Baigėsi vienas įdomiausių ir mažiausiai pastaraisiais metais nuspėjamų B diviziono turnyras. Tiesa, baigėsi jis dešimčiai komandų – čempionais jau tapę „VJFK Trakai“ šeštadienį dar egzaminuos dėl išlikimo kovojantį „Trivartį“ (papildyta 11.06 - Trakų komanda įveikė "Trivartį 4:2 ir pasiuntė juos į ženesnį divizioną).  O įvertinus paskutinį turą – didesnių staigmenų ten užfiksuota nebuvo: prizininkai iškovojo jiems reikalingas pergales ir tokiu būdu su mediniais medaliais ketvirtoje vietoje paliko didžiąją sezono dalį pirmajame trejete besilaikiusią „Katastrofą“.

„Valčiūnai“ 1:4 „Stickers“

Paskutinėje sezono atkarpoje rimtai užstrigę „Stickersai“ paskutiniame ture vis dėlto suėmė save į rankas, iškovojo svarbią pergalę ir užsitikrino likimą divizione ir kitais metais. Dar per pirmas dvidešimt minučių komandos apsikeitė įvarčiais, tačiau po to „lipdukai“ perėmė iniciatyvą į savo rankas ir dar prieš pertrauką vėl išsiveržė į priekį. Antrojo kėlinio viduryje Denis Govorkov pelnė trečią savo komandos įvartį ir iš esmės nulėmė rungtynių baigtį. Nors „Valčiūnai“ dar bandė kabintis, priekyje ieškodami savo atakų lyderio Viačeslav Rodevič, tačiau jam sekėsi sunkiai. Negana to, čia pat raudoną kortelę už smūgį varžovui prieš save išvydo „Valčiūnų“ kapitonas Jurij Mendus, o tą kiekybinę persvarą pačioje mačo pabaigoje dar vienu įvarčiu pavertė Pavel Ševčuvianec.

„Sezonas banguotas - buvo gerų momentų, buvo ir blogų. Nenustebino iš esmės niekas ir manau, jog jeigu susirinktume stabiliau - būtume TOP5 komanda. Todėl sakyčiau, kad kiek nustebino nebent mūsų naivus komandos požiūris į rungtynes“ – trumpai sezoną reziumavo „Valčiūnų“ atstovas Tomas Narkevičius.

„Norėčiau pasveikinti mūsų čempionus bei prizininkus! Netikėtai, bet būtent „VJFK Trakai“ laimėjo čempionatą. Prieš sezoną būčiau statęs už tai, kad „Futbolo Broliai“ arba „Vilties“ dubleriai taps čempionais, nes būtent jie demonstravo, mano manymu, geriausią žaidimą divizione.

Nustebino mane „Tėvynės Sąjunga“, kuri puikiai sužaidė antrą ratą ir finišavo 6-oje vietoje, tad mano sveikinimai Alvydui Eidukaičiui ir jo komandai.

O mes patys jau daugybę metų iš eilės turime antro rato sindromą – visada surenkame mažiau taškų nei I rate, tas pats buvo ir šiemet... Pirmame rate puikiai gynėmės, bet prastai puolėme, todėl nusprendėme padaryti rotaciją žaidėjų pozicijose, bet iš to nieko gero neišėjo – pradėjome daugiau praleidinėti ir taip pat mažai mušti. Be to, šį sezoną daug rungtynių praleido didžioji dalis pagrindinių žaidėjų - traumos, ilgos atostogos, darbai užsienyje ir tt.. Svarbu, kad paskutinėse rungtynėse prisiminėme, kaip reikia mušti, įmušėm tuos 4 įvarčius ir laimėjome. Be to, visi priešininkai sužaidė mums palankiu rezultatu ir mes išviso likome 7-oje vietoje.

Mūsų optimistinis tikslas buvo patekti į Top 5, minimalus tikslas - pasilikti B divizione. Į TOP5 nepatekome, bet ir neiškritome, tad minimalus tikslas labiau nei pasiektas. Jau kelintus metus iš eilės baigiame sezoną +- 7 vietoje, todėl esu įsitikinęs, kad būtent ten ir yra mūsų vieta“ – savo ekipos pasirodymu šiemet nenusivylęs liko „lipdukų“ vadovas Ruslanas Daškevičius.

Spėjau, kad sezoną pergalingai baigs „Valčiūnai“, bet vis dėlto „Stickers“ paskutiniame ture nebejuokavo ir sužaidė užtikrintai.

 

„Žaibai-Viltis“ 4:1 „Granitas2“

Šiose rungtynėse dėl kažko kovojo tik viena komanda – šeimininkams, norint užsitikrinti medalius, buvo reikalinga tik pergalė, tuo tarpu komanda iš Naujosios Vilnios jau ramiai tupėjo penktoje vietoje ir iš jos negalėjo nei pakilti, nei nukristi. Panašu, jog toks įtampos nebuvimas leido svečiams žaisti laisviau ir tai davė vaisių – kėlinio viduryje Raimundas Grinas buvo išvedęs savo komandą į priekį. Tiesa, „Vilties“ dublerių tai iš vėžių neišmušė ir jie per penkias minutes ne tik išlygino, bet ir persvėrė rezultatą. Antrajame kėlinyje savų šansų turėjo abi pusės, tačiau paskutiniame trečdalyje sėkmingiau sužaidė šeimininkai, kurie pelnė dar du įvarčius ir užsitikrino vietą prizininkų trejete. Plačiau apie rungtynes – jų video santraukoje.

„Iš tiesų kalbant apie sezoną - nėra smagu, jog praleidome net 36 įvarčius per 22 mačus. Tai bus vienas kito sezono tikslų - sutvarkyti gynybą. Apibrėžti gynėjams aiškius tikslus, užduotis, nes nemažas kiekis iš praleistų įvarčių yra tiesiog nedovanotinos klaidos, blogo požiūrio į tam tikrą mačą pasekmė. Tą neabejotinai keisime ir nemotyvuoti gynėjai veikiausiai žais mažiau arba visai nežais. Džiugu, kad įmušėme net 58 įvarčius (daugiausiai lygoje). Turint omeny, kad didžiąją sezono dalį žaidėme su saugais puolime - tai rezultatas neblogas. Kadangi šį eksperimentinį sezoną taip ir neturėjome puolėjo, atitinkančio mūsų žaidimo braižą - teko versti iš padėties išbandant atakos smaigalyje saugus. Kaip matome, tai pasiteisino, tačiau ateityje taisysime spragas ir čia, juolab, kad žinome, jog galime įmušti daugiau. 

Taip pat apmaudu dėl abiejų pralaimėtų mačų „Katastrofai“ bei „Stickeriams“. Jeigu Katastrofa nustebino išties pajėgia, sutankinta, drausminga, pasiaukojančia gynyba, tai „Stickeriai“ nenustebino niekuo ir dėl net 6 prarastų taškų prieš juos galime kaltinti tik save. Tie taškai veikiausiai būtų leidę laimėti lygą. Bet kažkaip nebesinori žvalgytis atgal. Sezonas buvo įdomus (išskyrus antrąjį mačą su „Trivarčiu“). Labiausiai nustebino tikriausiai mūsų pačių komanda. Kuomet turi 80% kamuolio kontrolę, atlieki dviženklį skaičių smūgių į vartus, bet nesugebi laimėti - tai išties retas atvejis futbole. O mes gi turėjome bent 3-4 mačus tokius. Tačiau nurašykime tai ant debiutinio sezono ir tai, jog dauguma žmonių kartu rungtyniavo pirmą kartą gyvenime. Galbūt labiausiai gaila „Katastrofos“. Jie, mano manymu, buvo verti trečios vietos ir bent jau mums atrodė, kad pastarieji yra pajėgesni už „Futbolo Brolius“. Bet kokiu atveju - sėkmės jiems kitame sezono. 

Be abejo daug diskusijų ir raudų buvo sulaukta dėl dublerinės komandos statuso. Išduosiu paslaptį - mūsų klubo sistemos vienas iš kozirių yra lankomumas, o  kai mes šį sezoną jungėmės su kita ekipa, kuriai ne visiems naujos sistemos tiko/patiko, teko ieškoti išeičių. Galbūt dėl to daugiau ir žaidė pagrindinės komandos žaidėjai. Tačiau išskyrus pora žaidėjų, „Žaibai-Viltis“ ekipoje rungtyniavo +/- mažiau žaidžiantys pagrindinėje komandoje. Sakykim, labiau atsarginiai (su tam tikrom nepastoviom išimtim). Girdėjome atsiliepimų, kad šita komanda yra II lygos. Tai patarčiau net nejuokauti šitaip. LFF II lygos Pietų zonos lygis yra ganėtinai aukštas ir su visa pagarba mums - ši „Žaibų-Vilties“ komanda (kuri rungtyniavo 5-oje lygoje) LFF II lygoje liktų paskutinė, ko gero, net be taškų. 

Tačiau mūsų klubo brand'as auga, bendruomenė sparčiai plečiasi, nors kai kurie to ir nesupranta, ar nenori suprast. Kitą sezoną bus nemažai naujovių, bet jau turėsim šiokį tokį antros ekipos pagrindą, kuris, manau, drąsiai galės varžytis dėl prizininkų trejeto ir kelialapio į III lygą“ – apie savo komandos sezoną išsamiai papasakojo „Žaibų-Vilties“ treneris Mindaugas Bielinskas.

Spėjimas dėl šių rungtynių rezultato buvo beveik tiesiai į dešimtuką.

 

„Lentvaris“ 2:4 „VJFK Trakai“

„Trakams“ pergalė čia iš karto reikštų diviziono laimėtojų titulą, ir nuo pradžių atrodė, kad ta pergalė bus pasiekta gana ramiai – sužaidus vos daugiau nei pusvalandį svečiai jau pirmavo dviejų įvarčių skirtumu ir atrodė, kad jau galima ruošti čempionų šampaną. Tačiau Lentvario komanda nepasidavė, ir dar pirmame kėlinyje sušvelninę atsilikimą, antroje rungtynių dalyje sugebėjo rezultatą išlyginti. Vis dėlto, vieni diviziono favoritų čia pat susigriebė, atsibudo, ir per paskutines dvidešimt minučių pelnę dar du įvarčius iškovojo trečią SFL pirmenybių nugalėtojų titulą per trejus paskutinius metus, tad sveikiname komandą su tokiu gražiu pasiekimu!

Prieš mačą maniau, jog „Trakai“ laimės lengviau, bet jie savo darbą padarė, o tai ir yra svarbiausia.

 

„Mostiškės“ 0:2 „Tėvynės Sąjunga“

Čia iš esmės daugiau motyvacijos turėjo šeimininkai, kurie, kovodami dėl išlikimo, čia siekė tik pergalės, o mačas prasidėjo be didesnės kažkurios komandos persvaros. O lūžis rungtynėse įvyko antroje pirmo kėlinio pusėje, kai TS puolimo lyderis Juozas Pečiukaitis per tris minutes pelnė du įvarčius ir padėjo rimtus pamatus savo ekipos pergalei. Antrame kėlinyje šeimininkai metėsi į priekį lyginti rezultato, progų susikūrė, smūgių atliko, tačiau vis kažko pritrūkdavo ir taškų įsidėti nepavyko.

„Šis sezonas buvo kaip niekad sunkus - daug traumuotų žaidėjų, o pralaiminėjant sunku vėl susikaupti. Tikslas prieš sezoną buvo patekti i prizininkus, tačiau pabaigoje teko kovoti dėl išlikimo. Kas nustebino -  tai „Katastrofa“: išlaikyti tiek daug maždaug vienodo pajėgumo žaidėjų yra tikrai sudėtinga, bet iš to ir seka geri komandos rezultatai. Taip pat gera „Futbolo Brolių“ komanda, kuri tikrai verta aukštesnio diviziono, gal net III-os lygos. Trakų jaunimas taip pat pasirodė itin gerai. Šių metų divizionas buvo kaip niekad lygus, gal tik „Lentvaris“ buvo šiek tiek silpnesnis“ – savo ekipos sezoną apibūdino „Mostiškių“ vadovas Valerij Krasockij.

„Atsižvelgiant į šio sezono B diviziono pajėgumą, iškovotą šeštą vietą vertinu gerai. Jei pirmas ratas būtų toks pat sėkmingas kaip ir antras (pirmame buvo iškovota 11, o antrame – 20 taškų), galėjome pasvajoti ir apie aukštesnes vietas. Bet pirmo rato prastesnio pasirodymo priežastys kaip ir aiškios: susijungė dvi komandos, daug neaiškumų koks kiekvieno žaidėjo pajėgumas, ką jis gali aikštėje, kokia pozicija jam tinkamiausia. Antrame rate atsirado tarpusavio supratimas, susiformavo branduolys, susitvarkė gynėjų grandis (pirmame rate praleidome 28 o antrame - 16 įvarčių) ir pasiekėme puikų rezultatą. Ar galėjome būti aukščiau? Manau, jog nebent idealaus susirinkimo į visas rungtynes ir didelės sėkmės atveju. Šiam momentui iškovota vieta lentelėje teisinga.

Aišku, mus sustiprino ir komandų susijungimas - prisijungė jauni, pajėgūs ir svarbiausia mėgstantys futbolą vyrai. Mes pridėjome savo turimą patirtį ir pavyko tikrai geras sezonas” – pozityviai prabėgusius futbolo metus įvertino TS vadovas Alvydas Eidukaitis.

Svarsčiau, jog „Mostiškės“ čia sugebės palaužti pagrindinį tikslą jau įvykdžiusius TS, tačiau šie, sezono pabaigoje rodydami gerą žaidimą, iškovojo dar vieną pergalę.

 

„Katastrofa“ 7:2 „Ozo tapyrai“

Iš esmės abi ekipos čia per daug nepersistengė ir žaidė gal antra-trečia pavara. Vis dėlto, teorinių šansų dar pakovoti dėl medalių turėję geltonieji žaidė kiek aktyviau, ir pirmo kėlinio antroje pusėje pelnė du įvarčius ir pasidėjo rimtus pamatus pergalei. O antrajame kėlinyje įvarčiai pasipylė laisvai – „Katastrofa“ pelnė trečią, bet „Ozo tapyrų“ gretose Tomas Beinoras gražiu smūgiu galva rezultatą sušvelnino. Antroje kėlinio pusėje komandos ne itin persistengė gynyboje, dar apsišaudė įvarčiais ir užfiksavo tokį ne itin būdinga futbolui rezultatą. Čia galima išskirti „Katastrofos“ žaidėjo Nedo Suoko pasirodymą – jis šiose rungtynėse pelnė tris įvarčius.

„Rungtynėse su tapyrais gavosi toks smagus sezono finišas. Gal dėl to, kad įtampa neslėgė, žaidėme labai lengvai ir užtikrintai. Įvarčių gausa tą puikiai iliustruoja.

Kalbant apie visą sezoną – tai įdomiai viskas baigėsi: praėjusį rudenį džiaugėmės likę penkti, šiais metais ketvirta vieta per daug nedžiugina. Kita vertus, liūdėti tikrai nėra ko. Sezonas bendrai buvo geras, ir jei ne ta duobė rugsėjį, tikrai būtume užsikabinę medalius. Žaidėme kokybišką futbolą, komandoje nuotaikos buvo geros, visi pagirtinai rinkosi į rungtynes. Todėl su dideliu pozityvu laukiam kito pavasario. Jei prie komandos prisijungs stabiliai įvarčius mušantis tikras puolėjas, tikrai galvosime apie auksą.

Naudodamasis proga, noriu padėkoti visiems komandos draugams, varžovams, teisėjams, lygos prezidentui. Šių metų turnyras man asmeniškai buvo pats įdomiausias per visus devynerius metus, kuriuos esu šios bendruomenės dalimi. Taip ir toliau!“ – taip savo komandos sezoną įvertino „Katastrofos“ žaidėjas Paulius Petravičius.

 

„Paskutinėse rungtynėse tikrai nepersistengėme, pažaisti daugiau gavo tie, kurie sezono metu rungtyniavo mažiau. Išsinuomotas iš „Ozo“ vartininkas taip pat nežibėjo, tad gali sulaukti pastabų per sezono uždarymą.

Net ir iškovojus tas kelias pergales iš eilės sezono pradžioje, jautėsi, kad aukščiau neiššoksime ir ilgainiui turėsime pakovoti dėl išlikimo. Manau, mūsų iškovota vieta yra dėsninga ir joje maždaug ir turėjome užbaigti sezoną. Akivaizdu, kad komanda vis labiau sensta ir jau nemažai žaidėjų neatitinka to kovingo, kaip šiemet, B diviziono lygio, neteikdami komandos žaidimui, jei taip galima išsireikšti, pridėtinės vertės. Manau, tarpsezoniu spręsime, ką daryti, nes yra norinčių žaisti atsipalaidavus, mušti įvarčius ir nekovoti taip, kaip tai darėme šiemet.

Kita vertus, yra ir ambicingesnių tapyrų, tad realu, jog tarpsezoniu gali atsirasti vienas kitas jaunesnis veidas, kas mums nėra įprasta. Turbūt uždarymo metu ir paaiškės tam tikros gairės. Pasinaudodamas proga, noriu padėkoti visiems varžovams už gerą sezoną ir garbingą kovą“ – sakė „Ozo tapyrų“ atstovas Karolis Tretjakas.

Prieš mačą spėjau tradicines šioms komandoms lygiąsias, bet tokio atostoginio režimo rungtynių nenumačiau.

 

„Futbolo Broliai RAILANA“ 5:3 „Trivartis“

Čia abi pusės turėjo savus tikslus – šeimininkams reikėjo taškų norint iškovoti medalius, tuo tarpu raudonieji dar puoselėjo viltis likti divizione. Kaip ir reikėjo tikėtis, svečiai atsitraukė gynyboje, o šeimininkai spaudė. Tiesa, tas spaudimas kartais palikdavo nuogą užnugarį, o tuo kėlinio viduryje pasinaudojo po traumos į aikštę grįžęs „Trivarčio“ atakų lyderis Arminas Lapinskas. Vis dėlto „Futbolo Brolių“ tai per daug iš vėžių neišmušė, ir jau po kelių minučių Edgaras Spiglazovas išlygino rezultatą. O štai antrame kėlinyje nutiko tai, ką galima buvo nuspėti – svečiams pradėjo stigti energijos, jie nebespėjo paskui daugiau jėgų išsaugojusius varžovus, tad per nepilną pusvalandį į „Trivarčio“ vartus krito dar keturi įvarčiai ir rezultatas tapo triuškinamas. Rungtynių pabaigoje šeimininkai kiek atsipalaidavo, tuo pasinaudoję raudonieji dar pasiuntė porą įvarčių, tačiau jie buvo menka paguoda.

 

„Žaidimo prasme prieš „Futbolo Brolius“ šį kartą pasirodėme kur kas geriau nei akistatoje pirmajame rate (1:4), bet ir vėl oponentai buvo geresni. Sveikiname juos su pelnytai iškovotais medaliais.

Vertinant visą sezoną – mano atmintyje tai buvo pats lygiausias divizionas ir sezonas, kuriame teko žaisti. Daugelis rungtynių baigėsi netikėtais rezultatais, kai viršutinėje turnyrinės lentelės dalyje esančios komandos pralaimėdavo autsaideriams. Lyg ir surinkome nemažai taškų prieš tiesioginius savo konkurentus iš apačios (3 taškai prieš „Lentvarį“, 4 taškai prieš „Valčiūnus“, 3 taškai prieš „Mostiškes“, 4 taškai prieš „Ozo tapyrus“, 4 taškai prieš „Stickers“), bet ir to kol kas nepakako, kad aplenktume juos, nes jie prisirankiojo taškų prieš aukščiau stovinčias komandas. Žodžiu, visiška mėsmalė. Tad, žvelgiant į praeitį, kiekvienas prarastas taškelis buvo aukso vertės. Vienos mūsų lygiąsias pavertus pergale, reikštų, kad į savo aktyvą įsirašytume +2 taškus, o varžovai turėtų -1 ir vaizdas turnyrinėje lentelėje būtų visiškai kitoks. Tuo ir įsiminė šiemetinis B divizionas – kiekvienos rungtynės buvo svarbios, nebuvo pernelyg akivaizdaus lygių skirtumo tarp čempionų ir autsaiderių – bet kuri diviziono komanda prie geros dienos ir trupučio sėkmės galėjo mesti iššūkį bet kuriam oponentui“ – savo mintis apie prabėgusį sezoną išdėstė „Trivarčio“ atstovas Artūras Stepanovič.

 

ANONSAS

B divizione liko dar vienos atkeltos rungtynės, kuriose dėl kažko dar kovos tik viena komanda.

„Trivartis“ – „VJFK Trakai“

11.04 (šeštadienis), 19.00, Senvagės stadionas

Viskas čia paprasta: jei „Trivartis“ laimi – jie lieka divizione, o bet koks kitas rezultatas siunčia juos žemyn. Tuo tarpu „Trakai“ dėl kažko konkretaus nebekovoja ir tik sieks sezoną užbaigti pergalingai. Bandysiu spėti, jog sezonas baigsis dideliu BOOOM ir raudonieji čia užsikabins bei palauš kiek atsipalaidavusius svečius – 3:2 (papildyta 11.06 - "Trivartis" įvarčių pelnė, bet vis dėlto suklupo ir vietos B divizione neišsaugojo).

 

Sezono pabaigoje galima sudėlioti ir kelis pagrindinius sezono akcentus:

IŠVYKOS ĮVARČIŲ TAISYKLĖ. Ypač sezono pabaigoje itin aktualu tai tapo net dviejose vietose – dėl antros vietos kovojantiems „Futbolo Broliams“ ir „Žaibams-Vilčiai“, bei dėl likimo divizione dar besikaunantiems „Valčiūnams“ ir „Mostiškėms“. Tiesą sakant man pačiam nėra tekę girdėti, jog kažkur lygos varžybose išvykos įvarčių taisyklė būtų taikoma, o ir SFL nuostatuose ją rasti sunku. Tuo savo facebooke kiek pasipiktinę buvo ir „Futbolo Broliai“, kurie turėjo geresnį bendrą įvarčių santykį nei „Vilties“ dubleriai, tačiau sezono finiše dėl šios taisyklės prarado sidabrą. Tačiau reikia tikėtis, jog SFL vadovybė gebės pagrįsti tokį savo sprendimą.

 

NELAIMĖLIAI. Taip galima įvardinti „Katastrofos“ komandą. Iš keturių pirmų komandų tarpusavio mačuose būtent geltonieji surinko daugiausiai taškų – 10 iš 18. Čempionai iš Trakų tarpusavio akistatose iškovojo 9 taškus, „Futbolo Broliai RAILANA“ – taip pat 9, o „Žaibai-Viltis“ – tik 5. Tačiau tokiose situacijose galima įžvelgti, kokie svarbūs yra taškai prieš vidurinės ir apatinės lentelės dalies komandas.

 

PRITRŪKO. Pirmajame rate tragiškai žaidę „Lentvario“ futbolininkai surinko vos vieną tašką, tačiau antrame rate atsigavo ir net atrodė, kad dar gali realiai pakovoti dėl likimo divizione. Vis dėlto, keli pralaimėjimai rato viduryje šias viltis nubraukė. Bet kokiu atveju – jei Lentvaris panašiai rinksis bei žais ir kitais metais C divizione, juos greitai galime išvysti ir sugrįžtančius.

 

SNAIPERIAI. Kol kas atakų lyderių įskaitoje pirmauja du puolėjai – V. Rodevič iš „Valčiūnų“ ir J. Pečiukaitis iš TS, savo sąskaitose turintys po 16 įvarčių. Tiesa, vos vienu tiksliu smūgiu nuo jų atsilieka ir A. Lapinskas iš „Trivarčio“, kuris dar turės šansų pavyti (o gal net ir aplenkti) savo varžovus mače su „Trakais“.

 

BANGUOTA PRADŽIA SU LAIMINGA PABAIGA. „Trakų“ komanda šiemet į B divizioną atvyko turėdami praktiškai neįveikiamos ekipos statusą, tačiau B divizione iškart sutiko daug lygiaverčių varžovų, ko galbūt nelaukė (patirti pralaimėjimai 1:5 prieš „Katastrofą“, 2:5 prieš „Žaibus-Viltį“, 0:3 prieš „Valčiūnus“ ir „Futbolo Brolius“). Vis dėlto antrame rate ekipa kiek rimčiau pradėjo vertinti savo konkurentus, taškus prarado vos poroje rungtynių, revanšavosi visiems pagrindiniams konkurentams ir galų gale užlipo į nugalėtojų sostą.

 

PER DAUG LYGŪS. Vos ne pusę savo lygos rungtynių lygiosiomis baigė tie patys „Futbolo Broliai“. Kai kurios iš tų lygiųjų buvo itin apmaudžios ir galima tik spėti, kur komanda dabar būtų, jei bent keliose iš tų rungtynių butų pavykę atsilaikyti ir iškovoti pergales.

 

SUSIJUNGIMAS. Prieš sezoną „Tėvynės Sąjunga“ pasipildė žaidėjais iš buvusio „Liberalų Sąjūdžio“. Galima matyti, jog tai pasiteisino – komanda pagilino savo sudėtį, įtraukė jaunimo ir pasidėjo sau pagrindus ateičiai, visai neblogai sužaisdami jau ir šiemet.

 

NEPATEISINO VILČIŲ. Tegul neįsižeis šios komandos atstovai ir gerbėjai, bet šiemet daug daugiau buvo tikimasi iš „Mostiškių“. Komanda, dar prieš porą metų tame pačiame B divizione dominavusi, šiemet priminė tik savo šešėlį. Žinoma, pasitaikydavo ir gerų rungtynių, kai būdavo atimami taškai iš lyderių, tačiau galų gale komanda buvo priversta kautis dėl išlikimo ir dar neaišku, ar ta jų kova bus sėkminga.

 

DUBLERIAI. Šiemet divizione buvo dvi dublerinės komandos, tačiau mintys apie jas viešojoje erdvėje sklandė skirtingos. Jei „Granitas2“ viso sezono metu pirmos komandos atstovais pildėsi panašiu, tai „Žaibai-Viltis“, ypač sezono pabaigoje, pirmos komandos atstovais pildėsi vis dažniau. Aišku, tai kažkiek prisidėjo ir prie to, jog ekipa sugebėjo iškovoti medalius.

 

ŠVENTĖ: čempionų ir prizininkų komandos bus pagerbtos ir apdovanotos lapkričio 17-ąją dieną (penktadienį), 19.00 sporto bare "Stars and Legends" (Konstitucijos pr. 12, Vilniuje). Kviečiame atvykti bei sudalyvauti ir visus B diviziono komandų bendruomenių narius!

 

STATISTIKA. Sezono finiše galima pažiūrėti ir į asmeninę savo spėlionių statistiką. Reikia pripažinti, jog komandų vadovų atsiliepimai apie lygų ir nenuspėjamą divizioną atsispindėjo ir čia – atspėti bent jau rungtynių baigtį būdavo itin sunku, jau nekalbant apie tikslų rezultatą. Tad paskutiniai skaičiai tokie (jau įskaičius mačą tarp „Trivarčio“ ir „VJFK Trakų“):

Spėta rezultatų: 132

Tiksliai atspėta baigčių: 49 (37,1%)

Tiksliai atspėta rezultatų: 5 (3,78%)

 

O paskutiniu sakiniu norėčiau padėkoti komandoms už puikų ir įsimintiną sezoną. Laimėtojams ir prizininkams galima palinkėti sėkmės kitąmet A divizione, o visiems kitiems – nenuleisti galvų ir kitais metais suteikti tiek pat gerų emocijų B diviziono kovose!