Turbūt galima smarkiai ir ilgai ginčytis dėl dabartinių lentelės pozicijų, tačiau, apžvalgininkų nuomone, dabartinis komandų išsidėstymas tikrai nėra visiškas atsitiktinumas. Priešingai, visai nenustebtume, jeigu be didesnių rokiruočių komandos išlaikys savo tokią padėtį dar bent jau iki pirmojo rato pabaigos. Na, neskaitome šiuo atveju „Naujųjų Verkių“ ekipos, kuri tik dėl sulauktų sankcijų iš SFL drausmės komiteto nesimakaluoja lentelės viršuje. Gerai, užteks čia tų žodžių daug, perbėgam per mačus, prisimenam dar kartą savaitgalio rezultatus ir išgyvenam įspūdžius, pasiimam čipsų ir alaus ir sėdam prie Čempionų Lygos. Tebūnie SFL Ergo rungtynės tebūna tik gražus įvadas prieš įnirtingą ir permainingą pusfinalį.

 

Ramiausieji

Šįkart „Navigatoriai“ ir dar kartą įrodė, kad trečios lygos patirtis vis tik duoda savo – komanda kol kas puikiai tvarkosi ne tik su savo varžovais, bet ir su psichologiniu pasiruošimu. Na, taip pat galime ir neabejoti, jog ir varžovai po truputį kepures pradeda prieš „Navigus“ lenkti pripažindami, kad vis tik geras pasiruošimas ir puikus komandinis susižaidimas ilgu laikotarpiu duoda savą gausų derlių. Trys mačai, trys pergalės, o puolimo mašina užsukta tikrai grėsmingai, kas prideda papildomo pasitikėjimo ir kantrybės net ir tuomet, kai ankstyvi įvarčiai nesukrenta. Jeigu „Navigai“ taip puikiai susitvarkys ir su jiems jau klijuojama lyderių etikete, tai juos pačioje viršūnėje matysime dar ilgai. Ypač kai vieni iš priešsezoninių lyderių – „GB United-Divenda“ – parklupdyti jau trečiajame ture. Su papildomu bonusu, aišku, kadangi dar ir rezultatas triuškinantis.

 

Nusivylimas ar nusvilimas?

Taip jau išpuola, kad iškart paminėsime ir pralaimėjusiąją pusę. „GB United-Divenda“ reguliariajame sezone kol kas nežiba – pasiteisina dar prieš sezoną iškeltos mintys, jog komandai gali pristigti motyvacijos ir noro kapotis žemesnėje lygoje, o treneris taip pat galimai sunkiau suranda priemonių įkvėpti savo žaidėjams. Tačiau apie potencialą ir komandos pajėgumą vis dar kalbame atsargiai, kadangi akivaizdu, jog esant reikalui ir norui ši ekipa sugebėtų gerai sukovoti ir su aukštesnių divizionų ir lygų komandomis. Tą byloja ir rezultatai – puikiai sužaistas mačas su gerokai stipresniais už daugumą šio diviziono komandų „Naujausiais Verkiais“, o po to sekė ir pergalė prieš taip pat lentelės viršaus vertą „Visinčią“ taurėje. Deja, dabar amerikietiški kalneliai, panašu, vėl krypsta žemyn, tad prognozuoti komandos rezultatus į tolimesnę ateitį dar nesiryšime.

 

Stiprūs autsaideriai ir stabilūs vidutiniokai

Taip, taip, apie „Naujuosius Verkius“ čia vėl kalba. Nors komanda laimėjo du užtikrintus mačus, tačiau kol kas dar murkdosi antrojoje turnyrinės lentelės pusėje dėl gautos nuobaudos ir atimtų trijų taškų. Šįkart gana greitai įveiktas kitas, sakykime, vidutinio pajėgumo varžovas – „Viesulas“. Greitai įveiktas ne todėl, kad mačas trumpesnis buvo, o todėl. Kad pagrindiniai visi įvykiai įvyko labai anksti. „Verkiai“ sumušė du greitus įvarčius pirmajame kėlinyje ir neišnaudojo dar kelių puikių progų pasididinti persvarą iki triuškinančios ar net nepadorios, tačiau taip pat galima pagirti už atkaklumą ir „Viesulą“ – ekipa nenuleido rankų ir stengėsi atakuoti lygiai taip pat aktyviai kaip ir šeimininkai. Keli bent kiek sėkmingesni epizodai pirmajame kėlinyje ir rezultatas galėjo vienu momentu turbūt net ir į lygų pavirsti. Iniciatyva „Viesului“ priklausė labiau antrajame kėlinyje, tačiau „Verkiai“ savo susikrautą pranašumą sėkmingai ir kantriai saugojo, tad svečiai labiau dėl indivudualių klaidų buvo priversti spausti varžovams dešinę – vis tik silpniau sužaistas pirmasis kėlinys (gal net pirmojo kėlinio pirmoji pusė) išskyrė komandas į vieną iš potencialių lyderių ir vieną iš potencialių vidutiniokų.

 

Įvarčių virtuozai

„Visinčia“ per 3 mačus jau yra sumušusi net 10 įvarčių, o dar smagesnis faktas tas, kad net 5 skirtingi žaidėjai sugebėjo pasižymėti „žaliųjų“ gretose. Tad kaip ir darosi aiški priežastis, kodėl neturi kol kas „Visinčia“ nė vieno žaidėjo rezultatyviausiųjų sąraše. Bet jeigu būtų mano valia rinktis, tai žymiai mieliau pasirinkčiau galimybę turėti daugybę žaidėjų, galinčių bet kada iššauti, o ne vieną ar kelis kertinius straikerius, nuo kurių priklausytų visas žaidimas. Pernelyg pažeidžiama tokiu atveju komanda būtų – tiek ir gintis varžovams lengviau, kai žinai, jog tik pora yra pavojingų, tiek ir traumų atvejų ekipa išlaiko savo žaidimo stabilumą, nes visuomet yra kam pakeisti. Kol kas reguliariajame sezone nepralaimėta ir ši komanda ir toliau stabiliai ir tvirtai laikosi savo vienos iš diviziono lyderių etiketės. Pelnytai. Tik, žinoma, kiek per moralę gali kirsti tai, kad jau pirmajame SFL taurės etape pralaimėta šio diviziono kitai ekipai, bet, žiūrint iš kitos pusės, galima bus rimtai koncentruotis grynai tiek lygos varžybomis.

 

Bukmekerių siaubas

Siaubas dėl to, kad papirkinėja varžybas ir smarkiai pelnosi iš nieko nenutuokiančių statymų organizatorių. Juokauju, aišku, bet trys lygiosios iš eilės „Širvintai“ turbūt jau ir pačiai lyg peilis po kaklu – lyg ir nepaleidi savo varžovų per toli, nes ir jie patys tegauna vieną tašką, tačiau tuo pačiu viena pergalė kitame susitikime iškart smarkiai atitolina varžovus turnyrinėje lentelėje. O ir šiaip nereikia pamiršti, jog 3 lygiosios savo paties taškų atžvilgiu tėra tas pats, kas 2 pralaimėjimai ir viena pergalė, tad galbūt šiai ekipai vertėtų kartais ir pamėginti labiau surizikuoti dėl pergalės? Kaip ten bebūtų, ši komanda tikrai turėtų saugiai įsitvirtinti turnyrinės lentelės viduryje, o gal net ir pirmojoje jos pusėje, tad jos pavadinimą varžovai minės ne kartą. Gal net ir juoduoju arkliuku praminti galim.

 

Nuskriausti

„Advoco-Griunvaldas“ kol kas visai užtikrintai įsitaisė turnyrinės lentelės apačioje ir toliau su taškai draugauti smarkiai nėra linkę. Išvykoje iškovotos lygiosios prieš lygos vidutiniokus lyg ir neprastas rezultatas, tačiau pasižiūrėjus į bendrą vaizdą darosi aišku – komandai trūksta kovinės dvasios. Nekalbame čia apie meistriškumą, nes jo visos komandos norėtų prisidėti nesuskaičiuojamą kiekį, o tobulumui, kaip žinome, ribų nėra, tačiau kalbame apie tą paprastą kovojimą aikštėje, kurį visai nėra sudėtinga įgyvendinti esamomis sąlygomis ir turimais įgūdžiais. Nusiteikimo, taip sakant, geresnio reikia. „Širvinta“ kapojo ir triuškino kaulus, nešė su mėsom, teisėjai tą toleravo, tačiau to smarkiai netoleravo, kaip pripažįsta ir pats „Advoco“ vadovas, visa svečių ekipa. Tad tas įsibauginimas buvo juntamas ir visų rungtynių metu – nors tik rungtynių pabaigoje „Širvinta“ išlygino, tačiau vis tiek lygiosios buvo dėsningas ir teisingas rezultatas.

 

Darbininkai

Bene labiausiai maloniai nustebino šį turą „Nerealas“ – komanda startavo tikrai neblogai ir kol kas, panašu, net negalvoja apie apsukų mažinimą. „Raudonai-mėlyni“ žengia koja kojon su visom diviziono lyderėm ir stengiasi palaikyti tą savo įgytą pagreitį. Varžovai, žinoma, pagal tvarkaraštį supuolė visai dėkingi, tačiau kol kas „Nerealas“ laikosi labai teisingos taktikos – už save silpnesnius įveikia per daug nesicackindamas, o su lygiais lygiai ir kovoja. Tad tikrai ilgu laikotarpiu lentelės apatinė dalis grėsti neturėtų. Jeigu tik nepalūš taip gynybos ramsčiai, kaip atsitiko išvykoje į Šalčininkėlius. Tad belieka sveikatos, ištvermės ir noro palinkėti – komandai tikrai šviečiasi neprastas rytojus, o gal prie didesnės fortūnos net ir medaliai.

 

Ne pagal galimybes

Nors prie komandų lyderių „Nemenčinės“ ir nepriskirčiau, tačiau 1 taškas po 3 mačų? Tikrai ne pagal galimybes. Vien užtenka į komandos sudėtį pasižiūrėti ir darosi akivaizdu, kad tai tik laiko klausimas, kada ekipa ims ir uždominuos kokią nors lyderę, tada įgaus daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir užsilaikys turnyrinės lentelės viduryje. Čia, aišku gerojo svenarijaus atveju. Nes galimas ir toks, kad tarpusavyje viduje nelabai sutariantys žaidėjai tiesiog kartais nėra pakankamai motyvuoti stengtis dėl kitų ir kovoti už savo komandą. Tikėkimės, kad pastarasis scenarijus daugiau tik teorinis, nes dabar iš „Nemenčinės“ telieka laukti tik gražaus, greito ir perdavimais grįsto futbolo.

 

Per Marytės plauką

„Vingio“ ir „Lentvario“ susitikimas šįkart pelno apdovanojimą už rimčiausią intrigą – ne tik žaidimas buvo absoliučiai apylygis ir permainingas, bet ir pergalę svečiai išplėšė tik paskutiniąją minutę. „Seniai neturėjome tokių apmaudžių pralaimėjimų, kai žaidimas klostėsi beveik pavydėtinai, pavojingų momentų apstu, bet rezultatas neigiamas“, apmaudu dalijosi „Vingio“ vadovas. Rungtynės prasidėjo apylygiu žaidimu, iniciatyvą perimadavo tai viena, tai kita komanda, tačiau bene geriausias progas pasižymėti pavyko susikurti būtent šeimininkams pirmajam kėliniui maždaug įpusėjus – tuomet iššvaistytos progos, kaip vėliau paaiškėjo, komandai kainavo tądien tris taškus. Klasikinė futbolo taisyklė ir kėlinio pabaigoje po pavienės kontratakos „Lentvaris“ išsiveržia į priekį. Lyg ir turėtų komandai būti stiprus smūgis toks įvartis į rūbinę, tačiau „Vingis“ tądien atrodė visai neprastai ir jautėsi jų pasitikėjimas savo jegomis ir žaidimu. Tad galų gale pavyko subrandinti ir išlyginamąjį įvartį: po prasiveržimo kairiuoju kraštu kamuolys siunčiamas į vartininko aikštelę, kur vartininkas it prie sienos negailestingai sušaudomas. Apimti pergalingų nuotaikų šeimininkai ir toliau stengiasi persverti rezultatą, tačiau pačioje pabaigoje viską nulemia viena klaida – prarastas kamuolys netoli savųjų vartų, geras „Lentvario“ puolėjo išvedimas į priekį ir stiprus bei tikslus smūgis į patį kampą – 1:2 ir svečiai džiūgauja sunkiame mače pasiėmę net visus 3 taškus. Vos vos.

Reikia dabar tikėtis, kad kitas turas bus labiau stebinantis ir mažiau prognozuojamas, o dabartinės turnyrinės lentelės tendencijos smarkiai pasikoreguos. Smagu, aišku, kai sekasi tiksliai prognozuoti, tačiau smagu ir tuomet, kai rezultatai visiškai nenuspėjami, o bet kas gali laimėti prieš bet ką.

4-ojo turo anonsas

Smagu tai, kad jau 4 turas suves dvi puikiai viena kitą pažįstančias iš III lygos komandas – „Naujuosius Verkius“ ir „Navigatorius“, tad be jokios abejonės šį mačą galima nominuoti kaip centrinę turo dvikovą. „Navigatoriai“ puikios sportinės formos, tačiau nepamirškime, kad „Verkiai“ turi puikią saugų liniją, tad užsiėmę aikštės vidurį jie gali visai nemažai nuveikti.

Taip pat įdomi kova tikrąja ta žodžio prasme laukia Kaišiadoryse, kur vietos „GB United-Divenda“ priims „FK Širvintą“. Nei vieni, nei kiti nebijo kietesnės kovos, tad „sunkiasvorių“ susitikimas, tikėkimės, atneš daugiau emocijų negu #MayPac.

Šalčininkėliuose stebuklų išvysti neturėtume ir ten „Visinčia“ pagal viską turėtų parsiklupdyti ir kaip reikiant įkrėsti „Vingiui“, bet kiti mačai bus neką mažiau intriguojantys. Ir ne ta prasme, kad susitiks dvi lyderės ar smarkiai konkuruojančios ekipos, o dėl to, kad ekipų pajėgumai dar ne visiškai yra išryškėję ir galime sulaukti neprognozuojamų rezultatų: tiek „Viesulo“ ir „Lentvario“ pora, tiek „Advoco-Griunvaldo“ ir nerealo susitikimas, tiek ir „SK Nemenčinės“ bei „Audros“ akistata turbūt gali pasibaigti priklausomai nuo mėnulio fazių, nuotaikų, sėkmės ir dar bala žino ko. Trumpai tariant, lygios komandos – lygus turėtų būti ir žaidimas. Na, gal ir rezultatas. Svarbu, kad akiai būtų gražu.