Ką gi, štai ir sužaistas jubiliejinis 20-tasis SFL A1 pirmenybių turas. Taigi, žiūrim, ką turim. Visų pirmą, sensacingos žinios mus pasiekė iš Kalvelių stadiono, kur nenugalimoji vietos „Ave.Ko.“, prieš turą užsitikrinusi diviziono čempiono vardus, pirmąkart šiame sezone patyrė pralaimėjimą, netikėtai nusileisdama traumų išretintam, bet dėlto, kaip paaiškėjo, tik dar labiau motyvuotam bei užsivedusiam „Nerealui“. Šis neplanuotas (bent jau apžvalgininkams) vilniečių laimėjimas visiškai nepakeitė turnyrinės lentelės pirmojo penketo komandų išsidėstymo, kadangi savo tris taškus pasiėmė ir „SŽK Pabradė“, ir „Nerealas“, ir „Audra“. Viskas liko identiškai, kaip kad buvo prieš savaitę – klausimų visiškai nesumažėjo. Tiesiog jų sprendimas nukeliamas kitam turui.

Apačioje taip pat vyksta savi „smėlio karai“ – „Ozo tapyrai“ nugali „Spartaką“ ir tokiu būdu aplenkia jį, nustumdami į 8 vietą; „Orionas“, laimėdamas prieš „Advoco“, užbaigia pastarųjų moralines kančias bepuoselėjant teorines viltis šiame sezone kažkokiu stebuklingu būdu iškovoti medalius; pralaimėję „Pionieriai“ galutinai atsisveikina su tikimybėmis išlikti A divizione.

Žodžiu, visur, už kiekvieno kampo, ant kiekvieno turnyrinės lentelės laiptelio, kiekvienoje komandoje atsiranda savi džiaugsmai ir savos mažosios tragedijos...

Individualūs pasirodymai: Įstabus „orioniečio“ Armando Fedorovičiaus šou mače su „Advoco“ – pasiektas „pokeris“ užtarnavo šiam futbolininkui savo komandos gretose pravardę „Armandinho“ bei labai rimtą paraišką į turo MVP titulą. Aktyviu žaidimu su „Carlsberg“ pasižymėjo „SŽK Pabradės“ Igorių duetas – Karklelis (įvartis+rezultatyvus perdavimas) ir Kozlov (2 įvarčiai+rezultatyvus perdavimas).

Iš trijulės, vis dar pretenduojančios į diviziono geriausio snaiperio „auksinio batelio“ apdovanojimą (D. Ovsejuk, D. Raksa ir T. Švaikevičius), vienintelis įskaitos lyderis D. Ovsejuk pasižymėjo tiksliu smūgiu ir padidino savo pranašumą prieš persekiotojus iki 4 įvarčių. Kiti du puolėjai tylėjo – gal kaupiasi lemtingam šturmui?

Turo MVP: Šįkart šis virtualus apdovanojimas (kartu su apžvalgininkų pagarbiais žvilgsniais bei fanių oro bučiniais) keliauja į „Nerealo“ stovyklą. Ir kaip nebūtų keista, ne pas įprastą šios rubrikos dalyvį J. Zagurską (kuris mačą su „Ave.Ko.“ stebėjo nuo atsarginių suolelio su sugipsuota koja), o pas „hattrick‘u“ į čempionų vartus pasižymėjusį ir itin ženkliai prisidėjusį prie pirmojo aukso medalių savininkų „Ave.Ko.“ pralaimėjimo šiame sezone  – S. Mizerą.

 

 

Carlsberg – SŽK Pabradė 0:4 (0:2)

2014-10-18 11:00 Nemenčinės stadionas

 

Visą rudens ratą be pralaimėjimų marširuojanti „SŽK Pabradė“ šeštadienio rytą savo „sidabrinių“ ambicijų įrodinėti atvyko į Nemenčinę, kur juos priiminėjo ant žemiausio turnyrinės lentelės laiptelio stovintis „Carlsberg“. Nepaisant tokios prarajos tarp užimamų pozicijų, svečių treneris prieš rungtynes neskrajojo debesyse ir ruošėsi rimtai kovai, teigdamas, kad varžovai, surinkę optimalią sudėtį, tikrai gali mesti iššūkį jo ekipai. Puikiu taktiniu pasirengimu ir tinkama savitarpio pagalba aikštėje pasižyminti „SŽK Pabradė“ pastaraisiais turais muša daug įvarčių ir mažai jų praleidžia. Ne išimtis tapo ir šis kartas.

Pirmajame kėlinyje prabėgus 14 minučių svečių ekipos futbolininkas I. Kozlov paleido galingą smūgį iš 23-25 metrų. Su šiuo iššūkiu „Carlsberg“ vartininkui dar pavyko šiaip ne taip susidoroti ir atremti šį šūvį, tačiau jis tai padarė ne itin sėkmingai ir pirmas prie kamuolio suskubęs smūgio autoriaus bendravardis I. Karklelis iš septynių metrų be jokių didesnių problemų pelnė įvartį. Taigi, dviejų Igorių duetas šiame epizode sužaidė tiesiog puikiai ir atidarė savo klubo įvarčių sąskaitą šiame mače. Pelnę įvartį svečiai ir toliau nemažino apsukų ir prabėgus kiek daugiau nei pusvalandžiui vis tas pats aktyvusis I. Karklelis, įsiveržęs į baudos aikštelę iš dešiniojo krašto iš dešimties metrų neatremiamai iššovė į artimą „devyniukę“. Įtvirtinę savo persvarą „SŽK Pabradė“ ir toliau ramiai kontroliavo žaidimą, neleisdami varžovams pernelyg įsisiautėti ir pradėti kelti galvas, galvojant apie atsilikimo mažinimą. Gynyboje puikiai besitvarkantys pabradiškiai futbolininkai leido savo komandos draugams ramiai regzti kombinacijas ir pernelyg nesijaudinti dėl užnugario saugumo.

Antrajame kėlinyje svečiai ir toliau įrodinėjo savo pranašumą vis didindami atotrūkį. 52-ąją minutę žaidžiantysis ekipos treneris G. Kisel baudos aikštelės prieigose gavo tikslų perdavimą iš dešinės, suklaidino gynėją ir tiksliu smūgiu pažeme į patį vartų kamputį padarė rezultatą 3:0 savo komandos naudai. Ko gero, tai tapo paskutiniu argumentu, galutinai palaužiusių bet kokias „Carlsberg“ viltis ir mintis apie kažkokio pozityvaus galutinio rezultato pasiekimą šiame mače. Antrojoje kėlinio pusėje komanda tiesiog sustojo tarsi įkasta ir „SŽK Pabradė“ turėjo daugybę progų pelnyti dar bent kelis įvarčius. Galiausiai, pačioje rungtynių pabaigoje tai pavyko padaryti vis tam pačiam I. Kozlov. 85-ąją minutę jis pastebėjo, kad oponentų vartininkas yra kiek neapdairiai išėjęs į priekį ir palikęs savo ginamus vartus ir iš 26-28 metrų paleido tolimojo nuotolio tikslią „bombą“ tiesiai į kairiąją „devyniukę“. Rezultatas tapo 4:0 pabradiškių naudai ir būtent tokius galutinius skaičius protokole užfiksavo finalinis teisėjo švilpukas.

Po šio turo „SŽK Pabradė“ tapo vienintele SFL A1 diviziono komanda, rudens rate dar nepajutusia pralaimėjimo kartėlio, kadangi „Ave.Ko.“ savo namų stadione kiek netikėtai nusileido traumų išretintam, bet, kaip paaiškėjo, dėl to tik dar labiau motyvuotam ir užsivedusiam „Nerealui“. Ką gi, pabradiškių laukia du nelengvi paskutiniai žingsniai – „Advoco“ ir „Ave.Ko.“ – ir tada jau ir paaiškės, kaip gi šis sezonas pasibaigs šiai jaunai ir labai perspektyviai komandai. Tuo tarpu, „Carlsberg“ gretose kur kas mažiau klausimų – čia jau viskas, iš esmės, aišku. Dvylikta vieta šių metų pirmenybėse jau senokai rezervuota būtent jiems.

Prognozė:  Numatyti „SŽK Pabradės“ pergalei šiame mače tikrai nereikėjo išskirtinių aiškiaregio sugebėjimų (3:1)... Savo darbą pabradiškiai padarė. Gal net šiek tiek persistengė mušdami įvarčius ir gindami savo vartus. Nurašome visą tai ant jaunatviško maksimalizmo ir džiaugiamės savo, iš esmės, gan tiksliu spėjimu...

 

 

Audra – Pionieriai 3:0 (1:0)

2014-10-19 12:00 Buivydiškių stadionas

 

Šios rungtynes buvo paskutinė „Pionierių“ viltis kabintis į galimybę išlikti SFL A divizionų struktūroje ir kitąmet bei likus trims mačams pabandyti panaikinti aštuonių taškų deficitą, skiriantį juos nuo saugioje dešimtoje vietoje įsikūrusio „Trivarčio“. Tačiau priešingoje aikštės pusėje sekmadienį išsirikiavę „audriečiai“ sprendė savo aktualias problemas – jiems žūtbūt reikėjo tų trijų taškų, kad vis dar išliktų konkurencingi lenktynėse dėl medalių. Taigi, kaip matome, abi ekipos buvo motyvuotos, abi turėjo savo priežasčių pergalei siekti, abiem reikėjo taškų. Tačiau kokybiškesnį futbolą pademonstravo šeimininkai ir būtent jie su džiaugsmingomis šypsenomis paliko aikštę.

Jau nuo pat pirmų minučių „Audra“ pradėjo įrodinėti savo tvirtų šeimininkų šiame mače statusą ir demonstravo, kad viskas čia vyks pagal jų diktuojamas sąlygas. Per pirmąjį kėlinio trečdalį ekipa sukūrė galybę momentų prie varžovų vartų, tad rezultatas jau galėjo būti kokie 3:0, tačiau puikus „Pionierių“ vartininko A. Maslovo, kurio nepavyko įveikti net nuo 11 metrų baudinio atžymos,    žaidimas palaikė svečių širdyse vis dar teberusenančią viltį, kad galbūt šiose rungtynėse kažkokiu stebuklingu būdu pavyks užsikabinti už taškų. Tačiau nenumaldomas „Audros“ spaudimas vis didėjo ir atrodė, kad tai tik laiko klausimas, kada gi pagaliau Fortūnai nusibos plačiai šypsotis „Pionieriams“, o jų vartų sargas pagaliau prisimins, kad jis tėra žmogus, o ne Supermenas. Šeimininkai vis rezgė savo atakas, o svečių gynybiniai įtvirtinimai braškėjo vis garsiau, tačiau kažkokiu mistiniu nesuprantamu būdu vis dar laikėsi. Aklinai uždaryti savo aikštės pusėje „Pionieriai“ per 45 minutes sugebėjo suorganizuoti vos vieną simbolinį išpuolį, kuris varžovams atnešė ne ką daugiau diskomforto nei uodo įgėlimas storaodžiam raganosiui. Tačiau pirmojo kėlinio laikas nenumaldomai tirpo, o teisėjo užrašų knygutėje ties rungtynių įvarčių autorių numerių ir pavardžių grafomis žiojėjo tuščios baltos vietos. Ir kai jau pradėjo atrodyti, kad „Pionieriai“ į pertrauką išeis taip ir išlaikę savo vartus „sausais“, R. Vrublevskis pasiuntė oponentams „į rūbinę“ gražią dovaną įvarčio pavidalu. Ką gi, sėkmė nebūna beribė ir kiek besistengtum techniškam kombinaciniam futbolui priešpastatyti akliną gynybą (kad ir kokia ji būtų pasiaukojanti), visgi dažniausiai lašas po lašo ir pratašo tas gynybinį mūrą. „Audrai“ pagaliau pavyko paversti įvarčiu tą savo neabejotiną žaidybinį pranašumą.

Antrajame kėlinyje, suprasdami, kad jau nebėra ko prarasti, „Pionieriai“ pabandė žaisti kiek atviresnį futbolą, pasistengti kiek ilgiau palaikyti kamuolį ir atakon eiti kiek didesnėmis pajėgomis. Tačiau, kaip sakoma, jei kažkur kažką pridedi, tai tą reikia iš kažkur atimti. Taigi, tokiu būdu svečių užnugariuose atsivėrė kur kas daugiau laisvų plotų ir techniškiems bei greitiems „Audros“ futbolininkams tai tapo puikiomis erdvėmis parodyti visą savo smogiamąją puolimo jėgą. „Pionierių“ bandymas lyginti žaidimą ir rezultatą aktyviais veiksmais puolime kainavo jiems ženkliai padidėjusį galvos skausmą gynyboje. Negalėdami kaip lygūs su lygiais kovoti su „Audra“ techniškume bei greityje svečiai į rungtynių pabaigą praleido dar porą įvarčių: 76-ąją minutę pasižymėjo D. Jankovskij, o 88-ąją – J. Šiško.

Po finalinio švilpuko „Pionieriai“ galutinai prarado net teorines viltis pasilikti šiame SFL lygmenyje, tačiau pripažįsta, kad nesėkmingai sukovojus su pagrindiniais konkurentais apatinėje turnyrinės lentelės dalyje, neturėjo daug šansų teigiamam galutiniam rezultatui šiame sezone. Visgi, kaip ten bebūtų, komanda verta pačių geriausių žodžių už jų nuolatinį kovingumą ir pastangas bei pozityvų požiūrį į žaidimą ir rezultatus. Tuo tarpu „Audros“ iškovoti tris taškai netapo kažkokia stebuklinga panacėja, padidinančia jų šansus į medalius, nes absoliučiai visi pagrindiniai konkurentai šiame ture taip pat iškovojo pergales. Ką gi, lauksime kito savaitgalio...

Prognozė: Numatėme „Audros“ pergalę 3:1. Savo darbą šioje srityje šeimininkai atliko tobulai. Tačiau svečiams turime šiokių tokių priekaištų – vienas jų įvartis priverstų mus didžiuotis savo tobulais orakulų sugebėjimais. Ką gi, nepaisant to, esame visai patenkinti artimu šūviu...

  

 

Ave.Ko. – Nerealas 3:5 (2:2)

2014-10-19 14:00 Kalvelių stadionas

 

Pas praėjusiame ture čempionų vardus užsitikrinusius „Ave.Ko.“ atvyko traumų išretintas ir vis dar galutinės savo pozicijos turnyrinėje lentelėje nežinantis „Nerealas“. Svečiams „gresia“ pozicija plačiame diapazone: nuo antros iki penktos vietos – ir kiekvienos rungtynės joms gali tapti lemtingomis. Teoriškai, motyvacijos šįkart daugiau turėtų būti pas svečius, tačiau niekam ne paslaptis, kad jie išgyvena ne pačius geriausius laikus sudėties prasme, nes juos pastaraisiais turais užgriuvo traumų lavina. Juolab, kad Kalvelių klubui šis mačas buvo pirmuoju namų stadione po „auksinių“ rungtynių prieš „Spartaką“, kuriose futbolininkai tapo šiųmetiniais SFL A1 čempionais ir, natūralu, kad prieš vietos publiką jie norėjo pasirodyti visu gražumu. Maža to, paparaciams stadione pavyko užfiksuoti ir VIP personas – pats lygos prezidentas P. Malžinskas savo apsilankymu pagerbė šį mačą. Žodžiu, visų šių aplinkybių fone „Ave.Ko.“ tikrai buvo rimtai nusiteikę ir galvojo tik apie pergalę, nepaisant to, kad turėjo šiokių tokių problemų su sudėtimi – pritrūko trijų pagrindinės sudėties žaidėjų, be to E. Čičin pasirodė tik antrajame kėlinyje. Tuo tarpu pas „Nerealą“ prie jau minėtų vargų dėl traumuotų žaidėjų, prisidėjo dar ir galvos skausmas dėl tuo pat metu vykusių „Senjorų 45+“ rungtynių, kur dalis ekipos atstovauja „FK Salą“. Visgi, kaip žinia, sunkumai arba palaužia, arba užgrūdina ir „Nerealo“ atveju būtent antrasis šio posakio variantas tapo tinkamu.

Išpuolusių išbandymų mobilizuota komanda nesutriko ir nuo pat pirmų rungtynių minučių metė lygiavertišką iššūkį varžovams jų pačių tvirtovėje. Lygiu žaidimu prasidėjusiame mače abi ekipos kūrė šiokius tokius momentus, kol, galiausiai, prabėgus 16 minučių, S. Mizeros koją aplankė dieviškasis įkvėpimas ir jis nuostabiu smūgiu į viršutinį kampą išvedė svečius į priekį. Savo sėkmę nutarę vystyti „nerealieji“ nesumažino apsukų ir po kelių minučių, įmetus kamuolį iš užribio į varžovų baudos aikštelėje ir tokiu būdu sukėlus joje nemenką sumaištį, Leonardo da Silva Iparraguirre pirmasis susigaudė aplinkoje ir, pasinaudodamas „Ave.Ko.“ gynėjų nesuderintais veiksmais, griūdamas dar kartą siunčia kamuolį į šeimininkų vartus. Įgiję tokią persvarą „dryžuotieji“ nutarė kiek atsikvėpti ir tai jiems kainavo iniciatyvos praradimą. Kalvelių klubas, kategoriškai nenorėdamas taikstytis su esama situacija, padidino spaudimą ir visa tai kėlinio pabaigoje išvirto į paskirtą 11 metrų baudinį už žaidimą ranka. D. Ovsejuk šaltakraujiškai realizuoja šį šansą. Tačiau tai tebuvo „Nerealo“ problemų pradžia – prabėgus vos minutei dėl susiklosčiusių aplinkybių naujai iškeptam svečių vartininkui D. Andraikėnui kažkiek pritrūksta vartų sargo įgūdžių ir jis nesėkmingai bando gaudyti kamuolį išėjęs iš vartų. Šia jo klaida pasinaudoja A. Grigenas ir rezultatas jau tampa lygus – 2:2. Per likusį pirmojo kėlinio laiką „Nerealo“ vartininkas dar spėjo išgelbėti savo ekipą po „Ave.Ko.“ futbolininko išėjimo 1 prieš 1 ir į pertrauką svečiai patraukia liūdnokos nuotaikos, kadangi turėtas pranašumas išbarstytas, o iniciatyvą yra perėmę varžovai.

Po pertraukos šeimininkai į aikštę sugrįžta su viena mintimi – galutinai „damušti“ oponentus, tačiau „Nerealas“ tuoj pat išvaiko iš jų galvų visus šiuos norus. Du greiti įvarčiai tolimais smūgiais (46 min. S. Mizera, 49 min. T. Vitkauskas) šokiruoja Kalvelių klubą ir iki ekstazės pakilėja „Nerealą“. Tačiau, kaip žinia, „Ave.Ko.“ niekada nenuleidžia rankų, tad ir šis kartas netapo išimtimi. Komanda susikaupia ir pradeda regzti ataką po atakos, pridarydama daugybę darbo varžovų gynėjams ir versdama juos demonstruoti visus savo sugebėjimus. Didžiąją antrojo kėlinio dalį vilniečiams puikiai pavykdavo susitvarkyti su oponentų išpuoliais, tačiau visi buvo bejėgiai prieš 85-ąją minutę atliktą tolimą E. Čičin smūgį, vėl užsukusį intrigą šiame mače iki maksimumo. Va bank puolusių kalveliškių, gynyboje palikusių vos tris žaidėjus, atakos tarsi lavina užgriuvo „Nerealo“ vartus, tačiau fantastiškas svečių vartininko „seivas“, kai pavyko ištraukti į „devyniukę“ skriejantį kamuolį (net varžovų treneris prisipažino, kad iki šiol negali suvokti, kaip jam tai pavyko) ir pasiaukojantis gynėjų žaidimas leido svečiams išlaikyti savo pranašumą. Galų gale paskutinį riebų tašką užtvirtindamas savo ekipos pergalę padėjo vis tas pats S. Mizera, kuriam kontratakos metu puikiai asistavo T. Vitakaukas. 3:5 ir „Nerealas“, be trijų taškų, dar iškovoja ir teisę vadintis pirmaisiais (ir kol kas vieninteliais) „Ave.Ko.“ nugalėtojais šiame sezone bei išlaiko puikias pozicijas kovoje dėl medalių.

Po finalinio švilpuko šiek tiek galutiniu rezultatu nusivylę „Ave.Ko.“ pripažįsta varžovų pranašumą ir giria juos už užsivedimą ir kovingumą, patys po pralaimėjimo atšvęsdami (likimo ironija) savo pasirodymą gamtoje prie šašlykų, kur ir buvo atlikta išsami rungtynių analizė.

Prognozė: 4:1... Vaje, vaje, gėda-pelėda apžvalgininkams už tokį spėjimą. Neatspėta absoliučiai viskas, ką tik galima buvo neatspėti – nei nugalėtojas, nei bent vienos komandos įvarčių skaičius. Žodžiu, prastas spėjiko pasirodymas...

 

 

Ozo tapyrai – Spartakas 2:0 (1:0)

2014-10-19 15:30 Panerio stadionas

 

Atrodo, kad besibaigiantis SFL sezonas bei artėjanti salės futbolo čempionato pradžia sustatė savus akcentus „Spartako“ prioritetuose: užsitikrinusi išlikimą lygos A divizionų sistemoje komanda šiuo metu visą savo dėmesį skiria pasiruošimui naujam salės futbolo sezonui, tad pastaraisiais turais į rungtynes didžiosiose aikštėse renkasi gan vangiai.

Toks pats vaizdas buvo ir šįkart „Panerio“ stadione – „raudonai“ vilkinčių futbolininkų buvo trylika, tačiau didžiausia problema (kaip įprasta) tapo vartų sargo pozicija, kadangi vienintelis tikrasis vartininkas šįkart nepasirodė. Kažkokiu būdu nusprendę, kam gi teks užduotis atlikti šias nelengvas pareigas, „spartakiečiai“ surikiavo kitas pozicijas ir, galų gale, stojo kovon su „Ozo tapyrais“, nepralaimėjusiais dviejuose pastaruose turuose ir pasiruošusiais pratęsti šią savo sėkmingą seriją dar bent vienom rungtynėms.

Nuo pat pirmų minučių šeimininkai parodė, kad yra rimtai nusiteikė ir šiose rungtynėse pasiimti taškų ir pradėjo savo siekių rimtumą įrodinėti aktyviu žaidimu. Prabėgus vos trečdaliui pirmo kėlinio K. Maškalo atliko skersą perdavimą, kuris neatrodė itin perspektyvus, tačiau svečių žaidėjas, einantis vartininko pareigas, nesusitvarkė šiame epizode ir ženkliai prisidėjo prie to, kad, galiausiai, kamuolys atsidūrė jo ginamuose vartuose. „Ozo tapyrams“ išsiveržus į priekį įvykiai aikštėje klostėse labai vangiai. Komandos apsikeitė keliais pavojingais momentais, kurie esminių pokyčių į rungtynių eigą neįnešė. Žaidimas išsilygino, tačiau didelių aktyvumo pliūpsnių tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos nebuvo.

Per pertrauką nutarę, kad vieno įvarčio pranašumas yra labai slidus, „oranžiniai“ į aikštę išėjo kupini ryžto ženkliai pagerinti savo žaidimą. Iš esmės, tą jiems padaryti pavyko. Pradėta kurti žymiai daugiau pavojingų progų prie varžovų vartų, tačiau jų realizacija šįkart nepasižymėjo efektyvumu. Neišnaudotos puikios galimybės sudėlioti visus taškus šiame mače vertė „Ozo tapyrus“ atidžiai rūpintis savo vartų saugumu ir nepramiegoti kokio nors „Spartako“ išpuolio, galinčio atimti iš jų taškus. Šeimininkų laimei „raudoniesiems“ vis niekaip nesisekė atlikti akcentuoto smūgio – žinoma, prie to ženkliai prisidėdavo ir gynyba. Galų gale, pačioje rungtynių pabaigoje, kai ilgu atsarginių žaidėjų suoliuku ir taip negalinčio pasigirti „Spartako“ gretos sumažėjo dėl pašalinto futbolininko, „Ozo tapyrams“ pavyko įtvirtinti savo kiekybinį pranašumą kokybiniu faktoriumi – įvarčiu. T. Kiričenko pabėgo nuo savo „raudonojo“ asmens sargybinio ir atliko tikslų ir savalaikišką perdavimą R. Žilevičiui, kuriam beliko pasistengti neprašauti pro apituščius vartus. Su šia užduotimi patyręs veteranas susitvarkė kuo puikiausiai ir „Ozo tapyrai“ triumfuoja.

Prognozė: Kažkaip ir kažkodėl galvojome, kad bus lygiosios 2:2... Ech, D. Raksa, D. Raksa, labai pritrūko dviejų tikslių tamstos šūvių šiame mače. „Ozo tapyrams“ jokių priekaištų neturime...

 

 

Lentvaris - Trivartis 4:1 (3:0)

2014-10-19 16:00 Lentvario stadionas

 

Prieš prasidedant šiam susitikimui jau buvo aiškūs du lentvariškius labai dominę rezultatai: šeštadienį Nemenčinėje „SŽK Pabradė“ gan ramiai (4:0) „susitvarkė“ su „Carlsberg“ ekipa, o pirmojoje sekmadieninėje dvikovoje „Nerealas“ kiek netikėtai išvykoje rezultatu 5:3 „nukovė“ diviziono čempionų vardus jau užsitikrinusius „Ave.Ko.“. Ir minėtieji rezultatai nebuvo geriausios žinos „Lentvario“ komandai – tai reiškė, jog tiek pabradiškiai, tiek ir „nerealieji“ (o tuo pačiu – ir prizininkų pjedestalas) nuo jų atitolo jau penkių taškų atstumu.

Ne ką geresnių žinių šeimininkų vadovai sulaukė ir iš kai kurių savo ekipos žaidėjų – teko verstis be viso „smogiamojo trejeto“: A. Kostevič, M. Afanasjev bei V. Rachmatulajev. Tiesa, ne ką menkesnės problemos kamavo ir trivartininkus – jie rinkti sudėtį baigė telikus kelioms valandoms iki susitikimo pradžios. Ir, neturėdami vartininko, juokavo, jog į vartus stos tas, kuris... atvyks paskutinis. Visgi, to neprireikė – pasiaukoti pasisiūlė atraminis saugas A. Stepanovič. Bet jis vartuose pernelyg ilgai neužsibuvo – vos po kelių apšilimo minučių, išsinarinęs pirštą, šalia aikštelės jis praleido kone pusę pirmojo kėlinio. Galiausiai, vartininko pareigas perėmė centro gynėjas M. Paulauskas.

Rungtynes komandos pradėjo be didesnės žvalgybos, o pirmasis pavojingas epizodas įvyko prie „Lentvario“ vartų. Visgi, vieno prieš vartininką iššokusio M. Amboto smūgis buvo netikslus. Ir neužilgo po to, jau kone tradicine tampanti „Trivarčio“ klaida – bandymas ramiai įžaisti kamuolį baudos aikštelės prieigose vietoj paprasčiausio jo „išsivalymo“ baigėsi „atsikirtimu“ bei įvarčiu į svečių vartus – 6-ąją minutę pasižymėjo A. Šamatovič. Kol kiek pakrikę vilniečiai nesėkmingai bandė nusiraminti bei priprasti prie nelygaus Lentvario stadiono paviršiaus, šeimininkai surengė dar vieną, iš pirmo žvilgsnio, ne itin pavojingą kontrataką kairiuoju kraštu, bet „raudonųjų“ ekipos gynėjas nepataikė į nuo kupsto atšokusį ir skriejimo kryptį kiek pakeitusį kamuolį, kuris atiteko laisvam P. Poplovskiui. Pastarajam įsiveržus į baudos aikštelę teliko paridenti kamuolį laisvam likusiam D. Komarovui, kuris 14-ąją minutę padvigubino lentvariškių persvarą – 2:0. Retkarčiais gaisrai kildavo po šeimininkų keliamų kampinių, kiek dažniau – po užmetimų priekin. Visgi, kelis kartus „ant linijos“ gerai sužaisdavo raudonųjų „vartininkas“. Tačiau 36-ąją minutę jis, išbėginėdamas „susirinkti“ užmetimo, kiek sudvejojo bei grįžo į vartus, o staigiai puoliman iššokę netgi keli „Lentvario“ žaidėjai dar kartą pasiuntė kamuolį į vartų tinklą – 36-ąją minutę po D. Komarovo perdavimo pasižymėjo E. Pidybajevas.

Antrajame kėlinyje vaizdas iš esmės nesikeitė – šeimininkai toliau gan sėkmingai „užmetinėdavo“ kamuolius už gynėjų nugarų, bet vilniečius dažniausiai gelbėdavo sėkmingas vartininko žaidimas „ant vartų linijos“. Visgi, 69-ąją minutę po D. Burbulio smūgio netgi ir jis buvo bejėgis: nepaisant to, kad sugebėjo liesti kamuolį, pastarasis, atsitrenkęs į virpstą nusileido už vartų linijos – 4:0 „Lentvario“ naudai.

Artėjant rungtynių pabaigai  „Trivartis“ sugebėjo pelnyti paguodos įvartį – po kontratakos ir skerso perdavimo iš dešinės aikštelės pusės 78-ąją minutę kamuolį į vartus pasiuntė E. Kateiva.

Po šios pergalės lentvariškiai toliau „ant kulnų“ mina antrąją-trečiąją poziciją besidalinančiai „SŽK Pabradei“ bei „Nerealui“, atsilikdami nuo pastarųjų dviem taškais. Kitame ture jų laukia galbūt lemiamos rungtynės norint pasidabinti medaliais – vėlgi savo aikštelėje jie priims penktojoje pozicijoje esančią „Audrą“, su kuria Vilniuje sužaidė lygiosiomis 3:3. Po šio susitikimo, ko gero, viltis apie medalius iki kito sezono turės atidėti bent viena iš komandų. Tuo tarpu „Trivartis“, dėl „Pionierių“ pralaimėjimo ką tik minėtajai „Audrai“, net ir teoriškai jau negali nukristi iki vienuoliktosios pozicijos. Tiesa, pakilti aukščiau jiems taipogi bus sunku – nepaisant to, jog kitame ture laukia akistata su autsaideriais „Carlsberg“, jie turi neigiamus tarpusavio rungtynių balansus tiek su „Spartaku“, tiek su „Ozo tapyrais“, tiek ir su „Orionu“.

Prognozė: 3:1. Rezultatas – gana artimas spėjimui, tik rungtynėse, ko gero, tikėjomės gerokai didesnės intrigos.

 

 

Advoco - Orionas 1:5 (0:2)

2014-10-19 19:15 Fanų stadionas

 

Jei jau minėtieji „SŽK Pabradės“ – „Pionierių“ bei „Ave.Ko.“ – „Nerealo“ rezultatai „Lentvario“ futbolininkus prieš jų rungtynes su „Trivarčiu“ rimtai įstūmė į kampą, tai advokatus – priešingai: išlaisvino iš matematinių bei teorinių skaičiavimų. Žinoma, pastarieji tikrai būtų neprieštaravę ta aritmetika užsiimt ir toliau, bet dabar jiems sezonas iš esmės jau baigtas: (medalius vežantis) traukinys jau nuvažiavo. Iš kitos pusės, nugalėję „Orioną“ jie galėjo užsitikrinti bent jau šeštąją vietą bei tęsti kovą dėl ketvirtosios.

Ir turbūt nieko keisto nėra tame, jog dvikovos favoritais nelaikyti svečiai rungtynes pradėjo atsargiai, „nuo gynybos“, tikėdamiesi varžovus prigauti kontratakų metu. O jų klaidos ilgai laukti nereikėjo – jau 7-ąją minutę A. Fedorovičius išvedė „Orioną“ į priekį. Tesužaidus vos daugiau, nei pusvalandį – 32-ąją minutę jis rezultatą padvigubino – 2:0. Bei savo „šou“ pratęsė ir antrojo kėlinio pradžioje, 53-ąją minutę pasižymėdamas trečiąjį kartą.

„Advoco“ gretose tokia rungtynių tėkmė sukėlė nebent kažkiek ironiškas šypsenas, jų vadovo teigimu, šeimininkai šiaip, dėl smagumo atakavo, o varžovai mušė įvarčius. Jie tarpusavy netgi juokavo, kad nesunku būtų suskaičiuoti „Oriono“ ekipos žaidėjų smūgių į vartų plotą skaičių – jis bus užfiksuotas protokole pelnytų įvarčių grafoje. O taipogi, teigdamas, jog dauguma šeimininkų komandos smūgių pernelyg didelio pavojaus nekėlė, pagyrė mėlynųjų vartininką, patikimai atlikusį savo darbą.

Bet rungtynės sulig trečiuoju įvarčiu dar nesibaigė: 69-ąją minutę A. Prokopovič padidino persvarą iki 4:0, o A. Fedorovičius 72-ąją minutę „apsiformino“ pirmąjį savo sezono „pokerį“, padidindamas savo komandos persvarą jau iki gan nepadoraus rezultato – 5:0. Visgi, pačioje susitikimo pabaigoje, 87-ąją minutę, E. Krasnoložskis sugebėjo pelnyti paguodos įvartį, kuris, tiesa, oranžinių nei guodė, nei džiugino – jiems sezonas iš esmės pasibaigė dar prieš šių rungtynių pradžią.

Po mačo „Advoco“ ekipos atstovas teigė, jog, greičiausiai, pralaimėjimo priežasčių advokatai jau neieškos, tiesiog bažnyčioje uždegs po žvakutę. Bei patvirtino spėjimus, jog likusiai sezono daliai didesnių tikslų jau nebeliko. Žinoma, norėtųsi sukovoti garbingai ir išsaugoti esamą poziciją, finišuoti pozityvia gaida. Bet, bent jau kol kas, jaučiamas nemažas nusivylimas.

Be abejo, nuotaikos „Oriono“ stovykloje – visai kitokios. Komandos vadovas visų pirma paminėjo, jog advokatų žodžiai apie „Oriono“ ėmimą“ ekipai suteikė papildomos motyvacijos. Jo nuomone, orioniečiai susitikimą pradėjo ramiai, susikaupę, gerai nusiteikę bei pagaliau aikštelėje ne padrikai blaškėsi, o bandė žaisti ramų, užtikrintą futbolą. Bei, be abejo, išskyrė puikų A. Fedorovičiaus pasirodymą, kuris pasižymėjo ne tik „pokeriu“ ir rezultatyviu perdavimu, bet ir brandžiu žaidimu – tiek atakuojant, tiek kuriant progas ar perduodant kamuolį.

Akivaizdu, jog antrasis ratas komandai, kuri sezonui įpusėjus rikiavosi antrojoje pozicijoje, nebuvo toks, kaip kad jie tikėjosi: iš devynių susitikimų laimėti vos du, du baigti lygiosiomis bei patirti netgi penki pralaimėjimai. Ši nesėkmė prieš „Orioną“ reiškia ir tai, kad „advokatai“ jau nepakils aukščiau penktosios pozicijos. Nukristi žemiau – teoriškai dar įmanoma, bet tam, visų pirma, reikia dviejų „Oriono“ pergalių bei patiems oranžiniams iškovoti ne daugiau, nei vieną tašką. Žinoma, kitą savaitę jų laukia itin sudėtinga išvyka į svečius pas labai motyvuotus „SŽK Pabradės“ futbolininkus, bet ir „Oriono“ laukia ne ką lengvesnis susitikimas su diviziono čempionais – „Ave.Ko.“ komanda. Tad šių ekipų rokiruotė finišo tiesiojoje – nelabai tikėtina.

Prognozė: 3:1. Visiškai į lankas.