Pasibaigė, prašurmuliavo paskutiniai C diviziono susitikimai. Nors ir pasitaikė kiek netikėtų rezultatų (pavyzdžiui dviguba “Barbakano” pergalė prieš Nemenčinės komandą), tačiau didesnės įtakos lentelės išsidėstymui tai nepadarė. Čempionais, kaip ir buvo galima tikėtis, tapo “Medžiai”, paskutiniame ture susirinkę reikalingus taškus prieš “Krušą”, kuri pasidabins sidabru. Sveikinimai abiems komandoms su gerais pasirodymais! Šioje, paskutinėje apžvalgoje pamėginsiu apžvelgti visus vykusius dublius, bei trumpai įvertinti kiekvienos komandos pasirodymus viso čempionato metu.

 

Rezultatai: Barbakanas 8-6 Nemenčinė; Tėvynės Sąjunga 9-2 Liberalų Sąjūdis; Trivartis 1-0 Viesulas2; Nemenčinė 3-8 Barbakanas; Liberalų Sąjūdis 4-7 Tėvynės Sąjunga; Viesulas2 3-1 Trivartis; Medžiai 4-3 Kruša; Kruša 4-4 Medžiai;

 

„Medžiai“ – „Kruša“. Paskutinis (trečiadienio vakarą) vykęs dublis nors ir klostėsi įdomiai, bet galutiniam lentelės išsidėstymui įtakos nepadarė. „Medžiai“ jau po pirmų, nors ir labai sunkiai besiklosčiusių rungtynių, užsitikrino nugalėtojų titulus bei aukso medalius, todėl antrajame mače turbūt jau buvo gyvenama šventimo nuotaikomis ir antrą kartą sezone prarasti taškai, sužaidus lygiosiomis. Apibendrinant abejų komandų pasirodymus galima sakyti, jog abi jos išpildė savo potencialą. „Medžiai“ jau prieš čempionato pradžią daugelio komandų atstovų buvo vertinami kaip pagrindiniai favoritai iškovoti pirmąją vietą ir sezono metu nuolat įrodinėjo, jog favoritų etiketė jiems klijuojama buvo ne veltui. Visų pirma dėl tvarkingos gynybos – per 18-ka mačų praleistas vos 21 įvartis (vidurkis – vos truputis daugiau nei vienas praleistas įvartis per susitikimą). Su tokia geležine gynyba daug lengviau ir puolėjams, kai nereikia su varžovais lenktyniauti, kurie pelnys daugiau įvarčių.

Iš esmės „Kruša“ kelis kartus taškus barstė ten, kur to daryti nereikėjo, ir buvome visai netoli to, jog kone daugiausiai ažiotažo kėlę du mačai sezono pabaigoje nebeturėtų visiškai jokios įtakos. Tačiau sidabro medalininkai iki pat turnyro finišo sugebėjo iki žaliųjų išlaikyti kovinį atstumą, ir, nors laimėti diviziono ir nepavyko, savimi „Krušos“ komanda gali būti patenkinti – vis dėlto buvo nusileista tikrai pajėgiai ekipai, bet iškovotas kelialapis į aukštesnę lygą kitais metais, todėl pozityvo bet kokiu atveju galima įžvelgti gana nemažai. O kitąmet „Medžiams“ bus galima revanšuotis jau B diviziono kovose.

„Priešininkus galiu pasveikinti su trofėjumi, jie žaidė tikrai gero lygio kokybišką futbolą. Taip pat jie nebarstė taškų su kitomis komandomis, o mes kelis kartus pralaimėjome. „Medžiai“ pelnytai pasidabino aukso, o mūsų komanda, taip pat pelnytai,  sidabro medaliais. Kitais metais, jau trečius iš eilės, vėl susitiksime su jais, tik jau B grupėje. Apibendrinant turnyrą, mūsų komandai jis nusisekė gerai. Toks ir buvo planas: žaisti puolamąjį rezultatyvų futbolą, atakuoti 4-5 žaidėjais, stengtis daugiau kurti nei griauti ir nuo tokio žaidimo patirti malonumą. Komanda įgyvendino planą ir tai leido užlipti ant prizininkų pakylos. Bendras C diviziono lygis buvo pakankamai geras. Eigoje išryškėjo 2 komandų grupės: viena jų – „Medžiai“, „IndEx“, „Visinčia“ ir „Kruša“ - kovojo dėl medalių, likusios komandos – dėl išlikimo. Manau, kad tos pirmosios keturios komandos kitais metais bus pakankamai konkurencingos ir B grupėje. Taigi, visoms komandoms noriu padėkoti už suteiktas geras emocijas“ – taip trumpai savo komandos sezoną apibūdino ir iškovota pozicija patenkintas liko „Krušos“ prezidentas Remigijus Mielinis.

 

 

„Barbakanas“ – „Nemenčinė“. „Susigriebė, bet kiek per vėlai“ - būtent toks sakinys tiktų „Barbakano“ vaikinams. Nors paskutinį savaitgalį ir buvo iškovotos abi pergalės prieš iki tol gana solidžiai atrodžiusius vyrus iš Nemenčinės, bet jų nepakako, ir juodieji kitais metais bus priversti savo jėgas demonstruoti žemesniame, D divizione. Nors komanda momentais ir rodydavo gerą žaidimą, tačiau iki solidesnio sukauptų taškų kraičio pritrūko stabilumo – nepavykdavo išnaudoti savų progų, o varžovai už tai bausdavo negailestingai. Kaip bebūtų, SFL debiutantai pirmajame savo turnyre aukščiau bambos neiššoko, bet savo pasirodymais galimai padėjo neblogus pamatus ateities turnyrams.

„Visas sezonas buvo ganėtinai permainingas - komandos sudėtyje (dėl traumų, lankomumo bėdų), iš visų rungtynių gal tik dvejose pavyko susirinkti visiems pagrindiniams žaidėjams. Tai, be abejo, padarė nemažai įtakos susižaidimo trūkumui, kuris vis mums pakišdavo koja kiekvienose rungtynėse... Nors pagrindinį uždavinį ir tikslą - gerai praleisti sekmadienius - įvykdėme su kaupu, bet turnyrinės lentelės vieta, žinoma, nesame patenkinti. Patys žinome jog galėjome pasirodyti geriau, bet tai teks įrodyti jau kitais metais. Visos komandos vardu norėčiau padėkoti turnyro rengėjams už puikiai praleistą laiką ir geras emocijas“ – gražiu palinkėjimu savo komentarą baigė SFL naujokų atstovas Ignas.

Viso turnyro metu viena neaiškiausių komandų buvusi Nemenčinė gana netikėtai čempionato pabaigoje atsidūrė 7-oje vietoje, surinkusi vos vienu taškeliu daugiau, nei iškritimo zonos komandos. Nors viso sezono metu buvo gana užtikrintai žygiuota 5-6 vietoje, ir atrodant kone solidžiausiai iš visų lentelės vidurio komandų, tačiau paskutinės dienos nesėkmės ir nepalankūs varžovų rezultatai lėmė, jog ši komanda nors ir liko C divizione, tačiau savo galutine vieta turbūt nebus itin patenkinta. Nebūsiu patenkintas ir aš – jiems prognozavau 4-6 vietas, o štai kaip jie mane pavedė.

 

„Tėvynės Sąjunga“ – „Liberalų Sąjūdis“. Nors antrajame čempionato rate TS komanda buvo patekusi į rimtą duobę, o liberalai atvirkščiai – buvo užšokę ant didesnės ar mažesnės bangos ir puoselėjo viltis iškovoti dvi pergales, tačiau tam įvykti buvo nelemta. Konservatoriai, iškovoję abi pergales šoktelėjo net iki penktojo lentelės laiptelio, tuo tarpu įsiplieskusi liberalų viltis buvo greitai užgesinta, ir šie savo nuotykius SFL žiemos turnyruose pratęs jau D divizione. Apibendrinant TS  sezoną – nuotaikos komandoje neturėtų būti prastos, nes užimta turbūt geriausia įmanoma vieta, turint omenyje komandos pasirodymus ir žvelgiant į kitas komandas – TOP 4 ekipos buvo visa galva aukštesnės, tuo tarpu žemiau likę klubai buvo itin panašaus pajėgumo, ir tik vienas ar kitas rezultatas nulėmė tokią baigtį. Dabar TS jau galės pilnai koncentruotis į netrukus prasidėsiančias lauko pirmenybes. Iš esmės teigiamai savo turnyro pabaigą įvertino ir patys konservatoriai:

„Visada malonu sezoną užbaigti pergalėmis, o ypatingai tokiomis, kurios leidžia ir pasitaisyti pozicijas lentelėje. Žvilgtelėjau į praeitį, tai, pasirodo, paskutiniai 7x7 turnyrų mačai yra mūsų stiprioji pusė - paskutines rungtynes įprastai laimime. Pagrindinis uždavinys buvo žiemą praleisti ne miegant ant pečiaus, o judant aikštėje. Galiu drąsiai teigti, jog jį įvykdėme gana sėkmingai. Gaila tik dėl to, kad sezonas užsitęsė kiek per ilgai. Be abejo, džiaugiamės ir dėl A.Veikučio, kuris tapo rezultatyviausiu diviziono žaidėju ir pagaliau atsigauna po jį kamavusių traumų.

Komandos, kurias minėjau prieš sezono pradžią, turnyro metu ir kovojo dėl pirmų vietų („Medžiai“, „IndEx“, „Kruša“, „Visinčia“). Gaila, jog nepavyko nė karto įveikti aukščiau esančių komandų, nors buvo kelios rungtynės kur tikrai galėjome tai padaryti. Iš šio ketvertuko išskirčiau „Medžius“ ir „Krušą“ - jų žaidimas patiko labiausiai. O mes užėmėme vietą, kuri tiksliai atitiko mūsų pajėgumą“ - visą prabėgusį turnyrą įvertino TS atstovas Alvydas. 

Tuo tarpu liberalams galima pasveikinti su neblogai sužaistu antru ratu bei parodytu charakteriu. Jei ne rezultatų, tai bent pasirodymų prasme. Būtent liberalai buvo ta komanda, kuri turėjo realius šansus palaužti lyderius „Medžius“, tačiau paskutinėmis minutėmis praleisti įvarčiai to padaryti neleido. Visą sezoną kamavusios nesusirinkimo, traumų bei ligų problemos turbūt buvo tas faktorius, kuris neleido liberalams demonstruoti stabilesnio žaidimo. Bet, žiūrint objektyviai, liberalų ekipa divizione buvo labiausiai pažeidžiama, todėl pelnytai keliauja žemyn. Galima tik palinkėti nenuleisti galvų ir sėkmės ateities varžybose.

 

„Trivartis“ – „Viesulas2“. Tai, mano manymu, buvo antras įdomiausias dublis po finalo dvikovos tarp lyderių. Paprasčiausiai dėl to, jog čia abi ekipos dar nebuvo ramios dėl savo vietos kitų metų turnyre, todėl kiekvienas taškas čia buvo aukso vertės. Galų gale abi komandos tų taškų į savo sąskaitas pridėjo po tris, iškovodamos po vieną pergalę, tačiau laimingesni dienos pabaigoje liko „Viesulo2“ komandos vaikinai. Pirmas rungtynes pralaimėję 0-1, antrose ilgą laiką taip pat atsilikinėjo tokiu pačiu rezultatu, bet dvikovos pabaigoje mobilizavosi, pelnė tris įvarčius be atsako ir užsitikrino šeštąją vietą divizione. Nors prieš sezoną viesulams prognozavau iškritimą, tačiau mano prognozes jie paneigė ir pelnytai liko divizione. Nereikia pamiršti, jog antrame rate jie sugebėjo atimti taškų iš dviejų komandų-prizininkių, kai įveikę „IndEx“ bei sužaidė lygiosiomis su „Kruša“. Tiesa, prastesni pasirodymai su lentelės kaimynais lėmė, jog iki pat pabaigos nebuvo ramybės dėl likimo divizione, bet visi reikalai buvo sutvarkyti per paskutines čempionato minutes.

 

„Trivartis“, tuo tarpu, turbūt nebus labai nustebę savo iškritimu. Neskaitant paskutinio savaitgalio laimėjimo, viso buvo iškovotos viso labo trys pergalės – dukart įveikti autsaideriai liberalai ir vieną kartą susitvarkyta su „Barbakanu“. O kelios papildomos lygiosios padėties nepagerino. Žinoma, dabar raudonieji gali tik spėlioti, kaip viskas būtų pasisukę, jei pirmame rate, tarkim, būtų įveiktas tas pats „Barbakanas“, ar antrame rate būtų pavykę palaužti Nemenčinę. Tačiau objektyviai vertinant „Trivartis“ pateisino tiek mano, tiek iš dalies ir savo pačių prognozes – patys trivartiškiai prieš turnyrą teigė, jog šiemet jiems nusimato kova dėl išlikimo, ir toje kovoje jie malėsi visą sezoną. Deja, pabaiga nebuvo sėkminga. Bet nieko, kitąmet bus proga D divizione susimatyti su gerais pažįstamais iš „Ozo tapyrų“. Bet ir patys raudonieji nepatingėjo įvertinti sezono iš savo perspektyvos:

„Sezoną vertinčiau nevienareikšmiškai. Sprendžiant iš galutinio rezultato, tai, žinoma, viskas atrodo gan prastai – iškritome iš diviziono, pelnėme mažiausiai įvarčių, turime blogiausią įmuštų/praleistų įvarčių santykį... Žodžiu, iš šalies viskas atrodo tragiškai... Na o bet tačiau, nepaisant visų šitų statistinių dalykėlių, iki pat pabaigos turėjome šansų išlikti divizione. Kartais tiesiog nesusirinkdavo optimali sudėtis, kartais nenušypsodavo sėkmė, dažnai varžovai tiesiog būdavo stipresni.

Kažkokių specifinių uždavinių ir tikslų prieš sezoną nekėlėme. Tiesiog stengėmės per žiemą bent minimaliai palaikyti kažkokią sportinę formą, nepamiršti, kaip atrodo futbolo kamuolys ir šiaip smagiai praleisti laiką draugų kompanijoje. Visi šie siekiai buvo įgyvendinti su kaupu – chebra aikštėje degino per žiemą prisikaupusias kalorijas, vis bandė išmokti prisijaukinti nepaklusnų kamuolį ir smagiai gerdavo alų po rungtynių. Rimtų ilgalaikių traumų beveik pavyko išvengti (neskaitant L. Jonavičiaus lūžusios rankos), po patirtų pralaimėjimų nervai galutinai niekam nepakriko, visi liko gyvi ir sveiki – galim keltis į dideles aikštes.

Kalbant apie kitas komandas, tai galima sakyti, kad panašaus galutinio išsidėstymo turnyrinėje lentelėje ir tikėjomės. Aiškus lyderių ketvertas ir likusių ekipų pjautinės dėl vidutiniokų ir autsaiderių vaidmenų pasiskirstymo. „Visinčios“ prakeikimo taip ir neatsikratėme, tačiau bent jau galime didžiuotis atimtais taškais iš FK „Medžių“. Ko gero, lemtingi susitikimai buvo su „SK Nemenčine“ ir „Tėvynės Sąjunga“, kai sugebėjome iškovoti vos du taškus prieš šiuos tiesioginius konkurentus. Užimta vieta atspindi „Trivarčio“ pajėgumą šiame sezone – šiek tiek prasčiau pasirodėme už tas ekipas, kurios iškovojo teisę likti šiame divizione ir kitąmet“ - realiai savo komandos pajėgumą apibūdino SFL senbuvių atstovas Artūras.

SNAIPERIS: Čia galima dar kartą pasveikinti TS komandą. Prie solidaus komandinio rezultato ir penktos vietos jų atstovas į savo kolekciją pridės ir vieną asmeninį apdovanojimą – didelę sezono dalį pirmavęs Arvydas Veikutis per paskutinius du mačus liberalų vartininką nuginklavo net 8 kartus, savo įvarčių sąskaitą pakėlė iki 28 ir artimiausią persekiotoją – Edvardą Jočį iš „Visinčios“ aplenkė šešiais tiksliais smūgiais. Tad sveikinimai ir auksinio batelio laimėtojui!

PASKUTINIS ŽODIS: apžvelgiant dabar jau pasibaigusį sezoną galima aiškiai pastebėti, jog komandos išsidėliojo pagal savo realų pajėgumą ir pasiektus rezultatus – nebuvo nei tokių komandų, kurios labai netikėtai šautų į lyderių pozicijas, nei tokių, kurios laikytųsi nebūdingai sau žemai. Tiesa, lygiai tą patį sakyčiau jei 5-7 vietas užėmusios komandos būtų išsidėsčiusios kitaip, nes tas trejetas buvo labai panašaus lygio. Dar vienas aspektas, kurį jau minėjau šiandien – tai čempionų „Medžių“ gynyba – per 18 mačų praleistas viso labo 21 įvarčių, o tai sudaro vos kiek daugiau nei vieną įvartį per rungtynes. Teisingas tas posakis, kad puolimas gali laimėti rungtynes, bet gynyba laimi čempionatus, tad dar kartą sveikinimai keliauja žaliesiems su tokiu įspūdingu sezonu. O kitoms komandoms galima tik palinkėti nenusiminti, ir kitais metais grįžti su dar daugiau ryžto ir azarto. Sėkmės!

FK "Medžiai" Facebook nuotr.