Na ką, paatostogavom – ir užteks. Ir iš karto prie reikalo, nes naujienų pirmajame antrojo rato ture tikrai daug: maloniausia iš jų ta, kad pagaliau vėl turime visas dvylika aktyvių komandų – sveiki sugrįžę, „Carlsberg“! O sugrįžimas gavosi visai neblogas – „Audra“ turėjo nemažai pavargti, kol išplėšė pergalę prieš absoliučius autsaiderius.

Turo intrigos. „Ave.Ko.“ (32) ir toliau lieka pirmoje vietoje, tačiau tik per plauką išsisuko nuo pirmojo pralaimėjimo šiame sezone – dešimtoje vietoje esantis „Trivartis“ (13) nė už ką nenorėjo pripažinti, kad nėra šių rungtynių favoritai ir išleido pergalę iš savo rankų tik per teisėjo pridėtą laiką – 3:3.

„Lentvario“ (24) ir „Advoco“ (22) susitikime vyko intensyvi kova dėl antrosios pozicijos – stipresni buvo paskutiniąją rungtynių minutę pergalę išplėšę šeimininkai (3:2) ir tai numetė advokatus iš antrosios vietos į ketvirtąją, tuo tarpu antroji vieta kol kas atitenka „Audrai“ (24), įveikusiai „Carlsberg“ (1) rezultatu 4:3.

1:1. Tokiais rezultatais baigėsi tiek „SŽK Pabradės“ (18) ir „Ozo tapyrų“ (13), tiek „Oriono“ (15) ir „Pionierių“ (5) susitikimai. Lygiosios, savaime suprantama, nelabai įtakojo šių komandų padėties turnyrinėje lentelėje.

Vienintelis sutriuškinimas. „Nerealas“ (22) įtikinamai susidorojo su „Spartaku“ (13) net 5:0 ir prisivijo dėl diviziono medalių kovojančią komandų grupelę.

Individualūs pasirodymai. „Snaiperių lygoje“ į pirmąją poziciją vėl sugrįžta D. Ovsejuk iš „Ave.Ko.“ su 16 įvarčių: jo dublis į „Trivarčio“ vartus vėl padėjo atimti lyderio vietą iš T. Švaikevičiaus („Audra“, 15 įvarčių), šiame ture pasižymėjusio tik sykį. Po ilgokos pertraukos šios rubrikos herojumi tampa ir J. Zagurskas („Nerealas“, 10), sumušęs „hat-tricką“ į „Spartako“ vartus.

Puikias rungtynes pasak liudininkų sužaidė Andžej ir Tomas Rudzianec iš „Carlsberg“.

Turo MVP. V. Rachmatulajev iš „Lentvario“ gauna šį virtualų prizą už du labai svarbius įvarčius į „Advoco“ vartus – antrasis, įmuštas paskutiniąją rungtynių minutę, šį kartą atnešė pergalę komandai.

Audra – Carlsberg 4:3 (3:1)
2014.08.24 16:00 Buivydiškių stadionas

Ko tikėtis kai dėl antrosios vietos kovojanti komanda žaidžia su absoliučiais diviziono autsaideriais? Tikriausiai lengvos pirmųjų pergalės... Tačiau realiame gyvenime - kaip kokiame prekybos centre: visada būna daugybė papildomų sąlygų, paprastai rašomų su žvaigždute ir smulkiu šriftu, o tos sąlygos dažnai pakeičia visą esmę.

„Carlsberg“ sezono pradžioje tikrai nebuvo laikoma potencialia A1 diviziono autsaidere ir tai, kad ji tokia tapo, nulėmė ne žaidybinės, o vidinės-organizacinės klubo problemos: traumų ir diskvalifikacijų praretinta komanda patyrė keletą iš eilės pralaimėjimų ir subyrėjo, nebesurinkdama pilnos sudėties į paskutinius penkis pirmojo rato mačus. SFL vadovybei kilo sunki dilema: šiaip už tokius dalykus komandos yra šalinamos iš pirmenybių, tačiau „Carlsberg“ – viena seniausių SFL komandų, jau daugybę sezonų sėkmingai dalyvavusi šioje lygoje. Taigi komandai buvo suteiktas dar vienas šansas – po pirmojo rato komandą paliko keli jaunesni ir ambicingesni futbolininkai, jų vietą užėmė keletas patyrusių veteranų ir, panašu, kad komanda vėl grįžo į rikiuotę, atsipirkusi pinigine bauda ir dviem atimtais taškais. Tiesa, SFL vadovybė žada būti griežta ir jei bent vienas techninis „Carlsberg“ pralaimėjimas bus užfiksuotas antrajame rate, jis taps šiai komandai paskutiniuoju.

Taigi, situacija „Carlsberg“ stovykloje pasikeitė į gerąją pusę – pasirūpinimas reikiamu atsarginių žaidėjų skaičiumi tikriausiai dar lieka komandos ateities planuose, bet bent jau lygiai 11 starto sudėties žaidėjų aludariai šį kartą surinko ir rungtynės galėjo vykti taip, kaip priklauso. „Audros“ vyrai susirinko kiek gausiau – šiose rungtynėse jie panaudojo 16 žaidėjų.

Taigi, prieš pat varžybas praūžusi liūtis nuplovė aikštės linijas ir apsunkino varžybų eigą, ir, pasak „Audros“ atstovo K. Astrausko, oro sąlygos panaikino jo komandos galimą pranašumą, taigi teko atlaikyti 90 minučių nelengvos kovos. „Audra“ kiek daugiau kontroliavo kamuolį, „Carlsberg“ mėgino kontratakuoti arba tikrinti „Audros“ vartininko budrumą tolimais smūgiais. Pirmasis rungtynių įvartis krito pirmojo kėlinio viduryje, kai įkirtęs į baudos aikštelę Artūras Švaikevičius gavo gerą perdavimą iš krašto bei pasiuntė kamuolį į tolimą vartų kampą, 1:0. Neužilgo „Carlsberg“ baudos aikštelėje griaunamas D. Jankovski, skiriamas 11 m baudinys į svečių vartus: T. Švaikevičius smūgiuoja, jo smūgis atremiamas, tačiau pirmasis prie kamuolio pribėga V. Černiauskas ir kamuolys vistiek atsiduria vartuose – 2:0.

Po keleto minučių „Carlsberg“ pavyksta sušvelninti rezultatą – po „Audros“ gynėjo klaidos svečių puolėjas (panašu, kad kažkuris Rudzianec) permeta kamuolį per vartininką, ir jau 2:1. Tačiau „Audra“ iš karto atsako įvarčiu: T. Švaikevičiaus smūgis pralekia kitam šeimininkų puolėjui tarp kojų ir atsiduria vartų tinkle – įvartis įskaitomas, bet „Carlsberg“ apeliuoja ir tikina, kad buvo nuošalė. Visgi rezultatas tampa 3:1 ir šitaip pasibaigia pirmasis kėlinys.

Po pertraukos „Audra“ didina savo persvarą tolimu R. Vrublevskio smūgiu – 4:1 – ir jau atrodo, kad viskas šiame mače darosi kaip ir aišku. Bet jau praktiškai kitoje atakoje vėlgi nuo gynėjų pasprunka kažkuris Rudzianec (kadangi jų „Carlsberg“ gretose net trys, panašu, kad nei teisėjai, nei varžovai pasmerkti juos nuolat painioti) ir rezultatas jau 4:2. O dar po kurio laiko skirtumas švelnėja iki minimumo, nes už žaidimą ranka savo baudos aikštelėje į šeimininkų vartus skiriamas 11 m. kurį vėlgi realizuoja kažkuris Rudzianec.

Rezultatui tapus 4:3, svečiai rengia lemiamą šturmą ir bando lyginti – tolimas I. Mikolaičio smūgis pareikalauja nemažų „Audros“ vartininko pastangų. Bet šturmas išsikvepia, nes be keitimų rungtyniaujantiems „Carlsberg“ žaidėjams pradeda trūkti jėgų. Negana to, „Audra“ kontratakuoja, ir svečiai lieka dešimtyje, nes už paskutinės vilties pražangą išvejamas K. Ivanauskas. Pabaigoje šeimininkai muša penktąjį įvartį, tačiau jis neskaitomas dėl nuošalės ir rungtynės baigiasi sunkoka „Audros“ pergale.

Prognozė: 5:2 – pranašavom kiek lengvesnę šeimininkų pergalę, bet bent jau bendras įvarčių skaičius buvo atspėtas tiksliai.

 

SŽK Pabradė – Ozo tapyrai 1:1 (0:1)
2014.08.24 17:00 Pabradės stadionas

Liaudyje dažnai yra sakoma, kad „trečias kartas nemeluoja“, bet tam galėtų paprieštarauti „Ozo tapyrai“ – jiems nemelavo tik aštuntasis kartas: pirmi septyni susitikimai su „SŽK Pabrade“ baigėsi pralaimėjimais. Ir dažniausiai – gan skaudžiais. Net nesvarbu, kas sudarė pabradiškių ekipos pagrindą – ar dabartinio „Modulio“ žaidėjai (2009-2011 metais) ar iš pagrindų pasikeitusi dabartinė ekipa:  pirmoji šio sezono komandų tarpusavio akistata Vilniuje baigėsi svečių pergale rezultatu 5:1.

Visgi, tai buvo seniai ir netiesa. O kiekviename susitikime savo pranašumą reikia įrodinėti nuo pradžių. Galbūt sėkminga istorija (pamiršus, kad kiekviena pergalė artina pralaimėjimą), galbūt akivaizdžiai matomos varžovų komplektacijos problemos – „tapyriniai“ rungtynes pradėjo ir kone pusvalandį žaidė dešimtyje lėmė dalinį šeimininkų atsipalaidavimą ir tai buvo nemaža jų klaida. Be keitimų likę vilniečiai degė noru kovot ir tarpusavio palaikymu, tad aplink baudos aikštelę „išstatytas“ didžiulis autobusas ilgą laiką tapo neįmenama mįsle Pabradės komandai. Nepaisant kamuolio ir žaidimo kontrolės, kelio link varžovų vartų jiems rasti vis nepavykdavo. Galiausiai, pirmąjį susitikimo įvartį galima būtų vadinti netgi ne šaltu dušu, o žaibu iš giedro dangaus – jis krito būtent į šeimininkų vartus. Jų gynėjas aikštės viduryje vaikiškai atidavė kamuolį varžovui ir greita „Ozo tapyrų“ kontraataka baigėsi tiksliu T. Beinoro smūgiu, tad 13-ąją susitikimo minutę svečiai išsiveržė priekin: 1:0. Rezultatas nepasikeitė iki pertraukos – pabradiškiams nepavykdavo sukurti nieko apčiuopiamesnio, nei standartinės situacijos ar vartininko budrumo tikrinimai tolimais smūgiai.

Antroji rungtynių pusė prasidėjo dar stipresniu šeimininkų ekipos spaudimu ir kartas nuo karto „tapyrinių“ gynyba pradėdavo braškėti. Sužaidus apie 15 minučių pabradiškiai turėjo pirmą puikią progą rezultatui išlyginti, bet jų ekipos žaidėjas įsigudrino nepataikyti į tuščius vartus, vėliau sekė pavojingas smūgis galva, bet sėkmė vėlgi buvo vilniečių pusėje. Visgi 87-ąją susitikimo minutę „SŽK Pabradė“ sugebėjo „prigauti“ svečius, greitai įžaisdama kampinį, o vartininkui nesėkmingai iškumščiavus šlapią kamuolį, jį iš metro atstumo į tuščius vartus pasiuntė M. Asinavičius. Bet net ir tai dar nebuvo susitikimo atomazga – jau kitoje atakoje „Ozo tapyrai“ galėjo susigrąžinti persvarą, tačiau smūgiui vienu lietimu pritrūko tikslumo. Netrukus po to po dar vieno šeimininkų kampinio nuo pralaimėjimo vilniečius išgelbėjo skersinis. Taigi, įtemptos ir atkaklios rungtynės baigėsi kovingomis lygiosiomis 1:1.

Ir tai buvo pirmosios „Ozo tapyrų“ lygiosios šiame sezone – iki tol jie buvo iškovoję 4 pergales bei patyrę 7 pralaimėjimus. O tuo pačiu, prisiminkime oranžinių pažadą pirmojo rato pabaigoje: „rudeniop pradėsime atiminėti taškus iš stipresniųjų ir dalinti juos silpnesniesiems“. Pirmas žingsnis – žengtas, drebėkit A1 diviziono lyderiai!!!

Pabradės ekipos vadovas, vertindamas pasibaigusias rungtynes pagyrė vilniečių ekipos gynybą bei pats, guosdamasis sėkmės bei patirties trūkumu realizuojant progas, tikėjosi jog fortūna kitose rungtynėse šypsosis plačiau. Tuo tarpu “tapyrinių” gretose jaučiamas nusivylimas dėl išsprūdusios pergalės, bet rezultatas pripažįstamas dėsningu.

Po šių lygiųjų „SŽK Pabradė“ lieka šeštoje pozicijoje, atsilikdama nuo pergalę iškovojusio „Nerealo“ jau keturiais taškais bei tais pačiais trimis lenkdama taipogi tašką iškovojusį „Orioną“. „Ozo tapyrai“, pasinaudodami „Spartako“ kluptelėjimu, pastaruosius prisiveja ir kartu su jais bei taip pat lygiosiomis sužaidusiu „Trivarčiu“ dalinasi 8-10 vietomis. Būtent su pastaraisiais jie susitiks sekančiame ture. Tuo tarpu pabradiškiai bandys perkąsti „Pionierių“ riešutą – su pastaraisiais rungtynes namuose pirmame rate baigė nulinėmis lygiosiomis.

Prognozė: 4:1. Pernelyg stipriai susižavėjome tarpusavio rungtynių istorija ir nuvertinome „Ozo tapyrų“ gynybos sugebėjimus.

Lentvaris – Advoco 3:2 (0:1)
2014.08.24 17:00 Lentvario stadionas

Centrinėse turo rungtynėse Lentvaryje šeimininkai rezultatu 3:2 įveikė „Advoco“ vienuolikę ir taip privertė ją užleisti savo vietą pirmąjame A1 diviziono trejetuke: po šios pergalės „Lentvaris“, turintis 24 taškus, antrąja-trečiąją pozicija dalinasi su „Audros“ komanda, o su 22 taškais likę advokatai – ketvirtąja-penktąja su juos prisivijusiu „Nerealu“.

Deja, kažko daugiau apie šį susitikimą papasakoti negalime, nes nepavyko gauti jokių atsiliepimų iš šių komandų atstovų. It to būtų maža, netgi SFL svetainėje statistika nėra suvesta, tad, bent jau kolkas nežinome, kaip klostėsi įvykiai stadione. (Papildymas: statistika po keleto dienų visgi pasirodė, taigi jau žinome, kad pirmasis įvartį mušė „advokatas“ E. Krasnoložskis. Antrajame kėlinyje V. Rachmatulajev ir A. Baranovskij rezultatą persvėrė šeimininkų naudai, V. Mazurevič vėl jį išlygino, o tas pats V. Rachmatulajev paskutiniąją rungtynių minutę išplėšė lentvariškiams pergalę).

Kitame ture abiejų ekipų laukia rimti išbandymai: kartą jau sužaidęs lygiosiomis su vienvaldžiais diviziono lyderiais „Ave.Ko.“, šį pasiekimą bent jau pakartoti bandys Kalveliuose. Tuo tarpu „Advoco“ namuose priims paskutinę vietą užimančius, bet atgimti bandančius „Carlsberg“ vyrukus.

Prognozė: 3:2. Pataikyt – pataikėme tiksliai. Tik gaila, kad nieko išsamesnio apie tas rungtynes parašyti taip ir negalime...

Orionas – Pionieriai 1:1 (0:1)
2014-08-24 16:00 Fabijoniškių VFM stadionas

Jei po komandų akistatos pirmajame rate, pasibaigusios įtikinama „Pionierių“ pergale (4:2), dar galima buvo šitokį rezultatą pavadinti „kartą metuose ir lazda iššauna“, juolab, kad tas „pionieriškas“ „pagalys“ visą likusią rato dalį gan „sėkmingai“ tylėjo, tai po antrojo ekipų susitikimo praėjusį sekmadienį tiesiog privalu drąsiai konstatuoti, kad „Oriono“ koziriai partijose su „Pionieriais“ pasirodo per silpni, kad permuštų stipriąsias oponentų kortas. Ir vėl prarasti taškai su diviziono autsaideriais, ir vėl ratas prasideda nelabai linksma gaida...

Nors abi komandos po vasaros pertraukos ir buvo išsiilgusios didžiojo SFL futbolo, visgi jos nepuolė tarsi akis išdegusios į priekį su vieną mintimi – prikrauti varžovams pilną pintinę įvarčių. Ekipos žaidė sau įprastą futbolą: „Orionas“ bandė žaisti „pirmu numeriu“ ir regzti prie varžovų vartų pozicines atakas, o „Pionieriai“ ramiai ir tvirtai gynėsi, mėgindami kontratakuoti ir tiksliu perdavimu surasti savo ant nuošalės ribos tykojančių puolėjų. Kaip jau rašiau aukščiau, kažkodėl vis taip atsitinka, kad akistatose su „Pionieriais“ pas „orioniečius“ vis „nepaeina kortą“ ir jų žaidimo planas pasirodo netinkamas. Visu gražumu tai atsiskleidė pirmajam kėliniui artėjant prie pabaigos: iš pradžių vienas svečių kontrišpuolis išvystomas tiesiog tobulai, kai I. Viržukauskas tiksliai „iškišo“ perdavimą R. Petrošiui ir šis, gražiai susitvarkęs kamuolį, užbaigė ataką įvarčiu, o kiek vėliau greitoje kontratakoje paskutinės vilties pražangos pagalba V. Bukelevičiui teko griauti prieš vartininką beiššokantį Z. Miškinį ir tokiu būdu palikti savo ekipą mažumoje. Pirmojo kėlinio rezultatas ir jame besivystantys įvykiai tikrai džiugino svečius ir varė į juodą neviltį šeimininkus.

Jausdami, kad ir vėl gali likti be nieko po akistatos su „Pionieriais“ „orioniečiai“, nors ir turėdami aikštėje vienu žaidėju mažiau, antrąjį kėlinį pradėjo kur kas aktyviau ir nutarė eiti va bank jau nuo pat pirmųjų minučių. Žinoma, jų užnugariuose atsivėrė dideli laisvi plotai, tačiau svečiai, nors ir būdami daugumoje, nesugebėjo išnaudoti tokios situacijos, už ką ir buvo nubausti kėlinio viduryje. Puikus T. Markucko perdavimas praslydo tarp varžovų ir surado A. Fedorovičiaus koją, kuria jis, išėjęs vienas prieš vieną su vartininku, ir pasiuntė kamuolį į tinklą. Rezultatas tapo lygus, o žaisti dar liko apie 20 minučių. Likusį rungtynių laiką abi ekipos praleido daugiau galvodamos apie varžovų vartų puolimą, o ne apie savųjų saugumą, tačiau dedamų pastangų nepakako, kad būtų pelnytas dar bent vienas įvartis, tad finalinis teisėjo švilpukas užfiksavo lygiąsias.

Po rungtynių abi komandos keiksnojo Fortūną, manydamos, kad ši kaprizinga ponia šįkart būtent jiems buvo atsukusi savo nugarą. „Orionas“ teigė, kad pagal sukurtas, bet taip ir nerealizuotas progas turėjo laimėti 3:1, o „Pionieriai“ gailėjosi, kad taip ir nesugebėjo išnaudoti turėto kiekybinio pranašumo, nors antrajame kėlinyje ir atakavo daugiau. Žodžiu, abi komandos jautėsi labiau praradusios du taškus, nei iškovojusios vieną.

Prognozė: Buvom numatę „Orionui“ gan lengvą pasivaikščiojimą šiose rungtynėse (3:1), tačiau „Pionieriai“ maloniai nustebino savo kokybišku žaidimu, kiek gynyboje, tiek ir puolime. Ką gi, tenka prisipažinti, kad neįvertinome svečių ir palaikėme šių ekipų akistatą pirmajame rate nereikšmingu faktoriumi, išimtimi iš taisyklės „šiame sezone „Pionierius“ nugali kone visi“. „Pionieriai“ įrodė, kad neprarado savojo būdingo kovingumo ir dar sugebės šiame sezone patampyti nervus visiems varžovams.

Nerealas – Spartakas 5:0 (0:0)
2014-08-24 18:00 VPU stadionas

„Nerealas“ tikrai moka mušti įvarčius į „Spartako“ vartus. Tą jie buvo įrodę pirmajame rate, tą patį pakartojo ir praėjusį sekmadienį. Abiem kartais varžovus jie nuginklavo po penkiskart, ir jei pirmojoje akistatoje „spartakiečiams“ pavyko atsakyti keturias įvarčiais, tai šįkart įveikti „Nerealo“ gynybinių įtvirtinimų nepavyko. O laimėti futbolo mačą, kuriame praleidi penkis įvarčius galima tik vienu atveju – pačiam įmušus ne mažiau šešių. „Spartakas“ neįvykdė net šeštadalio šios užduoties, tad, panašu, jog ekipa vis dar neišbrenda iš tos pirmojo rato pabaigos duobės, kai paskutiniajame ture buvo nusileista „Audrai“ net 0:10. Optimistai, žinoma, teigtų, kad, palyginus su pastaruoju sutriuškinimu, padėtis pagerėjo net dvigubai, nes nusileista vos 0:5, tačiau visa tai tėra sofistika ir su realiais futbolo reikalais turi mažai ką bendro. Visgi, yra ir objektyvių priežasčių, iš dalies paaiškinančių tokį prastą „Spartako“ pasirodymą.

Svečiai labai prastai susirinko į šias varžybas. Raudonai vilkinčių žaidėjų stadione tąkart buvo vos vienuolika, o ilgamečiam klubo puolimo lyderiui D. Raksai teko mautis vartininko pirštines ir stoti ginti tarpo tarp dviejų virpstų ir vieno skersinio. Nepaisant to, pirmąjį rungtynių kėlinį aikštėje vyko apylygė kova. „Nerealieji“ vis bandė prisipratinti prie oro sąlygų ir prisiminti per vasaros atostogas kiek primiršta didžiojo futbolo skonį, o „spartakiečiai“, savo ruožtu, drausmingai gynėsi ir trumpais tiksliais perdavimais, tarsi jų taip mėgstamame salės futbole, suko savo atakas aikštės viduryje, tačiau nei vieniems, nei kitiems sukuriamų progų išnaudoti taip ir nepavyko. Ko gero, abiems ekipoms truko jų puolimo lyderių: J. Zagurskas į rungtynes vėlavo, o D. Raksa, kaip minėjau, šįkart atlikinėjo vartų sargo amplua. Taigi, pirmas kėlinys baigėsi be įvarčių.

Tačiau antrojoje rungtynių dalyje viskas pasikeitė. Visų pirmą, į stadioną pagaliau atskubėjo J. Zagurskas ir jau buvo pasiruošęs žengti į aikštę, kai jo komandos draugas T. Vitkauskas, ko gero, jausdamas, kad bus keičiamas būtent jis, greičiausiai susigaudė po pakelto kampinio „Spartako“ baudos aikštelėje kilusia sumaištimi ir pelnė pirmąjį įvartį. Kaip paaiškėjo, nuojauta futbolininko tikrai neapgavo – pirmiausia, jis numatė įvykius keliant kampinį, o antra, būtent jį ir pakeitė J. Zagurskas, tad iš aikštės T. Vitkauskas išėjo su puikiai atliktos pareigos jausmu. Į rungtynes įsijungus jaunajam „Nerealo“ atakuojančiam saugui vaizdas aikštėje pasikeitė. Vos per vienuolika minučių futbolininkas suformavo ir į savo sąskaitą įsirašė „hat-trick‘ą“, visus įvarčius pelnydamas sau būdingu technišku stiliumi apeidamas kelis varžovus ir vartininką. Visgi, nemažinant J. Zagursko nuopelnų, reikėtų pažymėti, kad pirmasis praleistas įvartis labai paveikė „spartakiečius“ – nuovargis, žaidžiant be keitimų gerokai vyresnius „Spartako“ žaidėjus užgriuvo kur kas anksčiau nei oponentus, o pirmas praleistas įvartis sudavė stiprų psichologinį smūgį. J. Zagursko šou galutinai pribaigė svečius, o penktasis S. Mizeros įvartis tapo tarsi papuošiamąja vyšnia ant gražaus „Nerealo“ pergalės torto.

Taigi, labiau nei įtikinama „Nerealo“ pergalė ir besitęsiančios rimtos problemos „Spartake“. Nors rungtynes vyko gan korektiškai, tačiau apmaudu, kad abiejų ekipų futbolininkams nepavyko išvengti traumų: šeimininkų tarpe susižeidė M. Urban, o „spartakiečius“ ištiko išties rimta netektis – jų kapitonas, puolėjas ir kartais vartininko poziciją užimantis lyderis D. Raksa po vieno susidūrimo su varžovų susilaužė šonkaulį ir dabar turės ištverti be savo mylimo užsiėmimo – futbolo – ištisą mėnesį. Linkime abiem žaidėjams kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į aikštę.

Prognozė: Prognozavome įvarčių lietų ir nedidelį „Nerealo“ pranašumą (4:3), tačiau, kaip matome, lijo tik vienoje aikštės pusėje ir tik į vienus vartus – „Spartako“. Prastas svečių susirinkimas lėmė D. Raksos atsistojimą ginti vartų, o tai sumažina ekipos puolamąjį potencialą kone per pusę. Tad turime tai, ką turime. Bent jau nugalėtojus atspėjome...

Trivartis – Ave.Ko. 3:3 (2:2)
2014-08-25 21:30 Fanų stadionas

Žiūrint į turnyrinę lentelę, šis susitikimas turėjo būti kone aiškiausias šiame ture: vienvaldžiai lyderiai „Ave.Ko.“ iki šiol per vienuolika rungtynių buvo iškovoję dešimt pergalių bei kartą sužaidę lygiosiomis, o jų varžovai, turėdami 12 taškų, su „Ozo tapyrais“ dalinosi viso labo 9-10 pozicijas. Visgi, vilniečiai jau buvo atėmę taškų iš artimiausių kalveliškių persekiotojų, sužaidę lygiosiomis su abiem 2-3 turnyrinės lentelės vietas besidalinančiomis „Audros“ ir „Lentvario“ komandomis. Be to, penktadienį „Carlsberg“ taurės aštuntfinalyje su „Viltimi“ neblogai sukovojęs „Trivartis“ buvo emociniame pakilime ir jokių minčių apie lengvas taškų dalybas tikrai neturėjo.

Rungtynes, kaip ir priklauso lyderiams, „Ave.Ko.“ pradėjo be jokios žvalgybos itin aukštu tempu. Savo ruožtu, raudonieji tam neprieštaravo, netgi nepaisydami riksmų nuo atsarginių žaidėjų suolelio: „neįsivelkit į tą jų bėgimą“. Priešingai, nei pirmame ekipų tarpusavio susitikime, kurį kalveliškiai laimėjo rezultatu 3:0, jie neturėjo tokio ilgo atsarginių suolo. Ir deja, jau nesužinosime, kuo būtų pasibaigę tos „bėgimo“ varžybos, jei joms būtų buvę lemta trukti ilgiau, nei ketvertą minučių - mat netrukus komandoms „apsikeitus“ tiksliais vienuolikos metrų baudiniais, varžybų tempas gerokai nukrito. O pirmieji į priekį išsiveržę buvo svečiai, kai „Trivarčio“ krašto gynėjas nugriovė baudos aikštelėn įsiveržusį jų puolėją. Rezultatyviausias kalveliškių komandos žaidėjas D. Ovsejuk ramiai išlaukė vartininko šuolio ir pasiuntė kamuolį į priešingą pusę. Tačiau jau pirmosios šeimininkų atakos metu kitoje baudos aikštelėje griaunamas raudonųjų ekipos saugas M. Giedraitis ir rungtynėms teisėjavęs R. Valikonis, pernelyg ilgai negalvodamas, darkart parodė į 11m. žymę. Pats M. Giedraitis šaltakraujiškai „paguldęs“ vartininką, pasiuntė kamuolį į tinklą.

Žaidimui patapus atsargesniu, kamuolį daugiau kontroliuodavo „Ave.Ko.“, bet kažko pavojingesnio prie „Trivarčio“ vartų jiems sukurti nepavykdavo – smūgiai būdavo netikslūs arba pernelyg silpni, kad sukeltų rimtesnių problemų vartų sargui. Tuo tarpu atidžiai besigynę šeimininkai, vos tik perėmę kamuolį, bandydavo žaibiškai kontraatakuoti. Vienos iš tokių atakų metu, pasinaudodamas paskutiniojo svečių gynėjo bei vartininko nesusikalbėjimu, vienas iš komandos naujokų R. Miniauskas atsidūrė su kamuoliu baudos aikštelėje priešais visiškai tuščius vartus. Tikslus smūgis ir 18-ąją susitikimo minutę vilniečiai išsiveržė priekin 2:1.

Per sekančias 20 minučių tik vienas rimtesnis gaisras buvo kilęs prie šeimininkų vartų, kai bandydamas iškumščiuoti skersuotą kamuolį, „Trivarčio“ vartininkas jo vos nenukreipė į savo vartus – kone nuo linijos aikštelėn jį grąžino centro gynėjas. Visgi, pačioje kėlinio pabaigoje, 40-ąją minutę, kairiuoju atakos kraštu prasiveržęs A. Korvelis atliko puikų perdavimą ties tolimuoju virpstu įkertančiam D. Ovsejuk ir pastarasis, laimėjęs dvikovą su jį prižiūrėjusiu gynėju, galva pasiuntė kamuolį į tinklą – 2:2.

Antrojo kėlinio pradžia – vėlgi atsargi ir vėlgi tas atsargumas „sužaidė“ raudonųjų naudai – 57-ąją susitikimo minutę po gan keistos atakos dešiniu kraštu A. Stepanovič skersavo žemą perdavimą į varžovų vartininko aikštelės prieigas ir pirmas prie kamuolio suskubęs G. Galkauskas grąžino „Trivarčiui“ pranašumą – 3:2.

Kitos 10-15 minučių rungtynių šeimininkams buvo išties karštos: prie jų vartų kone pastoviai kildavo didesni ar mažesni gaisrai, o porą kartų, po nesėkmingų rikošetų, kamuolys prariedėjo visiškai greta virpstų. Tačiau „Ave.Ko.“ rezultato išlyginti nepavyko ir, greičiausiai, svečiams pradėjo trūkti jėgų, nes iš esmės visas žaidimas persikėlė jų pusėn, jokio spaudimo neliko nė kvapo, o vilniečių ekipos gynėjai galėjo ramiai vienas kitam perdavinėti kamuolį. Nežinantieji rezultato turbūt būtų pagalvoję, jog įvartis labiau reikalingas buvo „Trivarčiui“ ir sykį tik fortūnos šypsnis išgelbėjo kalveliškius: po šeimininkų atakos kaire puse ir žemo skerso perdavimo čiuoždamas prie kamuolio pirmasis suskubo M. Giedraitis, bet iš poros metrų atstumo smūgiuotas kamuolys pataikė tiesiai į varžovų vartininką.

Galiausiai, per paskutiniąsias penkias susitikimo minutes šeimininkai atsitraukė arčiau savo vartų prieigų, o „Ave.Ko.“ bandė organizuoti kažką panašaus į lemiamą šturmą, bet, nepaisant kelių iš eilės keltų kampinių, nieko doro išspausti nesugebėjo. Jau besibaigiant pridėtiniam laikui „Trivartis“ kontraatakoje trise prieš du įgavo progą užtvirtinti pergalę, bet jos neišnaudojo, o svečių žaidėjai desperatiškai pasiuntė kamuolį į raudonųjų pusę, kur baudos aikštelės prieigose jį vos siekdamas šeimininkų saugas permetė per gynėjų liniją, išvesdamas varžovų puolėją R. Dargužą į pergalingą akistatą su savo vartininku – 3:3. Vienoje aikštės pusėje – vien nusivylimas, kitoje – pernelyg didelio džiaugsmo dėl „išgelbėto“ taško taipogi nesijautė.

Prognozė: 1:3. Atspėti pavyko tik „Ave.Ko.“ įvarčių kiekį, o likusi prognozės dalis – gerokai pro šalį.