„Žaibai-Viltis“ pagaliau sulaukė „Katastrofos“ kluptelėjimo ir po ilgos pertraukos grįžo į pirmąjį trejetą, o ta pati „Katastrofa“ patyrė skaudžią nesėkmę Rūdiškėse ir išsaugojo jau tik visai teorinius šansus dar pakovoti dėl medalių – jiems reikia ne tik laimėti patiems, bet ir laukti oponentų dovanėlių.

Spėta rezultatų: 125

Tiksliai atspėta rezultatų: 5

Tiksliai atspėta baigčių: 46

 

„Granitas2“ 2:2 „Valčiūnai“

Startavo turas šeštadienio vidurdienį Naujojoje Vilnioje, kur susitiko skirtingas motyvacijas turinčios ekipos – šeimininkai jau iš esmės ramiai sėdėjo penktoje vietoje ir nelabai turėjo šansų kilti aukščiau ar kristi į apačią, tuo tarpu „Valčiūnai“ dar nebuvo saugūs dėl išlikimo divizione ir čia atvyko siekti svarbių tikslų. Vis dėlto, pirmąjį įvartį pelnė ne jie – pirmo kėlinio pabaigoje „Granitą2“ į priekį išvedė Vitalij Dubinovič. O štai svečiai svarstykles į savo pusę palenkė įpusėjus antrajam kėliniui, kai per tris minutes pelnė du įvarčius (pasižymėjo rezultatyviausias diviziono žaidėjas Viačeslav Rodevič ir Jurij Mendus) ir jau pirmavo patys. Tačiau kėlinio pabaigoje jiems vėl kiek pritrūko koncentracijos ir persvaros išlaikyti nepavyko – dar kartą pasižymėjo ir rezultatą išlygino Vitalij Dubinovič.

„Turint omenyje tai, kad žaidėme išvykoje prieš Top 5 komanda mūsų divizione - lygiosios neblogas rezultatas. Sezono gale Jurij (Mendus) pradėjo mušti, kas puolimui suteikia daugiau opcijų . Laukia paskutinis turas, o kaip jis baigsis - sunku pasakyti: viskas priklauso nuo mūsų pačių (turiu omenyje tai, kaip susirinksime), bet tai bus paskutinės rungtynės sunkiame sezone, todėl visus kviečiu atvažiuoti paskutinį kartą išbėgti ir taip paminėti sunkų sezoną“ – savo komandos narius mobilizuoti bandė „Valčiūnų“ atstovas Tomas Narkevičius.

Spėjau šeimininkų pergalę, bet kovingieji „Valčiūnų“ žaidėjai namo grįžo ne tuščiomis.

 

„Stickers“ 0:1 „Mostiškės“

Itin svarbias rungtynes prieš tiesioginius oponentus laimėjo „Mostiškių“ komanda, kuri paskutiniame ture „pasigavo“ antroje sezono dalyje itin stringančius „lipdukus“. Mačas čia klostėsi gana lygiai, kol kėlinio viduryje įvyko svarbus epizodas – šeimininkų puolėjas Marek Alijev per dvi minutes susirinko dvi geltonas korteles, ir sezono pabaigė anksčiau laiko, tuo pat metu palikdamas savo komandą mažumoje. Tuo svečiai pasinaudojo dar pirmame kėlinyje – jo pabaigoje po Eduard Grudinskij baudos smūgio „Mostiškės“ išsiveržė į priekį. Jei su dešimt žaidėjų „Stickers“ dar bandė kabintis į rungtynes, tai antro kėlinio viduryje jie dar kartą prisižaidė – už ne pačius gražiausius „komplimentus“ teisėjo atžvilgiu tiesioginę raudoną kortelę prieš save išvydo Justas Ramanauskas, tokiu būdu savo ekipą pastatydamas į dar sunkesnę situaciją – žaisti devyni prieš vienuolika. Per likusį laiką šeimininkai dar bandė suregzti kelias atakas, tačiau jos vaisių neatnešė ir „lipdukai“ buvo priversti nuryti karčią piliulę.

„Mano manymu abi raudonos kortelės ir nulėmė rungtynių baigtį, nes dešimtyje yra sunku išlyginti, o devyniese - tai iš viso praktiškai neįmanoma, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir varžovams šitų taškų labai reikėjo.

Svarbu, kad nepasidavėme po antros raudonos ir sugebėjome nepraleisti dar, t.y. komanda buvo labai gerai nusiteikusi psichologiškai. Manau, tikrai buvome verti to taško tądien, bet jau nieko nepakeisime. Beliko paskutinės rungtynės sekmadienį - po jų viskas jau ir bus aišku“ – sakė „Stickersų“ vadovas Ruslanas Daškevičius.

„Mes diktavome žaidimą ir turėjome krūvą neišnaudotų momentų, o štai „Stickersai“ rungtynių pabaigoje net surengė šiokį tokį šturmą, tačiau kažką rimtesnio nuveikti devyniese prieš vienuolika - tikrai sunku. Taigi, reikia tiesiog laimėti kitą savaitę ir mes liekame elitiniam B divizione“ – kovingumo nestokojo nugalėtojų vadovas Valerij Krasockij.

Prieš rungtynes buvau pasirinkęs gana saugias lygiąsias, ir kas ten žino – jei ne tie du išvarymai, gal ir būtų pasisekę...

 

„VJFK Trakai“ 3:0 „Katastrofa“

Sezono pabaigoje gerą pagreitį pagavo ir vos per vieną pergalę nuo čempionų vardų atsidūrė „Trakų“ futbolininkai, šį kartą susitvarkę su vis labiau buksuojančiais „Katastrofos“ futbolininkais. Pirmajame kėlinyje jų dominavimas buvo gana aiškus, o svečiai, sunkiai prisitaikydami prie vejos, puolime itin vargo. Greitai krito ir pirmas įvartis – sėkmingai pakeltą kampinį „uždarė“ Mantas Orintas. Pirmajame kėlinyje šeimininkai turėjo dar kelias pusproges, bet jų nerealizavo. O štai antroje mačo dalyje „Katastrofa“ atsigavo – vis dažniau žvalgėsi į vartų pusę, atliko kelis itin pavojingus smūgius, vertė dirbti Trakų komandos vartininką, bet kamuolys į vartų tinklą nekrito. Ir kai jau atrodė, kad geltonieji gali bent jau išlyginti rezultatą, per paskutines dešimt minučių jie patys atsivežė sau įvarčius. Įvarčiai, beje, abu buvo kurioziniai ir beveik identiški – „Katastrofos“ vartininkas nesugebėdavo sėkmingai „išvalyti“ jam atristo kamuolio, juo du kartus pataikė į varžovų žaidėjus, kuriems iš artimų atstumų beliko pataikyti į tuščius vartus. Tokiose situacijose dovanėles puikiai išpakavo Mantas Orintas ir Nedas Zagurskas.

„Apmaudu, nes rezultatas tikrai neatspindi žaidimo ir kovos. Žinoma, savo rolę čia suvaidino ir aikštė, tačiau negalima visko "nurašyti" vien ant jos - mat pataikyti iš poros metrų privalome net ir žaisdami ant žvyro ar dar kažkur. Dabar savo likimo medalių dalybose jau nebekontroliuojame - kitą savaitę ne tik privalome įveikti tapyrus, bet ir tikėtis, jog mūsų kolegos rimtai susidomės pasiūlymu dėl alaus ir iš konkurentų atims taškus“ – rašė „Katastrofos“ facebook puslapis. Tiesa, kaip pasirodys vėliau, oponentai tuo pasiūlymu susidomėjo ne per labiausiai..

Numačiau „Katastrofos“ kluptelėjimą, tik maniau, jog vieną įvartį jiems pelnyti pavyks. Tuo labiau ir progų tai padaryti tikrai buvo.

 

„Trivartis“ 1:6 „Žaibai-Viltis“

Svečiai čia kontroliavo kamuolį nuo pat starto, tačiau raudonieji tam per daug ir nesipriešino – neturėję daug pajėgų ant suolo ir žaidę su aikštės žaidėju vartuose (net ne su tuo, kuris įprastai stovi) dar kurį laiką laikėsi, tačiau kėliniui įpusėjus vis dėlto du įvarčius praleido. O likę tikslūs smūgiai krito jau mačo pabaigoje, kai šeimininkams pradėjo stigti jėgų ir jie nebepajėgė rimčiau priešintis. Čia iš esmės įdomiau net ne tai, kaip vyko pačios rungtynės, tačiau abiejų ekipų atstovų komentarai po jų.

„Turbūt varžovų treneris rašys, kad galėjo laimėt ir dviženkliu skirtumu, nes jie patys sau faini, bet, jei neklystu, tai mūsų vartininkas per rungtynes tik vieną smūgį atrėmė - antrame kėlinyje. Pirmame jie didžiąją laiko dalį betiksliai suko kamuolį, antro pradžioje jau kiek daugiau šaudė, bet šaudė "tuščiais". Tad gavosi tokios blankios rungtynės - gan neblogai atstovėjom, kol turėjom jėgų, o savo santykį jie pasigerino tik jau po to.

Kas liečia tas dublerių komandas, tai išties norėtųsi, jog SFL parodytų kiaušus bei išspręstų šiuos klausimus, nes tai žavesio tikrai neprideda. Tai, kaip naudojamasi sistema bei taisyklių spragomis, iš esmės iškreipia dublerių komandos prasmę, kurios esmė turėtų būti galimybė jaunesniesiems kartais išbandyti save aukštesniame lygyje, o pagrindinės komandos "giliems" atsarginiams suteikti šiek tiek žaidybinės praktikos dublerių komandoje. Bet kai įvairios taisyklių subtilybės lemia, jog kai kurios komandos finišo tiesiojoje dėl to įgyja  pranašumą, galėdamos pasistiprinti keliais žaidėjais, tai kaip minimum yra nesąžininga kitų atžvilgiu. Šiuo atveju, kaip nebekovojantys dėl medalių turbūt galim kalbėt objektyviai :)

Kas liečia ateitį - objektyviai vertinant, su „Futbolo Broliais“ tikėtis teigiamo rezultato yra gana naivu. Mano nuomone, jie yra stipriausia šio diviziono komanda. Bent jau sprendžiant iš to, ką patyrėme savo kailiu. Nors pirmame rate žaidėme kone optimalios sudėties ir būdami neblogos formos, bet su jais rungtynės vyko į "vienus vartus". Dabar mūsų pusėje situacija gerokai prastesnė, o kadangi žaisime pirmadienį, tai visos kitos komandos jau bus baigę sezoną, bus aišku, ar kam ko dar reikia. Ir jei reikia - tai kiek. Galbūt daugiau šansų turėtume rungtynėse su "Trakais", nes standartiniuose stadionuose jie atrodo gerokai silpniau, nei savo "pelėkautuose". Juolab, turbūt ir titulą jau bus užsitikrinę. Dėl išsigelbėjimo ir/ar likimo divizione jokios panikos nėra. Iki pavasario daug laiko, bus daug pokyčių kitose komandose, tad gali būti, jog net ir norėdami (nors tokio noro, bent jau garsaus, dar nėra) neiškristume“ – sakė „Trivarčio“ žaidėjas Vytautas Gudynas.

Jam skolingas tarsi ir neliko ir laimėtojų treneris Mindaugas Bielinskas: „Apie tą vėl primintą dublerinės komandos statusą. Pirmiausiai, kai sekmadienį atvykome į Fanų stadioną, tikėjomės kietos, tvirtos kovos. Negana to, jog tokios negavome, tai jautėmės kaip kažkokiame cirke. „Trivarčio“ žaidėjai, suolas viso mačo metu laidė bajeriukus, ironiškai rėkavo, aikštelėje daugiau nei pusė komandos viso mačo metu taip ir nesuprato kurioj pozicijoj žaidžia. Po mačo jau matėme kaip „Trivarčio“ atstovai skundėsi, kad apžaidėm (nepažeidę jokių taisyklių, nes jokių limitų neviršijome ir šimtus kartų tas apkalbėta) jų nerangius, pilvotus 40-mečius. Ir čia pasireiškia lietuviškas skystablauzdiškumas - kur ieškoma kaltų, vietoj to, jog pasižiūrėjus į save ir padarius išvadas. Rungtynių laiką ir vietą parinko „Trivartis“, tai buvo aišku dar antro rato pradžioje. Tai jeigu namų mače žaidi be vartininko, su pilvotais 40-mečiais, kurių dauguma net nežino, kur aikštelėje bėgti - gal derėtų susimąstyti ir arba pasitreniruoti, arba gerai pagalvoti apie veteranų čempionatą. Arba dar geriau - protmūšius. Ten ir žaisti nereikia, ir bajeruot bei rėkaut galima visą laiką. Jeigu metai iš metų murkdaisi tame pačiame divizione, neturi nė menkiausio tikslo siekti bent laiptelio aukščiau - tai gal tikrai ne varžovai dėl to kalti?

Apibendrinus viską - tai neabejotinai keisčiausios ir kvailiausios sezono rungtynės. Jautėmės tikrai kaip kažkokiam cirke. Visa laimė, jog stengėmės laikytis rungtynių plano ir kantriai siekti vieno įvarčio po kito“.

Na, laimėtojus nuspėti sunku nebuvo, o ir skirtumas buvo netoli tikslaus. 

 

„Tėvynės Sąjunga“ 4:1 „Lentvaris“

Rezultatas čia iš esmės ne iki galo atspindi kovą, vykusią aikštėje. Pirmajame kėlinyje svečiai žaidė tikrai pozityviai, buvo greitesni ir tikslesni, turėjo žaidybinę persvarą, tad visai logiškai pirmieji pasižymėjo ir įpusėjus mačui turėjo persvarą. Tačiau per pertrauką TS kiek persigrupavo, apsitarė, ką reikia keisti, ir nuo pat pirmo teisėjo švilpuko atrodė daug geriau – jau per pirmas dešimt minučių krito du įvarčiai (mušė Kšištof Maciulevič ir Juozas Pečiukaitis), kurie tik didino konservatorių pasitikėjimą savimi, o jau mačo finiše dar du įvarčius pridėjo Ignas Keras, tokiu būdu užtvirtindamas savo ekipos laimėjimą.

„Sužaidėme du skirtingus kelinius - pirmą vidutiniškai, antra - labai gerai. Džiaugiamės pergale ir išsaugota vieta B divizione. Paskutinėse rungtynėse tikslas bus teigiamas rezultatas ir šeštos vietos išsaugojimas lentelėje“ – savo žaidėjų pasirodymu džiaugėsi laimėtojų vadovas Alvydas Eidukaitis.

Laimėtojas atspėtas, iki tikslaus rezultato kiek pritrūko.

 

„Futbolo Broliai RAILANA“ 2:0 „Ozo tapyrai“

Alus nesudomino ir kitų „Katastrofos“ kalbintų varžovų, kurie nusileido link medalių (tiesa, turbūt jau nebe aukso) ir toliau ryžtingai žygiuojantiems „Futbolo Broliams“. Kaip ir buvo galima tikėtis, šeimininkai čia išėjo itin susikaupę ir nuo pat pradžių turėjo teritorinę persvarą, kurią pirmuoju įvarčiu kėlinio viduryje pavertė Ruslan Bykov. Panašus žaidimas vyko ir po įvarčio, nors tapyrai kartais ir sugebėdavo pabėgti į vieną kitą greitą ataką. Vis dėlto, jų viltys antrame kėlinyje buvo iš esmės palaidotos, kai antrą įvartį oranžinių vartus pasiuntė Tomas Kitkovskij, tokiu būdu padėdamas ekipai iškovoti pergalę ir revanšuotis už nesėkmę pirmajame turnyro rate.

Nugalėtojus įvardinau teisingai, tik maniau, jog abi komandos pelnys po vienu įvarčiu daugiau.

ANONSAS

Pirmenybėse liko paskutinis turas. Stebėsime, kaip čia seksis savų tikslų siekiančioms komandoms.

„Valčiūnai“ – „Stickers“

10.29 (sekmadienis), 12.00, Dilgynė

„Lipdukai“ paskutiniu metu yra aiškioje duobėje, o jų varžovai, nors ir sunkiai, bet taškus renka. Pozityvo nominaliems šių rungtynių svečiams nepridės ir tai, jog dėl diskvalifikacijų negalės žaisti net du jų žaidėjai. Spėjimas rizikingas, bet manau, jog sezoną pergalingai baigs „Valčiūnai“ – 2:1.

 

„Mostiškės“ – „Tėvynės Sąjunga“

10.29 (sekmadienis), 15.00, Nemenčinė

Reikia pripažinti, jog didesnis spaudimas čia slegia „Mostiškes“ – jos dar neturi bilieto kitų metų B divizione, tad šiose rungtynėse jie spręs savo likimą. Žinoma, prieš savo mačą jie turbūt jau žinos kaip baigėsi mačas Dilgynėje, tad tai įneš papildomos įtampos (arba atsipalaidavimo – kas ten žino). Vis dėlto manau, jog šeimininkai įveiks savo pagrindinį tikslą šiemet jau pasiekusius konservatorius – 3:2.

 

„Lentvaris“ – „VJFK Trakai“

10.29 (sekmadienis), 15.00, Lentvaris

Vieni jau nepakils nuo lentelės dugno, kiti – pergalės atveju galės šauti pergalės ir čempionų šampaną. Papildomų svarstymų čia nereikia – Trakai geba žaisti ant nestandartinių aikščių, tai pademonstruos ir šį kartą bei po rungtynių šoks savo pergalės šokius – 0:3.

 

„Žaibai-Viltis“ – „Granitas2“

10.29 (sekmadienis), 15.00, Senvagės stadionas

Naujosios Vilnios komanda jau nebekovoja dėl nieko – jie jau žino savo galutinę sezono vietą: nepaisant nieko, jie šiemet liks penkti. Neaišku, kiek šis faktorius padarys įtakos žaidėjų susirinkimui ir nusiteikimui rungtynėms. „Vilties“ dubleriai, savo ruožtu, iškovoję pergalę, čia užsitikrintų medalius ir galėtų laukti pirmadieninio „Futbolo Brolių“ kluptelėjimo. Manau, jog bent jau savo darbą šeimininkai čia padarys – 3:1.

 

„Katastrofa“ – „Ozo tapyrai“

10.29 (sekmadienis), 18.00, Fanų stadionas

Geltonieji dėl esamos situacijos gali kaltinti tik patys save – kelios apmaudžiai paleistos rungtynės antro rato viduryje, panašu, jiems kainuos apdovanojimus. Čia komanda jau žinos rungtynių Senvagėje rezultatą, tačiau sunku manyti, jog tai bet kokiu atveju kažkaip pakeistų jų nusiteikimą – tiesiog varžovas yra per daug principinis ir neleisiantis atsipalaiduoti. Verdiktas – draugiškos ir tradicinės lygiosios 1:1.

 

„Futbolo Broliai RAILANA“ – „Trivartis“

10.30 (pirmadienis), 19.00, Fabijoniškių stadionas

Abi komandos sezono pabaigoje sprendžia savus klausimus, tačiau ir galimybės jų skirtingos – jei „Futbolo Broliai“ nuolat susirenka stabiliai, tai raudonieji pastaruoju metu geba surinkti pajėgų ant suolo. Šeimininkai čia jau žinos, ar jiems būtina pergalė ir jei taip – kokiu skirtumu. Manau, jog ta pergalė bus pasiekta gana solidžiai ir saugiai – 4:0.