės Sąjungai“. Tad ir paskutiniame ture, it pratęsdami prognozių paneigimo žaidimą, jie sužaidė kone priešingai, nei bandėme nuspėti.

 

 

Ozo tapyrai – FK Medžiai 1:2 (1:1)

2015.10.25 15:00 „Panerio“ stadionas

 

Svarbiausios turo, o, galbūt, ir viso sezono rungtynės vyko sekmadienio popietę „Panerio“ stadione, kur „Ozo tapyrai“ priiminėjo diviziono karalių karūną pergalės atveju pasipuošiančius „FK Medžius“. Pastariesiems šiame mače nesurinkus trijų taškų pagrindinis veiksmas persikeltų į „Fanų“ aikštę, kur jau visi koziriai būtų „Mostiškių“ rankose, o „mediniai“ taptų tik pasyviais stebėtojais, atidavusiais savo likimą „Trivarčio“ malonei. Visgi, kaip ten bebūtų, kol kas viskas priklausė nuo pačių „FK Medžių“ ir buvo sutalpinama į paprastą trijų žodžių devizą: „reikia tiesiog laimėti“. Žinoma, su žodžiu „laimėti“ šiame šūkyje niekaip nenorėjo sutikti „Ozo tapyrai“, kurie iš peties pasistengė, kad sąvokos „tiesiog“ įgyvendinimas „FK Medžiams“ virstų pragariškai sunkiu darbu.

Šeimininkams iš esmės nieko nebelemiančiose rungtynėse (na, pergalės atveju ir tinkamai susiklosčius kitoms aplinkybėms „tapyriniai“ galėjo turnyrinėje lentelėje šoktelėti į ketvirtąją vietą) gan gausiai susirinkę žiūrovai išvydo išties svarbiausių sezono rungtynių vardo vertą intrigą. „Ozo tapyrai“ nenorėjo sutikti su pasyvių statistų, tiesiog svečių teisėmis dalyvaujančių diviziono čempionų karūnacijoje, vaidmeniu ir „FK Medžiams“ teko susitaikyti su mintimi, kad šiame mače aukso medalius reikės iškovoti, o ne tiesiog lengvai pasiimti. „Oranžiniai“ tvarkingai gynėsi ir karts nuo karto pagrasindavo oponentų vartams. Žinoma, svečiai taip pat nemiegojo aikštėje ir kūrė atakas prie oponentų vartų, tačiau jų bandymai vis būdavo netikslūs. Kol, galiausiai, pirmojo kėlinio viduryje „FK Medžiai“ pasinaudojo vidurio gynėjo, nesugebėjusio nutraukti tolimojo perdavimo klaida – išpuolis kairiuoju kraštu baigėsi perdavimu į vidurį, kur į baudos aikštelę įkertantis V. Kuraksa vienu lietimu techniškai pasiuntė kamuolį pažeme į patį vartų kamputį. „FK Medžiai“ dar per žingsnį priartėjo prie aukso medalių ir dabar teliko laiko klausimas, ar šio žingsnio pakaks... Po keliolikos minučių „Ozo tapyrai“ parodė, kad šis „žaliųjų“ žingsnis, jiems norint pasipuošti kaklus aukščiausios prabos apdovanojimais, tikrai negali būti paskutiniuoju – 39 min. A. Tunevič rezultatą išlygino. Neitin sėkmingai ir užtikrintai sureagavęs į tolimą A. Perkovskio žemą smūgį nuo baudos aikštelės kampo, „FK Medžių“ vartininkas kamuolį atmušė, o pirmasis prie jo suskubo būtent minėtas A. Tunevič, iš kelių metrų pasiusdamas jį į vartus. Svečiai ir vėl atsidūrė auksinio maršruto pradžioje, tik su sąlyga, kad įveikti jam liko nebe 90 minučių, o perpus mažiau.

Antrajame kėlinyje vaizdas aikštėje iš esmės nepasikeitė – komandos apsikeisdavo pavieniais išpuoliais ir atrodė, kad „FK Medžiai“ vis negalėdavo įsijungti aukštesnės užsikirtusios pavaros. „Ozo tapyrai“ gan ramiai susitvarkydavo su oponentų bandymais pažeme pristatyti kamuolį į baudos aikštelę per vidurį ir kažkokių didesnių problemų atsirasdavo tik tada, kai „ekologiškieji“ bandydavo žaisti aukštais skersais perdavimais iš kraštų. Tačiau su vartininko, gynėjų ir Fortūnos pagalba „oranžiniai“ vis sugebėdavo užgesinti kylančius gaisrus. Galiausiai, kai atmosfera aikštėje ir tribūnose pasiekė apogėjų, o laikrodis ant teisėjo rankos skaičiavo paskutines mačo akimirkas, „FK Medžiai“ buvo apdovanoti už viso sezono pastangas. Skersas perdavimas iš kairiojo krašto surado svečių žaidėjo, stovinčio nugara į vartus galvą. Šis įsigudrina smūgiuoti ir, atrodytų, šis bandymas turėtų nesunkiai tapti „Ozo tapyrų“ vartų sargo grobiu. Tačiau kamuolys labai nepatogiai atšoka prieš jį nuo žemės ir vartininkui nepavyksta užfiksuoti jo savo rankose. Simboliška, kad prie nuo vartininko krūtinės atšokusio kamuolio pirmasis suspėja rezultatyviausias „FK Medžių“ ir viso diviziono žaidėjas E. Grudinskij ir čiuoždamas įstumia jį į vartus. Į aikštę pasipila svečių ekipos atsarginiai ir fanai, visą antrą kėlinį palaikantys komandą šūkiais „Į-var-tį!!!“, džiaugsmo apimtas klubo vadovas  blaškosi prie šoninės linijos, rodydamas pergalės ženklus ir gestais „reikšdamas užuojautą“ „Ozo tapyrams“... Žodžiu, „žaliųjų“ tarpe įsigali visuotinę euforiją, kurią čia pat pratęsia arbitras, vos tik šeimininkams išsispyrus kamuolį nuo aikštės vidurio atžymos, paskelbdamas rungtynių pabaigą. Abu mačo dalyviai nuoširdžiai pasistengė, kad sezono pabaigtuvės gautųsi velniškai įdomios ir įsimintinos.

Prognozė: 1:3. Spėjome, kad „FK Medžiai“ bus labai LABAI motyvuoti ir pasieks pergalę. Iš esmės viską išprognozavome teisingai, tačiau „žalieji“ turi padėkoti Fortūnai, „Panerio“ stadiono vejai, „Ozo tapyrų“ vartininkui ir, žinoma, visiems savo futbolininkams, pergalingai nuėjusiems per visą sezoną ir nesuklupusiems paskutinę akimirką.

 

 

Orionas – Pionieriai 3:1 (1:1)

2015.10.25 16:00 Fabijoniškių VFM stadionas

 

Sėkmingai spalio mėnesį pradėję „Pionieriai“ jo viduryje buvo įgiję puikią progą finišuoti dešimtojoje pozicijoje, garantuojančioje bent jau papildomas rungtynes dėl išlikimo B divizione (o turint omeny „Prelegentų“ bei „Audros“ pasitraukimą iš SFL – gal net teisę išlikti be papildomo mačo). Visgi, praeitą savaitę pralaimėję „AMSTAFF“ vienuolikei jie savo padėtį gerokai komplikavo bei likimo vadeles atidavė „Tėvynės Sąjungai“. Pastarieji sekmadienį žaidė gerokai anksčiau, tad labai tikėtina, jog pertraukos metu mėlynieji jau žinojo apie konservatorių pergalę, nužudančią „Pionierių“ viltis pakilti laipteliu aukščiau.

O nors į rungtynes jie rinkosi sunkokai, tikslas tebuvo vienas – taškai. Tuo atveju, jei politikai būtų pralaimėję (bent jau „ant popieriaus“) motyvuotai „Katastrofai“, „Pionieriai“ finišuotų dešimtieji. Susitikimo pradžia jiems - viltingai nuteikianti: jau antrąją minutę po gražios kombinacijos aikštės krašte su keletu „sienelių“ pirmąjį įvartį pelnė R. Petrošius. Tuo tarpu „Oriono“, kuris pergalės atveju galėjo pakilti iki ketvirtosios pozicijos, žaidėjų galvose sezonas turbūt jau buvo baigtas (prisiminkime nepilnos sudėties rungtynes su „Medžiais“), tad, net nepaisant tokios gan netikėtos rungtynių pradžios, veiksmas aikštelėje ir toliau vyko pagal svečių diktuojamą scenarijų – pastarieji kūrė daugiau bei pavojingesnių progų už savo besiblaškiusius varžovus, bet nesugebėjo jų realizuoti. O štai orioniečiai po klaidelės oponentų gynyboje 43-ąją minutę rezultatą išlygino – po I. Radavičiaus perdavimo kamuolį į vartus pasiuntė L. Paknys.

Antroje pusėje vaizdas aikštelėje vėlgi nesikeitė: šeimininkai buvo priversti daugiau gintis, o „Pionieriai“ kūrė bei švaistė progas vėjais: tai pritrūkdavo tikslumo ar šaltakraujiškumo, tai išgelbėdavo vartininkas. Kartą – ir skersinis. Tuo tarpu „Orionas“ kirsdavo rečiau bei skaudžiai – 72-ąją minutę po atakos kraštu E. Sadovskij asistavo A. Prokopivič, išvedusiam šeimininkus priekin: 2:1. Bet svečiams tai dar nebuvo blogiausios žinios – netrukus traumą patyrus T. Poliuškevičiui jiems iš esmės teko rungtyniauti dešimtyje – po keitimo pasirodęs dar neišgijęs D. Indrašius labiau veikė nebent kaip psichologinis užtaisas. Galiausiai, paskutinėmis rungtynių minutėmis „Pionieriams“ apnuoginus gynybą bei metusis žūtbūtiniam šturmui, 89-ąją minutę šeimininkai surengė kontrataką, kurią tiksliu smūgiu užbaigė E. Kateiva, pelnęs paskutinį „Oriono“ įvartį tiek sekmadieninėse rungtynėse, tiek ir šiame sezone.

Po susitikimo „Pionierių“ vadovas pripažino, jog rezultatas – gan dėsningas. Nors be keitimų rungtyniavusi komanda kovojo pagirtinai, bet neišnaudotos progos gerokai nuvylė. Vertindamas visą sezoną, pašnekovas pavadino jį prastoku. Visų pirma – dėl to, jog labai dažnai tekdavo žaisti skirtingomis sudėtimis, tad akivaizdžiai trūko žaidėjų tarpusavio supratimo. Tuo tarpu, kai į rungtynes susirinkdavo visi, komanda rinko taškus. Iš kitos pusės, jo teigimu, emocinė pusė komandoje – gera: visi žaidžia savo malonumui ir tai daro atiduodami visas jėgas.

Prognozė: 2:1. Na, kodėl negalėjo paskutinioji „Oriono“ kontrataka baigtis nerezultatyviai..?

 

 

AMSTAFF – Stickers 3:7 (1:4)

2015.10.25 16:15 „Fanų“ stadionas

 

Sekmadienio popietę „Fanų“ stadione susitiko dvi SFL B diviziono apatinės dalies ekipos – „AMSTAFF“ ir „Stickers“. Pirmajame rate nuolat kažkur lyderio trejeto prieigose besisukę „lipdukai“ antrojoje sezono dalyje it pamuštas naikintuvas smigo žemyn, prarasdami vieną poziciją po kitos. Savąjį žaidimą negalinti rasti komanda per visą antrąjį ratą iki tol vos kartą buvo pajutusi pergalės džiaugsmą (5:1 prieš „Tėvynės sąjungą“). Netgi diviziono dugne esantys „AMSTAFF“ pagal šį rodiklį lenkė oponentus, dukart sugebėdami nugalėti varžovus (4:2 prieš „Tėvynės sąjungą“ ir 5:0 prieš „Pionierius“). Tad atrodė, kad aikštėje susikaus dvi panašaus pajėgumo ekipos ir kova bus lygiavertė.

Tačiau, matyt, besibaigiant sezonui „Stickers“ nutarė išnaudoti visas savo sukauptas įvarčių atsargas ir jau per pirmąjį rungtynių pusvalandį sumušė į „šunų“ vartus keturis įvarčius, parodydami, kad stambi pergalė pirmajame rate prieš „AMSTAFF“ (4:1) nebuvo atsitiktinė. R. Filipovič (10 min.), D. Govorkov (23 min. ir 30 min.) ir J. Ramanauskas (31 min.) sukrovė ekipai saugią persvarą ir, iš esmės, nulėmė mačo baigtį. Šeimininkų atstovas T. Baraišis (34 min.) dar parodė, kad „lipdukų“ pergalė nebus „sausa“ ir tokiu būdu, ko gero, pavertė likusį rungtynių laiką tik formalumu, skirtu futbolininkų asmeninių statistinių rodiklių gerinimui.

Prapliupęs įvarčių lietus antrojoje mačo dalyje nesiliovė: T. Indrūnas (51 min.) ir J. Ramanauskas (72 min.) pratęsė „šunų“ kankinimą tiksliais smūgiais, kartelį urgztelėjo ir „AMSTAFF“ – vis tas pats T. Baraišis (73 min.). O viską užbaigė D. Govorkov (77 min.), suformuodamas sau hat trick‘ą ir tokiu būdu palypėdamas ant trečiojo diviziono snaiperių pakylos laiptelio, bei M. Bačiulis (86 min.) nusiųsdamas negailestingai skriaudžiamiems „AMSTAFF“ mielą dovanėlę įvarčio į savo vartus pavidalu, šiuo linksmu epizodu ir užbaigdamas sezoną abiem ekipoms.

„Šunys“ taip ir nesugebėjo šoktelėti iš paskutiniosios diviziono turnyrinės lentelės pozicijos, vienu tašku atsilikdami nuo „Pionierių“. „Stickers“ liko aštunti, nors ir turėdami po lygiai taškų su „Katastrofa“, tačiau nusileisdami pastarajai pagal tarpusavio rungtynių rezultatus. 

Prognozė: 2:2. Manėme, kad viskas baigsis draugiškomis lygiosiomis, tačiau „Stickers“, matyt, pagavo įkvėpimą, leidusi komandai pelnyti didžiausią įvarčių skaičių per pastaruosius du sezonus, su kuo mes ją ir sveikiname :).

 

 

Trivartis - Mostiškės 1:5 (1:2)

2015.10.25 21:30 Fanų stadionas

 

Nors prieš šį sezono puošmena galėjusį tapti susitikimą abiejų pusių gretose ir jautėsi kiek slogios nuotaikos (mat „Medžiams“ iškovojus pergalę prieš „Ozo tapyrus“, šios dvikovos jau negalima buvo tituluoti kova dėl aukso), ekipoms kovoti buvo dėl ko. Pergalės atveju mostiškiečiai save būtų galėję vadinti ne(nu)karūnuotais čempionais, o „Trivartis“, po „Stickers“ pergalės prieš „AMSTAFF“ nukritęs iki devintosios pozicijos, būtų galėjęs ne tik ją susigrąžinti, bet šoktelti net iki penktosios vietos.

Nors prieš rungtynių pradžią galima buvo tikėtis, kad stimulą praradę svečiai sunkiai ras vietą aikštelėje, to neįvyko. Netgi priešingai – nejausdami visiškai jokio spaudimo mostiškiečiai rungtyniavo gerokai ramiau bei užtikrinčiau, nei įprastai. Bei, raudoniesiems iš esmės neprieštaraujant, perėmė iniciatyvą į savo rankas. Pirmasis rungtynių įvartis krito 13-ąją minutę, kai po skerso svečių perdavimo iš dešinės atakos pusės „Trivarčio“ centro gynėjas M. Paulauskas, ko gero, neapsispręsdamas, bandyti kamuolį galva išmušti į kampinį ar atmesti vartininkui, jį nestipriai, bet tiksliai pasiuntė į savo komandos vartus visiškai šalia virpsto – 0:1. Po penketo minučių šeimininkus išgelbėjo skersinis – nuo jo žemyn atšokęs kamuolys visgi grįžo aikštėn. O 22-ąją minutę jau beveik visiškai „užgesusi“ raudonųjų ekipa baigėsi įvarčiu – nuo „Mostiškių“ gynėjo kojos paprasto perdavimo metu „nusipjovęs“ kamuolys atiteko A. Lapinskui, kuris, iš pradžių prasimetęs jį pro iš vartų beišbėgantį vartininką, vėliau pasiuntė į tinklą. Į tai mėlynieji atsakė patikrindami „Trivarčio“ vartų virpsto tvirtumą. 33-ąją minutę svečiai surengė ataką dešiniu kraštu, bet į skersą perdavimą palei vartininko aikštelės liniją „niekas neatsiliepė“. Prie užribin beišriedančio kamuolio vos anksčiau už mostiškiečių krašto saugą suspėjęs raudonųjų žaidėjas „betrindamas“ jį prarado. Veiksmas persikėlė į baudos aikštelę, kur M. Paulauskui bandant išmušti kamuolį varžovas krito, o tokioje gan ginčytinoje situacijoje teisėjas parodė į 11m. žymą. Bandydamas įrodyti savo teisybę trivartininkas užsidirbo geltoną kortelę. Bet emocijos tuo nesibaigė – V. Krasockij šaltakraujiškai realizavus 11m. baudinį, jau kitos „Mostiškių“ atakos metu už necenzūrinį burbėjimą sau panosėje „Trivarčio“ centro gynėjas buvo pašalintas aikštės, tuo pačiu „apsiformindamas“ savotišką „poker“‘į – įvartis į savus vartus, užsidirbtas baudinys, geltona bei raudona kortelė. Taip sakant - "beat that if you can".

Pertraukos metu šeimininkai drąsino vieni kitus, esą jei pavyktų apsiginti, vieną-kitą progą antroje pusėje jie visvien turės. Vistik, šias viltis svečiai gana greitai nubraukė: 50-ąją minutę M. Valejev, gavęs kamuolį ties baudos aikštelės kampu, suklaidinęs netgi kelis trivartininkus, atsidūrė prieš vartus ir, nors smūgiavo kone į jų vidurį, „ant judesio“ pagautas vartininkas pagelbėti jau negalėjo. Vos dar po trijų minučių, 53-ąją V. Kadys pirmasis suskubo prie iš aikštės gilumos baudos aikštelėn skersuoto kamuolio bei galva jį nukreipė į tinklą. Rezultatui tapus 1:4 abi ekipos suteikė progų mažiau rungtyniavusiems žaidėjams, o paskutinįjį rungtynių įvartį 65-ąją minutę, išvengęs nuošalės spąstų pelnė rezultatyviausias „Mostiškių“ žaidėjas V. Krasockij. Svečių žaidėjai pusiau rimtai, pusiau juokais dar kalbėjo, jog reiktų pasistengti „ištempti“ jį iki rezultatyviausių B diviziono žaidėjų viršūnės, tačiau vargu ar patys tikėjo, jog pavyks pasižymėti dar keturis kartus.

Prognozė:  2:3. Nuspėjome, kad bus nemažai įvarčių bei laimės „Mostiškės“. O toliau – ta neįdomioji dainelė „kas būtų, jeigu...“. Jeigu svečius būtų slėgus įtampa žinant, jog būtina pergalė, jei teisėjas nebūtų pasiryžęs skirti 11m. baudinio bei komandos iki pabaigos būtų rungtyniavę pilnų sudėčių...

 

 

Geležinis vilkas – Žaibai 0:2 (0:1)

2015.10.26 19:00 „Fabijoniškių VFM“ stadionas

 

2015 metų SFL B diviziono sezoną užbaigė (su sąlyga, kad nebus „auksinio mačo“ tarp „FK Medžių“ ir „Mostiškių“) „Geležinio vilko“ ir „Žaibų“ dvikova. Svečiai jau kelis turus vaikščiojo išdidžiai išputę krūtines, ant kurių puikavosi bronzos medaliai – iki tol tik virtualūs, bet po paskutiniojo sezono mačo su „Geležiniu vilku“ buvo įteikti tikrieji – tad, likę keli sezono turai tapo tiesiog maloniu formalumu, kai buvo galima mėgautis futbolu, absoliučiai nekreipiant dėmesio į galutinį mačų rezultatą. Nei pakilti aukščiau, nei nuslysti kur žemiau „Žaibai“ jau nebegalėjo, būdami tvirtai priklijuoti prie trečiojo nugalėtojų pjedestalo laiptelio. Praėjusiame ture jų itin prastas susirinkimas galiausiai virto pralaimėjimu „Ozo tapyrams“ (1:2) – antruoju per visą antrąjį ratą. Tuo tarpu „Geležinis vilkas“ taip pat „pasižymėjo“ šioje sferoje, iš viso neatvykdamas į rungtynes Mostiškėse ir tokiu būdu įsirašydamas į savo sąskaitą techninį pralaimėjimą (0:3).

Šįkart, išlydėdamos besibaigiantį sezoną, abi komandos susirinko gausiai. Šeimininkams šis mačas buvo galimybė išsilaikyti ketvirtojoje vietoje, į kurią, likus paskutiniam turui teoriškai kėsinosi vos ne pusė diviziono. Pergalė būtų vienareikšmiškai išsprendusi visus klausimus, o visi kiti rezultatai duodavo rimto darbo SFL statistikos skaičiuotojams, besikapstantiems po turnyrinės lentelės matematikos ir kombinatorikos užkaborius. „Vilkams“ ši užduotis neatrodė lengva, juk komanda per pastaruosius šešis turus buvo iškovojusi vos tašką, tad galimos kalbos apie pergalę prieš vieną geriausių antrojo rato komandų neturėjo būti itin persmelktos optimizmu. Juolab, kad ir pirmojo rato susitikimas susiklostė nesėkmingai – pralaimėjimas 2:4. Žodžiu, pagrindo tikėjimui išlikti ketvirtoje vietoje pas „Geležinį vilką“ nebuvo daug, o rungtynės tik patvirtino visas šias išankstines prognozes. Du neatremiami V. Novopolskij (26 min.) ir L. Jakucevičiaus (60 min.) smūgiai atnešė „Žaibams“ pergalę paskutiniajame ture ir leido linksma gaida užbaigti sezoną, po finalinio teisėjo švilpuko pasipuošiant SFL B diviziono bronzos medaliais. Tuo tarpu „Geležinis vilkas“ galiausiai liko lyg ir penkti, bet už neatvykimą į Mostiškes ir techninį pralaimėjimą lyg ir priklausytų vieno taško atėmimas iš klubo sąskaitos. Tokiu atveju būtų pasislenkama į šeštąją vietą, kadangi susilyginus taškais su „Ozo tapyrais“ šie atsiduria aukščiau dėl tarpusavio rungtynių rezultatų. Kaip ten bebūtų, „medinių“ medalių „vilkams“ išsaugoti nepavyko. 

Prognozė: 1:3. Spėjome „Žaibų“ pergalę ir paskutinė mūsų šio sezono prognozė buvo gan taikli – suklydome minimaliai, prirašę kiekvienai ekipai vienu įvarčiu per daug.